Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-610-891/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-03-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
1-610-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14194-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
V. C.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-610-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14194-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2, 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Laimai Avižienytei ir Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam V. C., jo gynėjui advokatui Algiui Tursui ,

vertėjams Vandai Žitkauskaitei, Svetlanai Minakovai, Audriui Krušnai ir Erikai Vencevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C. (V. C.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2010-02-01 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį (baudžiamasis nusižengimas) – 4 MGL dydžio bauda, naudą sumokėjo 2010-02-25, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamajam V. C. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2014-11-28 kreipėsi į draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (toliau ir Bendrovė), esantį Viršuliškių skg. 34, Vilniuje, ir Bendrovės darbuotojams, nurodydamas, kad autoįvykio, įvykusio 2014-11-25, Purvinės k., Zarasų r., metu, jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visi sugadinimai padaryti šio autoįvykio metu, dėl ko bendrovėje buvo pradėta žalos administravimo byla Nr. AJA/14/10787, kurios tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad paminėto automobilio visi sugadinimai, buvo padaryti nurodyto autoįvykio metu, po ko buvo paskaičiuota už šio automobilio visus sugadinimus 4965,25 € draudiminė išmoka, siekė gauti šią draudiminę išmoką. Tačiau minėto autoįvykio metu V. C. priklausančio automobilio „Mercedes Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas tik kairės pusės šonas, t. y. kairio šono durelių deformacija, atgalinio vaizdo veidrodžio sugadinimai, priekinio kairio sparno priekinės dalies ir bamperio plastikinės apdailos apibrozdinimai, ir dėl šių sugadinimų apskaičiuota 617,19 € draudiminė išmoka. Tokiu būdu V. C. apgaule pasikėsino užvaldyti „BTA Insurance Company“ priklausančio turto už 4348,06 €, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes šios aplinkybės buvo pastebėtos draudimo bendrovės darbuotojų ir prašoma išmoka neišmokėta.

Kaltinamasis V. C. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir paaiškino, kad M. C. (kaltinamojo brolis) nusipirko iš jo „Mercedes Benz“. Pinigų jam nedavė, jie susitarė, kad kas mėnesį jam mokės. Jis pasiėmė automobilį ir juo važinėjo, tačiau pinigų nesumokėjo. Jis brolio ieškojo, skambino jam, bet jis nuolatos slapstėsi, išjunginėjo telefoną. Po to jis nusprendė iš jo tą automobilį paimti. Kai nusprendė paimti automobilį, nuvažiavo į kaimą, kur jo žmona gyvena, bet ten jų nerado, todėl nutarė važiuoti į Zarasų rajoną. M. C. nenorėjo atiduoti automobilio, todėl ir slapstėsi. Vienu metu V. L., kuriam priklausė priekaba, pasakė, kad važiuoja pas M. C.. Jis paprašė V. L. paimti ir automobilį „Mercedes Benz“, bet jis to nepadarė, kadangi M. C. nebuvo namie, o automobilis buvo užrakintas. Vienu metu, po darbo, su draugais jis nuvažiavo pats paimti to automobilio. Paėmėme iš V. L. priekabą, nes manė, kad jei M. C. pasislėps, tai jie automobilį su priekaba parsiveš atgal. Jam atvažiavus, brolis davė raktą, bet jie negalėjo to automobilio į priekabą įtempti, nes buvo labai slidu, o padangos buvo vasarinės. Užtempė automobilį į priekabą ir jie išvažiavo. Tik išvažiavus iš kiemo, už kelių šimtų metrų, kelias buvo slidus, lijo lietus. Kai važiavo nuo kalniuko, priešpriešiais atvažiavo mašina ir įvažiavo į jų eismo juostą. Jis pasuko vairą į dešinę, kad apvažiuotų, bet tas automobilis užkliudė jo automobilio kairį šoną ir juos ėmė nešti į kairę ir į dešinę. Automobilis „Mercedes Benz“ su priekaba, kai nešiojo po kelią, iš pradžių metėsi į dešinę pusę ir iššoko iš inercijos, ėmė juos sukinėti ir apsuko kelyje. Jų mašina atsistojo priekiu į kitą pusę, o priekaba su „Mercedes Benz“ jau buvo išvažiavus iš kelio ir gulėjo ant šono. Mašina, kuri priešpriešiais važiavo, nuvažiavo į griovį. Jie pasižiūrėjo, kad mašina sudaužyta, priėjo prie tos mašinos ir pamatė, kad ten sėdi A. G., ji buvo išsigandusi. Ji nepripažino kaltės, todėl jie iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jie fotografavo, klausė kaip kas buvo, jie pateikė paaiškinimus. A. G. policijai prisipažino, kad užkliudė, o pareigūnai pasiūlė užpildyti deklaraciją. Jie ją užpildė ir išvažiavo. Tada atvažiavo M. C., kažkam paskambino ir atvažiavo traktorius iš kaimo bei padėjo ištraukti automobilį su priekaba ir jie parvažiavo namo. Kitą dieną jis paskambino į draudimo kompaniją. Automobilį „Mitsubishi Pajero“ jis nuvarė Bendrovei apžiūrėti. Jie ten nufotografavo, apžiūrėjo. O automobilis „Mercedes Benz“ su priekaba stovėjo lauke ir Bendrovės atstovai patys atvažiavo apžiūrėti. Padarė nuotraukas. Paskui jie paskambino ir pakvietė atvažiuoti parašyti paaiškinimą. Jis nuvažiavęs jiems viską paaiškino, o jie liepė surašyti, nupiešti kaip stovėjo automobiliai po avarijos, ką jis ir padarė. Kai jis aiškino, kad priekaba su automobiliu nukrito į dešinį griovį, pasakė, kad to nebūtina rašyti, bet jis viską parašė. Po to jie pasakė, kad jam paskambins, tačiau praėjo nemažai laiko, vis jo prašydavo ką nors jiems pristatyti. Po to jis rašė jiems raštą klausdamas, kada sumokės draudimo išmoką. Jie pasakė, kad atsakymą pateiks raštu. Praėjo dar mėnuo ir jie paskambinę jo paprašė atvažiuoti pas juos. Nuvažiavus, jie pasodino jį prie stalo ir padėjo aplanką su popieriais ir baltą lapą, davė tušinuką, liepė rašyti, kad atsisako nuo draudimo išmokos. Pasakė, kad jie žino, jog jis yra aferistas ir pinigų negaus, ėmė jam grasinti, bet jis atsisakė. Jie ten grasino ir vienas iš jų sakė, kad jis yra buvęs pareigūnas ir visur turi pažįstamų, todėl jis nieko nepadarys, po to tai ir pasitvirtino. Jie pasakė, kad žino, jog pas jį yra maži vaikai ir turėtų apie juos pagalvoti. Jis nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, po to jie atsiuntė laišką, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, kad nieko nebuvo ir jie jam negrasino. Tada suprato, kad pas vieną iš draudimo darbuotojų visur yra pažįstamų. Automobilis, kai jis jį pasiėmė iš brolio, nebuvo apgadintas. Kaip buvo sugadintas stogas – nežino. Ekspertai į daug ką nekreipė dėmesio. Ten buvo griovys, automobilis nukrito ir ėmė suktis, todėl galėjo stogas susitrenkti. Ant automobilio „Opel Zafira“ matosi įbrėžimai, ant plastmasės matyti ir automobilio „Mitsubishi Pajero“ dažai. Iki įvykio A. G. jis pažinojo. Draudimo darbuotojams pasakė, kad nepažįsta A. G., nes buvo įvykis, kad brolis nenorėjo atiduoti automobilio, jie dėl to susipyko, o A. G. jo žmona. Jie iki šiol nebendrauja. Draudimo darbuotojams jis pasakė, kad nepažįsta jos, nes išsigando, kad bus kažkokie įtarimai, kad yra giminaitis, kad čia viską surežisavo. Niekas iš Bendrovės žalos neskaičiavo, jie iš karto delsė. Pasakė, kad nebūtina parašyti, kad į dešinį griovį krito. Apie išmokos dydį kalbos nebuvo. Jis rašė draudimo bendrovei ir klausė, kada išmokės draudimo išmoką, tačiau konkrečios sumos nežinojo, nes jie nesakė.

Liudytojas R. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba Zarasų r. policijos komisariate. Tiksliai neatsimena kada įvyko eismo įvykis, bet pamena, kad gavo iškvietimą dėl eismo įvykio Zarasų r. Nuvykę su kolega S. L. pamatė, kad džipas tempdamas priekabą, kurioje buvo automobilis „Mercedes“, susidūrė su automobiliu „Opel“. Priekaba išslydo iš važiuojamosios dalies ir nuslydo, automobilis „Opel“ buvo kairėje pusėje, griovyje. Tuo metu eismo įvykio vietoje buvo slidu, buvo netgi sunku išstovėti ant kojų. Kadangi tai įprastas draudiminis įvykis, žmonės nenukentėjo, buvo pasiūlyta dalyvavusiems įvykyje asmenims užsipildyti deklaracijas. Eismo įvykio dalyviai nesiginčijo, tik vairuotojas pergyveno dėl priekabos turinio. Jis – liudytojas, tik padarė nuotraukas, o daugiau nieko nefiksavo. Kai jie atvyko, automobiliuose nebuvo žmonių. Buvo gal du žmonės „Mitsubishi“ ir vairuotoja. Po to atėjo dar žmonių, padėti iškrauti priekabą. Vietoje jokių pretenzijų nebuvo. Tuos asmenis Zarasų policija pažįsta, buvo įvykių su jais, teko juos matyti, tai susiję su darbu. „Opel“ automobilio jis neapžiūrėjo. „Mitsubishi“ buvo apgadintas, matėsi bamperio vietoje smūgio vieta, dažai. Automobilis „Mercedes“ irgi buvo apgadintas, tiksliai negali pasakyti kokia dalis, dešinė pusė. Jie aiškinosi, kas vairavo automobilį „Opel“, sakė A. C. vairavo, o kas vairavo kitą automobilį, lygtai C.. Įtarimų dėl neblaivumo nekilo. Neprisimena ar padėjo pildyti deklaraciją. Jis nematė kas prieš įvykį su automobiliu „Mercedes“ važinėjo. Kolega minėjo, kad matė, jog M. C. važinėjo su „Mercedes“ automobiliu. Taip pat jis šiuo metu turi laikmeną su fotonuotraukomis ir jas pateikia teismui.

Liudytojas S. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba Zarasų r. policijos komisariate. Atsimena, kad buvo toks įvykis 2014 m. Jie gavo pranešimą apie eismo įvykį Purvynėje, atvykus į įvykio vietą, pamatė vienoje kelio pusėje raudonos spalvos automobilį, kitoje į griovį nuvažiavęs džipas su priekaba. Įvykio vietoje buvo moteriškė ir keli vyrai. Moteris paaiškino, kad pradėjo slysti ir nuvažiavo nuo kelio. Moteris pripažino, kad ji kalta, buvo pasiūlyta užpildyti deklaraciją, padėjo jiems užpildyti, patikrino dokumentus. Viena vairuotoja buvo moteris, kitas vairuotojas – žino, lygtai V. C.. Jis žinojo, kad ten gyvena Ana su M. C., nes jie probleminiai, kažkas buvo su kaimynais, su vaikais, juodligės atvejis rastas, bet nepasitvirtino. Jie fotografavo įvykio vietą, bet nežino ar išsisaugojo nuotraukos. Ant priekabos buvo automobilis „Mercedes“. Šį automobilį „Mercedes“ jis yra matęs A. C. kieme vasarą, tuomet jis nebuvo apgadintas. Įvykio metu buvo apgadintos visos trys transporto priemonės, jeigu gerai pamena, priekaba buvo ant šono.

Liudytojas V. L. (V. L.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. C. pažįsta. Vladimiras paprašė paskolinti priekabą, jis paskolino, o po kelių dienų pastarasis jį informavo, kad priekaba sugadinta. Jie atvažiavo, kartu apžiūrėjo prikabą, nutempė ją į autoservisą. Jis žinojo, kad priekaba turėjo vežti automobilį „Mercedes“, kad su džipu turėjo traukti priekabą. Prieš tai buvo taip, kad jis vežė į Zarasus kažkokią priekabą ir turėjo paimti tą „Mersiuką“ iš Purvynės. Savaitės bėgyje tai buvo iki įvykio, bet nepavyko, nes nebuvo V. brolio, kad paimtų raktą ir jis grįžo. Jie su V. C. susitarė, kad vėliau jis pats nuvažiuos to automobilio. Iki įvykio, savaitės bėgyje, „Mercedes“ buvo tvarkingas. Tiksliai nežino, kodėl reikėjo vežti tą „Mercedes“. Galvojo, gal ekonominiais tikslais. Reikėjo nuvežti tą „Mercedes“ pas V. C. į namus Naujoje Vilnioje. Ta priekaba dabar suremontuota. Po įvykio, jungtis priekabos buvo sugadinta, ji buvo sulenkta. Jam žala neatlyginta, skolingas draudimas.

Liudytojas V. S. (V. S.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. C. pažįsta, jie kaimynai, kartu dirba. Jis prisimenu, kad V. C. paprašė nuvažiuoti į kaimą ir jie nuvažiavo paimti mašinos. Paėmė tą mašiną, grįžtant kažkoks automobilis išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą, pradėjo slysti, nelabai suprato kas nutiko. Jie sėdėjo automobilio gale. Kai išlipo, pažiūrėjo, kad jų automobilio šonas apgadintas ir griovyje du automobiliai buvo. Jie buvo keturiese. Vairavo automobilį V. C. ir visi draugai darbininkai važiavo po darbo. P. buvo, V., pavardžių nepamena. Jie visi keturi važiavo po darbo, nes V. C. pasakė, kad reikia paimti automobilį. Jis sėdėjo automobilio gale. V. C. jo draugai pažinojo, nes jis yra jų darbų vadovas. V. C. atrodo pas jį jau su priekaba atvažiavo. Nežino tiksliai, kodėl reikėjo paimti tą automobilį. Jie atvažiavo į kaimą, mašina buvo sveika. Neprisimena kaip ant priekabos užtraukė automobilį, buvo tamsu. M. C. matė, jis šnekėjosi su V. C.. Niekas neturėjo vairavimo teisių, kad sėstų už automobilio „Mercedes“ vairo, todėl priekaba buvo paimta. Nepamenu kokiomis dalimis susidūrė automobiliai „Opel“ ir „Mitsubishi“, jis pats sėdėjo gale. Matė paskui, kad priekaba buvo numesta į dešinę pusę. V. C. eismo įvykio metu bandė išlaviruoti, juos metė į kitą pusę. Priekaba buvo nemaža, jis sėdėjo automobilio gale už keleivio vietos, kai užnešė tą priekabą jis matė. Jis yra anksčiau teistas.

Liudytojas V. V. (V. V.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. C. pažįsta, santykiai draugiški, dirba kartu. Tuo metu V. C. buvo brigados vadovas. 2014 m. jis buvo kartu su juo paimti automobilio. Po darbo paprašė V. C. nuvykti pas brolį paimti automobilį. Nuvažiavo į kaimą, atvažiavo pas brolį, pakrovė mašiną į priekabą ir važiavo. Buvo šlapdriba, nuokalnė. Iš priekio tiesiai į juos mašina važiavo, V. C. pasuko į dešinę šiek tiek, vis tiek užkabino juos tas automobilis, pradėjo mėtyti priekabą ir numetė į vieną šoną. Juos apsuko 180 laipsnių. Jie išlipo iš automobilio, pribėgo prie kito automobilio, ten moteris už vairo buvo. Iškvietė policiją. Po to V. C. surado transportą, ištraukė priekabą ir viskas. Su traktoriumi priekabą ištraukė iš griovio ir nuvažiavo. „Mercedes“ iš priekabos nenukrito. Jis sėdėjo dešinėje pusėje gale. Vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo. Kai išlipo iš automobilio, priekaba buvo ant šono griovyje. Jis jautė kaip priekaba krito. Anot liudytojo, nebuvo kam vairuoti „Mercedes“, todėl ir važiavo su priekaba jo pasiimti. Su „gerve“ užtempė „Mercedes“ ant priekabos. „Mercedes“ iš pradžių buvo sveikas. Visi buvo blaivūs, jis gal butelį alaus buvo išgėręs. Jautėsi šiek tiek kontaktas automobilių. „Opel“ automobilis labai stipriai nebuvo sudaužytas, irgi griovyje buvo. Dar padėjo išstumti. Priekaba nuo džipo nebuvo atsikabinusi, sulenkta buvo. Po susidūrimo priekaba buvo pasvirusi į vieną pusę, „Mitsubishi“ tuo metu buvo ant kelio, o priekaba griovyje. Po to priekabą ant kelio ištraukė.

Liudytojas S. G. (S. G.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. C. yra matęs pora kartų. A. C. yra jo žmonos duktė, jos buvusi pavardė G.. A. C. paprašė, kad jis apdraustų automobilį, nes jis turėjo stažą ir buvo pigesnis draudimas. Jis žodžiu sutiko, bet jokių dokumentų nepasirašė. Kokiu automobiliu važinėjo A. C., jis nežino, daug laiko praėjo. Apie įvykį nieko nežino. Nei šiais, nei praėjusiais metais A. C. ir M. C. nematė.

Liudytoja L. C. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji yra automobilių „Mitsubishi Pajero“ ir „Mersedes Benz“ savininkė. Paties įvykio nematė, automobilius matė tik ryte, po avarijos. Ant automobilio „Mitsubishi Pajero“ galiniame sparne buvo skylė, priekyje iš po bamperio buvo sulenkta geležtė, kuria sukinėjasi ratas, ant priekinio bamperio buvo dažų. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo sugadintas visas. Automobilis „Mitsubishi Pajero“ parvažiavo ir partempė priekabą su „Mercedes Benz“. Vyras pasakė, kad buvo slidus kelias, jis nesuvaldė automobilio. Kai vyras jai papasakojo, ji suprato, kad tai buvo M. C. žmona. Ji nežino, kodėl reikėjo vežti automobilį „Mercedes Benz“, gal vairuotojo nebuvo. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo Zarasų rajone. M. C. nupirko ir gyveno tame rajone.

Liudytojas M. E. G. (M. E. G.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba draudimo bendrovėje BTA, yra žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už savo pavaldinių darbą, už medžiagos rinkimą. Kaltinamąjį pamenu, ne pirmas teismas su juo. 2014 m. gruodžio mėnesį jo kolegos iš ekspertų skyriaus pranešė, kad buvo įvykis, kuriame dalyvavo ir nukentėjo trys automobiliai, vienas iš jų buvo prikabintas priekaboje, jis ir buvo labiausiai apgadintas. Nukentėjęs asmuo apie įvykio aplinkybes nepaaiškino ekspertui, kuris apžiūrėjo tą automobilį. Jie trise (ekspertizės skyriaus vadovas, jis – kaip vadovas ir ekspertas M. L.) nutarė surinkti papildomai medžiagos tam, kad įvykį ištirti. Jis nuvažiavo į Zarasų rajoną susitikti su kaltininke A. G.. Pranešimas buvo gautas telefonu iš trečio asmens – kaltininkės vyro ar tai sugyventinio, todėl paskambino jam ir pasakė, kad reikia susitikti su Ana ir pakalbėti apie įvykį. Jis perdavė jiems jos telefono numerį. Jie susitarė susitikti ir jis nuvažiavo į vietą. Įvykio vieta buvo visiškai netoli A. G. gyvenamosios vietos, t. y. iš įvykio vietos buvo matyti jos namai. Jį pasitiko jos vyras, bent jau taip jis prisistatė. Jis norėjo paaiškinti apie įvykio aplinkybes, bet jis paprašė, kad tas aplinkybes paaiškintų jo žmona, nes ji vairavo automobilį. Tada išėjo į kiemą žmona ir aprodė savo automobilį „Opel Zafira“, raudonos spalvos. Jis nufotografavo tą automobilį, užfiksavo valstybinius numerius, paprašė jos aprašyti įvykio aplinkybes. Ji paaiškino, kad tamsiu paros metu važiavo namo ir važiuodama į kalniuką nepastebėjo, kad atvažiuoja automobilis. Ar ji susidūrė, ar ne – neaiškiai pasakojo, tą ką galėjo, ji parašė raštu. Jis paklausė jos, ar ji pažįsta nukentėjusius, bet A. G. raštu nurodė, kad jų nepažįsta. Po to jis apžiūrėjo kelio ruožą, padarė nuotraukas, išlikusių žymių nebuvo daug. Tada grįžo į Vilnių. Jo kolega A. Ž. išsikvietė ir papildomai apklausė V. C., kuris pateikė paaiškinimą ir patvirtino, kad kaltininkės – A. G., nepažįsta. Po to pažiūrėjo į draudimo poliso duomenų bazę ir pastebėjo tokį sutapimą, kad automobilis „Mercedes Benz“, kuris buvo užkeltas ant priekabos ir nukentėjo, buvo draustas to paties asmens, kuris draudė ir automobilį „Opel Zafira“. Pavardė jo G.. Tada jie pagalvojo, kad čia kažkas yra ne taip, nes abu dalyviai nurodė, kad viena skito nepažįsta, o draudžia tuos pačius automobilius, nors ir skirtingu laiku. Sausio mėnesį jis asmeniškai nuvažiavo pas draudėją, t. y. pas tą žmogų, kuris draudė automobilius „Opel Zafira“ ir „Mercedes Benz“. Nuvykęs sutiko žmogų, kuris prisistatė asmeniu, nurodytu draudimo polise. Jis pasakė, kad gyvena su A. G. mama, o kadangi jis turi didelį vairavimo stažą ir neturėjo eismo įvykių, tai jei A. G. paprašo, jis savo vardu apdraudžia automobilius, kuriuos ji naudoja. Jis dar patvirtino, kad A. G. buvo atvažiavusi ir su juodos spalvos „Mercedes Benz“. Tuo pačiu metu A. G. mama pasakė, kad A. yra ištekėjusi už M. C.. Pasidarė akivaizdu, kad jie yra broliai, o A. G. turi pažinoti V. C.. Po to jie visi susitiko, paėmė paaiškinimus ir su ekspertais aptarė apgadinimus. Jie norėjo V. C. pasakyti tai, kad ši situacija neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl išsikvietė jį į draudimo bendrovę ir paaiškino, kad tai ką jis ir kaltininkė deklaruoja yra netiesa arba nepilnai atskleistos įvykio aplinkybės. Geruoju pasiūlė arba atsisakyti žalos dydžio arba paaiškinti, kas įvyko, bet jis atsisakė ir policijoje parašė skundą, kad jie jam grasino. Dėl to jis ir A. Ž. buvo iškviesti į policiją, davė paaiškinimus, kad nebuvo grasinta, o tik paaiškinta kokios galimos pasekmės, jei neteisėtai bandoma gauti draudimo išmoką. Automobilį „Mitsubishi Pajero“ apžiūrėjo G. T., o automobilį „Mercedes Benz“ ir priekabą – M. L.. Jie padarė nuotraukas, pildė apžiūros aktus, nes jų išvadomis grindžiamas žalos dydis arba įvykio aplinkybės. Šiuo metu dar vyksta ir civilinė byla, nes nukentėjęs kreipėsi į teismą dėl draudimo įmonės BTA neišmokėtos draudamo išmokos. Jie žinojo, kad džipas neapsivertė, jis stovėjo ant kelio, o priekaba po įvykio gulėjo ant šono šalikėlėje, automobilio „Mercedes Benz“ buvo apgadinti abu šonai, stogas, todėl jie padarė išvadą, kad tam, jog automobilis „Mercedes Benz“ būtų apgadintas iš visų pusių, jis turėjo apsisukti apie savo ašį. Kadangi džipas neapsivertė, tai kilo klausimų, kodėl tokie apgadinimai. Tokie apgadinimai, pagal aplinkybes, yra neįmanomi. Tai buvo įdėta į draudimo bylą. Su V. C. po autoįvykio jis bendravo vieną sykį, kai pristatė išvadas, kad įvykis neatitinka tų aplinkybių – tai buvo vienintelis bendravimas. Visi įrodymai renkami draudiminio įvykio tyrimo metu. Nukentėjęs asmuo apie įvykį jiems gali pranešti ir telefonu, nes telefoninis pokalbis yra įrašomas. Tačiau, kaip šiuo atveju jiems buvo tiksliai pranešta apie įvykį – negali pasakyti, bet mano, kad žodžiu. Žmogus pasirašė ant apžiūros akto ir taip patvirtino, kad būtent tokie apgadinimai buvo padaryti įvykio metu. V. C. pareiškė savo sutikimą dėl sugadinimų, o dėl žalos dydžio, ar kažką pareiškė – negali prisiminti. Iš praktikos gali pasakyti, kad dažnai nukentėję asmenys nenurodo tikslios draudimo išmokos kol neturi sąskaitos-faktūros arba sąmatos. Visai įmanoma, kad šiuo atveju jų pačių buvo paskaičiuota sąmata. O su paskaičiuota suma draudėjas arba sutinka, arba ne. Jis neprisimena ar V. C. buvo siūloma kažkokia draudimo išmoka, nes jis asmeniškai neadministruoja bylos, o tik rinko įrodymus ir darė išvadas dėl įvykio aplinkybių. Jis (liudytojas) suabejojo autoįvykio mechanizmu. O, be to, abu dalyviai paaiškino, kad jie vienas kito nepažįsta, nors yra giminės, todėl buvo meluojama apie esmines aplinkybes. Gruodžio 10 d. jis rinko tik įrodymus ir paaiškinimus – tai buvo tyrimo pradžia, o išvadą jie daro tuomet, kai viską surenka. Su V. C. jie bendravo lietuvių kalba, jis suprato viską.

Liudytojas M. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba draudimo įmonėje BTA Žalų skyriaus ekspertu. Kaltinamąjį jis pamena, teko su juo bendrauti. Buvo užvesta byla ir reikėjo apžiūrėti automobilį „Mercedes Benz“ bei tralo priekabą. Jis susitarė su V. C. ir Pavilnio rajone apžiūrinėjo automobilį bei paprašė prijungti akumuliatorių, nes reikėjo nufotografuoti kilometražą. Viską nufotografavęs V. C. jis paklausė kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas automobilis, bet pastarasis jam pasakė dirbti savo darbą ir neklausinėti. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo iš visų pusių buvo aplamdytas, buvo pažeista važiuoklė, priekis, galas, šonas, stogas. Jam atrodo ir važiuoklė buvo pažeista, nes buvo matyti, kad smūgis buvo per ratus, bet ar pati važiuoklė buvo pažeista – neaišku. Jis užpildė apžiūros aktą ir dokumentus pridėjo prie bylos bei viską perdavė vadovui A. Ž.. A. Ž. yra ekspertizių skyriaus vadovas. Daugiau su V. C. jam neteko bendrauti. Jis apžiūros metu nebandė užvesti automobilio „Mercedes Benz“, nes berods akumuliatorius buvo nusėdęs. O kadangi reikėjo nufotografuoti ridą, tai atnešė ir prijungė akumuliatorių. Apie užvedimą jokios kalbos nebuvo.

Liudytojas A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba draudimo įmonėje BTA, ekspertizių skyriaus vadovu. Jo išsilavinimas – transporto inžinerijos bakalauras ir magistras. Su kaltinamuoju teko bendrauti, ne V. C. kreipėsi dėl eismo įvykio, teigė, kad važiavo Zarasų rajone visureigiu, tempė tralą, kuriame buvo automobilis „Mercedes Benz“. Sakė, kad iš priekio atvažiavęs automobilis jam pamaišė ir jis nesuvaldęs nuvažiavo į griovį ir apsivertė tralas su jame buvusiu automobiliu „Mercedes Benz“. Asmuo kreipėsi į juos dėl žalos atlyginimo. Pagal tvarką, jie turi apžiūrėti visas transporto priemones. Automobilį „Mitsubishi Pajero“ V. C. parodė pats, o automobilis „Mercedes Benz“ ir priekaba buvo nevažiuojantys, todėl jo darbuotojas M. L. važiavo jų apžiūrėti. Po apžiūros jam darbuotojai pranešė, kad byla yra įtartina, pareiškėjas elgiasi įtartinai ir negalėjo atsakyti jiems į kai kuriuos klausimus, todėl perdavė jam, kad patikslintų įvykio aplinkybes. Jis paprašė, kad darbuotojai papildomai apklausai iškviestų V. C.. Jie jį apklausė. Po to M. E. G. važiavo ir apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė A. G. (C.), kuri pagal dokumentus buvo įvykio kaltininkė. Surinkus visą medžiagą ir atlikus tyrimą buvo matyti, kad situacija įtartina. Jie paprašė telefono pokalbių išklotinių, iš kurių matėsi, kad V. C. yra bendravęs su A. G. vyru, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra V. C. brolis. Keisti buvo ir automobilio sugadinimai, jų buvo daug. Bylos administravimo pabaigoje, pasikonsultavę su teisininkais, išsikvietė V. C. ir pasiūlė jam atsisakyti išmokos, kad išvengtų tolimesnio teisėsaugos tyrimo dėl sukčiavimo. Jie su juo pasikalbėjo, jis paprašė laiko pagalvoti. Po svaitės pranešė, kad nerašys atsisakymo, o eis iki galo ir bandys gauti išmoką. Tada jis surinko visą bylos medžiaga, parašė tarnybinį pranešimą ir perdavė ją savo įmonės Teisės skyriui. Teisės skyrius sutvarkė viską ir perdavė medžiagą pareigūnams. Netrukus pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad V. C. parašė pareiškimą, jog jis su M. E. G. jam grasino susidorojimu ir liepė atsisakyti išmokos. Šis tyrimas vyko paraleliai, bet buvo nutrauktas. Kiek žinau, tai šiuo metu dar vyksta civilinė byla. Liudytojas, atsakydamas į proceso šalių klausimus, nurodė, kad įvykio registravimo metu V. C. nenurodė žalos, o bylos administravimo metu, buvo pateikta sąskaita-faktūra dėl tralo, o dėl automobilių „Mercedes Benz“ ir „Mitsubishi Pajero“ jie patys vertino žalą, tačiau, ar jis pateikė kažkokius dokumentus dėl žalos dydžio – nepamena, bet manau, kad nepateikė. Jiems sukėlė įtarimų, nes buvo keisti automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimai, atrodė, kad ne per vieną kartą čiuožė. Ant automobilio „Mitsubishi Pajero“ bamperio kairės pusės buvo raudonos spalvos nubrozdinimas, o tokios pat spalvos yra automobilis „Opel“, todėl mano, kad galėjo būtų tarp šių automobilių kontaktas. Anot jo, visas įvykis yra padarytas tyčia, nes automobilis „Mercedes Benz“ buvos ankščiau netyčia sudaužytas, tačiau jis nedraustas KASKO draudimu, todėl įvykio metu jokio žalos atlyginimo negautų. Jis mano, kad buvo sukurta istorija, kad vežė ir apsivertė, tikėdamiesi žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės. Bet tai jo teorija, nes šioje istorijoje buvo daug visko pripinta. Kaltininkės A. C. atstovas A. Z. – paskambino į jų bendrovės skambučių centrą ir prisistatė jos vyru, ir pokalbio metu apie ją pasakojo kaip apie žmoną. Po to berods teisininkai Gyventojų registre patikrino, kad A. tikroji pavardė ne G., bet C.. Ir turbūt per tą pačią duomenų bazę surado, kad jos vyras M. C.. Tada ir suprato, kad jis Vladimiro brolis. Vienas iš pirmųjų įvykių ir buvo tai, kad paskambino Z., o po to ir V. pranešė, kad apgadintas jo automobilis „Mitsubishi Pajero“, ir priekaba su ant jos buvusiu automobiliu „Mercedes Benz“. Jų visi telefoniniai pokalbiai įrašinėjami, turėtų jie būti pateikti į bylą. Buvo keisti automobilio „Mercedes Benz“ sugadinimai, kuris buvo vežtas ant tralo. Buvo toks įspūdis, kad arba tas automobilis buvo virtęs kelis kartus ar čiuožęs kelis kartus, todėl nutarė kviestis papildomai apklausai V. C.. Anketą eismo įvykio dalyviui (1 t., b. l. 13) pildė pats V. C.. Jis sakė, kad lietuviškai nesupranta, nors kalbėjo su juo lietuviškai. Jis sakė, kad lietuviškai skaityti nemoka, nesupranta, nors jis viską surašė ranka. Schema braižė taip pat jis. Jie kartu sėdėjo ir jis rašė. V. C. prašė žalos atlyginimo bylos administravimo metu. Jis mums pateikė pareiškimą ir telefono pokalbių išklotines, prašydamas kuo greičiau baigti bylos administravimą ir išmokėti išmoką. Jie yra paskaičiavę išmoką ir apie jos dydį jis buvo informuotas. Tai sumai, kurią jam įvardijo, V. C. neprieštaravo, tai turbūt sutiko. Jis konkrečios sumos neįvardijo, bet jų paskaičiuotos irgi neginčijo. 2016 m. išmoka buvo perskaičiuojama civilinėje byloje. Kiek jam yra žinoma, tai baudžiamojoje byloje buvo užsakyta trasologinė ekspertizė ir išvadoje nurodyta, kad dalis defektų nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Tai advokatė per teisininkus jo paprašė, kad būtų perskaičiuota išmoka pašalinant iš jos nesusijusius defektus. Jis darbuotojui pavedė perskaičiuoti žalą, kuri buvo padaryta automobiliui „Mercedes Benz“ ir sudaryti sąmatą. Defektai: stogas, variklio gaubtas. Daug čiuožimo defektų pasitvirtino. Jis žino, kad buvo atlikta ekspertizė, nors pats jos nematė. Jam teisininkai perdavė sąrašą, ką reikėtų pašalinti iš jų pirminio žalos vertinimo. Jie perskaičiavo žalą ir atidavė vėl teisininkams, o jie turėjo atiduoti advokatams.

Liudytojas G. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba draudime BTA vyriausiuoju ekspertu. Jo išsilavinimas aukštasis (Vilniaus universitetas, ekonomistas matematikas). V. C. pamena, nes apžiūrėjo automobilį, kai jis buvo atvažiavęs. Jis atvyko į BTA draudimą su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, užpildė visus pranešimus, pateikė dokumentus. Jis apžiūrėjo automobilį ir surašė defektinį aktą. Jis automobilį fotografavo, buvo apgadinta kairės pusės galinė dalis ir priekio kairė pusė. Daugiau su V. C. jis nebendravo, jo funkcijos tuo ir baigėsi. Dėl automobilio galas apgadinimo V. C. pasakė, kad pasislinko priekaba ir su ja apgadino.

Specialisto išvadą byloje pateikęs ekspertas Martinas Možeiko (Martin Možeiko) paaiškino, kad jis su kolega šioje byloje atliko tyrimą ir pateikė specialisto išvadą. Anot specialisto, nurodytomis aplinkybėmis tarpusavyje automobiliai „Mitsubishi Pajero“ ir „Opel Zafira“ nekontaktavo. Jei abi transporto priemonės juda priešingomis kryptimis ir „susikabina“, tai ant šoninių dalių turi būti praslydimo pėdsakai. Ten yra tik raudonų dažų, bet jie neduoda pagrindo teigti, kad buvo slystamasis kontaktas. Jie dažų netyrė, tai ne jų kompetencija. Tyrimui atlikti jiems buvo pateikti 134 lapai medžiagos, pačių automobilių jie neapžiūrėjom vadovavosi nuotraukomis. Jie perskaitė parodymus, ką nurodė V. C. ir ant abejų transporto priemonių matė raudonų dažų, bet tie pėdsakai ant automobilio „Opel Zafira“ buvo ne ant šoninės dalies, o labiau ant priekio. Jeigu transporto priemonės, judančios priešingomis kryptimis, būtų kontaktavę, tai turėtų būti 15 cm persidengimas, tada būtų deformacija. Jei praslystų, tai pėdsakai daugiau būtų ant šoninių dalių, kurie labiausiai kišasi į išorę. Tie pėdsakai neduoda pagrindo teigti, kad buvo praslydimo kontaktas ir jie negali pasakyti, ar tai būtent to automobilio dažai. Jie parodymų neima už gryną pinigą, bet paskaito, kad susikurtų sau tam tikrą paveikslą ir žiūri, ar būtent tokie sugadinimai buvo padaryti jų nurodytomis aplinkybėmis. Buvo atliekamas trasologinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar tos transporto priemonės kontaktavo ir ar būtent tie sugadinimai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu. Jie – ekspertai, sako, kad priekaba su automobiliu „Mitsubishi Pajero“ kontaktavo, bet dėl automobilių „Mitsubishi Pajero“ ir „Opel Zafira“ paliktų pėdsakų sako, kad jų nurodytomis aplinkybėmis kontakto nebuvo, ar jie buvo kažkada susilietę – negali pasakyti. Dėl specialisto išvados 6 lape esančios 2 pastraipos – byloje buvo nuotraukos, kur matyti važiavimo pėdsakai. Veikia sukimo momentai ir metalas prie tam tikros jėgos turi deformuotis. Priekabos masė virš 300 kg, o ant jos automobilis kuris sveria apie 1,5 t. O priekaba turi tik du metalinius įtaisus, kuri sueina ir tai gaunasi pati silpniausia vieta. Jis negali pasakyti ant kurio šono buvo pasvirusi priekaba. Jei būtų užfiksuoti pėdsakai, nubraižytas mastelinis planas, pateiktos kokybiškos nuotraukos, tai būtų galima pasakyti tiksliai, o šiuo atveju turėjo kažkokius pėdsakus ir matė, kad priekaba guli ant šono, berods dar buvo šukės. Jei būtų mastelinis planas su visais matmenimis, tai jie galėtų kalbėti konkrečiai apie atstumus. Mastelinis planas yra braižomas, kai kviečiama policija, nes nesutariama dėl eismo įvykio. Kai važiuoja automobilis su priekaba, tai ji juda švytuoklės principu ir ji ima šokinėti po kelią. Jis negali pasakyti, koks tas atstumas, kiek jis nuvažiavo per kelio plotį, kiek į kelkraštį. Jie tik matė pėdsakus. Priekaba, kaip laikrodžio švytuoklė, per sukabinimą ima judėti. Kai amplitudė ima didėti, tai priekaba gali virsti ant vieno arba ant kito šono. Stogas padengtas sniegu, o jei mašina virsta, jis nusivalytų, bet priekaba susikabina ant to „obuolio“ ir jei ji virstų per stogą, tai tikėtina, kad tuo metu galbūt galėtų virsti ir visureigis, nes jis ją nutemptų, arba ji nusikabintų nuo sukabinimo įtaiso. Ant dešinio šono pėdsakai vertikalūs. Jei mašina judant virsta, tai gaunasi dinaminiai pėdsakai. Dėl automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimų – tai, kai mašina guli ant stogo, tai priekabos pagrindas yra didesnis, virsta ant šono, tai kažkurios dalys kontaktuoja. Jie sako, kad tikėtina, kad apgadinimai yra susiję su šiuo autoįvykiu. Kai automobilis guli ant kairio šono, tai tikėtina, kad buvo sugadinimai. O dėl durų rankenų ir posūkių, tai tikslo detalizuoti kokios dalys sugadintos – nebuvo.

Ekspertas Vytautas Šakėnas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbu teismo ekspertizės centre, yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Jis atliko transporto trasologinę ekspertizę byloje. Kai darė ekspertizę, specialisto išvada byloje jau buvo. Mano, kad jų išvados, pateiktos ekspertizės akte, neprieštarauja specialisto išvadoms. Dėl automobilių „Mitsubishi Pajero“ ir „Opel Zafira“ susidūrimo – tai negalimas toks kontaktas, nors ir yra matyti dažų. Kontaktas priešpriešinis, dėl kurio automobilis „Mitsubishi Pajero“ su priekaba netektų stabilaus judesio ir nuvažiuotų nuo kelio – nebuvo tokių pėdsakų. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairuotojas nesuvaldė automobilio su prikabinta priekaba ir ant jos esančiu automobiliu. Jam nėra abejonių dėl to, kad eismo įvykis iš tikrųjų įvyko. Sugadinimų požymiai bei eismo įvykio nuotraukos, parodė, kad automobilio vairuotojas neteko stabilaus judesio, dėl ko automobilis galutiniame eismo įvykio eigos etape atsistojo priešinga kryptimi, o priekaba nuvirto ant kairiojo šono. Tai buvo paskutinis etapas eismo įvykio metu. Transporto priemonės ėmė suktis pagal laikrodžio rodyklę ir priekaba apsuko 180 laipsnių kampu automobilį „Mitsubishi Pajero“ pati nugriūdama ant kairiojo šono su ant jos pakrautu automobiliu „Mercedes Benz“. Automobilis „Mercedes Benz“ negalėjo būti apvirtęs ant stogo, nes paskutiniame virtimo etape, priekaba jau nebejudėjo išilgine kryptimi, o ji su automobiliu virto ant šono. Ji atsigulė su automobiliu ant šono. O apvirsti ant stogo prieš paskutinį vertimąsi – nėra tokių pėdsakų ir tas yra negalima. Stogo sugadinimas buvo padarytas ne šio eismo įvykio metu. Automobilis „Mercedes Benz“ vertėsi per stogą. Tam būdingi sugadinimai, įlenkimai stogo priekinėje dalyje, kadangi svorio centras yra arčiau priekinės dalies, daugiau deformuojasi stogo priekinė dalis, o be to yra požymiai ant priekio dešinio šono ir kampo iš viršaus į apačią. Verčiantis transporto priemonei per kairįjį šoną, gali būti toks atvejis, kad sugadinimų ant kairiojo šono nebus visai, nes jis per kairįjį šoną persiverčia ore, o pagrindinis smūginis kontaktas su žeme vyksta stogo dalimi ir kažkuria priekine dalimi. Jei verčiasi per kairį šoną, tai sugadinimai lokalizuoti stogo dešinėje pusėje ir variklio dangčio dešinėje pusėje. Automobilio „Mercedes Benz“ stogo sugadinimas – tai ne šio eismo įvykio sugadinimai. Dėl automobilio „Mercedes Benz“ kairiojo šono sugadinimų skaičiaus – tai šio tyrimo esmė nebuvo nustatyti ir konkretizuoti kiekvieną apgadinimo požymį, esantį ant bet kurios automobilio „Mercedes Benz“ dalies. Tam būtų reikalingas betarpiškas transporto priemonių tyrimas. Šiuo atveju buvo įvardyta, kad sudaužytas priekinis kairės pusės stiklas, nes eismo įvykio vietoje matyti stiklo šukės, kurios buvo pabirę lokaliai. Tyrimo objektas nebuvo konkrečiai nustatyti 5, 6 ar 7 sugadinimus. Iš pateiktų nuotraukų jie negalėjo pasakyti kokie konkrečiai sugadinimai kada buvo padaryti. Automobilio „Mercedes Benz“ stogo ir šono apgadinimai buvo padaryti ne jo įvykio metu. Jie atsakė į klausimus apie esminius apgadinimus, kuriuos galima nustatyti pagal nuotraukas ir kas matyti eismo įvykio vietoje. Visų sugadinimų išvardijamas, nurodant jų pobūdį ir visa kita, neturi įtakos nutartyje nustatytos užduoties tikslumui, įrodomajai vertei.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1508(15) konstatuota, kad iš pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ kontaktavo su automobiliu „Opel Zafira“, t. y. nuotraukose matomi šių priemonių sugadinimai buvo padaryti ne automobilių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Mitsubishi Pajero“ velkamai priekabai įvažiavus į griovį, ši pasviro bei tikėtina deformavosi jos sukabinimo įtaisas. Vėliau priekabai nuvirtus ant kairiojo šono ji apgadino „Mitsubishi Pajero“ galinį kairįjį sparną. Priekabos virtimo metu, virto ir ant priekabos buvęs bei pritvirtintas automobilis „Mercedes Benz“, kuriam šio eismo įvykio metu, tikėtina, buvo apgadintas kairys šonas (deformuotos priekinės ir galinės durys, virš kairės pusės durelių priekinėje šoninėje dalyje įlenkta stogo dalis, apgadintas ir priekinis kairys sparnas bei priekinio bamperio apdaila). Kontaktuojant su gruntu linko veidrodėlis, ko pasėkoje buvo išdaužtas priekinis kairys stiklas. Automobilio „Mercedes Benz“ stogas, dešinys šonas bei priekinė dalis dešinėje pusėje buvo apgadinti ne šio eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. (2 t., b. l. 16-22)

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1185(16) konstatuota, kad ant pateiktų tirti automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės dažų dangos mikrodalelių yra kontakto (braukimo, smūgio) metu įsitrynusių pašalinio raudonos spalvos emalio pėdsakų. Pašalinis raudonos spalvos emalis, rastas ant pateiktų tirti automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės dažų dangos mikrodalelių, skiriasi nuo pateiktų tirti automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio dažų. Ant pateiktų tirti automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio dažų dangos pavyzdžių pašalinių autotransporto priemonei būdingų dažų ir plastiko pėdsakų ar mikrodalelių nėra (2 t., b. l. 36-39).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1186(16) konstatuota, kad automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo sparno apgadinimai, priekabos ,,Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkties sugadinimai, automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono durelių deformacija, atgalinio vaizdo veidrodžio sugadinimai, priekinio kairiojo sparno priekinės dalies ir bamperio plastikinės apdailos apibrozdinimai, tikėtina, buvo padaryti eismo įvykio metu priekabai šalikėlėje nuvirtus ant kairiojo šono. Kiti tiriamojoje dalyje nustatyti automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai buvo padaryti ne deklaruojamo eismo įvykio metu, kai priekaba ,,Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo pakrautas šis automobilis, nuvirto ant kairiojo šono. Automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo kampo apgadinimai ir automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos apgadinimai, ties apatinių grotelių kairės pusės viršutiniu kampu buvo padaryti ne šių automobilių sudūrimo metu važiuojant priešpriešais. Automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nurodomos aplinkybės apie tai, kad priekaba ,,Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pakrautu automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvažiavusi į pakelės griovį po to apsukusi automobilį nuvirto ant kairiojo šono, neprieštarauja šių transporto priemonių sugadinimų pobūdžiui ir išsidėstymui ir eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuotiems pėdsakams. Pagal pateiktus duomenis pagrįsti automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nurodomas aplinkybes apie tai, kad šis eismo įvykis įvyko dėl to, kad jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalima. Požymių, kad automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susidūręs su automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje tyrimui medžiagoje neužfiksuota. Automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos nurodoma aplinkybė, kad jos vairuojamas automobilis nesusidūrė su automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tikėtina. Automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos apgadinimai ties apatinių grotelių viršutiniu kairiuoju kampu, buvo padarytas, tikėtina, atsitrenkus į ribotą paviršių, kurio apatinis kraštas buvo apie 38 cm aukštyje nuo kelio. Ant automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos dešiniojo krašto ir kampo, posūkio žibinto apatinio krašto lygyje antsluoksniniai raudonos spalvos pėdsakai, tikėtina, buvo padaryti braukiant kintančia, sąlyginai nedidele prispaudimo jėga, glotniu dažytu riboto ploto paviršiumi, kryptimi nuo posūkio žibinto išorinio apatinio kampo link apdailos kairiojo krašto ir kiek žemyn, ant šoninio apdailos paviršiaus – pakeičiant kryptį apdailos šoninio paviršiaus krašto kryptimi. Automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo sugadinimų pobūdis ir išsidėstymas, priekinio dešiniojo sparno sugniuždymas iš viršaus ir iš dešinės, žiūrint automobilio priekio kryptimi, stogo dešiniojo krašto ir apibrozdinimas kiek prie kryptimi įžambiomis trasomis duoda pagrindą teigti, kad automobilis buvo vertęsis per stogą, ant stogo priekinės dalies, o nuo stogo dešiniojo krašto ir sparno, atsistojo ant ratų (2 t., b. l. 41-49).

Iš draudimo liudijimo matyti, kad 2014-11-17 vienam mėnesiui nuo 2014-11-18 S. G. apdraudė automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudikas – ,, BTA Insurance Company“ SE, veikianti per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (1 t., b. l. 8, 9).

Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, kad 2014-11-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. G. ir automobilis ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varuojamas V. C.. V. C. vairuojamas automobilis buvo su priekaba, kurioje buvo automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Deklaracijoje nurodyta, kad apgadintas ,,Opel Zafira“ priekinis bamperis ir sparnas, ,,Mitsubishi Pajero“ priekinis bamperis, taip pat apgadinta priekaba ir automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakinga už atsiradusią žalą. Deklaraciją pasirašė A. G. ir V. C. (1 t., b. l. 10).

Anketoje eismo įvykio dalyviui 2014-12-10 A. G. paaiškino apie eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad kitų eismo įvykio dalyvių nepažįsta (1 t., b. l. 11, 12).

Anketoje eismo įvykio dalyviui 2014-12-19 V. C. paaiškino apie eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad kitos eismo įvykio dalyvės ir jos šeimos nepažįsta (1 t., b. l. 13, 14).

Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota transporto priemonės „Mercedes Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyti jo apgadinimai (1 t., b. l. 22).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas S. M. vardu (1 t., b. l. 17).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. C. vardu (1 t., b. l. 17).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Mercedes Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. S. vardu (1 t., b. l. 23).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonė ,,Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota V. L. vardu (1 t., b. l. 25).

2016-11-18 ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad įvertinus transporto priemonės „Mercedes Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus bei defektavus sugadintas detales, buvo apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo kaštai. Galimos draudimo išmokos dydį sudaro 4348,06 € suma su PVM, arba 3593,44 € suma be PVM. Skaičiuotė atlikta su Lietuvoje įteisinta AUDATEX kompiuterine programa (1 t., b. l. 66-77).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą perklausa. Iš protokolo matyti, kas iš telefono Nr. + (duomenys neskelbtini) skambinęs asmuo praneša apie eismo įvykį Purvinės k., Antalieptės sen., Zarasų r., kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161).

Daiktų apžiūros protokolu yra užfiksuoti perklausyti telefoniniai skambučiai ir pokalbiai tarp draudimo bendrovė - ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo operatoriaus ir pranešėjų dėl eismo įvykio Purvinės k., Antalieptės sen., Zarasų r., kurie prisistatė V. C. ir A. Z. (1 t., b. l. 162-165).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojų S. M., K. M. ir specialiąja liudytoja apklaustos A. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis turėjo automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis pardavė 2014-09-09 K. M.. Automobilis, kurį pardavė buvo techniškai tvarkingas, jo kėbulas apgadintas nebuvo. Pardavimo metu automobilis buvo tvarkingas be jokių išorinių pažeidimų (1 t., b. l. 121).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis niekada neturėjo ir nesinaudojo automobiliu ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio savo vardu niekada nepirko ir neregistravo. Nepažįsta A. C., taip pat M., ar V. C.. Asmens, vardu S. M. taip pat nepažįsta, iš jo jokių automobilių nepirko (1 t., b. l. 122).

Specialiąja liudytoja apklausta A. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji ir jos vyras M. C. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji apie metus naudojasi automobiliu ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jos vardu. Jos vyras M. C. neturi vairuotojo teisių. Nurodytas automobilis anksčiau buvo draustas jos motinos sugyventinio S. G. vardu, draudimo kompanijoje „BTA Insurance Company“. Taip pat 2014 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, birželio mėnesį, ji kartu su vyru išsimokėtinai įsigijo iš vyro brolio V. C. automobilį ,,Mercedes Benz“, juodos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Susitarimas dėl mokėjimo už tą automobilį buvo žodinis. Ji naudojuosi tuo automobiliu, kuris buvo laikomas anksčiau nurodytame kaime, jų kieme. Šis automobilis buvo draustas S. G. vardu. Maždaug 2014 m., lapkritį automobilis ,,Mercedes Benz“ sugedo, neužsivesdavo. Kas tikslai atsitiko, nežino. Be to, jie neturėjo pinigų sumokėti V. C. už šį automobilį, ir pastarasis nusprendė automobilį pasiimti. 2014 m. lapkritį, tiksliai datos neatsimena, Vladimiras turėjo atvažiuoti pas juos su tralu, pakrauti automobilį ,,Mercedes Benz“ ir išvežti. 2014 m. lapkričio pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, vakare, apie 18 val., ji automobiliu ,,Opel Zafira“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur yra jų sodyba, kad sodų namelyje pakūrenti krosnį. Buvo viena. Apie 21-22 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) k. atgal į (duomenys neskelbtini) k., tarp kurių yra apie 4 km. Važiuodama keliu į (duomenys neskelbtini) k., vienoje kelio vietoje, kur yra staigus pakilimas, buvo labai slidu ir jos automobilį sumėtė į kairę, o tuo metu priešpriešinę juostą, iš nurodyto pakilimo pusės išvažiavo kažkoks automobilis. Norėdama išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę, po to į dešinę, tačiau kairiu savo automobilio priekiniu bamperiu kliudė tą automobilį. Smūgis nebuvo stiprus. Sustojusi ir išlipusi iš savo automobilio pamatė, kad automobilis – džipas stovi skersai kelio. Prie šio automobilio buvo pririštas tralas, ant kurios stovėjo dar vienas automobilis. Ji matė avarijos metu, kad tralas apvirto ir automobilis, kuris buvo ant to tralo, nugriuvo ant vieno šono, po to apvirto ant stogo ir, kadangi buvo pririštas prie tralo, vėl apvirto ant to pačio šono. Tik kai priėjo arčiau džipo, pamatė, kad už automobilio vairo yra jos vyro brolis V. C.. Automobilyje buvo dar keli jai nepažįstami vyriškiai, kurių duomenų nežino. Taip pat pamatė, kad ant tralo yra vežamas automobilis ,,Mercedes Benz“, kurį norėjo pirkti iš V.. V. iškvietė kelių policijos pareigūnus, kurie davė deklaracijos blankus ir pasakė kreiptis į savo draudimo bendroves. Ji ir V. užpildė deklaracijas. Ji nežino ir nežinojo, kurioje draudimo kompanijoje buvo draustas V. automobilis ,,Mitsubishi Pajero“, kurį tas vairavo nurodytą dieną. Su V. susitarė, kad pasakys draudimo bendrovės darbuotojams, kad vienas kito nepažįsta, kadangi tai galėjo sukelti įtarimą, kad avarija buvo inscenizuota. Todėl, nenorėdami, kad taip pagalvotų draudimo bendrovės darbuotojai, nurodė, kad vienas kito nepažįsta. Nurodyto autoįvykio jie nesuvaidino, taip iš tikrųjų atsitiko. Ji važiuodama namo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nežinojo, kad V. jau pasiėmė automobilį ,,Mercedes Benz“ ir nežinojo, kad veš jį ant tralo. Tą dieną, iki avarijos, V. nematė ir nebendravo su juo. Po nurodyto įvykio ji paskambino savo vyrui M., kuris atėjo į avarijos vietą, po to kaimyno paprašė traktoriaus ir ištraukė automobilį ,,Mercedes Benz“ su tralu. Ji išvažiavo ir nematė kaip išvažiavo V. C.. Žinojo, kad per tris dienas reikia pranešti apie avariją savo draudimo kompanijai, ir atrodo kitą dieną ji arba jos vyras paskambino į draudimo bendrovę ir pranešė apie įvykį. Kaip jos vyras prisistatė skambindamas į draudimo bendrovę ji nežino. Asmens vardu A. Z. ji nepažįsta. Šiuo metu jos vyras naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau naudojosi kitu, kurio neatsimena. Ji iki šiol naudojasi automobiliu ,,Opel Zafira“, kurio bamperį jie šiek tiek sutaisė patys. Kur yra V. automobiliai ,,Mitsubishi Pajero“ ir ,,Mercedes Benz“, ji nežino. Draudimo kompanija jai iki šios nenurodė dėl kokios priežasties nebuvo sumokėta draudiminė išmoka. Nori patikslinti, kad savo mergautinę pavardę G. nurodė dėl to, kad tuo metu dar nebuvo pakeisti jos dokumentai ir vairuotojo pažymėjime yra ši pavardė (1 t., b. l. 129).

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus 2015-03-02 „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pareiškimą (1 t., b. l. 1-5), kuriame nurodoma, kad 2014-11-28 į Bendrovę kreipėsi V. C. ir A. Z. (nurodė esąs eismo įvykio kaltininkės vyras), kurie pranešė, kad 2014-11-25 Purvynės k., Zarasų r., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti ,,Mitsubishi Pajero“, jo temptas tralas ir ant tralo vežtas ,,Mercedes Benz“ (1 t., b. l. 162-165). Siekdama įsitikinti nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis Bendrovė atliko savo tyrimą ir nustatė, kad eismo įvykio kaltininkės transporto priemonės „Opel Zafira“ draudėjas anksčiau yra draudęs ir nukentėjusį automobilį „Mercedes Benz“. Draudimo sutartyse buvo nurodytas S. G., kuris paaiškino, kad yra A. G. mamos draugas (A. G. patėvis) ir jai paprašius sutiko, kad A. G. savo vairuojamus automobilius draustų jo vardu. S. G. patvirtino, kad „Opel Zafira“ ir „Mercedes Benz“ priklauso A. G. ir jos vyro šeimai, jie naudojosi abiem automobiliais. A. G. vyras yra M. C., nukentėjusio eismo įvykio metu V. C. (kaltinamojo) brolis. Bendrovei apie įvykį pranešė asmuo, kuris prisistatė Latvijos piliečiu ir A. G. vyru A. Z., bet ne M. C.. Kaltininkės A. G. pavardė yra C.. Apklausos metu V. C. Bendrovei nurodė, kad automobilius iš griovio ištempė nepažįstamas traktoriaus vairuotojas. Kaltininkės vyru prisistatęs asmuo (Latvijos pilietis A. Z.), registruodamas įvykį teigė, kad viską padarė jis su savo traktoriumi. V. C. nuslėpė, kad kaltininkės A. G. (C.) vairuojamą automobilį „Opel Zfira“ iš griovio ištempė jo brolis ir A. G. (C.) vyras M. C., kuris prisistatė draudimo bendrovei neva esąs A. Z. (Latvijos Respublikos pilietis). V. C. pristatė savo telefono pokalbių išklotines (1 t., b. l. 30-34), kurias patikrinus paaiškėjo, kad telefonu iki įvykio buvo nuolat bendrauta su kaltininkės vyru, kuris pranešė apie įvykį, save pristatydamas kaip A. Z.. Šios aplinkybės prieštarauja kaltininkės ir nukentėjusio rašytiniems paaiškinimams Bendrovei (1 t., b. l. 11-14), kad jie vieni kitų nepažįsta ir nebendravo. Tarpusavio abiejų įvykio dalyvių (nukentėjusio ir kaltininko) bendravimą iki įvykio ir po jo patvirtino V. C. pateikta jo naudojamo telefono, kurio numeris +(duomenys neskelbtini), išklotinė. Joje yra užfiksuota daug skambučių iki įvykio, kurio numeris +(duomenys neskelbtini). Iš numerio +(duomenys neskelbtini) buvo skambinta į Bendrovę ir pranešta apie neva įvykusį eismo įvykį. Kalbantis telefonu (+(duomenys neskelbtini)) prisistato A. G. vyru, kuris taip pat su traktoriumi padėjo ištraukti iš šalikelės nukentėjusio asmens automobilius. Visos šios nurodyto aplinkybės buvo patvirtintos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, dėl jų ginčo nėra, V. C. pripažino, kad šiuos faktus nuo bendrovės nuslėpė, nes manė, kad Bendrovė, sužinojusi apie jo giminystės ryšius su A. G. ir M. C., tikrai atsisakys mokėti draudimo išmoką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu taip pat buvo nustatyta, kad kaltinamieji po eismo įvykio kvietė policijos pareigūnus, apie ką patvirtina byloje esantys įrodymai (duomenys iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 161) policijos pareigūnų paaiškinimai teismo posėdžio metu), tačiau įvykio dalyviams buvo pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją, ką jie ir padarė (1 t., b. l. 10), o vėlia pildė eismo įvykio dalyvių anketas, braižė įvykio schemą (1 t., b. l. 11-14), Bendrovės specialistai apžiūrėjo sugadintus automobilius, surašė transporto priemonių ,,Mitsubishi Pajero“, ,,Mercedes Benz“ ir priekabos „Brenderup“ apžiūros aktus (1 t., b. l. 21, 22, 24), kuriuose nurodė, kokie apgadinimai užfiksuoti ant transporto priemonių.

Tiek iš Bendrovės pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek iš Bendrovės darbuotojų – liudytojų, teismo proceso metu nurodytų paaiškinimų matyti, kad pats V. C. nenurodė kokios konkrečios pinigų sumos jis prašo iš Bendrovės žalos atlyginimui, o Bendrovė pati paskaičiavo, kad „Mercedes Benz“ automobiliui padaryta žala – 4965,25 € ir tokios išmokos kaltinamajam V. C. neišmokėjo, nes automobilių „Mitsubishi Pajero“ ir „Opel Zafira“ tarpusavio kontaktai nėra žymūs ir faktiškai galėjo būti padaryti tyčia. Bendrovė pareiškime policijai nurodė, kad apžiūrėjus apgadintas transporto priemones ir nuotraukas, Bendrovės darbuotojai nustatė, jog „Mercedes Benz“ apgadinimai yra žymiai didesni, nei turėtų būti automobiliui nuvirtus ant kairiojo šono. Apžiūros metu 2014-12-03 Grigaičių kaime buvo užfiksuoti ir kairio šono bei stogo apgadinimai po kontakto su kitu objektu, kurie negalėjo atsirasti pagal pateiktas nuotraukas iš įvykio vietos, be to, įvykio dalyviai bandė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, prisistatė svetimais vardais, bandė nuslėpti ankstesnį bendravimą ir giminystės ryšius bei apgaulės būdu siekė gauti draudimo išmoką (1 t., b. l. 4).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. – Bendrovės darbuotojas, ekspertizių skyriaus vadovas, teigė, kad jo nuomone, eismo įvykis inscenizuotas, t. y. įvykis padarytas tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte ekspertų padarytos išvados, suteikia pagrindą tokią versiją kelti. Specialisto išvadoje yra teigiama, kad iš pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ kontaktavo su automobiliu „Opel Zafira“, t. y. nuotraukose matomi šių priemonių sugadinimai buvo padaryti ne automobilių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertizės aktas tiksliau apibūdina specialisto išvadoje pateiktus duomenis. Nurodoma, kad ,,Mitsubishi Pajero“ priekinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo kampo apgadinimai ir ,,Opel Zafira“ priekinio bamperio plastikinės apdailos apgadinimai, ties apatinių grotelių kairės pusės viršutiniu kampu buvo padaryti ne šių automobilių sudūrimo metu važiuojant priešpriešiais. Pagal pateiktus duomenis pagrįsti automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, vairuotojo nurodomas aplinkybes apie tai, kad šis eismo įvykis įvyko dėl to, kad jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalima. Požymių, kad automobilis ,,Opel Zafira“ buvo susidūręs su automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, pateiktoje tyrimui medžiagoje neužfiksuota. Anot ekspertų, ,,Opel Zafira“ priekinio bamperio plastikinės apdailos apgadinimai ties apatinių grotelių viršutiniu kairiuoju kampu buvo padaryti, tikėtina, atsitrenkus į ribotą paviršių, o ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos dešiniojo krašto ir kampo, posūkio žibinto apatinio krašto lygyje antsluoksniniai raudonos spalvos pėdsakai, tikėtina, buvo padaryti braukiant kintančia, sąlyginai nedidele prispaudimo jėga, glotniu dažytu riboto ploto paviršiumi. Tai yra, ant automobilių matomi sužalojimai, kurie užfiksuoti nuotraukose, yra kitokio pobūdžio. Anot ekspertų, ,,Opel Zafira“ vairuotojos nurodoma aplinkybė, kad jos vairuojamas automobilis nesusidūrė su automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, yra tikėtina. Tačiau tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte, išvados darytos vertinant ir atsižvelgiant į daugelį aplinkybių. Pirmiausia buvo vertinamos pačio eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės, kurios jų galėjo būti suvokiamos netiksliai, skirtingai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertai neturėjo tikslaus eismo įvykio vietos plano (jis buvo nubraižytas apytiksliai pačių eismo įvykio dalyvių), patys neapžiūrėjo automobilių, vadovavosi tik nuotraukomis. Byloje nebuvo gauta duomenų, kad ant ,,Mitsubishi Pajero“ rasti dažai yra ne ,,Opel Zafira“ automobilio bamperio dažai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ekspertų išvados be abejonių nepaneigia tikimybės, kad sužalojimai atsirado sąveikaujant minėtiems automobiliams (,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir esant ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Kad 2014-11-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempusiu priekabą su joje buvusiu automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tiek kaltinamasis, tiek ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai (R. A., S. L.), kiti, eismo įvykį matę ir dalyvavę, liudytojai. Kita vertus, netgi ir neįvykus kontaktui tarp aptariamų automobilių, ta aplinkybė, kad ,,Opel Zafira“ vairuotoja išvažiavo į priešingą eismo juostą, yra pakankama, kad būtų sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti ,,Mitsubishi Pajero“, ,,Mercedes Benz“ ir priekaba.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje V. C. netgi nebuvo reiškiamas kaltinimas, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, ar kad jis būtų pateikęs Bendrovei kokius nors suklastotus dokumentus. Šioje baudžiamojoje byloje V. C. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis siekė gauti didesnę draudiminę išmoką, nei jam iš tikrųjų priklausė.

Kaltinimą prokuroras grindė specialisto išvada, iš kurios matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ stogas, dešinys šonas bei priekinė dalis dešinėje pusėje buvo apgadinti ne šio eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat kaltinimas grindžiamas ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad automobilio ,,Mercedes Benz“, kairiojo šono durelių deformacija, atgalinio vaizdo veidrodžio sugadinimai, priekinio kairiojo sparno priekinės dalies ir bamperio plastikinės apdailos apibrozdinimai, tikėtina, buvo padaryti eismo įvykio metu priekabai šalikėlėje nuvirtus ant kairiojo šono. Kiti tiriamojoje dalyje nustatyti automobilio „Mercedes Benz“ sugadinimo požymiai buvo padaryti ne deklaruojamo eismo įvykio metu, kai priekaba ,,Brenderup“, ant kurios buvo pakrautas šis automobilis, nuvirto ant kairiojo šono. Automobilio „Mercedes Benz“ stogo sugadinimų pobūdis ir išsidėstymas, priekinio dešiniojo sparno sugniuždymas iš viršaus ir iš dešinės, žiūrint automobilio priekio kryptimi, stogo dešiniojo krašto ir apibrozdinimas kiek prie kryptimi įžambiomis trasomis duoda pagrindą teigti, kad automobilis buvo vertęsis per stogą, ant stogo priekinės dalies, o nuo stogo dešiniojo krašto ir sparno, atsistojo ant ratų. Šias savo išvadas ekspertai patvirtino teismo posėdyje, logiškai ir aiškiai nurodė, kodėl jie padarė tokias išvadas. Ekspertai taip pat paaiškino, kad priekaba su automobiliu „Mercedes Benz“ negalėjo šio eismo įvykio metu apvisti ant stogo, nes priekaba nebuvo atsikabinusi nuo ją tempusio automobilio, t. y. techniniu požiūriu tai yra neįmanoma. Tokiomis ekspertų išvadomis netikėti pagrindo nėra.

Tiek kaltinamasis, tiek liudytojai V. S. ir V. V. nurodė, kad prieš paimant automobilį „Mercedes Benz“ ir jį užkraunant ant priekabos, pastarasis buvo sveikas, t. y. neapgadintas. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. ir V. V. yra kaltinamojo pažįstami, jie yra bendradarbiai, netgi nurodė, kad V. C. yra jų vadovas. Be to, V. S. ir V. V. apskritai yra ankščiau teisti už įvairius nusikaltimus, ne kartą traukti administracinė atsakomybėn už įvairius pažeidimus, todėl jų parodymus teismas vertina kaip nepatikimus. Kita vertus, minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi, nes abu nurodo, kad eismo įvykio metu sėdėjo automobilio ,,Mitsubishi Pajero“ gale, dešinėje pusėje, nors abiems sėdėti taip neįmanoma. Viena iš eismo įvykio dalyvių – A. C. (G.) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ 2014 m. sugedo ir neužsivesdavo, kaltinamasis gi nurodė, kad jis buvo užtemptas ant priekabos dėl to, kad buvo slidu, o automobilis buvo su vasarinėmis padangomis. A. C. (G.) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad avarijos metu tralas apvirto ir automobilis, kuris buvo ant to tralo, nugriuvo ant vieno šono, po to apvirto ant stogo ir, kadangi buvo pririštas prie tralo, vėl apvirto ant to pačio šono. Kaltinamojo ir liudytojų parodymai apie tai, kad automobilis buvo neapgadintas iki eismo įvykio, A. C. (G.) nurodytas automobilio apgadinimo mechanizmas, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, o būtent logiškų ir aiškių ekspertų padarytų išvadų, kad automobilio „Mercedes Benz“ dešinio šono ir stogo sužalojimai negalėjo būti padaryti 2014-11-25 eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus dėl automobilio ,,Mercedes Benz“ apgadinimų visų įrodymų kontekste, teismas daro išvadą, kad jie yra neatitinkantys kitų bylos duomenų, prieštaringi ir neįtikinantys ir jais nesivadovauja. Teismas šių įrodymų kontekste daro išvadą, kad automobilis ,,Mercedes Benz“ – jo stogas, dešinysis šonas, buvo apgadintas iki 2014-11-25 eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje V. C. veikos kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį grįstas teiginiu, kad V. C. siekė gauti 4965,25 € draudiminę išmoką, kai jam iš esmės priklausė gauti tik 617,19 € draudiminė išmoka. Tačiau toks teiginys nėra pagrįstas konkrečiais bylos duomenimis. Iš V. C. pranešimo apie įvykusį eismo įvykį Bendrovei telefonu, eismo įvykio deklaracijos ir jo pareiškimo Bendrovei (1 t., b. l. 29) matyti, kad jis siekė gauti draudimo išmoką iš bendrovės, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis iš Bendrovės prašytų konkrečios sumos už konkrečius sužalojimus. Byloje yra Bendrovės darbuotojo surašytas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas, kuriame užfiksuota minėto automobilio apžiūra ir jo apgadinimai (1 t., b. l. 22), tačiau ar šį aktą yra pasirašęs A. C. nėra aišku – asmens, pateikusio transporto priemonę apžiūrai, vardas, pavardė ir parašas neperskaitomi ir nesuprantami. Be to, šiame akte nėra užfiksuota ir patvirtinta, kad visi nustatyti sugadinimai padaryti būtent 2014-11-25 eismo įvykio metu. Pagaliau ir teismo posėdyje paaiškinimus davę ekspertai nurodė, kad atliekant ekspertizę, nebuvo keliamas klausimas tiksliai nustatyti kokie konkrečiai sužalojimai automobiliui „Mercedes Benz“ buvo padaryti šio eismo įvykio metu. Ekspertas V. Šakėnas teismo posėdyje nurodė, kad tyrimo objektas nebuvo konkrečiai nustatyti 5, 6 ar 7 sugadinimai padaryti. Iš pateiktų nuotraukų jie negalėjo pasakyti kokie konkrečiai sugadinimai kada buvo padaryti. Jie tik konstatavo, kad automobilio „Mercedes Benz“ stogo ir dešinio šono apgadinimai buvo padaryti ne šio įvykio metu. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad V. C. siekė gauti būtent 4965,25 € draudiminę išmoką.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. C. apgaulė pasireiškė tuo, jog jis draudimo kompanijai žalos administravimo tyrimo metu nurodė, kad 2014-11-25 autoįvykio metu jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz“ buvo padaryti visi nustatyti sugadinimai, nors iš tikrųjų sugadinimai, kurių vertė 4348,06 €, buvo padaryti iki kaltinime nurodyto eismo įvykio. Kaip jau minėta ankščiau, byloje nenustatyta, kokios konkrečiai draudiminės išmokos V. C. reikalavo iš Bendrovės. Byloje netgi nėra vienareikšmiškai nustatyta, kokie konkrečiai sužalojimai automobiliui „Mercedec Bendz“ buvo padaryti tiriamo eismo įvykio metu, o kurie ankščiau, nes tokio užduoties ekspertai neturėjo. Tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad automobilis „Mercedes Benz“ iki 2014-11-25 eismo įvykio apskritai nebuvo apgadintas, kas šioje byloje surinktais įrodymais yra paneigta. V. C. negalėjo nematyti automobilio „Mercedec Bendz“ stogo ir dešinio šono apgadinimų jį kraudamas ant priekabos, todėl akivaizdu, kad jis sako netiesą. Formaliai, nurodydamas Bendrovei aplinkybę, kad automobilis „Mercedec Bendz“ iki tiriamo eismo įvykio apgadintas nebuvo, V. C. elgėsi nesąžiningai ir jo veiksmuose galima įžvelgti sukčiavimo požymių. Juo labiau, kad buvo melagingai nurodyta ir daugiau aplinkybių, pvz., kad jis nepažįsta eismo įvykio kaltininkės. Tačiau V. C. draudimo bendrovei nepateikė jokių suklastotų dokumentų, nesuklastojo eismo įvykio deklaracijos ar pan., neišreiškė Bendrovei aiškaus ir konkretaus reikalavimo atlyginti žalą už visus automobilio „Mercedec Bendz“ apgadinimus. Paprastai tokio pobūdžio bylose baudžiamajai atsakomybei kilti pagrindinė faktinė aplinkybė, turtinti reikšmės bylos baigčiai, yra tai, ar eismo įvykis buvo tikras, ar inscenizuotas. Atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tokia aplinkybė konstatuota nebuvo. Teismo nuomone, byloje nustatytas kaltinamojo nesąžiningumas nėra pakankama sąlyga kilti baudžiamajai atsakomybei. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimais dėl baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) taikymo, kai teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Byloje nėra pakankamai duomenų pagrįsti V. C. kriminalinį veikos pobūdį, todėl susiklosčiusi situacija vertintina kaip civilinis ginčas. Juo labiau, kad tokie kaltinamojo veiksmai nebuvo pakankami suklaidinti Bendrovę. Bendrovės atstovai, netgi neatlikus ekspertizės, apžiūrėję automobilį „Mercedec Bendz“ suprato, kad tiriamo eismo įvykio metu visi jų užfiksuoti sužalojimai automobiliui negalėjo atsirasti ir draudimo išmokos V. C. neišmokėjo.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, jog kaltinamojo V. C. veiksmai neteisingai nurodant tiriamo eismo įvykio aplinkybes, neatskleidžiant visų aplinkybių, svarbių Bendrovei administruojant žalos bylą, ir šių veiksmų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius, t. y., kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šios veikos jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. C. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotėje Nr. 1 esančius kompaktinius diskus, palikti saugoti prie bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotėje Nr. 1 esantį voką su po tyrimo likusiomis dažų mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio ,,Opel Zafira“ dangčio, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys