- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-4139-995/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00626-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Pareiškėjas
- A. F.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei J, R. L., M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. F. skundą suinteresuotiems asmenims notarei J. D., I. L., R. L., M. K., antstolei R. V., dėl notaro veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas pripažinti notarės J. D. veiksmus neteisėtais, išduodant 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdomuosius įrašus Nr. JD-4428, Nr. JD-4429, Nr. JD-4430, Nr. JD-4432, Nr. JD-4433, Nr. JD-4434, Nr. JD-4436, Nr. JD-4437, bei šiuos vykdomuosius įrašus panaikinti. Nurodo, kad vykdomieji įrašai išduoti, nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje registruotu laišku pateiktas reikalavimas apmokėti vekselį yra netinkamas įstatymo 40 straipsnyje nustatytų vekselio turėtojo pareigų įgyvendinimas. Pateikimas apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį turi būti atliekamas fiziškai pateikiant tokį vertybinį popierių ir taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti, tuo pačiu išvengiant dvigubo apmokėjimo bei išimant vekselį iš apyvartos. Šiuo atveju originalūs vekseliai apmokėjimui pareiškėjui nebuvo pateikti, buvo tik atsiųsta elektroniniu paštu kopijos ir pateikimo apmokėti ir neapmokėjimo aktai surašyti viename akte ir atsiųsti vienu metu, nors tai visiškai skirtingi veiksmai ir atliekami skirtingais aktais ir laiko atžvilgiu einantys vienas po kito.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. F. palaikė skundą, jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, jog nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos procedūros dėl vekselio pateikimo apmokėti bei jo neapmokėjimo pranešimo, jam buvo atsiųstos elektroniniu paštu vekselio kopijos ir vekselio apmokėjimo ir neapmokėjimo aktas, nors turėjo iš pradžių atsiųsti vekselį, o po to atskirus pranešimus vieną dėl apmokėjimo, kitą dėl neapmokėjimo. Jis minėtų vekselių neapmokėjo, kadangi suinteresuotų asmenų atstovas jų originalų apmokėjimo dieną neturėjo, tą jis sužinojo susisiekęs su vienu iš suinteresuotų asmenų. Vekselių apmokėjimo datą, t. y., kada ir kur turi būti apmokėti vekseliai jis žinojo, tačiau į atstovo kontorą nuvykęs nebuvo ir jam skambinti nebandė, kadangi žinojo, jog vekselių originalų jis neturi. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo laikytasi įstatyme nustatytų reikalavimų dėl vekselio pateikimo apmokėti ir neapmokėjimo pranešimo, prašo pripažinti notarės J. D. veiksmus, išduodant pirmiau nurodytus vykdomuosius įrašus, neteisėtais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė J. D. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad notarai, vykdydami jiems valstybės deleguotas funkcijas, taip pat ir atlikdami vykdomuosius įrašus vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Notarų atliktų veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas išimtinai per notarų veiklą ir konkretaus notarinio veiksmo atlikimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, o ne per asmens, kurio netenkina atliktas notarinis veiksmas, o tiksliau - jam iš to veiksmo kylančios teisinės ir materialinės pasekmės, subjektyvų aplinkybių vertinimą. Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjas skunde kelis kartus referuoja į Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies normų pažeidimą, tačiau niekaip nepagrindžia ir neįrodo egzistuojant kokį nors jų pažeidimą, o paties pareiškėjo kartu su skundu pateikti įrodymai priešingai - pagrindžia, kad ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies normų reikalavimai, prieš išduodant ginčijamus notarės vykdomuosius įrašus, buvo tinkamai įvykdyti. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Be to, ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda ir jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos. Pareiškėjo teigimu, notarė, išduodama visus vykdomuosius įrašus, pažeidė ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies normas. Pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui (pareiškėjui) vekseliai buvo tinkamai pateikti apmokėti ir jis buvo informuotas, jog vekseliai neapmokėti. Vekselio turėtojų ši pareiga buvo tinkamai įvykdyta per atstovą siunčiant pranešimus, todėl vykdomieji įrašai buvo išduoti visiškai pagrįstai. Akivaizdu, kad tuo pačiu pranešimu vekselio davėjas buvo informuotas apie tai, kad vekselis privalo būti apmokėtas, t. y. vekselio turėtojas pateikė vekselį apmokėjimui (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) bei nurodė, kad vekselis yra neapmokėtas (47 straipsnio 1 bei 2 dalys). Notarės nuomone, tokio turinio pranešimas buvo tinkamas ir pakankamas, kad būtų galima vekselio turėtojams išduoti vykdomuosius įrašus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notarė J. D. skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog vekselių apmokėjimo tvarką nustato ĮPVĮ įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas vekselio davėjas privalo jį vykdyti, t. y. apmokėti skolą, o turėtojas turi vekselį per 2 dienas pateikti apmokėti ir per 4 dienas nuo mokėjimo termino turi pranešti, kad vekselis neapmokėtas, tačiau kokia forma tai turi būti padaryta, įstatymas nenumato. Šiuo atveju jai išduodant vykdomuosius įrašus buvo pateikta pakankamai duomenų, dėl pranešimų apie vekselių apmokėjimą ir neapmokėjimą, t. y. buvo pranešta vekselių davėjui dėl vekselių apmokėjimo ir nepamokėjimo, tiek siunčiant pranešimus elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu, laikantis įstatyme nustatytų terminų, todėl ji nematė kliūčių išduoti vykdomuosius įrašus. Be to vykdomųjų įrašų terminas yra kur kas vėlesnis nei vekselių apmokėjimo terminas. Visus vekselių originalus turėjo suinteresuotų asmenų atstovas, kurie buvo pateikti jai, be to, vekselio originalo neturėjimas neatima vekselio davėjo pareigos jų apmokėti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. L., M. K. ir I. L. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad jog pareiškėjas neginčija pačių vekselių, tik prašo panaikinti vykdomuosius įrašus, nes neva jie išduoti nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, t. y. dėl to, kad pateikimas apmokėti ir pranešimas dėl neapmokėjimo negali būti pateikiami tuo pačiu aktu, be to, pasak pareiškėjo vekselių originalai jam nebuvo pateikti. ĮPVĮ nustatyta tvarka vekselio davėjui turi būti pateikiamas vekselis apmokėjimui ir išsiųstas pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo. Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu pateikiamų dokumentų, pareiškėjui buvo siųsti tiek elektroniniai laiškai, tiek laiškai registruotu paštu, tiek dėl vekselių pateikimo apmokėti, tiek ir dėl jų neapmokėjimo. Nors vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas dėl neapmokėjimo 7 atvejais iš 8 buvo pateikti vienu raštu, tai nesudaro pagrindo traktuoti, kad vykdomieji įrašai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Visuose pareiškėjo išduotose paprastuose neprotestuotinuose vekseliuose nurodyta apmokėjimo vieta – advokato M. N. kontora, adresu (duomenys neskelbtini). Vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas tampa reikšmingu sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti nurodytu adresu. Kad nesilaikyta terminų tokį vekselį pateikti, turi įrodyti tas, kas remiasi tuo ginče su vekselio turėtoju. Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi šios bylos ieškovas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš vekselių turinio, visuose vekseliuose be išimties buvo nurodyta apmokėjimo vieta ir data. Nei vienu atveju pareiškėjas neatvyko nurodytu adresu ir šių vekselių neapmokėjo, todėl ĮPVĮ 40 straipsnio normos nebuvo pažeistos. Beje, šie pareiškėjo skunde keliami klausimai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes pareiškėjas savo skunde net nebadė įrodinėti, kad nustatytu vekseliuose laiku jis atvyko į vekselio turėtojo buveinę apmokėti vekselį ir jam vekseliai nebuvo pateikti (tik deklaratyviai nurodo, jog originalai jam nebuvo pateikti (pareiškėjui žinant, kad jis šių dokumentų pašte neatsiėmė), tačiau nutyli tą aplinkybę, jog pats nė karto nebuvo atvykęs į apmokėjimo vietą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui pranešimai dėl vekselių apmokėjimo ir vekselių neapmokėjimo buvo siunčiami ir registruotu paštu, vekselyje nurodytu adresu, t. y. Taikos pr. 17, Klaipėda, tačiau pareiškėjas sąmoningai šių laiškų neatsiėmė. Tai patvirtina ir kartu su šiuo atsiliepimu pateiktas elektroninis susirašinėjimas su pareiškėju, iš kurio matyti, jog pareiškėjui buvo puikiai žinoma tiek apie pačius vekselius, tiek apie jų išsiuntimą vekseliuose nurodytu adresu. Vien įvertinus tai, kad pareiškėjas pats teismui pateikė visų vekselių kopijas, kas patvirtina, kad visus pranešimus pareiškėjas gavo (į kai kuriuos el. laiškus net ir atsakė), tačiau vekselių vis tiek piktybiškai nurodytomis dienomis ir nurodytoje vietoje neapmokėjo. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme, tačiau aplinkybe, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme nustatytus terminus, gali gintis suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises. Pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį leidžiama apie vekselio neapmokėjimą pranešti bet kokia forma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog, notarui išduodant pareiškėjo ginčijamus vykdomuosius įrašus, buvo pažeistos teisės normos. Byloje pateikti duomenys, kad vekseliuose nurodytu adresu vekselio davėjui pranešimai buvo išsiųsti nepažeidžiant straipsnio ĮPVĮ 40 str.1 dalyje nustatytų terminų, todėl vykdomieji įrašai išduoti pagrįstai, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prievolė apmokėti vekselius įvykdyta arba pasibaigė kitais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys R. L., M. K. ir I. L. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jiems pranešta tinkamai, juos atstovavo advokatas M. N.. Teismo posėdžio metu advokatas M. N. paaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti prievolės pagal išduotus vekselius sako netiesą, t. y. kad vekselių apmokėjimo dieną vekselių originalų nebuvo. Jis su suinteresuotais asmenimis R. L., M. K. ir I. L. pasirašė atstovavimo sutartį tą pačią dieną, kai buvo išduoti vekseliai, pagal kurią suinteresuoti asmenys suteikė jam visus įgaliojimus, susijusius su vekseliais. Visą laiką nuo vekselių išdavimo iki pat jų pateikimo antstolei, vekselių originalai buvo pas jį, kadangi būtent dėl to jų apmokėjimo vieta ir buvo numatyta jo kontoroje. Tuo tarpu šiandien pareiškėjas sugalvojo naujas aplinkybes, jog jis žinojo, kad vekselių originalų jų apmokėjimo dieną pas atstovą nebuvo, ir neva dėl to jis jų neapmokėjo. Pažymi, jog susirašinėjant elektroniniu paštu bei pokalbio telefonu metu pareiškėjas nurodė visai kitas vekselių neapmokėjimo aplinkybes, t. y. jog jis jų nepasirašė, taip pat kad suinteresuoti asmenys, kurie dirbo jam neva padarė broko ir dabar jie yra jam skolingi bei kitokias vekselių neapmokėjimo priežastis. Taip pat pareiškėjas paklausė jo kokiu adresu bus siųsti pranešimai, o po to, neatsiėmė nei vieno laiško, todėl dabar jo reikalavimas pateikti įrodymus, apie tai, kad jis pranešimus gavo laikytinas nesąžiningu, kadangi jis pats piktybiškai jų neatsiėmė, nors kiekvienas jų buvo laikomas pašto įstaigoje mėnesį laiko. Taip pat pažymėtina, kad pranešimai buvo siųsti ne tik registruotu paštu, bet ir elektroniniu paštu, kuriuos jis gavo. Taip pat skunde pareiškėjas nenurodė kokie notarės veiksmai yra neteisėti ir ką ji konkrečiai pažeidė bei cituoja teismo nutartį, kurioje iš esmės nėra pasisakyta, jog pranešimo dėl apmokėjimo ir neapmokėjimo siuntimas vienu pranešimu, yra pažeidimas, t. y. jog taip daryti negalima. Taip pat pasisakytina dėl pareiškėjo argumentų dėl pranešimų ir vekselių kopijų siuntimo, jog vekselių kopijos siųstos tiesiog dėl patogumo, kadangi pasidarius vekselio originalo kopijas, jos buvo siunčiamos tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu dėl patogumo, tačiau tame jokio pažeidimo nėra. Atstovo nuomone, pareiškėjas tiesiog siekia išvengti įsipareigojimų pagal jo paties išduotus vekselius sugalvodamas vis naujas priežastis jiems neapmokėti, tačiau jis nei atvyko vekselių mokėjimo terminais į jo kontorą, ir neįsitikino, jog vekselių originalai visą laiką buvo pas jį, nei paprašė antstolio jam parodyti vekselių originalus, todėl jo teiginiai, jog jis neapmokėjo vekselių, nes nebuvo jų originalų, laikytini visiškai nepagrįstais, todėl atmestini.
Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo A. F. skundą nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta. Prašymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Šiuo nagrinėjamu atveju teismas vertina tik tai, ar notarė, atlikusi notarinius veiksmus, t. y. išdavusi aštuonis vykdomuosius įrašus, nepažeidė Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 511 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D. veiksmų, išduodant 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdomuosius įrašus Nr. JD-4428, Nr. JD-4429, Nr. JD-4430, Nr. JD-4432, Nr. JD-4433, Nr. JD-4434, Nr. JD-4436, Nr. JD-4437, teisėtumas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. F. 2019 m. balandžio 3 d. išdavė aštuonis paprastuosius neprotestuotinus vekselius suinteresuotiems asmenims – R. L. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. balandžio 10 d., R. L. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. balandžio 17 d., R. L. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. balandžio 24 d., M. K. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 2 d., M. K. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 8 d., M. K. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 15 d., I. L. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 22 d., I. L. 700,00 Eur sumai, kurį be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 29 d.
2019 m. rugpjūčio 2 d. Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. D. pirmiau nurodytų neapmokėtų vekselių pagrindu išdavė aštuonis vykdomuosius įrašus, pagal kuriuos reikalaujama iš vekselio davėjo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškoti 1) vekselio turėtojo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4428; 2) vekselio turėtojo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4429; 3) vekselio turėtojo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4430; 4) vekselio turėtojo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4432; 5) vekselio turėtojo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4433; 6) vekselio turėtojo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4434; 7) vekselio turėtojo I. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4436; 8) vekselio turėtojo I. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2019 m. balandžio 3 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį neapmokėtą 700,00 Eur sumą su įstatyminėmis 6 procentų palūkanomis nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki pilno atsiskaitymo, taip pat notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, t. y. 16,51 Eur, vykdomojo įrašo Nr. JD - 4437.
Pareiškėjas A. F. skundu prašo pripažinti notarės J. D. veiksmus neteisėtais išduodant pirmiau minėtus vykdomuosius įrašus, motyvuodamas tuo, kad vykdomieji įrašai buvo išduoti, nesilaikant įstatymo nuostatų, t. y., pažeidžiant ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Suinteresuoti asmenys notarė J. D., R. L., M. K. ir I. L. bei jų atstovas advokatas M. N. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodami tuo, jog jokių pažeidimų, išduodant vykdomuosius įrašus suinteresuotas asmuo notarė J. D. nepadarė, o byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. apie pareiškėjui siųstus pranešimus dėl vekselių apmokėjimo, taip dėl jų neapmokėjimo, kurie buvo siųsti ne tik registruotu paštu, bet ir elektroniniu paštu.
Šioje byloje yra keliamas vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo pateikimo tvarkos klausimas.
ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda ir jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos.
Pareiškėjas A. F. skundu teigia, kad notarė, išduodama visus vykdomuosius įrašus, pažeidė ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 47straipsnio 1 dalies normas. Tačiau byloje pateikti duomenys liudija priešingas aplinkybes, t. y. jog pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui, t. y. pareiškėjui A. F. vekseliai buvo tinkamai pateikti apmokėti ir jis buvo informuotas, jog vekseliai neapmokėti. Šios aplinkybės patvirtintos ir teismo posėdžio metu paties pareiškėjo paaiškinimais. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog vekselių apmokėjimo terminais – 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 15 d., 2019 m. gegužės 22 d., 2019 m. gegužės 29 d., jis į suinteresuotų asmenų R. L., M. K. ir I. L. atstovo advokato M. N. kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), (numatyta vekselių apmokėjimo vieta) nebuvo nuvykęs, taip pat nesusisiekė su atstovu telefonu, kadangi, pasak pareiškėjo, jis žinojo, jog vekselių originalų nėra, nes taip jam telefonu pasakė vienas iš suinteresuotų asmenų. Tuo tarpu suinteresuotų asmenų atstovas advokatas M. N. nurodė, jog nuo vekselių išdavimo datos, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., iki pat jų pateikimo antstolio kontorai vekselių originalai buvo saugomi kontoroje, kadangi suinteresuoti asmenys yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, būtent dėl šios priežasties tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., buvo sudarytos atstovavimo sutartys su jais, pagal kurias advokatui M. N. suteikti visi įgaliojimai atstovauti suinteresuotus asmenis dėl skolos pagal pirmiau nurodytus vekselius išieškojimo ir kt., todėl pareiškėjo A. F. teiginiai, jog jis neatvyko į advokato kontorą vekselių apmokėjimo terminais, kurie, be kita ko, išsidėstę nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., kadangi vekselių originalų nebuvo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmiau nurodytas aplinkybes. Byloje esantys suinteresuotų asmenų atstovo advokato M. N. 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 23 d., gegužės 30 d. d., pranešimai, siųsti elektroniniu paštu, kuriais vekselio davėjas, t. y. pareiškėjas A. F. buvo informuotas apie tai, kad vekselis privalo būti apmokėtas, t. y. vekselio turėtojai pateikė vekselį apmokėjimui (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) bei nurodė, kad vekselis yra neapmokėtas (ĮPVĮ 47 straipsnio 1 bei 2 dalys), taip pat atitinkamai šie pranešimai siųsti registruotu paštu 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. gegužės 30 d.
Pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, jog vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad visi 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjo išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai mokėtini nustatytą dieną (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pranešimai apie neapmokėtus vekselius ir reikalavimai jį apmokėti pareiškėjui, t. y. vekselio davėjui, išsiųsti nepraleidus ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, t. y. vekselio turėtojai savo pareigas pateikti vekselius apmokėti ir informuoti vekselio davėją, kad vekseliai neapmokėti, įvykdė laikydamiesi ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.
Be to, pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad net ir šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs, asmuo savo teisių nepraranda. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad vekselio turėtojui net nėra privalomas antrasis (papildomas) pranešimas vekselio davėjui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, t. y. kad „ĮPVĮ 47 straipsnis nurodantis pranešti indosantams ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, skirtas informuoti visus pagal vekselį galimai atsakingus asmenis apie pradėtą išieškojimo procedūrą. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jame nustatytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, jis tik atsako už žalą, padarytą dėl jo kaltės. Vadinasi termino pranešti praleidimas neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-513/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas teisines pasekmes, kurios atsiranda, jei nustatytu laiku nėra įvykdomi ĮVPĮ 40 straipsnyje bei 47 straipsnyje nustatyti reikalavimai, yra konstatavęs, kad „vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais, nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
Notaro pareigas, išduodant vykdomuosius įrašus papildomai nustato Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 ir 8 punktai, pagal kuriuos notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: 1) vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; 2) vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; 3) vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas. Patikrinus egzistuojant visas šias aplinkybes bei įsitikinus, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pranešta, kad vekselis neapmokėtas, notaras išduoda vykdomąjį įrašą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas galiojantį vykdomųjų įrašų vekseliuose atlikimo tvarkos teisinį reglamentavimą, išaiškino, kad galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog „vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Vekselio turėtojui nurodoma sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nei ĮPVĮ 81 straipsnyje, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Atitinkamai notarui, atliekančiam vykdomąjį įrašą, galiojančiuose teisės aktuose net nėra įtvirtinta pareiga tikrinti vekselio turėtojo prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodytos informacijos ir/ar abejoti jos tikrumu.
2019 m. rugpjūčio 2 d. vekselių turėtojų, t. y. suinteresuotų asmenų R. L., M. K. ir I. L. atstovo advokato M. N. prašymuose Palangos miesto 2-ajam notaro biurui nurodyta, kad „Vekseliai pateikti apmokėti ir apie vekselių neapmokėjimo pasekmes vekselio davėjas informuotas“, taip pat kartu su prašymu atlikti vykdomuosius įrašus notarei buvo pateikti įrodymai, jog vekselių davėjas informuotas apie neapmokėtus vekselius ir reikalavimus juos apmokėti, t. y. pateikti įrodymai, jog vekselio davėjui, išsiųsti pranešimai, nepraleidus ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo notarė J. D.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas A. F. neginčijo savo prievolės sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, t. y. neginčijo pačių vekselių, taip pat akivaizdu, jog pareiškėjui buvo ir yra žinoma apie savo prievoles pagal išduotus vekselius, jo teiginiai, jog vekselių neapmokėjo dėl to, jog jų apmokėjimo terminais originalų nebuvo, taip pat jų nėra ir dabar jie yra pas antstolį, nepagrįsti jokiais įrodymais ir laikytini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti įsipareigojimų pagal paties išduotus vekselius vykdymo.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, taip pat remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, jog pripažinti notarės J. D. veiksmus neteisėtais išduodant 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdomuosius įrašus Nr. JD-4428, Nr. JD-4429, Nr. JD-4430, Nr. JD-4432, Nr. JD-4433, Nr. JD-4434, Nr. JD-4436, Nr. JD-4437, teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, skundą atmetus, iš pareiškėjo A. F. priteistinos suinteresuotų asmenų notarės J. D., R. L., M. K. ir I. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes yra mažesnės, negu minimali priteistina suma ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, nutarčiai įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019 m. lapkričio 12 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmu nutartimi, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalis, 290 – 291, 443, 511-513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo A. F. (F.) skundą dėl Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarės J. D. veiksmų atmesti.
2019 m. lapkričio 12 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo (išieškojimo) veiksmų antstolės R. V. kontoros žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0074/2019/00935, Nr. 0074/2019/00936, Nr. 0074/2019/00937, Nr. 0074/2019/00938, Nr. 0074/2019/00939, Nr. 0074/2019/00940, Nr. 0074/2019/00941, Nr. 0074/2019/00942, pradėtose pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. Palangos miesto 2 - ojo notaro biuro notarės J. D. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JD-4428, Nr. JD-4429, Nr. JD-4430, Nr. JD-4432,Nr. JD-4433, Nr. JD-4434, Nr. JD-4436, Nr. JD-4437, sustabdymą, panaikinti, įsiteisėjus teismo nutarčiai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.