- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- I-640-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03497-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 12.13.1.1Pajamų pripažinimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Klaipėdos AVMI) 2017-04-25 sprendimą Nr. (6.5.) FR0682-156, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2017-06-23 sprendimą Nr. 68-94 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2017-09-25 sprendimą Nr. S-207(7-158/2017).
Pareiškėjas nurodo, kad VMI 2017-06-23 sprendimu Nr. 68-94 patvirtino Klaipėdos AVMI 2017-04-25 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5.) FR0682-156. Klaipėdos AVMI sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nusikalstama veika pasisavino iš UAB „Rumbelė" 890657,05 Lt. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 25 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio nuostatomis, nustatyta, kad 2011 m. nuo nedeklaruotų 890657,05 Lt apmokestinamųjų pajamų taikant 15 procentų tarifą ir įvertinus 5037,87 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas, pareiškėjo pajamas mažinančias išlaidas 910,50 Lt už studijas, 40 Lt išskaičiuotą GPM, pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina į biudžetą 134178 Lt (38860,63 Eur) GPM ir 20460,56 Eur GPM delspinigių suma.
MGK 2017-09-25 sprendimu Nr. S-207(7-l 58/2017) patvirtino VMI 2017-06-23 sprendimą Nr. 68-94.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimais pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju GPM buvo apmokestintos piniginės lėšos, kurios pagal teisės aktų reikalavimus neatitinka požymių, taikomų GPM objektui.
Pareiškėjo nuomone, pajamomis gali būti laikoma tik tam tikra teisėtai gauta nauda. Tuo tarpu piniginės lėšos, nuo kurių šiuo atveju buvo priskaičiuota GPM suma, negali būti traktuojamos kaip GPM apmokestinamos piniginės lėšos (teisėtai gauta nauda), nes sprendimuose vienareikšmiai konstatuota, kad pareiškėjas 890657,05 Lt įgijo neteisėtai, t.y. nusikalstamu būdu šias pinigines lėšas pasisavino iš UAB „Rumbelė".
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-27 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-484-826/2017, 209 793,08 Eur privalo grąžinti BUAB „Rumbelė". Tokiu būdu 209793,08 Eur nėra pajamų mokesčio objektas, kadangi pareiškėjui nustatyta prievolė grąžinti gautas pinigines lėšas teisėtam šių lėšų savininkui.
Pareiškėjas pažymi, kad A. J. mokestinio tyrimo metu patvirtino, kad 2011 metais be jokių formalumų, kaip mama sūnui (pareiškėjui), paskolino 15000 Eur sumą. A. J. 15000 Eur turėjo ir perdavė pareiškėjui, o pareiškėjas priėmė iš A. J. 15000 Eur. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir pareiškėjas.
Pareiškėjas pažymi, kad tarp jo ir R. S. buvo sudarytos rašytinės formos paskolos sutartys: 2011-02-28 Nr. 01 dėl 300000 Lt; 2011-07-04 Nr. 2 dėl 200000 Lt ir 2011-09-05 Nr. 3 dėl 150000 Lt. Viso R. S. pagal paskolos sutartis paskolino pareiškėjui 650 000 Lt.
Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Paskolos sutartys yra galiojančios, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytinos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad R. S. nepaskolino pareiškėjui 650000 Lt pagal minėtas paskolos sutartis. R. S. paaiškinimas, kad jis pinigų I. J. neskolino, nepaneigia sudarytų paskolų sutarčių. Pažymėtina, kad R. S. nesikreipė į teismą dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 ir surašė 2017-02-20 patikrinimo aktą Nr. (9.6.) FR0680-71, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 38 860,63 Eur GPM. Išnagrinėjusi patikrinimo aktą bei mokesčių mokėtojo pateiktas pastabas dėl patikrinimo akto, Klaipėdos AVMI 2017-04-25 sprendimu Nr. (6.5)FR0682-156 patvirtino patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 38860,63 Eur GPM, apskaičiavo 20460,56 Eur GPM delspinigių bei nurodė pareiškėjui šias sumas sumokėti į biudžetą. Siekiant nepažeisti dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principo, Klaipėdos AVMI sprendimu bauda neskirta, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-462/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL, t. y. 6 500 Lt dydžio bauda.
Pareiškėjo 2011 metais gautas 890657,05 Lt pinigines lėšas, neteisėtai pasisavintas iš UAB „Rumbelė“, Klaipėdos AVMI pagrįstai pripažino pareiškėjo pajamomis, kadangi pagal GPMĮ nuostatas prievolė mokėti GPM kyla gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gauna pajamų. Aplinkybė, jog pajamos buvo gautos neteisėtu būdu, t. y. pasisavinus iš ūkio subjekto, nekeičia paties pajamų gavimo fakto, nes pajamomis mokestine prasme pripažįstamos bet kokios faktiškai gautos pajamos, išskyrus GPMĮ nustatytas išimtis. Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-484-826/2017, įpareigojantis pareiškėją atlyginti padarytą žalą, taip pat neturi jokios įtakos mokesčių mokėtojo prievolei sumokėti į biudžetą GPM.
Pareiškėjas iš UAB „Rumbelė“ pasisavintas 890657,05 Lt pinigines lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti, mokestinio patikrinimo metu nustatytai pareiškėjo patirtų išlaidų sumai dengti (kaip minėta, pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo jo gautas pajamas 601914 Lt suma). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo 2011 metais gautos ir nedeklaruotos 890657,05 Lt piniginės lėšos pagrįstai pripažintos pareiškėjo gautomis B klasės pajamomis, nuo kurių patikrinimo metu pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiuota mokėtina į biudžetą 38860,63 Eur GPM suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Visų pirma pažymėtina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl GPM ir juo susijusių sumų aritmetinio apskaičiavimo. Iš esmės ginčas tarp proceso šalių kilęs dėl nusikalstamu būdu gautų lėšų vertinimo GPMĮ taikymo prasme.
Dėl GPM objekto
Byloje ginčijamais sprendimais mokesčių administratorius pripažino pareiškėjo nusikalstamu būdu iš UAB „Rumbelė“ pasisavintas 890 657,05 Lt pinigines lėšas GPM objektu ir jas apmokestino.
Pareiškėjo vertinimu, pajamomis GPMĮ taikymo prasme gali būti laikoma tik tam tikra teisėtai gauta nauda.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-20 nuosprendžiu Nr. 1-230-462/2012 (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 48-54) I. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šiuo nusprendžiu konstatuota, kad „I. J., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2011 m. kovo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku užpildė ir pasirašė 2011-02-25 sutartį Nr. 2011-03 P ir šios sutarties priedą Nr. 1, 2011-03-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija LAM Nr. 762, 518 992,72 Lt ir 2011-02-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija LAM Nr. 649, 371 580,11 Lt, kuriuose įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „Rumbelė“ tariamai parduoda prekių UAB „Zenitas 4“. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą I. J. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuos dokumentus padavė pasirašyti O. M.. O. M. žinodamas, kad UAB ,,Zenitas 4” jokių prekių, nurodytų šiuose dokumentuose, neturi ir jam pasirašyti pateikti dokumentai yra netikri, juos pasirašė ir grąžino I. J.. I. J., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, žinodamas, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, jas perdavė UAB „Rumbelė“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkančiai UAB „OGSB“ finansininkei S. O. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „Rumbelė“ buhalterinę apskaitą bei 2011 m. kovo ir vasario mėnesio PVM deklaracijas bei deklaracijas pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. S. O. nesuvokusi I. J., M. B. ir O. M. nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri ir nurodytos juose prekės realiai nebuvo parduotos, įtraukė jų duomenis į UAB „Rumbelė“ buhalterinę apskaitą, 2011 m. vasario ir kovo mėnesio PVM deklaracijas ir 2011 m. kovo 18 d. elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2011 m. vasario mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie 64 489 Lt pirkimo PVM, o 2011 m. balandžio 21 d. pateikė 2011 m. kovo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie 90 073 Lt pirkimo PVM ir tokiu būdu O. M., I. J. ir M. B., veikdami kartu bendrininkų grupe, apgaule UAB „Rumbelė“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 154 562 Lt pridėtinės vertės mokesčio. I. J. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: I. J., būdamas UAB „Rumbelė“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „Rumbelė“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „OGSB“ finansininkę S. O., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: I. J., žinodamas, kad UAB „Rumbelė“ jokių prekių iš UAB „Zenitas 4“ nepirks, užpildė ir pasirašė 2011-03-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija LAM Nr. 762, ir 2011-02-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija LAM Nr. 749, apie tariamai pirktas statybines prekes iš UAB „Zenitas 4“ ir bankiniu pavedimu Nr. 321, Nr. 329 ir 2011-03-24 kasos pajamų orderiu Nr. 318912 pervedė į UAB „Zenitas 4“ sąskaitas 890 657,05 Lt ir šiuos duomenis pateikė S. O., kuri, būdama suklaidinta ir nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31 UAB „Rumbelė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“.
Analizuojant šią GPMĮ nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pajamos, kaip GPM objektas, įstatymu nėra siejamas su pajamų gavimo teisėtumu ir/ar neteisėtumu. Atkreiptinas dėmesys, kad pajamomis laikomos visos gyventojo gautos piniginės lėšos ir/ar nauda. Be to, aptarto GPMĮ 2 straipsnio 14 dalimi patvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, eliminuojančių gautos naudos (piniginių lėšų) priskyrimą pajamoms, kaip GPMĮ objektui. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuri įstatyminė nuostata leidžia jo per tikrintą mokestinį laikotarpį gautų piniginių lėšų nevertinti, kaip GPMĮ objekto. Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad nusikalstamu būdu gautos lėšos turės būti perduotos (sugrąžintos) BUAB „Rumbelė“ Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-826/2017 pagrindu ir tai eliminuoja jų vertinimą pajamomis pagal GPMĮ 5 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės taikymo prasme.
GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje nėra įtvirtintas pajamų teisėtumo kriterijus. Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, pajamomis, kaip GPM objektu, laikytinos visos gyventojo gautos piniginės lėšos ar nauda (išskyrus GPMĮ 2 str. 14 d. išvardintas išimtis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas faktiškai gavo pinigines lėšas (šios aplinkybės pareiškėjas ir neginčija) neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pastarasis neteisėtai gautomis piniginėmis lėšomis disponavo ir/ar turėjo realią galimybę jomis disponuoti kaip savomis ir iš to turėjo naudą, kas visiškai atitinka GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pajamų, kaip GPM objekto, apibrėžimą. Tai, kad vėliau pareiškėjas turės išlaidas šioje sumoje, nelemia priešingos išvados.
Kitoks GPMĮ nuostatų traktavimas ir GPM objekto pripažinimas tik egzistuojant teisėtai pajamų kilmei, prieštarautų mokesčių mokėtojų lygybės, mokesčių visuotinio privalomumo principams (MAĮ 7 str., 8 str.) ir neteisėtais būdais gaunantys pajamas atsidurtų konkurencine prasme geresnėje padėtyje, nei teisėtas pajamas gaunantys ir GPM mokantys asmenys. Daugkartinėje teisminėje praktikoje mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė yra atskirtos ir gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (pvz. LVAT 2012-09-08 nutartis Nr. A438-2100/2012). Taigi, pareiškėjo patraukimas baudžiamoje atsakomybėn ir įpareigojimas pareiškėjui atlyginti nusikaltimu padarytą žalą neeliminuoja jo pareigos sumokėti mokesčius nuo neteisėtai gautų piniginių lėšų, iš kurių pareiškėjas neabejotinai gavo naudos.
Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad vienintelis pareiškėjo skundo argumentas, jog nusikalstamu būdu gautos pajamos (piniginės lėšos) nelaikytinos pajamomis, kaip GPM objektu, atmestinos kaip prieštaraujančios galiojančiam teisiniam reguliavimui (GPMĮ 2 str. 14 d., 3 str., 5 str., 8 straipsnio 1 ir 2 d., MAĮ 7 str. 8 str.).
Kaip nustatyta nagrinėjamo ginčo situacijoje pareiškėjo atžvilgiu yra taikytos dvi teisinės atsakomybės rūšys, t. y. mokestinė ir baudžiamoji. Pastebėtina, jog LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais. Baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas pareiškėjo apmokestinimo klausimas. Todėl pareiga sumokėti mokesčius, ir pareiga atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato, tačiau nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu (LVAT 2012-09-18 nutartis Nr. A438-2100/2012). Mokesčiai apibrėžiami kaip mokesčių įstatymuose mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kuri nėra asmens baudimas už padarytą pažeidimą, bet mokesčių teisinių santykių išraiška (Konstitucinio Teismo 1998-10-09 nutarimas, 2002-06-03 nutarimas, LVAT 2011-03-24 nutartis Nr. A442-1056/11, 2010-12-23 nutartis Nr. A442-1712/10 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn neeliminuoja pareigos sumokėti mokesčius nuo neteisėtai gautų piniginių lėšų, kurios, anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu laikytinos GPM objektu. Būtina pabrėžti, kad GPM bauda nuo ginčo sumos (kaip mokestinės atsakomybės priemonė, MAĮ 139 str. 1 d.) pareiškėjui paskirta nebuvo.
Dėl sandorių su A. J. ir R. S.
Be to, byloje nustatyta, kad 2011-02-28 I. J. ir R. S. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas (R. S.) suteikė paskolos gavėjui (pareiškėjui) 300 000 Lt paskolą su 1,5 proc. metinėmis palūkanomis (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 154). 2011-07-04 tarp tų pačių šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis 200 000 Lt sumai su 1,5 proc. metinėmis palūkanomis, o 2011-09-05 – dėl 150 000 Lt su tokiomis pačiomis palūkanomis (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 155, 156). Vertindamas šias, pareiškėjo pateiktas sutartis, mokesčių administratorius, be kita ko, nustatė, kad tariamų paskolų davėjas R. S. šių sutarčių realumą paneigė ir nurodė, kad jos nebuvo vykdomos, todėl yra niekinės (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 148, 151, 152, 153). Pabrėžtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių ginčo piniginių lėšų gavimo iš nurodyto šaltinio (R. S.) faktą. Svarbu pažymėti, jog LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėti naštos (pvz. LVAT 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602-2016). Nagrinėjant šį mokestinį ginčą pareiškėjas nepateikė nei tiesioginių, nei tikėtinų įrodymų apie realų R. S. lėšų perdavimą jam (pareiškėjui).
Kita vertus, kaip teisingai nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėjo MGK, pareiškėjui neįrodžius disponuotų pajamų šaltinių kilmės, mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog 2011-2012 m. pareiškėjo išlaidos buvo dengiamos iš UAB „Rumbelė“ nusikalstamu būdu gautų lėšų. Ginčijama mokestinė prievolė pareiškėjui paskaičiuota būtent dėl pastarosios aplinkybės, t.y. konstatavus, jog nusikalstamu būdu gautos lėšos pripažintinos GPM apmokestinamosiomis pajamomis, todėl pareiškėjo teikiami argumentai, siekiant pagrįsti 2011-2012 m. išlaidų pajamų kilmę sandoriais su A. J. ir R. S., neturi teisinės reikšmės mokestinio ginčo nagrinėjimui.
Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2016-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016). Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Taigi, pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (LVAT 2016-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3075-575/2016). Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ir/arba galėjusių nulemti kitokį jų vertinimą, nei tai padarė VMI ir MGK.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad mokesčių administratorius ir MGK nagrinėjamu atveju savo sprendimus tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir naikinti juos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo I. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.