Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – civilinėje byloje Nr. e2-19771-918/2016 paduodant ieškinį atsakovei V. Š. Z. dėl skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė grindė sunkia turtine padėtimi. Ji nurodė, kad yra bedarbė, pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, visus pinigus iš jos pasiskolino atsakovė. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė „Swedbank“, AB 2016 m. gegužės 21 d. pažymą apie banko sąskaitą ir sąskaitos išrašą, Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 1 d. pažymą bedarbiams, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 12 d. pažymą apie nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ 2016 m. vasario 2 d. pažymą apie registruotas transporto priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė ieškovei R. M. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Byloje keliamas CPK 83 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Byloje ginčo dėl už ieškinio padavimą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (594 Eur) nėra. Ieškovė 2016 m. balandžio 28 d. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies prašo atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 494 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino ir nustatė terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė savo prastos finansinės padėties, taip pat reiškiamo prašymo faktinio pagrindo pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra sunki, šiuo metu ji nepakitusi, ieškovė yra finansiškai nepajėgi sumokėti trūkstamą 494 Eur žyminio mokesčio dalį. Be to nurodo, kad šių įrodymų tinkamumą patvirtino Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-1764-638/2016) nagrinėdamas ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, kuria ieškovės R. M. ieškinys atsakovei Vaidai Š. Z. dėl skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei tinkamai nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Įstatymas numato galimybę teismui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis. Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – atleidimas nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį, jei asmuo dėl turtinės padėties neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atliesti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.).

Kaip minėta, atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių sunkią apeliantės turtinę padėtį. Byloje nustatyta, jog remiantis 2016 m. gegužės 21 d. „Swedbank“ AB išrašu, nustatyta, kad apeliantės sąskaitoje piniginių lėšų nėra, aktyvių sąskaitų ji neturi, 2016 m. kovo 1 d. Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažyma patvirtina, kad apeliantė nuo 2016 m. vasario 24 d. registruota darbo biržoje, 2016 m. vasario 2 d. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad apeliantės vardu registruotų transporto priemonių nėra, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 12 d. duomenimis nustatyta, jog apeliantė nekilnojamojo turto taip pat neturi. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė laikotarpyje nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais, dėl ko būtų galima daryti prielaidą, jog žyminio mokesčio sumos sumokėjimas už ieškinio dėl skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų suvaržyti apeliantės teisę į teisminę gynybą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, remtis daugiau nei keturių mėnesių senumo įrodymais nebuvo pagrindo, kadangi per šį laikotarpį ieškovės turtinė padėtis galėjo visiškai pakisti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė naujausių duomenų, leidžiančių įvertinti jos turtinę padėtį kaip sunkią, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors tokia pareiga tenka būtent prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiančiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.).

Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi, apskundus Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, joje apeliantei numatytas trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas pratęsia terminą trūkumams pašalinti – apeliantei R. M. nustatytinas terminas iki 2016 m. spalio 31 dienos Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 494 Eur žyminio mokesčio dalį.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. M. terminą iki 2016 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.