- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- eA-176-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02321-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- R. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Visuomenės informavimo etikos asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Visuomenės informavimo etikos asociacijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. K.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 3R-289(2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas).
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir VIĮ) įtvirtintais įgaliojimais, 2021 m. balandžio 13 d. išnagrinėjo V. A. skundą dėl žurnalistės R. K. (toliau – ir Žurnalistė) publikacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija). Komisija 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. EKS-08/21 (toliau – ir Komisijos sprendimas) pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime patvirtintas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnis. Komisija, vadovaudamasi VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi, paskelbė rezoliucinę Komisijos sprendimo dalį Asociacijos svetainėje www.etikoskomisija.lt nurodydama, kad R. K. publikacijoje (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas Kodekso 4 straipsnis.
2.3. Inspekcija nepagrįstai pripažino, jog Komisijos vykdytam Žurnalistės asmens duomenų tvarkymui (viešinimui) negali būti taikomos BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose įtvirtintos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos. VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus bei Asociacijos svetainėje. Įpareigojimas Komisijai sprendime nurodyti publikacijos autoriaus ir (ar) kito visuomenės informavimo etikos pažeidimus padariusio žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo, vardą ir pavardę yra įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento, patvirtinto Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, (toliau – ir Darbo reglamentas) 41 straipsnyje. Taigi teisės aktai įpareigoja paskelbti sprendimą visa apimtimi, kartu su sprendime nurodytais pažeidėjo asmens duomenimis – vardu ir pavarde, dėl to Žurnalistės duomenų tvarkymas turi būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Inspekcija, išnagrinėjusi Žurnalistės skundą, Sprendimu pripažino, kad Asociacija, savo svetainėje viešindama Komisijos sprendimą su Žurnalistės asmens duomenimis (vardu ir pavarde), nepagrindė tokio duomenų tvarkymo teisėtumo, dėl to konstatavo, kad toks domenų tvarkymas pažeidžia BDAR nuostatas.
4.2. BDAR nedraudžia viešinti asmens duomenų, tačiau toks tvarkymas turi būti atliekamas laikantis su duomenų tvarkymu susijusių principų ir būti pagrįstas bent viena BDAR numatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Asociacija remiasi VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi, numatančia, jog Komisijos sprendimai turi būti skelbiami svetainėje, tačiau minėtoje nuostatoje nėra įtvirtinta pareiga paskelbti Komisijos sprendime esančius asmens duomenis. Pagal VIĮ sprendimas turi būti viešinamas, tačiau tai savaime nereiškia, jog jis turi būti viešinamas su jame esančiais asmens duomenimis.
4.3. Asociacija, remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, teisės akto, įpareigojančio skelbti Komisijos sprendime minimus asmens duomenis, nenurodė. Komisijos darbo reglamento 41 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, nustato tik kokia informacija turi būti nurodoma Komisijos sprendime, tačiau minėtoje nuostatoje nenurodyta, jog sprendime minimi asmens duomenys privalo būti viešai skelbiami. Be to, būtinumas tvarkyti (skelbti) asmens duomenis suprantamas, kaip kad duomenų valdytojas neturi turėti galimybės rinktis, ar vykdyti tokią pareigą ar ne. Šiuo atveju pati pareiškėja nurodo, kad Komisija viešina pažeidėjo vardą bei pavardę tik tuomet, kai autorius jau nurodytas publikacijoje. Vadinasi, jei autorius publikacijoje nebūtų nurodytas, pareigos paviešinti pažeidimą padariusio asmens duomenis nebūtų. Todėl, Inspekcijos nuomone, R. K. asmens duomenų tvarkymas (vardo ir pavardės viešinimas) šiuo atveju negali būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose įtvirtintomis teisėto duomenų tvarkymo sąlygomis.
4.4. Asociacija skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu negrindė Žurnalistės asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Inspekcija neprivalėjo ieškoti argumentų, pateisinančių asmens duomenų tvarkymą, o būtent Asociacija, kaip duomenų valdytoja, privalėjo įrodyti, jog Žurnalistės asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog Asociacija Inspekcijai asmens duomenų tvarkymo negrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu ir neįrodinėjo šio pagrindo sąlygų buvimo, Inspekcija Sprendime dėl jo nepasisakė, todėl teismas neturėtų vertinti skunde dėstomų argumentų dėl šio pagrindo taikymo.
4.5. Pareiškėjas nenurodė, kodėl duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti deklaruojamą trečiosios šalies (visuomenės) teisėtą interesą. Taigi pareiškėjas nepagrindė Žurnalistės asmens duomenų tvarkymo ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Pareiškėjas, nurodydamas, jog Žurnalistės duomenis tvarkė remdamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktais, nenurodė ir nepagrindė, jog buvo tinkamai įgyvendintos BDAR 21 straipsnio nuostatos. Be to, autorių teisių gynimas nepatenka į BDAR taikymo sritį.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą.
6. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Žurnalistė yra visuomenės informavimo priemonės (duomenys neskelbtini) Žurnalistinių tyrimų skyriaus redaktorė. Dėl jos publikacijos, kurią viešai paskleidė visuomenės informavimo priemonė, o ne pati Žurnalistė, buvo pateiktas skundas Komisijai, kuri, išnagrinėjusi fizinio asmens skundą ir jį tenkinusi, apie priimtą Komisijos sprendimą viešai paskelbė svetainėje. Paskelbtas Komisijos sprendimas buvo neįsiteisėjęs, o iš paskelbtų duomenų galima nesunkiai identifikuoti pareiškėją, kadangi nurodytas vardas ir pavardė.
6.2. Viešai skelbiant asmens duomenis turi būti laikomasi su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR, ir toks asmens duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, įtvirtinta BDAR 6 straipsnyje. Šiuo atveju Žurnalistės duomenų (vardo ir pavardės) paskelbimas neatitiko nei vieno iš BDAR numatytų tikslų tam, kad duomenis būtų galima paskleisti neribotai, visiems prieinamoje vietoje. Komisija turėjo paskelbti apie pažeidimą, kurį padarė visuomenės informavimo priemonė, o ne Žurnalistė, kuriai Komisijos sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Asociacijos skundą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:
8.1. Komisija, vadovaudamasi VIĮ, 2021 m. balandžio 13 d. išnagrinėjusi V. A. skundą dėl Publikacijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. EKS-08/21 pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 4 straipsnis, nustatantis, kad žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Komisija, vadovaudamasi VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi, paskelbė rezoliucinę Komisijos sprendimo dalį svetainėje: „R. K. publikacijoje (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnis, nustatantis, jog žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų“.
8.2. Žurnalistė 2021 m. gegužės 11 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Komisija neteisėtai tvarko jos asmens duomenis, nes Komisija, viešai paskelbdama Komisijos sprendimo rezoliucinę dalį svetainėje, neturėjo teisinio pagrindo kartu paskelbti Publikacijos autorės, Žurnalistės asmens duomenų – vardo bei pavardės.
8.3. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuriuo Žurnalistės skundą pripažino pagrįstu ir pateikė Asociacijai nurodymą – pašalinti Asociacijos interneto svetainėje www.etikoskomisija.lt paskelbtus pareiškėjos asmens duomenis bei užtikrinti, kad asmens duomenų viešinimas Asociacijos interneto svetainėje būtų vykdomas laikantis BDAR reikalavimų. Komisijos sprendimas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3328-816/2021 panaikintas.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BDAR ir VIĮ nuostatas, pažymėjo, jog Komisija Asociacijos svetainėje įpareigota paskelbti priimtą sprendimą, tačiau Darbo reglamento 41 punkte nėra įtvirtinta pareiga paskelbti ir minėtame sprendime esančius asmens duomenis, o tai, kad sprendimas turi būti viešinamas, savaime nereiškia, kad jis turi būti viešinamas su jame esančiais asmens duomenimis. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad asmens duomenys skelbiami kaip poveikio priemonė, tačiau toks asmens duomenų tvarkymo (skelbimo) tikslas VIĮ nėra numatytas, kaip ir nėra numatyta pareigos Asociacijai interneto svetainėje viešinti žurnalisto asmens duomenų.
10. Teismo vertinimu, anksčiau viešai paskelbti asmens duomenys nesuteikia duomenų valdytojui teisės juos tvarkyti nesilaikant BDAR nuostatų, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Publikacijoje jau buvo paskelbti R. K. asmens duomenys, todėl jis turėjo teisę juos tvarkyti ir paskelbti viešai. BDAR nėra numatyta išimtis, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi nesant BDAR 6 straipsnyje numatytų sąlygų, jei tokie duomenys anksčiau buvo paskelbti viešai. Todėl teismas darė išvada, kad Asociacijos vykdytam pareiškėjos asmens duomenų tvarkymui (viešinimui) BDAR 6 straipsnio 1 dalies c bei e punktuose numatytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos negali būti taikomos.
11. Teismas, spręsdamas dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo, konstatavo, jog Žurnalistė laikytina viešuoju asmeniu, o pareiškėjas teigė, jog tvarko Žurnalistės asmens duomenis siekdamas užtikrinti trečiosios šalies – visuomenės teisėtus interesus, t. y. teisę gauti objektyvią, nešališką ir teisingą informaciją. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių teisėto tvarkymo sąlygų buvimą ir pareiškėjo deklaruojami tikslai (visuomenės teisė gauti objektyvią, nešališką ir teisingą informaciją) būtų pasiekti neišviešinant R. K. asmens duomenų, o tik paskelbiant visuomenės informavimo priemonės ir Publikacijos pavadinimą. Teismas kartu pastebėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad informavo duomenų subjektą (Žurnalistė) apie jos duomenų tvarkymą pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, byloje nepateiktas asmens sutikimas tvarkyti jos asmens duomenis. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė Žurnalistės asmens duomenų tvarkymo ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintu pagrindu.
12. Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, jog Asociacija Žurnalistės asmens duomenis tvarkė (viešino) neteisėtai, t. y. nesant nei vienam BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėto duomenų tvarkymo pagrindui, dėl to Inspekcija tinkamai išnagrinėjo Žurnalistės skundą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog nors šis proceso dalyvis prašė priteisti išlaidų atlyginimą, jis nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.
III.
13. Pareiškėjas Asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėjo teisės tvarkyti Žurnalistės asmens duomenų (vardo ir pavardės) BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktų pagrindais. Vadovaujantis VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi ir Darbo reglamento 41 punktu, publikacijų autorių ir (ar) žurnalistų asmens duomenų (vardo ir pavardės) tvarkymo (viešo skelbimo) pagrindas yra tiesiogiai įtvirtintas Komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir nei šiuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos Komisijos pareigos ar teisės skelbiamą sprendimą nuasmeninti. Taigi Komisijai nacionalinės teisės aktuose yra nustatyta teisinė prievolė tvarkyti asmens duomenis – skelbti publikacijų autorių ir (ar) žurnalistų vardus ir pavardes, kuomet yra skelbiamas Komisijos sprendimas.
14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog teisės aktai įtvirtina ne tik asmens duomenų tvarkymo pagrindą, bet ir konkrečius asmens duomenų tvarkymo tikslus, o šiuo atveju neabejotinai egzistuoja ir būtinybė tvarkyti asmens duomenis, siekiant atlikti Komisijai teisės aktais pavestas užduotis, vykdomas viešojo intereso labui.
14.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėjo teisės tvarkyti Žurnalistės asmens duomenų (vardo ir pavardės) BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytu pagrindu. Žurnalistė galėjo tikėtis jos duomenų tvarkymo teisėto interesu pagrindu, ji pati, veikdama kaip žurnalistė ir rengdama bei publikuodama savo straipsnius, prie publikacijos viešai nurodo bei skelbia savo vardą ir pavardę. Taigi Žurnalistė suvokia ir pagrįstai gali tikėtis, kad jos tapatybės duomenys – vardas ir pavardė – taps viešai žinomi, juos viešai nurodant visuomenei laisvai prieinamoje publikacijoje.
14.4. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Asociacijos pozicijai, konstatavo, kad Žurnalistė laikytina viešu asmeniu, taigi jai taikytini mažesni privatumo ir duomenų apsaugos standartai, t. y. mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga ir viešas asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neinformavo Žurnalistės apie jos duomenų tvarkymą, nes ji, kaip ir kiti duomenų subjektai, kurių duomenis tvarko Asociacija, buvo informuota apie asmens duomenų tvarkymą.
14.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat asmens duomenų tvarkymo neteisėtumą nepagrįstai kartu grindė tuo, kad byloje nepateiktas Žurnalistės sutikimas tvarkyti jos asmens duomenis, tačiau Asociacija niekuomet neteigė, jog ji Žurnalistės duomenis tvarkė BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu (duomenų subjektui davus sutikimą). Priešingai, Asociacija laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji asmens duomenis tvarkė kitais savarankiškais pagrindais, įtvirtintais BDAR 6 straipsnio c, e ir f punktuose, o tvarkant asmens duomenis minėtais pagrindais joks duomenų subjekto sutikimas nėra reikalingas ir neturi būti gaunamas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjamu atveju nei VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalyje, nei Darbo reglamente nėra įvirtinta pareiga skelbti (viešinti) publikacijų autorių ir (ar) žurnalistų vardus ir pavardes, nes VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalis numato pareigą skelbti Komisijos sprendimus Asociacijos interneto svetainėje, bet ne sprendime esančius asmens duomenis, o Darbo reglamento 41 punkte nustatyta kokia informacija turi būti nurodyta Komisijos sprendime, tačiau nenurodyta, kad sprendime esantys duomenys turi būti skelbiami viešai.
16.2. BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga duomenų valdytojas gali remtis tik tuomet, jei konkrečiame teisės akte yra nustatyta konkreti asmens duomenų tvarkymo (šiuo atveju – viešinimo) pareiga, iš pačios formuluotės privalo būti pakankamai aišku, kad pagal ją konkrečiam subjektui (duomenų valdytojui) būtina tvarkyti asmens duomenis ir šis subjektas (duomenų valdytojas) neturi galimybės pasirinkti, ar vykdyti tokią pareigą, ar ne, taip pat turi būti aiškiai įtvirtinti asmens duomenų paskelbimo tikslai ir kita pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį privaloma informacija.
16.3. Asociacija, remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, teisės akto, įpareigojančio skelbti Komisijos sprendime minimus asmens duomenis, nenurodė nei Inspekcijai, nei teismui. Be to, šiuo atveju nebuvo ir būtinumo skelbti asmens duomenis, nes būtinumas tvarkyti (skelbti) asmens duomenis suprantamas taip, jog duomenų valdytojas neturi turėti galimybės rinktis, ar vykdyti tokią pareigą, ar ne. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad Komisija viešina pažeidėjo vardą bei pavardę tik tuomet, kai autorius jau nurodytas publikacijoje, taigi, jei autorius publikacijoje nebūtų nurodytas, pareigos paviešinti pažeidimą padariusio asmens duomenis nebūtų.
16.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo yra nepagrįsti, nes skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu pareiškėjas negrindė asmens duomenų tvarkymo remiantis šiuo teisiniu pagrindu. Kadangi pareiškėjas asmens duomenų tvarkymo negrindė šiuo pagrindu ir neįrodinėjo šio pagrindo sąlygų buvimo, Inspekcija Sprendime dėl jo nepasisakė ir teismas neturėjo apskritai vertinti skunde dėstomų argumentų dėl šio pagrindo taikymo.
Atsiliepimas
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo, dėstydamas iš esmės analogiškus argumentus, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą (žr. šios nutarties 16.1–16.4 p.), teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai pripažinti nepagrįstais, nes byloje nepagrįstos teisėto Žurnalistės asmens duomenų tvarkymo sąlygos pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 3R-289(2.13-1.E) pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Ginčijamu Sprendimu atsakovas, išnagrinėjęs Žurnalistės skundą dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, pripažino skundą pagrįstu ir pateikė pareiškėjui Asociacijai nurodymą – pašalinti interneto svetainėje www.etikoskomisija.lt paskelbtus Žurnalistės asmens duomenis bei užtikrinti, kad asmens duomenų viešinimas pareiškėjo interneto svetainėje būtų vykdomas laikantis BDAR reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, atmetė skundą ir, vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktais, konstatavo, jog pareiškėjas, paskelbdamas savo interneto svetainėje Žurnalistės asmens duomenis (vardą ir pavardę), šiuos duomenis tvarkė neteisėtai.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju Žurnalistės asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
24. Nagrinėjamu atveju Žurnalistė 2021 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovui skundą, kuriame nurodė, jog Komisija 2021 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-08/21, kuriuo pripažino, jog Žurnalistės parengtoje Publikacijoje buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnis, todėl vadovaudamasi VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi, Komisija paskelbė rezoliucinę sprendimo dalį Asociacijos svetainėje, nurodydama Žurnalistės asmens duomenis (vardą ir pavardę). Dėl šių priežasčių Žurnalistė prašė pripažinti, jog Asociacija, atskleidusi Žurnalistės asmens duomenis (vardą ir pavardę), pažeidė BDAR nuostatas, taip pat prašė įpareigoti Asociaciją pašalinti Žurnalistės asmens duomenis bei skirti baudą arba sankciją pagal padarytą pažeidimą.
25. Ginčijamame Sprendime konstatuota, jog Asociacijos vykdytam pareiškėjos asmens duomenų tvarkymui (viešinimui) BDAR 6 straipsnio 1 dalies c bei e punktuose numatytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos negali būti taikomos, todėl Žurnalistės pateiktas 2021 m. gegužės 11 d. skundas pripažintas pagrįstu.
26. Taigi byloje nagrinėjamas ginčas materialiosios teisės prasme kilo dėl to, ar Visuomenės informavimo etikos komisijai priėmus sprendimą pripažinti visuomenės informavimo priemonėje paskelbtoje publikacijoje padarytą etikos pažeidimą ir viešoje interneto svetainėje paskelbus šio sprendimo rezoliucinę dalį bei nurodžius atitinkamos publikacijos rengėją (žurnalistą), toks žurnalisto vardo ir pavardės nurodymas (duomenų tvarkymas) yra suderinamas su asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais, šiuo atveju – BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punkto duomenų teisėto tvarkymo sąlygomis.
27. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).
28. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, be kita ko, jei tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas), tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas).
29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, pirma, atitikti BDAR 5 straipsnyje nurodytus su duomenų tvarkymu susijusius principus ir, antra, atsižvelgiant ypač į šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytą duomenų tvarkymo teisėtumo principą, tenkinti vieną iš BDAR 6 straipsnyje išvardytų teisėto tvarkymo sąlygų (žr., pvz., 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai) byloje C-439/19 ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais) byloje C-175/20).
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė. Atitinkamai duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis, kuri grindžiama šiomis alternatyviomis sąlygomis, t. y. (i) siekiu atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba (ii) duomenų valdytojui pavestų viešųjų valdžios funkcijų vykdymu (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2715-968/2021).
31. Vertindama, ar nagrinėjamu atveju Žurnalistės asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas nurodytais BDAR pagrindais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir VIĮ 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Šie sprendimai taip pat skelbiami Asociacijos interneto svetainėje.
32. Kaip matyti iš Komisijos veiklą reglamentuojančio Darbo reglamento 41 straipsnio, Komisijos sprendimas dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies. Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, publikacijos ir (ar) visuomenės priemonės pavadinimas (jeigu pažeidimai buvo padaryti konkrečioje publikacijoje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėje), publikacijos autoriaus ir (ar) kito visuomenės informavimo etikos pažeidimus padariusio žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vardas ir pavardė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka.
33. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų privalo būti skelbiami Asociacijos interneto svetainėje, o sprendime nurodomi be kita ko viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vardas ir pavardė.
34. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Darbo reglamento 3 punktą Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal VIĮ numatytą kompetenciją priimantis organas, o Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, VIĮ, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, kitais teisės aktais (Darbo reglamento 2 p.).
35. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistinės etikos“ skyriuje „Žurnalistikos etika ir savikontrolė“ nurodoma, jog atsižvelgdamos į išvardytas būtinas sąlygas ir pagrindinius principus, informavimo priemonės privalo įsipareigoti laikytis tvirtų etinių principų, garantuojančių raiškos laisvę ir pagrindinę piliečių teisę gauti teisingą informaciją bei sužinoti sąžiningai pateikiamas nuomones (36 p.). Šių principų įgyvendinimo priežiūrai iš leidėjų, žurnalistų, informavimo priemonių vartotojų, visuomenės organizacijų, akademinio pasaulio ekspertų ir teisėjų turi būti sudaromi savikontrolės organai arba priemonės; jie turėtų priimti nutarimus dėl etinių normų laikymosi žurnalistikoje, o informavimo priemonės – iš anksto pasižadėti tuos nutarimus skelbti. Tai padės teisę į informaciją turinčiam piliečiui susidaryti teigiamą arba neigiamą nuomonę apie žurnalisto darbą ir patikimumą (37 p.).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą, pagrįstai galima teigti, jog VIĮ nuostata, kurią detalizuoja Darbo reglamentas, nustatė Komisijai teisinę prievolę in corpore (visa apimtimi) skelbti savo priimamus sprendimas Asociacijos interneto svetainėje be kita ko nurodant viešosios informacijos rengėjo (Žurnalistės) vardą ir pavardę, taip užtikrinant, jog teisę į informaciją turintys piliečiai susidarys teigiamą arba neigiamą nuomonę apie Žurnalistės darbą ir patikimumą.
37. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga paskelbti ir minėtame sprendime esančius asmens duomenis, o tai, kad sprendimas turi būti viešinamas, savaime nereiškia, kad jis turi būti viešinamas su jame esančiais asmens duomenimis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nenustačius Komisijos teisės keisti skelbtino sprendimo turinį, be kita ko, ir skelbtinų duomenų apimties aspektu, sutikus su šiuo teismo teiginiu byloje susidarytų teisės požiūriu ydinga situacija, sudaranti pagrindą Komisijai savavališkai įsiterpti į priimto bei skelbtino sprendimo turinį (jo rezoliucinę dalį) ir viešinti, priešingai nei to reikalauja įstatymas, viešosios informacijos rengėjo duomenis nuslepiančią informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju būtų nepagrįstai užkertamas kelias visuomenei susidaryti įspūdį apie viešosios informacijos rengėjo darbą ir patikimumą. Be to, savavališkas (be teisinio pagrindo atliekamas) priimamų aktų nuasmeninimas gali sudaryti prielaidas spręsti apie viešumo, duomenų išsamumo, skaidrumo ir atsakingo valdymo principų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-936-525/2023).
38. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje paskelbęs Žurnalistės vardą ir pavardę, pareiškėjas šiuos duomenis tvarkė teisėtai, nes juos (Žurnalistės duomenis) tvarkyti buvo būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui (pareiškėjui) taikoma teisinė prievolė, kylanti iš VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalies bei Darbo reglamento 41 straipsnio. Todėl toks duomenų tvarkymas gali būti pateisinamas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Taip pat pripažintina tai, jog įvertinus pacituotą teisinį reguliavimą bei viešumo principo reikšmę visuomenės informavimo teisiniuose santykiuose (be kita ko, ir viešosios informacijos rengėjų aspektu), pripažintina, jog pareiškėjui šiuos asmens duomenis taip pat buvo būtina tvarkyti siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, todėl toks duomenų tvarkymas gali būti pateisinamas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą.
39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju paskelbdamas Žurnalistės asmens duomenis Asociacijos interneto svetainėje, pareiškėjas nepažeidė asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, todėl Inspekcija, ginčijamu Sprendimu nusprendusi pripažinti duomenų tvarkymą neteisėtu ir pateikti nurodymą pašalinti paskelbtus Žurnalistės asmens duomenis, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas yra tenkinamas, o ginčijamas Sprendimas panaikinamas.
40. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
42. Kadangi šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu baigiamasis teismo aktas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiasis suinteresuotas asmuo šios teisės neįgijo, todėl jo prašymas netenkinamas.
43. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
45. Pareiškėjas už procesą pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 2 201 Eur (23 Eur už žyminį mokestį ir 2 178 Eur už teisines paslaugas – procesinių dokumentų (skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) parengimą bei pasiruošimą atstovauti teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
46. Pareiškėjas už procesą apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 1 737,86 Eur (13,61 Eur už žyminį mokestį, 1 633,50 Eur už apeliacinio skundo ir 90,75 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
47. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-145-415/2022).
48. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgus į nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad šiuo atveju nagrinėta byla nepripažintina sudėtinga faktų vertinimo ar teisės taikymo ir aiškinimo prasme, taip pat ši byla nereikalavo kompleksinių teisinių paslaugų sprendžiant naujus teisės klausimus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkina iš dalies ir pagrįstomis bei realiai viso teisminio proceso metu turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta 2 000 Eur sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Visuomenės informavimo etikos asociacijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo Visuomenės informavimo etikos asociacijos skundą.
Panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 3R-289(2.13-1.E).
Priteisti pareiškėjui Visuomenės informavimo etikos asociacijai iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.