Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-66-928/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
T-66-928/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-66-928/2023
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą nuteistajam M. K., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atstovei G. M.,

teismo posėdyje, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. nuteistas 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (R. B. nužudymas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (pasikėsinimas apiplėšti pagrobiant didelės vertės turtą) laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (R. K. nužudymas, padarytas itin žiauriai) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžią nuspręstas skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 9 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi. Bausmės pradžia 2001 m. rugpjūčio 2 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2.1. Teikime nurodoma, kad M. K. į Pravieniškių 2-ąjj kalėjimą atvyko 2019 m. birželio 29 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis dvidešimt šešis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dvidešimt tris kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistasis dvidešimt tris kartus skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta, išskyrus vieną nusikalstamą veiką – išžaginimą, dėl kurio savo kaltę neigia. Pakartotinio vertinimo metu, savo nuomonės nekeičia.

2.2. Pažymėjo, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi (duomenys neskelbtini) mokymo centre - ketvirtoje klasėje, motyvuotas dirbti, turi teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu ir supranta darbo naudą žmogui. 2021 m. vasario 2 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-173 „Dėl nuteistųjų dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, atleidimo ir skyrimo į pareigas“ įdarbintas valytojų 0,25 etato. Darbinę veiklą tęsia iki šiol. Taip pat, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. liepos mėn. iki pervežimo į tuometinius Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (2019 m. birželio mėn.) nurodė dirbęs (duomenys neskelbtini) - dažytoju. Stebima, kad nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui ir motyvuotas užsiimti darbine veikla. M. K. turi įgijęs profesinę kvalifikaciją, tačiau būdamas laisvėje darbinės patirties (oficialios žinomos) neturi. Mano, kad menka darbinė patirtis gali apsunkinti integraciją į visuomenę grįžus į laisvę. Taip pat, oficialios bei nuoseklios veiklos neturėjimas galėjo turėti įtakos nuteistojo įsitraukimui į visuomenėje nepriimtinas veiklas.

2.3. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis būdamas laisvėje pragyvendavo iš neoficialiai uždirbtų pajamų - statybos srityje. Taip pat, daro prielaidą, jog papildomas pajamas gavo nusikalstamu būdu, kadangi nusikalstamos veikos vykdytos laikotarpiu 2000 m. - 2001 m. Teisės pažeidėjas pokalbio metu nurodo, jog niekada nesusidūrė su finansiniais sunkumais, nieko netrūko ir visko, ko reikia pragyvenimui pakakdavo. 2002 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam priteistas civilinis ieškinys 6982,70 Lt (Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys už nukentėjusiosios gydymą). 2008 m. liepos 28 d. Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu solidariai su bendrininkais priteista 9712,09 Lt. Pagal 2010 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismą solidariai su bendrininkais priteista 5000 Lt. - laidojimo išlaidų, 4300 Lt -kapo sutvarkymo išlaidų, 1100 Lt - už pagrobtus daiktus, neturtinės žalos - 50000 Lt (tėvams) ir 20000 Lt (sesei). Bei pagal 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį solidariai su bendrininkais priteista 13150 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog baudą (1000 Lt) paskirtą pagal 1996 m. gruodžio 4 d. Kauno m. apyl. teismo nuosprendį apmokėjo motina. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario mėn. pažyma Nr. NFP-23-83 pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 2573, 17 Eur, kurie atskaičiuojami iš įkalinimo įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio. Šiuo metu išmokėta 217,00 Eur, savanoriškai skolų nedengia.

2.4. 2016 m. spalio 19 d. tuometiniame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo sudarytas nuteistojo M. K. individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 103-64, kuris 2022 m. birželio 27 d. buvo peržiūrėtas ir numatytos šios priemonės: dengti finansinius įsiskolinimus iš pataisos įstaigoje gaunamo atlyginimo; individualios konsultacijos pas psichologą (dėl agresyvaus/kontroliuojančio elgesio keitimo, problemų sprendimo įgūdžių stokos, pasekmių įvertinimo stokos, tikslų siekimo), dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Pažymėjo, kad nuteistasis tęstinai įkalinimo įstaigoje nuo 2003 m. dirba tvarkiniu, remiantis 2023 m. vasario mėn. pažyma Nr. NFP-23-83, nuteistasis išieškotojams privalo padengti 2573,00 Eur – išieškota 217,00 Eur. Savanoriškai nedengia. Pinigai atskaičiuojami nuo įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio. Remiantis 2022 m. liepos 18 d. pažyma Nr. 86-522, nuteistasis nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. liepos 14 d. lankė ir baigė 5 užsiėmimų grupę: „Emocijų atpažinimo-jų valdymo principai“. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

2.5. Teigia, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje stengiasi elgtis disciplinuotai, pastaruosius 8-erius metus nepažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tęstinai dirba. 2021 m. rugsėjo 8 d. tuometiniuose Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo atliktas pirminis nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati rizika išliko ir 2022 m. birželio 27 d. Be to, 2023 m. kovo 28 d. nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžė, kad viso bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką šiose srityse: „Nuostatos“, kadangi nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 22 kartus, paskutinį kartą pažeidęs vidaus tvarkos taisykles 2014 m. gruodžio 3 d., teigiamas požiūris į pareigūnus bei priežiūrą, jis stengiasi aktyviai bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais.

2.6. Apibendrinant nurodo, kad M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tęsia darbinę veiklą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: Kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Nuteistojo dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbo patirties, skaitymo/rašymo ir arba skaičiavimo problemos, rašymo problemos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/ apribojimų pažeidimai.

3. Teismo posėdyje Institucijos atstovė paliko spręsti teismui dėl teikimo, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmetamas

4. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 20 metų), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik formalaus kriterijaus atitiktis nesudaro pagrindo besąlyginiam teikimo tenkinimui. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai jau buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotas užsiimti darbine veikla, įdarbintas valytoju 0,25 etato, tęsia šią darbinę veiklą iki šiol, buvo paskatintas 23 kartus. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau vien jų, įvertinus ir kitus M. K. asmens byloje esančius duomenis, nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje ir buvo skatinamas, tačiau jis taip pat net 26 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką 18 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis tokiomis kaip uždarymas į baudos izoliatorių, perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją, uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, pareikšti papeikimai, 8 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į M. K. siekiamą švelnesnę bausmę. Vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021).

8. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. M. K. 2023 m. kovo 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-2602 nurodyta, kad nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vien tik rizikos dydis nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų teismui spręsti, jog bausmės tikslai konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolimesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš 2023 m. kovo 29 d. M. K. vertinimo pagal OASys metodiką anketos ir suvestinės matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 79 balai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, bei resocializacijos skyriaus specialistės pateiktų duomenų, ankstesnių vertinimų metu M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę: 2022 m. birželio 27 d. – 81 balas, 2021 m. rugsėjo 8 d. – 86 balai. Lyginant su ankstesniu 2022 m. birželio 27 d. vertinimu, akivaizdu, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiai dienai sumažėjo visiškai nežymiai (2 balais). Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo metu ji vis dar išlieka vidutinė, 35 balus sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių M. K. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 44 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam M. K. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai – turi mažą, nestabilią darbo patirtį; skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos, rašymo problemos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta.

10. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, M. K. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis, tinkamu savo elgesio pasekmių įvertinimu, kadangi nuteistasis vis dar neigia savo kaltę dėl vienos veikos padarymo ir nuomonės nekeičia. M. K. turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Netenkinant Institucijos teikimo įvertintina ir tai, kad M. K. iš viso teistas 5 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 3 subendrintus nuosprendžius už keletą tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir labai sunkių, kurių pasekmė buvo žmonių mirtis. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta, išskyrus vieną nusikalstamą veiką – išžaginimą, dėl kurios kaltę neigia. Be to, analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog teisės pažeidėjo vykdomoms nusikalstamoms veikoms yra būdingas modelis – smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (nužudymai), siekiant finansinės naudos (plėšimai), nusikalstamos veikos buvo planuotos, panaudota instrumentinė agresija. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, o tai neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.

12. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad M. K. trūksta savikritiškumo savo paties atžvilgiu, jo savivaizdis neatitinka poelgių laisvės atėmimo vietoje. Pateikti duomenys, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietoje yra save žalojęs (susipjaustė ranką, pėdą, prarijo du skutimosi peiliukus, nors pats nuteistasis tai neigia). Savęs žalojimą teisino netinkamomis kameros sąlygomis. Asmens byloje yra informacijos, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu konfliktavo su jį prižiūrinčiais pareigūnais, grasino susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius, atsikalbinėjo, elgėsi įžūliai. Konstatuota, kad nuteistasis stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių. Pokalbio metu, nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip pats prisideda prie problemų atsiradimo. Analizuojant nuteistojo praeitį matyti, kad nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, nepasimokė iš ankstesnio patyrimo ir neįvertino kokias pasekmes tai gali sukelti. Ateities planai labai nekonkretūs. Tokios nuteistojo elgesio ir mąstymo apraiškos, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti apie pakankamą atliktos bausmės poveikį nuteistajam, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.

13. Vadovaujantis 2023 m. vasario mėn. parengta Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus pažyma Nr. NFP-23-83 „Apie gautus vykdomuosius raštus“ nuteistasis M. K. išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 2573 Eur, išieškota 217 Eur, Savanoriškai skolų nedengia. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad būdamas laisvėje M. K. oficialios darbinės patirties nėra įgijęs. Suinteresuotumo įgyti papildomą profesiją įkalinimo įstaigoje taip pat nėra išreiškęs, priešingai, menkina įkalinimo įstaigoje įgyjamų profesijų svarbą, nurodo, jog gero darbo tokios profesijos neužtikrins. Nuteistasis pripažįsta, jog turi problemų su rašymu, vertinamojo anketoje reikėjus įrašyti nuteistojo amžių, pastarasis ilgai galvojo, prašė padėti suskaičiuoti. Be to, vienas iš nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių yra būtent skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos, rašymo problemos. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti (integruotis) į visuomenę. Tuo tarpu paminėti duomenys apie nuteistojo pasyvumą siekiant naujų profesinių įgūdžių, rašymo, skaičiavimo gebėjimų tobulinimą, įvertinus tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo siekiama finansinės naudos akivaizdžiai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir gali turėti įtakos nuteistojo įsitraukimui į visuomenėje nepriimtinas veiklas.

14. Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro ir nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis M. K. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. teikimo dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė