Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atskiruoju skundu atsakovo atstovas advokatas Dainius Burdulis prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį. Nurodo, kad, remiantis ieškovo ieškinyje ir atsakovo atsiliepime išdėstytomis pozicijomis, teismas dėl arbitražinės išlygos galiojimo klausimo turėjo padaryti išvadą arba palikdamas reikalavimą nenagrinėtu, arba priimdamas sprendimą, išsprendus bylą iš esmės. Teismas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimo neišsprendė, taigi manytina, kad, teismo nuomone, arbitražinių išlygų galiojimo klausimas turėtų būti išnagrinėtas iš esmės. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į šalių poziciją, pareikštus prašymus, išsakytas nuomones ir apsisprendimą išnagrinėti reikalavimą pripažinti arbitražines išlygas niekinėmis iš esmės, kelis kartus atidėjo posėdį, savo veiksmais pažeisdamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Kadangi teismas nusprendė išspręsti bylą iš esmės, atsakyti į klausimą, ar ginčo šalių sudarytose sutartyse įrašyta arbitražinė išlyga yra galiojanti, galima tik objektyviai ir visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus. Atsakovo nuomone, arbitražinėse išlygose nurodytas arbitražo institucijos pavadinimas, t.y. „Lietuvos Respublikos Prekybos rūmų Arbitražo teismas“, aiškiai leidžia suprasti, jog šalys turėjo ketinimus perduoti ginčus nagrinėti „Arbitražo teismui prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva“. Vien techninis ar rašybos netikslumas nepaneigia šalių suderintos valios perduoti ginčus nagrinėti būtent minėtajai arbitražo institucijai, kurios teisių perėmėjas yra „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“. Be to, sprendžiant arbitražinės išlygos galiojimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad sutartis anglų kalba parengė ir sutarčių sąlygas pasiūlė ieškovas, kurio atstovų gimtoji kalba nėra anglų kalba, svarbu išsiaiškinti, kokius tikruosius ketinimus dėl arbitražinės institucijos turėjo ieškovas, kadangi tik tuomet būtų galimybė spręsti apie pagrindo išvadai, jog neegzistuoja arbitražinėje išlygoje numatyta arbitražo institucija, buvimą. Tuo tarpu teismas parengiamojoje bylos stadijoje, dar nepradėjus klausyti šalių argumentų dėl pozicijų, kurių jos laikosi, ir tirti įrodymų, priėmė skundžiamą nutartį ir išsprendė klausimą dėl sutartyse nurodytos arbitražinės institucijos egzistavimo iš esmės – nusprendė, kad sutarčių pasirašymo dieną arbitražas, kuriam šalys numatė perduoti iš sutarčių kylančių ginčų nagrinėjimą, neegzistavo, taigi ginčai, kylantys iš minėtų sutarčių nagrinėtini Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teisme pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Teismas, tokiu būdu išdėstydamas savo išankstinę nuomonę dėl byloje nustatytinų reikšmingų aplinkybių, pažeidžia civilinio proceso šalių rungimosi, lygiateisiškumo principus, teismų nešališkumo principą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo atstovas advokatas Vytautas Sirvydis prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylomis, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos aplinkybių. Be to, ieškovas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. orientuoja teismingumo klausimą spręsti būtent kompetentingo nacionalinio teismo naudai, o pirmosios instancijos teismas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių suabejoti jo nešališkumu ar civilinio proceso principų paisymu. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla nėra priskirtina kategorijoms bylų, kuriose civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra aktyvus, todėl šiuo atveju, šalims tenka pareiga pačioms įrodinėti reikšmingus faktus ir aplinkybes, kas yra neįmanoma be aiškios šalies pozicijos išreiškimo. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 12, 13, 17 straipsniuose numatytų principų, o atsakovo atstovas ginčija savo paties teismo posėdyje išreikštą poziciją. Atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas ginčo nutartį, išreiškė savo šališkumą, kadangi teismingumo klausimo išsprendimas nereiškia, jog jau yra žinomas būsimas teismo sprendimas.