Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. Š. ir jos atstovui advokatui Česlovui Petroniui, atsakovui R. U. ir jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovui R. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių D. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8, 9). Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams sūnums D. U. ir D. U. kiekvienam po 160 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės bei nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais (b. l. 11-13).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėčiu tvarkos pakeitimo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nebėra. Šalys rado bendrą sutarimą, kaip pakeisti (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta bendravimo tvarką. Šalys prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais tokiu būdu:

- atsakovas turi teisę pasiimti abu vaikus iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 valandos ir grąžinti juos motinai sekmadienį iki 19.00 valandos;

- per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, Velykas poriniais metais vaikai praleidžia su motina namuose, o ne poriniais metais atsakovas turi teisę abu vaikus pasiimti į savo gyvenamąją vietą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus po švenčių 19.00 valandą;

- ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su vaikais telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams;

- atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais atostogauti dvi savaites savo atostogų metu, abu vaikus išsivežant ryte 10.00 valandą ir juos pristatant į namus paskutinę atostogų dieną iki 20.00 valandos;

- atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei SMS žinute prieš 1 parą, kai atsakovas neturės galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu laiku.

Teismo vertinimu, šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaikų interesų. Šalių nurodyta bendravimo tvarka su vaikais atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą ir negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaikais santykius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal šalių nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo sūnums D. U. ir D. U. dydį. (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo metu šalių sūnui D. buvo dvylika metų, šiuo metu jam – keturiolika metų, sūnui D. buvo aštuoneri metai, šiuo metu jam – dešimt metų. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaikų poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaikų ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaikų poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jų išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaikų poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistą iš atsakovo išlaikymo sūnums dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pagal ieškovės pateiktą sūnų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, kiekvienam sūnui D. U. ir D. U. per mėnesį reikia skirti apie 400-600 Eur, t. y. 100 Eur maistui namuose, 50 Eur maistui mokykloje, 25 Eur ugdymo priemonėms, 40 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienos priemonėms, 40 Eur būsto išlaikymui, 50 Eur medicininiai priežiūrai, 5 Eur būreliui, 30 Eur laisvalaikiui, 5 Eur telefonas, internetas. Pagal atsakovo teismo posėdžio metu pateiktą sūnų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, sūnums per mėnesį kiekvienam reikia skirti apie 320 Eur. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui yra per mažos. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė išsamių išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, paskaičiavimų, bet teismo posėdžio metu apie tai paaiškino, tačiau tai, kad išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikai turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienam vaikui per mėnesį maistui turi užtekti 30 Eur. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja vaikų interesams ir sveikai logikai. Šalių vaikai yra augantys ir intensyviai besimokantys vaikai, jiems reikalingos mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai skirti vaistai ir apsilankymai pas gydytojus, patiriamos būsto išlaikymui skirtos lėšos. Teismo vertinimu yra svarbu atsižvelgti ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi, sūnus D. gydosi dantis, patiriamos papildomos išlaidos (b. l. 25-26). Abu nepilnamečiai vaikai labai nori užsiimti užklasine veikla (lankyti būrelius), be to, jiems reikalinga ir papildoma mokytojų pagalba. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute adresu (duomenys bneskelbtini), kuriam yra registruota hipoteka (b. l. 22-23).

Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo sūnums dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. Teismas pažymi, kad vaiko poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečių vaikų D. ir D. U. papildomų išlaidų (sporto stovyklos, varžybos, atostogos, medicinos išlaidos ir kt.), kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių sūnų poreikiams patenkinti būtina kiekvienam išlaidų suma mėnesiui yra apie 500 Eur.

Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama po 111,20 Eur išmoka kiekvienam vaikui (b. l. 87). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiams vaikams D. U. ir D. U. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 500 Eur, mažintinas 111,20 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 400 Eur sumos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 850 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 50, 77), gauna kiekvienam vaikui po 111,20 Eur išmoką vaikui (b. l. 87). Turi nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini). Turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Yra paėmusi būsto įsigijimui kreditą, mėnesinė įmoka yra apie 200 Eur (b. l. 14-19). Kitų išlaikytinių neturi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vežioja žvyrą ir smėlį, per dieną būna apie 14-15 reisų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo darbo užmokesti yra svyruojantis nuo 320 Eur iki 450 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 68, 80-81, 95). Socialinių išmokų negauna (b. l. 88). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 82). Turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (b. l. 105). Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos duomenimis atsakovas yra sveikas (b. l. 90-92). Iš 2021 m. gegužės 6 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad atsakovas yra atleistas nuo sunkių fizinių darbų, susijusių su lankstymusi, didelių svorių kėlimu iki 2022 m. gegužės 6 d. (b. l. 107). Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Gyvena pas mamą, už būstą nieko nemoka.

Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atsakovas nepateikė teismui tikrų duomenų apie gaunamas pajamas. Mažai tikėtinas ir nelogiškas atsakovo paaiškinimas, kad visą gautą darbo užmokestį (320 Eur) jis sumoka vaikų išlaikymui, o pats gyvena skolindamasis pinigų iš krikšto dukros. Teismo vertinimu, atsakovas gauna pajamų, kurių tik teismui nenurodo. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečių sūnų D. U. ir D. U. būtinųjų poreikių tenkinimo.

Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaikų amžių, jų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniams būstą, jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas tikrų duomenų apie savo pajamas nepateikė, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių D. U. ir D. U. išlaikymui šiuo metu jų tėvų galima teikti suma yra kiekvienam vaikui apie 400 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 200 Eur kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikams. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2021 m. kovo 23 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 140 Eur žyminis mokestis (40 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo, 100 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) (b. l. 57), 400 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 51), 600 Eur atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 113-114), 20,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo priteistinas 34,80 Eur žyminis mokestis valstybei, kuris apskaičiuotas pagal byloje patenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo iš esmės patenkintas, todėl iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis ieškovei. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 87 procentus, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 100 procentų, todėl darytina išvada, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 94 procentus (87 proc. + 100 proc. = 187 : 2). Iš atsakovo ieškovei priteistinos 376 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės atsakovui priteistinos 36 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo priteistinos 19,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

- atsakovas turi teisę pasiimti abu vaikus iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 valandos ir grąžinti juos motinai sekmadienį iki 19.00 valandos;

- per didžiąsias šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia su motina namuose, o ne poriniais metais atsakovas turi teisę abu vaikus pasiimti į savo gyvenamąją vietą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus po švenčių 19.00 valandą;

- ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su vaikais telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams;

- atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais atostogauti dvi savaites savo atostogų metu, abu vaikus išsivežant ryte 10.00 valandą ir juos pristatant į namus paskutinę atostogų dieną iki 20.00 valandos;

- atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei SMS žinute prieš 1 parą, kai atsakovas neturės galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu laiku.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį, 376 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,80 Eur (trisdešimt keturis eurus 80 ct) žyminį mokestį, 19,64 Eur (devyniolika eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.