- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- eI2-3328-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01451-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Trečiasis asmuo
- R. K., V. A.
- Pareiškėjas
- UAB "Lrytas"
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija
- Advokatai
- Karolis Rugys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
dalyvaujant pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Karoliui Rugiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Lrytas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. ir R. K., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lrytas“ skundu prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. EKS-08/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Visuomenės informatikos etikos komisijos darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas) 33 punkte nustatytą posėdžio protokolo parengimo tvarką. Skundžiamas sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 13 d., tačiau pareiškėjams pateiktas 2021 m. balandžio 26 d.
Mano, kad Komisija buvo šališka, nes net ir pakartotinai prašant, pareiškėjų atstovui iš pradžių nebuvo siunčiami su byla susiję dokumentai ir pranešimai. Pažymi, kad atstovas ne tik pateikė atstovavimo sutartį, bet ir nurodė, jog byla bus vedama per jį, taip pat pakartotinai paprašė dokumentus siųsti tiesiogiai jam. Pareiškėjos nuomone, taip buvo daroma siekiant išvengti jų operatyvaus reagavimo į pateiktus papildomus duomenis ar paaiškinimus, kadangi pareiškėjai yra dideli juridiniai asmenys, todėl ko Komisijos pranešimas pasiekia būtent reikiamus asmenis. Mano, kad tokiu būtu buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą ir operatyvų procesą.
Pažymi, kad Komisija skundo neišnagrinėjo per 90 dienų nuo jo gavimo dienos (Komisijos darbo reglamentas 17 straipsnis). V. A. skundą „sudarė“ dar 2020 m. spalio 12 d., o Komisija jo skundą išnagrinėjo praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams. Pareiškėjai neturi duomenų, kad skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, kokiu pagrindu buvo atnaujintas skundo nagrinėjimas.
Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra „ypatingai šabloniškas“, kadangi jame nėra išdėstyti ir nurodyti nei visi suinteresuoto asmens reikalavimai, nei tuo labiau pačių pareiškėjų atsikirtimai ir argumentai, todėl pareiškėjui kyla klausimas, ar jie apskritai buvo vertinti ir nagrinėti, taip atliekant visų byloje esančių duomenų nagrinėjimą, nes iš esmės buvo pasisakyta tik šabloniškai apie vieną teiginį, net nenurodant konkretaus pagrindo, kodėl Komisija susidarė visapusišką įsitikinimą, jog nuomonė buvo reiškiama neobjektyviai.
Teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra laikytinas viešuoju asmeniu tiek dėl savo veiklos (yra Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, taip pat kandidatavęs į Lietuvos Respublikos Seimą), tiek dėl visuomeninės padėties (yra užėmęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vadovo pareigas), kas reiškia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo savaime sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, nes jo veiksmais domisi valstybės piliečiai. Be to, ginčo laikotarpiu jis buvo Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, aktyvus LSDP narys, kaip jau minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos "Sodra" Klaipėdos padalinio vadovas. Šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo yra Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamos strateginės įmonės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos pirmininkas, todėl, pareiškėjos nuomone, jau vien tai savaime reiškia, kad jis yra viešas asmuo, kuriam taikomi aukštesni elgesio ir moralės reikalavimai bei standartai.
Nurodo, kad negalima laikyti, jog paskleista nuomonė buvo neetiška ir / ar nesąžininga. Pažymi, kad internetinis naujienų portalas www.lrytas.lt elgėsi sąžiningai ir etiškai, nes publikacijose paviešino mirusiojo milijonieriaus R. K., kuris buvo visuomenėje gerai žinomas mecenatas, aplinkos žmonių, draugų, verslo partnerių, bičiulių, bendradarbių, nagrinėjamos rezonansinės civilinės bylos Nr. e2-1900- 592/2020 proceso dalyvių, ekspertų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų komentarus visa apimtimi, t. y. jų niekaip neiškraipant, o pateikiant tikslią pašnekovo pasakytą citatą.
Pamini, kad lrytas.lt, kaip to reikalauja Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 str. nuostata, suinteresuotam asmeniui suteikė galimybę į atsakymo teisę – paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, atsakyti į aktualius klausimus, tačiau pastarasis telefoninių pokalbių metu bendravo neetiškai, nors jis yra viešas asmuo, kuriam yra taikomi didesni etikos ir moralės principai.
Akcentuoja, kad pareiškėja vis tiek bandė suteikti atsakymo teisę V. A., tačiau jis į redakcijos skambučius daugiau neatsiliepė. Mano, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai suinteresuoto asmens atžvilgiu, nes suteikė atsakymo teisę abiem šalims, todėl suinteresuotas asmuo be pagrindo absoliutina savo teises, nors netinkamai vykdo savo pareigas ir elgiasi neetiškai žurnalistų vykdančių teisėtą tyrimą atžvilgiu.
Dėl teiginio "Turtuolio R. K. palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis" pareiškėjas paaiškina, kad tai didelės apimties tyrimo, kuriame minima daug asmenų, pavadinimas. Nurodo, kad straipsnio pavadinimas niekaip nėra siejamas su trečiojo suinteresuotu asmeniu, pavadinime nėra suinteresuoto asmens V. A. pavardės, taigi jis pats žodį "šarlatanai", kuris buvo pateiktas daugiskaita, priskyrė sau, nors jokios sąsajos ar nuorodos į suinteresuotą asmenį nėra. V. A. niekaip nėra siejamas su straipsnio pavadinimu, kadangi į jį nėra daroma jokia nuoroda, todėl tai yra laikoma tik asmeninė suinteresuoto asmens interpretacija ir siekis sąmoningai klaidinti Komisiją, nes žodis yra vartojamas bendrąja prasme ir nėra niekaip siejamas su V. A.. Pažymi, jog ginčo teiginys neturi konstatuojamosios reikšmės, o yra tik subjektyvus išsireiškimas.
Teigia, kad skundžiamame Sprendime buvo nagrinėjamas pavienis žodis, kuris ne tik, kad nebuvo siejamas ar gretinamas su visomis publikacijoje nurodytomis aplinkybėmis ir tai, kad koks buvo išsakyto žodžio objektyvus pagrindas. Publikacijoje yra minimas ne vienas asmuo, tačiau Skundžiamu sprendimu, neatliekant jokio objektyvaus tyrimo, kažkodėl yra preziumuojama, jog šis teiginys yra priskiriamas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Todėl, pareiškėjo nuomone, pats skundo autorius jį sau ir priskyrė. Pažymi dar tai, kad žodis „šarlatanai“ yra vartojamas daugiskaita ir apie jokias V. A. teiktas paslaugas R. K. nėra rašoma. Pabrėžia, kad iš prancūzų kalbos kilęs žodis “šarlatanai”, kuris reiškia asmenis, kurie dedasi dideliais žinovais, specialistais, straipsnyje pavartotas bendrine plačiąją prasme, atsižvelgiant į su R. K. netradiciniu gydymu susijusį kontekstą.
Todėl pareiškėjo nuomone šiuo atveju skundžiamu Sprendimu nuomonės neetiškumas iš nesąžiningumas yra apsprendžiamas iš vieno pavartoto žodžio, nevertinant nei jo pavartojimo konteksto, nei publikacijoje atlikto tyrimo ir kitų asmenų išsakytos nuomonės.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Komisijos sprendimo skenavimo data parodo tik laiką, kada jis buvo nuskenuotas, o ne kada jis buvo parengtas. Posėdžio protokolas ir sprendimas dėl padaryto visuomenės informavimo etikos pažeidimo yra skirtingi dokumentai. Komisijos Darbo reglamentas nustato tik terminą posėdžio protokolui parengti, o terminas sprendimams parengti jame nėra numatytas, todėl visi procesiniai terminai, susiję su Komisijos sprendimų vykdymu ir (ar) apskundimu skaičiuotini nuo šių sprendimų gavimo dienos. Pažymėtina taip pat ir tai, jog 2021 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolas buvo parengtas 2021 m. balandžio 19 d., t. y. nepažeidžiant Darbo reglamente nustatytų terminų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Komisija tinkamai išaiškino, jog straipsnyje pavartotas žodis „šarlatanas“ buvo nukreiptas apibūdinti būtent jį. Pareiškėja sąmoningai vengia nuoseklaus straipsnio teksto tyrimo ir apsiriboja tik padrikomis straipsnio vietomis, kuriomis siekia klaidinti teismą. Akcentuoja, kad priešingai nei bando įteigti pareiškėjas, Komisija nuosekliai ištyrė straipsnio skirsnį „Ligonis patikėjo šarlatanu?“, kuriame ir buvo pavartotas žodis „šarlatanas“. Būtent šiame skirsnyje buvo išsakomos abejonės trečiojo suinteresuoto asmens kompetencija ir daromos prielaidos dėl galimos jo įtakos R. K. apsisprendimui atsisakyti gydymo. Tokiame kontekste yra neabejotinai akivaizdu, kad skirsnio pavadinime pavartotas žodis „šarlatanas“ buvo nukreiptas būtent į trečiąjį suinteresuotą asmenį, apie kurį buvo ir pats skirsnis. Mano, kad Komisija visiškai pagrįstai konstatavo, kad straipsnio skirsnyje „Ligonis patikėjo šarlatanu?“ pavartotas žodis „šarlatanas“ buvo apie trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Pažymi, kad komisija tinkamai įvertino, kad žodis „šarlatanas“ buvo pavartotas neetiškai ir taip pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnį. Mano, kad Komisija visiškai tinkamai rėmėsi lietuvių kalbos žodynu lkz.lt, pagal kurį „šarlatanas“ reikšmė aiškinama kaip „nemokša, apsimetantis dideliu žinovu, specialistu; sukčius, apgavikas; šundaktaris“. Tame pačiame žodyne šio žodžio antrinė reikšmė nurodoma kaip „valkata, girtuoklis, mušeika“.
Teigia, kad žurnalistiniame tyrime pastarasis žodis pavartotas, ne siekiant informuoti visuomenę (ką deklaruoja pareiškėjas), bet su vieninteliu tikslu – pažeminti ir sumenkinti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Pažymi, kad jokia visuomenei rūpima žinia žodžiu „šarlatanas“ negali būti perduodama, o pareiškėjo argumentai, bandantys įtikinti priešingai, yra nepagrįsti.
Teigia, kad pareiškėjos pateikiami įrodymai nepagrindžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo straipsnių publikavimo metu buvo viešasis asmuo. Pažymi, kad viešojo asmens statusas ar visuomenės teisė žinoti nepaneigia esminių informacijos skleidimo principų ir nesuteikia pareiškėjai teisės elgtis neetiškai bei žeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Pažymi, kad ir kitose straipsnių vietose pareiškėjas atliko Kodekso straipsnių pažeidimų, nes juose pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, jie nebuvo tinkamai patikrinti, o juos paskleidus, apie trečiąjį suinteresuotą asmenį sukurtas įspūdis kaip apie apgaviką, sukčių, galimai net nusikaltimą padariusį asmenį. Nurodo, kad ir kasacinis teismas yra pasakęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą.
Atkreipia dėmesį, jog žurnalistė jam skambino, tačiau pokalbis su žurnaliste buvo labiau panašus į vienpusį trečiojo suinteresuoto asmens puolimą, nei į tradicinę klausimų – atsakymų sesiją, net nepaklausus, ar trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka atsakyti į klausimus.
Mano, kad pareiškėjos nurodomi procedūriniai pažeidimai nesudaro Sprendimo naikinimo pagrindo. Nė vieno iš nurodomų procedūrinių pažeidimų atžvilgiu pareiškėja nepaaiškina, kaip tokie tariami pažeidimai lėmė Sprendimo neteisėtumą ir pareiškėjos teisių pažeidimą.
Mano, kad skundžiamas sprendimas buvo tinkamai ir pakankamai motyvuotas, atitinkamai, susijusių procedūrinių pažeidimų nebuvo, o vien tai, kad Komisija nesivadovavo pareiškėjos argumentais, neduoda pagrindo konstatuoti Komisijos tariamai atlikto pažeidimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį tenkinti. Mano, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl pažeidžia jos kaip Lietuvos Respublikos pilietės teisę žinoti, už ką ji buvo nubausta, ir kodėl jos pavardė kaip tariamos pažeidėjos, yra paskelbta viešame Komisijos puslapyje internete, o taip pat buvo paskelbta per visuomeninę žiniasklaidos priemonę. Nurodo, kad teisinėje valstybėje kiekvienas asmuo turi teisę žinoti, kodėl jis yra nubaustas. Pažymi, kad, skundžiamas sprendimas paskelbtas viešai su R. K. pavarde, todėl ji sulaukė daugybės pažįstamų ir nepažįstamų žmonių klausimų, patyrė moralinę žalą, tai gali atsiliepti ir tolesniam bendravimui su skaitytojais, ir tolesniam profesiniam keliui.
Pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeista trečiojo suinteresuoto asmens teisė į gynybą, nes iš jo visiškai neaišku, kuris jos atlikto žurnalistinio tyrimo sakinys arba sakiniai laikomi tariamu pažeidimu. Tokiu būdu R. K. iš esmės nežino nei kokia apimtimi, nei kokiu pagrindu gintis nuo jai pareikštų pretenzijų, nes nėra aišku Komisijos Sprendimo priėmimo pagrindas ir jo motyvai.
Pažymi, kad pareiškėjos atsakyme į V. A. skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai Komisijos Sprendime yra visiškai neaptarti, todėl mano, kad jie ne tik, kad nebuvo nagrinėjami, tačiau ir vertinami priimant skundžiamą Sprendimą. Komisija sprendime nepateikia nė vieno iš pareiškėjos atsakyme į V. A. skundą pateikto argumento vertinimo: nenurodo, ar pareiškėjos argumentai pagrįsti, ar ne, nenurodo, kodėl ir kokiais teisės aktais remdamasi Komisija taip vertintų pareiškėjos argumentus, todėl taip darydama Komisija nesilaikė procedūrų.
Teigia, kad sprendime nepagrįstai konstatuotas Etikos kodekso 4 straipsnio pažeidimas. Nurodo, kad žurnalistiniame tyrime nėra padarytas tariamas pažeidimas, nes tyrimas atliktas rūpestingai ir atsakingai, laikantis VIĮ ir Kodekso nuostatų. Pabrėžia, kad visų šaltinių nuomonės yra aiškiai išskirtos, t. y. visi šaltiniai, kurie pareiškė savo nuomonę, yra įvardyti su pavardėmis. Atkreipia dėmesį, kad žurnalistinis tyrimas negali susidėti vien iš sausų faktų, jame turi būti keliami klausimai, pateikta įvairių šaltinių nuomonių – tik tada tyrimas laikomas išsamiu ir profesionaliu.
Mano, kad V. A. galimai pats elgėsi neetiškai, nes teikdamas skundą Komisijai V. A. iš R. K. žurnalistiniame tyrime pateiktų šaltinių nuomonių pats išrinko atskirus teiginius ir juos pateikė kaip neva žurnalistės teiginius, galimai taip siekdamas suklaidinti Komisiją, nors tai buvo ne jos teiginiai, o pašnekovų, kurie buvo kalbinami. Jos publikacijoje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta kiekvienos citatos ir / ar teiginio autorius.
Nurodo, kad žodžio "šarlatanas" viena iš pagrindinių reikšmių – tas, kuris apsimeta dideliu žinovu, specialistu. Pažymi, kad jos tyrimuose nei prie pavadinimo, nei tekste nėra parašyta, kad tai V. A. yra šarlatanas. Be to, pats žodis yra pavartotas daugiskaitos forma "šarlatanai". Tikėtina, kad V. A. pats sau šį apibūdinimą kažkodėl priskyrė, tokiu būdu identifikuodamas save kaip "šarlataną".
Nurodo, kad Komisija V. A. skundą nagrinėjo net pusę metų keliuose posėdžiuose, pažeisdama savo pačios darbo reglamentą, nenurodydama jokių objektyvių duomenų, kodėl skundo nagrinėjimą vis reikia atnaujinti. Mano, kad taip galimai buvo siekiama R. K., kaip žurnalistę, kuo ilgiau laikyti įtampoje, nežinioje ir nerime, taip tikintis, kad galbūt daugiau ji nesigilins į šią temą, kuri visuomenėje sulaukė didelio rezonanso. Tokiu būdu R. K. tokius veiksmus vertina, kaip atitinkamą spaudimo priemonę jos atžvilgiu, kurios eigoje galimai buvo siekiama įtakoti jos nepriklausomą darbą bei atliekamą žurnalistinį tyrimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Publikaciją parašiusi autorė nebuvo įtraukta į A. skundo nagrinėjimą, nors dėl jos ginčijamame sprendime pasisakoma. Akcentavo, kad Komisija buvo šališka, nes prašant pateikti dokumentus atstovui, jų neteikė, V. A. skundą persiuntė kitai institucijai, be to nesilaikė Darbo reglamente nustatytų terminų skundo išnagrinėjimui. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Publikacijos autorei siuntė el. paštu informaciją ir prašė jos pateikti rašytinius paaiškinimus. Procedūrinių pažeidimų nepripažino. V. A. skundas persiųstas kitai institucijai pagal kompetenciją pagrįstai, nes Komisija nenagrinėja skundų dėl garbės ir orumo.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, jog R. K. publikacijoje „Turtuolio R. K. palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“ (lrytas.lt, 2020 m. rugsėjo 19 d.) buvo pažeistas Kodekso 4 straipsnis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. informacijos šaltinyje laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta R. K. publikacija „Milijonieriaus palikimo dramoje – ir apsukrusis politikos veikėjas“, jos pagrindu su tam tikrais pakeitimais 2020 m. rugsėjo 19 d. portale lrytas.lt buvo paskelbta R. K. publikacija „Turtuolio R. K. palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“, 2020 m. rugsėjo 20 d. portale lrytas.lt buvo paskelbta R. K. publikacija „Kova dėl R. K. milijonų kaista: prabilo apie paskolą politikos veikėjui ir šantažą“.
V. A. 2020 m. spalio 12 d. su skundu kreipėsi į Komisiją. Skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. internetiniame naujienų portale www.lrytas.lt, rubrikoje „aktualijos“ su žyma „R. K.“, buvo paskelbtas žurnalistės R. K. straipsnis „Turtuolio R. K. palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“. Nurodė, kad straipsnio teiginys „Turtuolio R. K. palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“ pažeidė V. A. garbę ir orumą, nes jis neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio. Pažymėjo, kad kiti straipsnio teiginiai: „Jis melavo!“ – taip į politikos veikėjo V. A. kalbas apie R. K. reagavo mirusio turtuolio artimieji, draugai; Niekur nerandame K. ligos istorijos kopijos. „Ją nuskenuotą buvome įkėlę į mūsų ligoninės sistemą, bet ten nėra“, - netikėtai ištarė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius J. S.; A. prisidėjo prie pagreitintos R. mirties, prie jo negydymo.; Jis skleidė melą, kad R. sveiksta, o paaiškėjo, kad buvo atvirkščiai.; A. siekė naudos.; Jis R. parduodavo papildus iš Rusijos.; R. atiduodavo jam dėvėtus marškinius, kostiumus, kaskart pridėdavo sūrių.; Dar įrašyta, kad informaciją reikia teikti V. A. ir A. G.. Ar milijonierius jais staiga ėmė pasitikėti labiau nei šeimos nariais? „R. buvo patiklus. Kartais jį kas nors įtikindavo imtis neperspektyvaus projekto. Po to jis gailėdavosi. Gal tuo pasinaudota?“ – svarstė šaltinis, daug metų bendravęs su verslininku.; Artimu R. K. draugu V. A. dėjosi ir lemtingą vakarą skambindamas Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovui J. S.; V. A. melavo. <..> Gar V. A. suinteresuotas meluoti?; Ligonis patikėjo šarlatanu?; Klaipėdos ligoninėje milijonierius išgirdo, kad jo smegenyse yra du dariniai – navikai. Paciento gydymo aplinkybes tyrusių ekspertų teigimu, žinia apie ligą, tikėtina, sukėlė didelį stresą. Kas ir kokiais žodžiais tokią žinią pranešė ligoniui? Gal ir V. A., kuris sukiojosi palatoje jau nuo septintos valandos ryto?; Nesenai Vilniaus miesto apylinkės teismo koridoriuje V. A. aiškino, kad tokios ligos gydymo nėra net pasaulyje.; Ar tą patį jis tada teigė ir R. K. ir ar tai teigti leidžia jo kompetencija? Juk taip pasakyta žinia prilygsta mirties nuosprendžiui, pacientas gali nuleisti rankas ir nekovoti už gyvenimą.; Gal V. A. turi daugiau žinių ir patirties nei Šveicarijos, Kauno klinikų specialistai?; Praeityje klaipėdietis dirbo reanimatologu – anesteziologu ir iki šiol prisistato klinikinės medicinos bei sporto gydytoju, internete kviečiama į jo konsultacijas, paskaitas. Bet „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad V. A. nėra ir niekada nebuvo išduota licencija verstis medicinos praktika. O nuo 1998 metų ją privalo turėti visi šalyje praktikuojantys medikai.; „V. A. tikino, kad R. ne smegenų vėžys, jis nueina po devynis kilometrus ir sveiksta, tik jam negalima pasakoti prisiminimų. V. A. man Melavo.“; Jiems nepasisekė: visiems melavo, kad R. sveiksta, o aš pamačiau jo tikrąją būklę“ nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir galimai net gali sudaryti įspūdį, kad V. A. įvykdė nusikalstamą veiką.
Skunde taip pat nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. internetiniame naujienų portale www.lrytas.lt, rubrikoje „aktualijos“ su žyma „R. K.“, buvo paskelbtas žurnalistės R. K. straipsnis „Kova dėl R. K. milijonų kaista: prabilo apie paskolą politikos veikėjui ir šantažą“. Pažymėjo, kad straipsnio teiginiai „R. K. artimieji ir buvę verslo bendražygiai prabilo, kad jis V. A. galėjo būti paskolinęs šimtatūkstantinę sumą namo statybai. Tačiau tokia didelė paskola V. A. turto deklaracijose, kurias teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, neatspindi. O štai įrašas apie statomą namą yra.; „Tėvas su manimi tarėsi dėl planuojamos V. duoti paskolos. Jis daug svarstė ir su manimi aptarinėjo, ar tai verta daryti – nepasitikėjo juo ir mąstė, ar tikrai sugebės atiduoti skolą. Buvo kalbama apie 180 tūkstančių eurų. Šis pokalbis vyko 2018 metų pradžioje, pavasarį, buvo sutarta, kad paskola bus grąžinta pardavus butą. Tėvas minėjo, kad būtinai pasirūpins paskolos raštu“, - „Lietuvos rytui“ prabilo mirusio milijonieriasu R. K..; Milijonieriaus sūnus ir toliau yra įsitikinęs, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Jis įvardijo galimus pagrindinius veikėjus: H. K., A. G., V. A., finansininkė, taip pat vairuotojas, kuris buvo šalia daug metų, viską žinojo apie verslą ir šeimą, darbuotojų buvo vadinamas pilkuoju kardinolu. „Tai buvo branduolys“ – tvirtino R. K. <...>.; V. A. galėjo turėti finansinių interesų. Biure R. man yra sakęs, kad V. labai prašė pinigų, nes statėsi namą. R. dvejojo, ar gerai daro jam skolindamas, svarstė, gal V. A. juo naudojosi. O apie paskolos grąžinimą kalbos nebuvo.“ yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kuriamas įspūdis apie V. A. kaip apie sukčių, melagį ir galimai net gali sudaryti įspūdį, jog V. A. įvykdė nusikalstamą veiką.
2020 m. rugsėjo 19 d. leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 110 (8575) pirmame, dešimtame ir vienuoliktame puslapiuose, rubrikoje „aktualijos“, buvo paskelbtas pirmiau minėtus du straipsnius sujungiantis žurnalistės R. K. straipsnis „Milijonieriaus palikimo dramoje – ir apsukrusis politikos veikėjas“. Nurodė, kad straipsnio teiginys „Milijonieriaus palikimo dramoje – ir apsukrusis politikos veikėjas“ yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kuria įspūdį apie V. A. kaip apie sukčių ir galimai net gali sudaryti įspūdį, jog V. A. įvykdė nusikalstamą veiką.
Kartu su skundu, V. A. pateikė 2020 m. rugsėjo 19 d. ir rugsėjo 20 d. straipsnių kopijas.
Teismas pažymi, kad pareiškėja skundą pateikė dėl iš esmės Komisijos sprendimo dalies, kuria buvo pripažintas Kodekso 4 straipsnio pažeidimas, kas ir sudaro šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėja nurodo procedūrinio pobūdžio pažeidimus, kurie jos manymu sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, bei pateikia argumentus dėl skundžiamo sprendimo esmės, nurodydama, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinio pobūdžio pažeidimų pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kiekvienas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, net jei toks nustatomas, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas nesutinka, kad šiuo atveju buvo pažeistos Komisijos posėdžio protokolo surašymo procedūros, kadangi pagal Komisijos darbo reglamento 33 punktą posėdžio protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas po posėdžio. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad skundžiamo sprendimo nuskenavimo data neduoda pagrindo išvadai apie kitokią jo priėmimo datą. Pagrindo laikyti, kad Komisija buvo šališka teismas taip pat neįžvelgė, kadangi pagal darbo reglamentą Skundas persiunčiamas visuomenės informavimo priemonei, skleidėjui, rengėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo (18 p.), o apie Komisijos posėdį el. paštu pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, skleidėjui, rengėjui (jeigu rengėjas Komisijai yra žinomas). (30 p.). Pareiškėjas, teisėti jo atstovai, žiniasklaidos priemonės atstovai bei žurnalistai, iš anksto pranešę Asociacijos direktoriui, gali dalyvauti svarstomame klausime nuotoliniu būdu (30 p., patikslinta 2021-05-12 Komisijos sprendimu). Visgi teismas mano, kad šiuo atveju Komisija turėjo vadovauti aukštesnės galios teisės aktu, numatančiu pagrindines administracinės procedūros dalyvio teises, tarpe jų ir teisę turėti atstovą (Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d. 9 p.), juolab, kuomet atstovas pateikia aiškius įgalinimus veikti kliento vardu ir prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo. Tačiau, kaip minėta, vien tai, kad atstovas vėliau įstojo į administracinę procedūrą, nesudaro pagrindo konstatuoti Komisijos šališkumą. Taip pat pareiškėjas nurodo ilgą V. A. skundo nagrinėjimo trukmę kaip pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Pagal Komisijos darbo reglamentą skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo dienos (17 p.). Skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, jeigu jam išnagrinėti reikalinga papildoma medžiaga, kas šiuo atveju nebuvo atlikta tinkamai pagal numatytą procedūrą. Tačiau vėlgi šis procedūrinis pažeidimas savaime niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių, galimybių teikti savo paaiškinimus, argumentus, skųsti priimtą viešojo administravimo institucijos sprendimą teismui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisijos posėdžiai buvo atidedami siekiant gauti žurnalistės paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, vėliau atidėta dėl poreikio išsiaiškinti, ar nėra V. A. skundas nagrinėjamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje. Pagrindo darbo reglamente nurodytą terminą laikyti senaties terminu, dėl kurio būtų negalima administracinė procedūra, nenustatyta.
Svarstant dėl skundžiamo sprendimo esmės nustatyta, kad Kodekso 4 straipsnio pažeidimas konstatuotas iš esmės padarius išvadą, jog publikacijos skirsnyje „Ligonis patikėjo šarlatanu?“ buvo išsakomos abejonės V. A. kompetencija ir daromos prielaidos dėl galimos jo įtakos K. apsisprendimui atsisakyti gydymo. Dėl to „Komisijos nuomone, statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su šiame Publikacijos skirsnyje paskleista informacija, neabejotinai susidarė įspūdį, jog būtent Pareiškėjas yra tas šarlatanas, kuriuo patikėjo R. K. ir , jog būtent pareiškėjas yra Publikacijos antraštėje minimas šarlatanas ar bent vienas iš jų“. Taip pat Komisija skundžiamame sprendime pasirėmė lietuvių kalbos žodyne lkz.lt nurodomomis žodžio „šarlatanas“ reikšmėmis (nemokša, apsimetantis dideliu žinovu, specialistu, sukčius, apgavikas, šundaktaris) ir dėl to padarė išvadą, kad „Komisijos vertinimu, tokiam pareiškėjo apibūdinimui nėra pakankamo pagrindo, todėl jis laikytinas neetišku“.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.
Vykdydama viešąjį administravimą, Komisija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimami sprendimai būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.
Kodekso (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. gegužės 19 d.) 4 straipsnyje nustatyta, jog žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Nors skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio ir jame daromų išvadų galima suprasti, kad Komisija sakinius, kuriuose pavartotas žodis „šarlatanas“, laikė nuomone.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 punkte sąvoka nuomonė apibūdinama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (LVAT nutartis Nr. eA-1683-415/2018).
Taip pat pažymėtina, kad saviraiškos laisvės turinys ir ribos yra įtvirtinti ne viename teisės akte ir yra susiformavusi pakankamai plati šių teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje saviraiškos laisvė laikoma vienu esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti, pagal ją bet kokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecień prieš Lenkiją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisę į saviraišką galima riboti tik įstatymo pagrindu, jei tai būtina siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar konstitucinę tvarką; konkuruojant dviem teisiniams gėriams (teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į asmens garbės bei orumo apsaugą), labai svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą; žurnalistų teisė informuoti visuomenę bendrojo intereso klausimais nėra absoliuti; kitų asmenų reputacija ir teisės gali būti pagrindas fundamentaliajai žiniasklaidos teisei apriboti; žurnalistai privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamiesi žurnalistinės etikos reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-261/2015).
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad tik nustačius, jog paskelbtos žinios yra neteisingos ir netikslios, ar (ir) publikacijoje be pagrindo nebuvo pateiktos įvairios nuomonės, t. y. nebuvo pateikta kitokių (alternatyvių) nuomonių, ar (ir) publikacijoje pateiktos nuomonės pažeidė teisę ir etiką, konstatuotinas Kodekso 4 straipsnio pažeidimas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017). Ginčijamo Sprendimo turinys atskleidžia, kad pareiškėja pripažinta pažeidusi Kodekso 4 straipsnį, nes paskleidė neetišką informaciją, iš kurios neabejotinai statistinis informacijos vartotojas susidarė įspūdį, jog būtent V. A. yra tas šarlatanas, kuriuo patikėjo R. K., ir, jog būtent V. A. yra Publikacijos antraštėje minimas šarlatanas ar bent vienas iš jų, o tokiam V. A. apibūdinimui nėra pakankamo pagrindo. Komisija, padarydama šias išvadas, nepateikė loginės argumentų sekos ir jų sąsajų su nagrinėjamos publikacijos ar jos konkretaus skirsnio tekstine išraiška, kalbintų asmenų pasisakymais, žurnalistinio tyrimo metu nustatytais faktais.
Komisijos posėdžio medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys atskleidžia, kad šiuo konkrečiu atveju Komisija Kodekso 4 straipsnio prasme vertino Publikacijoje paskelbtą žodį „šarlatanas“ su Publikacijos skirsnyje „Ligonis patikėjo šarlatanu?“ Publikacijos autorės paskleista abejone dėl V. A. medicininės kompetencijos daryti išvadas dėl asmens sveikatos ir jam taikytino gydymo, daromų prielaidų dėl V. A. įtakos K. apsisprendimui atsisakyti gydymo. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nenustatyta, kad Komisija būtų surinkusi objektyvius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti nevienareikšmišką išvadą, kad Publikacijoje pateiktas žodis „šarlatanas“ yra neteisingas ir netikslus įvertinus visą Publikacijos skirsnį „Ligonis patikėjo šarlatanu?“, jame nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus pašnekovų pasisakymus. Komisijos minima „statistinio informacijos vartotojo“ kategorija neatleidžia Komisijos nuo pareigos pagrįsti priimamus sprendimus faktiniais duomenimis ir pateikti sprendimo (jame daromų išvadų) motyvus, atmetant ar pritariant administracinės procedūros dalyvių bent pagrindiniams argumentams. Skundžiamame sprendime, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinimas, motyvacijos nėra. Pažymėtina, kad žodis „šarlatanas“ turi keletą reikšmių. Žurnalistė atsiliepime ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad publikacijos kontekste vartota reikšmė asmens, apsimetančio žinovu ar specialistu. Be to, skundžiamame sprendime nepasisakyta ir neįvertinta konkretaus nurodyto skirsnio, dėl kurio iš esmės konstatuotas pažeidimas, pavadinime ir tekste vartojamos lingvistinės lietuvių kalbos klausiamojo pobūdžio, o ne konstatuojamojo ar teigiančio pobūdžio, formuluotės ir jų įtaka išvadai apie galimai neetišką nuomonę. Vien tai, kad pavienis pavartotas žodis gali būti provokuojantis, intriguojantis ar talpinti savyje, tarpe kitų reikšmių, ir negatyvią reikšmę, nepateikus argumentų, savaime neduoda pagrindo išvadai apie žurnalistų etikos pažeidimą reiškianti nuomonę. Kaip minėta, žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją ar hiperbolizavimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas publikacijoje panaudojamos lingvistinės formuluotės santykyje su nustatytais žurnalistinio tyrimo metu faktais, padarant išvadą dėl jų adekvatumo (proporcingumo) ir pakankamo faktinio pagrindo atitinkamos nuomonės (jei nustatoma, jog tai nuomonė) paskleidimui buvimo. Tam būtinas sisteminis publikacijos bei skirsnio vertinimas santykyje su žurnalisto teises ir pareiga informuoti visuomenę apie svarbius įvykius, atkreipti dėmesį į reikšmingus procesus ir pan.
Be to, skundžiamame sprendime nepasisakyta ir neįvertinta trečiojo suinteresuoto asmens V. A. statusas kaip viešo asmens, nors iš Komisijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą matyti, kad Komisija galimai laikė V. A. viešu asmeniu. Kaip žinia, pagrindiniai argumentai, nustatytinos reikšmingos aplinkybės turi būti atkleistos skundžiamame sprendime, o ne teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant skundus dėl viešus asmenis liečiančių publikacijų leidžiama kritika gali būti kandesnė ir griežtesnė, tačiau ir jai turi būti pakankamas faktinis pagrindas, taip pat įvertintinas pateikiamos kritikos ar nuomonės kryptingumas, sąsajos su kritikuojamo asmens vieša veikla ir poreikio labiau atkreipti visuomenės dėmesį į atitinkamą veiklą (naudojant aštresnes žurnalistikos priemones) būtinumas.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, skundžiamo Komisijos sprendimo dalis, kuria pripažintas Kodekso 4 straipsnio pažeidimas, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkančia išsamumo ir objektyvumo reikalavimų (ABTĮ 91 str., VAĮ 10 str. 5 d.).
Pareiškėja teismo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis 1 ir 5 dalys). Pareiškėjai priteistinas už skundą teismui sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš esmės patenkinti pareiškėjos UAB „Lrytas“ skundą.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. EKS-08/21 dalį, kuria konstatuotas Lietuvos Visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnio pažeidimas.
Priteisti pareiškėjai UAB „Lrytas“ iš atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.