- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- e2-8195-1032/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05833-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui E. L. (E. L.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei Aldonai Kundrotienei, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti jos buvusio sugyventinio R. L. (R. L.), mirusio (duomenys neskelbtini), įgytą turtą (tris lengvuosius automobilius ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje) bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad jos ir R. L. (R. L.) dalys šioje nuosavybėje yra lygios - kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį nurodyto turto. Ieškovė taip pat prašo pripažinti 2016 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. K1AK-2163, išduotą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės iš dalies negaliojančiu: paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 1 p. nurodyti, kad E. L. (E. L.) paveldėjo ½ lengvojo automobilio Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 3 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ lengvojo automobilio Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 4 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ lengvojo automobilio Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 5 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotais procentais, esančių mirusio R. L. (R. L.) AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad su atsakovo tėvu R. L. (R. L.) 19 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu bendromis lėšomis įgijo automobilus: Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10000,00 Eur, Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinko vertė 4000,00 Eur, Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3000,00 Eur. Viso turto vertė 17000,00 Eur. Taip pat nurodė, kad kartu su R. L. (R. L.) laikė bendras santaupas R. L. (R. L.) atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke. Kadangi tarp ieškovės ir jos sugyventinio R. L. (R. L.) nebuvo sudaryta santuoka ir visas turtas bei piniginis indėlis buvo pirktas ir įregistruotas R. L. vardu, R. L. nebuvo sudaręs testamento, šiam mirus, visą minėtą turtą priiėmė įstatyminis įpėdinis atsakovas E. L. (E. L.). Ieškovės teigimu, minėtas turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline jos ir R. L. (R. L.) nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog jos dalis atsakovo tėvui priklausiusiame turte sudaro ½. Pažymi, kad dauguma ieškovės į bylą pateiktų duomenų nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nieko neįrodo. Be to, nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kaip ji prisidėjo prie turto įgijimo, registruoto R. L. (R. L.) vardu. Anot atsakovo, ieškovė niekur nedirbo, o tik buvo materialiai išlaikoma atsakovo tėvo. Dėl šių priežasčių mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad R. L. (R. L.) vardu 2003 m. vasario 20 d. AB „Swedbank“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomos bendros lėšos, o atidarant sąskaitą į ją buvo įneštos jos ir R. L. (R. L.) santaupos. Nurodo, kad šis teiginys neatitinka rašytinių įrodymų, nes, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, joje buvo laikomos ir į ją pervedamos R. L. (R. L.) uždirbtos lėšos – darbo užmokestis. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog kaip teigia ji, kad jos ir atsakovo bendromis lėšomis ir bendru darbu sukūrė su atsakovo tėvu bendrą dalinę nuosavybę.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėsčiusi ieškinyje. Papildomai nurodė, kad nuo 1997 m. iki 1999 m. R. L. pajamos buvo nedidelės, tik apie 1000,00 Lt per mėnesį. Tuo metu, ieškovė gaudavo didesnes pajamas, apie (iki) 3000,00 Lt per mėnesį dirbdama pagal patentą, pardavinėdama knygas, parsivežtas iš Baltarusijos. Daugiausiai minėtu laikotarpiu ji su R. L. (R. L.) gyvendavo iš jos uždirbtų pajamų. Vienas kitą laikė vyru ir žmona, tačiau klausimų dėl santuokos sudarymo nekildavo. Kartu su R. L. (R. L.) 2005 ar 2006 m. darė buto remontą, pirko buitinę techniką, baldus. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2011 m. R. L. susirgo, jam buvo nustatytas skrandžio vėžys. Taip pat nurodė, kad R. L. (R. L.) su savo sūnumi, atsakovu E. L. (E. L.) susitikdavo retai, sūnus jo nenorėdavo aplankyti ligoninėje. Ieškovė nesupranta, dėl kokių priežasčių atsakovas pardavė lengvąjį automobilį Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000,00 Eur, kai jis buvo įsigytas už 13032,90 Eur (45000,00 Lt). Ieškovė nurodė, kad du lengvuosius automobilius Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko kartu su R. L. (R. L.) Kaune. Vienas iš jų turėjo būti atiduotas ieškovės dukrai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovas nebendraudavo su savo tėvu R. L. (R. L.). Atsakovas nurodė, kad lankė tėvą ligoninėje, matydavosi su juo jam grįžus iš tolimojo plaukiojimo laivų reisų. Pripažino, kad jam žinoma, jog jo tėvas gyveno kartu su ieškove. Atsakovas taip pat nurodė, jog pardavė automobilį Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000,00 Eur, kai jo vertė, nurodyta antstolės Redos Vizgaudienės 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše buvo 10130,00 Eur, nes automobilis turėjo techninių gedimų (variklio defektas), buvo nevažiuojantis. Dėl automobilių įsigijimo aplinkybių paaiškino, jog jo tėvas R. L. (R. L.) pirko automobilius iš savo sutauptytų lėšų. Automobilį Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pirko vasarai. Atsakovas teigia, kad palaidojo tėvą, sutvarkė kapavietę iš savo lėšų, kurias pasiskolino.
Liudytoja T. K. (ieškovės kaimynė) nurodė, jog pažįsta ieškovę ir R. L. (R. L.) nuo 2005 m. Liudytojos teigimu, R. L. (R. L.) savo sugyventinę L. R. visada pristatydavo kitiems kaip savo žmoną, jie viską darydavo kartu, eidavo kartu į parduotuves, važiuodavo į miestą. Liudytoja atsakovą mato pirmą kartą. Dėl automobilių įsigijimo aplinkybių paliudyti nieko negalėjo, tačiau matė, kad vienu iš Mercedes Benz automobiliu naudojosi ir dar dabar naudojasi ieškovės dukra A. D..
Liudytojas J. V. (J. V.) nurodė, jog pažinojo R. L. (R. L.) nuo 1998 m. Puse metų kartu buvo reise, gyveno vienoje kajutėje, dirbo toje pačioje pamainoje. Ieškovę pažįsta nuo 2000 m. Taip pat paliudijo, jog ieškovė su R. L. (R. L.) gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Teigė, kad jam R. L. (R. L.) pasakojo, jog sumokėjo daug pinigų už automobilį Toyota Land Cruiser, jiedu kartu su šiuo automobiliu keletą kartų važiavo į pirtį. Nurodė, kad šis automobilis buvo pirktas iš uždirbtų R. L. (R. L.) pinigų dirbant laivuose jūroje. Dėl kitų automobilių įsigijimo bei R. L. (R. L.) bendravimo su sūnumi nieko nežino.
Liudytoja A. D. (ieškovės dukra) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos motina, ieškovė L. R., gyveno nesusituokusi su R. L. 19 metų, jiedu kartu tvarkė bendrą ūkį. Pradėdama gyventi kartu su R. L., ieškovė keletą metų dirbo iki kol išėjo į pensiją. Paliudijo, kad ji kartu su R. L. važiavo į Vilnių, kur R. L. išsirinko bei nusipirko automobilį Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus už automobilį mokėjo R. L.. Liudytoja taip pat teigia, kad automobilį Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. L. pirko jai naudotis. Teigė, kad su R. L. ji susitarė, kad dalimis jam mokės įmokas ir kai sumokės visą 3000,00 Eur sumą, R. perrašys automobilį liudytojos vardu. A. D. nurodė, kad bankiniais pavedimais pervedė R. 2500,00 Eur. Už kiek R. pirko šį automobilį liudytoja negalėjo nurodyti, tačiau teigė, kad ji su R. L. susitarė dėl 3000,00 Eur sumokėjimo už automobilį. A. D. nurodė, kad R. L. norėjo perrašyti automobilį liudytojos vardu, tačiau nesuspėjo to padaryti, nes susirgo ir atsigulė į ligoninę. Pažymėjo, kad automobilis Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi jos kieme adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Byloje nustatytos aplinkybės
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais iš šalių bei liudytojos paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė L. R. su R. L. (R. L.) kartu nesudarę santuokos gyveno 19 metų nuo 1997 metų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame, 1993 metais pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. R. L. (R. L.) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims gyvenant kartu R. L. (R. L.) vardu buvo įgytos transporto priemonės: Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė, nurodyta antstolės Redos Vizgaudienės 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše – 10130,00 Eur), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė, nurodyta antstolės Redos Vizgaudienės 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše – 8000,00 Eur), Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė, nurodyta antstolės Redos Vizgaudienės 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše – 4530 Eur), bei sukauptos piniginės lėšos, 2003 m. vasario 20 d. R. L. (R. L.) vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke. Po R. L. (R. L.) mirties likusį turtą, t. y. minėtus automobilius, taip pat automobilį Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jau yra išregistruotas, bei pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal apyrašą 2016 m. balandžio 14 d. paveldėjo jo sūnus E. L. (E. L.) pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. K1ak-2163). E. L. (E. L.) 2016 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimis tretiesiems asmenims pardavė transporto priemones Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai už 2000,00 Eur ir 2200,00 Eur sumas. Pagal AB „Swedbank“ į bylą pateiktus duomenis, R. L. (R. L.) vardu 2003 m. vasario 20 d. atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis 2015 m. gruodžio 28 d. buvo 20000,00 USD ir 2580,91 Eur, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje 2011 m. birželio 22 d. – 0,26 USD.
Daug metų R. L. (R. L.) dirbo virėju tolimojo plaukiojimo laivuose. 2011 m. R. L. (R. L.) sunkiai susirgo, buvo pripažintas iš dalies darbingu pagal darbingumo lygio pažymas Nr. 0605438, Nr. 0656172 ir Nr. 0744386 (darbingumo lygis kito nuo 40 iki 55 proc.), turėjo sveikatos problemų, sirgo skrandžio vėžiu. Antstolio Albino Zenkevičiaus kontoroje buvo vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš R. L., vykdomosios bylos Nr. 0017/08/00564. Iš ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad R. L. (R. L.) pervesdavo ieškovei pinigus į jos sąskaitą: 2008 m. balandžio 14 d. pervedė ieškovei 8698,00 USD, 2008 m. spalio 25 d. 7410,26 USD, 2009 m. sausio 18 d. – 13087,00 USD. Ieškovė paaiškinimuose nurodė, kad iš šių pinigų ji su R. L. (R. L.) gyveno. Ieškovė L. R. 2008 m. balandžio 18 d. taip pat buvo pervedusi 574,73 Eur (1984,42 Lt) sumą antstoliui Albinui Zenkevičiui apmokėti išlaikymo ir vykdymo išlaidų įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/08/00564. Iš SODRA duomenų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. balandžio 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 3 d. dirbo pagal patentą, o laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 22 d. iki 2000 m. birželio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei darbo šioje įstaigoje laikotarpiu gavo iš viso 746,75 Eur (2578,38 Lt) pajamų, neatskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tačiau ieškovė posėdžio metu teigė, kad didžiąją dalį pinigų nedeklaruodavo, uždirbdavo po maždaug 3000,00 Lt per mėnesį, dirbdama pagal patentą, pardavinėdama iš Baltarusijos atsivežtas knygas. Ieškovė nurodė, kad 3 metus iki pensijos nebedirbo (laikotarpyje nuo 2003-2006 metais). Nuo 2007 metų gaudavo pensiją į jos vardu atidarytą sąskaitą. Pensijos dydis svyruodavo: 2007 metais būdavo apie 260,81 Lt (75,54 Eur) – 328,94 Lt (95,27 Eur) per mėnesį; 2008 metais – 402,80 Lt (116,66 Eur) – 461,97 Lt (133,80 Eur); 2009 - 2014 metais – 461,97 Lt (133,80 Eur), 2015 metais – 134,49 Eur – 137,56 Eur; nuo 2016 metų – 142,22 Eur į mėnesį.
Dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę
Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso trečios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t.y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t.y. sugyventinių nesant partnerystės turtinių santykių šeimos teisė nereglamentuoja. Šiuo atveju taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kartu su R. L. (R. L.) apsigyveno ir bendrą ūkį pradėjo vesti 1997 metais, t. y. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos be šiuo metu galiojančio 2000 metų Civilinio kodekso 6.969, 6.971 straipsnių ir 1964 metų Civilinio kodekso normos. Pastarojo kodekso 472 straipsnio 1 dalyje, o taip pat Civilinio kodekso 6.969 straipsnyje yra nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Tos pačios redakcijos Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalyje ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 6.971 straipsnyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta ankščiau, pagal 1964 m. Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 472 straipsnį bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu; dalyvių įnešti pinigai galėjo būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos ar bendros pajamos, gautos iš kartu tvarkomo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas, siekiant bendro ūkinio tikslo, gali būti darbas bendrame ūkyje. Taigi bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) jungtinės veiklos dalyvių susitarimą užsiimti bendra veikla; 2) šių asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo; 3) sutarties dalyvių įnašų pinigais ar kitokiu turtu faktą ir dydį; 4) jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo faktą.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodomą teisinį ginčo santykio reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pažymi, jog nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno įrodinėjamo nuosavybės teisių objekto sukūrimo aplinkybių ir pagrindų turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 474 straipsnyje – įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas sukūrimo procese darbu. Tokiu būdu būtina byloje nustatyti du atskirus juridinius faktus – kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir kad dalyvavo sukuriant atskirus turtinius vienetus įnašais asmeniniais pinigais, pinigais iš turimo bendro ūkio pajamų, kitu asmeniniu turtu arba dalyvaujant sukūrimo procese darbu.
Bendro ūkio tvarkymo ir siekio sukurti bendrą turtą faktus ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kai kuriais rašytiniais įrodymais. Teismas nustatė, jog ieškovę su R. L. (R. L.) siejo ilgalaikiai 19 metų trukę draugystės santykiai, jie kartu gyveno ieškovės bute nesudarę santuokos, tvarkė bendrą ūkį. R. L. savo gyvenamąją vietą nuo 2004 m. gegužės 20 d. buvo deklaravęs ieškovei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. R. L. susirgus ir blogėjant jo sveikatai, ieškovei teko rūpintis jo sveikata, priežiūra. Dėl čių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl to, ar ieškovė jungtinės veiklos pagrindu kartu su R. L. (R. L.) sukūrė (įgijo) šią nuosavybę – lengvuosius automobilius Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas, esančias R. L. (R. L.) AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl transporto priemonių, kaip jungtinės veiklos rezultato, įgijimo
Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).
Ieškovė siekia, kad būtų pripažinta, jog jai priklauso ½ dalis jos buvusio sugyventinio R. L. (R. L.) vardu įregistruotų lengvųjų automobilių Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuos automobilius pagal paveldėjimo pagal įstatymo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. K1ak-2163, pavelėjo R. L. (R. L.) įstatyminis įpėdinis E. L. (E. L.), ieškovė prašo taip pat pripažinti minėtą paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies negaliojančiu: paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 1 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ lengvojo automobilio Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 3 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ lengvojo automobilio Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 4 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ lengvojo automobilio Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėja, kad minėtos transporto priemonės buvo įgytos iš bendrų jos ir R. L. (R. L.) lėšų bei skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas teigia, kad automobiliai Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti vien iš asmeninių R. L. (R. L.) lėšų, gautų iš darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2012).
Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, jog lengvieji automobiliai Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti iš bendrų jos ir R. L. (R. L.) lėšų (santaupų), nepateikia į bylą nė vieno rašytinio įrodymo (pirkimo-pardavimo sutartys, pinigų priėmimo-perdavimo kvitai, mokėjimo nurodymai), patvirtinančio minėtų lengvųjų automobilių įsigijimo detales bei įrodymų apie būtent jos patirtas išlaidas šio turto įsigijimui ir sukūrimui. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, visos šios transporto priemonės buvo R. L. (R. L.) įgytos laikotarpiu nuo 2014 iki 2015 metų. Iš R. L. vardu „Swedbank“, AB atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad nuo pat 2003 metų iki jo mirties į šią sąskaitą buvo pervedamas jo darbo užmokestis iš kompanijų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu R. L. (R. L.) dar dirbo virėju tolimojo plaukiojimo laivuose bei gaudavo pajamas siekiančias apie 6000-8500 Lt ir daugiau už reisą. Ieškovė 2014 iki 2015 metais niekur nedirbo, gaudavo senatvės pensiją, kurios dydis buvo nuo 133,80 Eur iki 137,56 Eur, kad būtų sukaupusi santaupų nenustatyta. Iš į bylą pateiktų duomenų ir paaiškinimų apie jos darbovietes nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis nebuvo didelis, kai tuo tarpu R. L. pajamos iš darbinės veiklos buvo pakankamai didelės. Ieškovė nurodė, kad R. L. automobilį Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 45000 Lt, Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 4000,00 Eur, Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Eur, tačiau į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš R. L. „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 11 d. bankiniu pavedimu jis už automobilį L. D. sumokėjo 10000,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teisės vairuoti ji nėra įgijusi, automobilius pirko pats R. L., paaiškino, kad nedalyvavo automobilių pirkime, į bylą automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių pateikti negali, nes jų neturi, tačiau pažymėjo, kad automobilius pirko bendrai, kadangi kartu taupė lėšas jiems įsigyti. Teismo posėdžio metu tiek liudytojas J. V. (J. V.) paliudijo, kad automobilis Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iš uždirbtų R. L. (R. L.) pinigų dirbant laivuose jūroje bei skirtas daugiau jo poreikiams tenkinti (vasaros pramogoms, važiavimui į pirtį ir pan.), tiek atsakovas R. L. paaiškino, kad automobilį tėvas įsigijo už savo sukauptas lėšas. Ieškovė taip pat tvirtino, kad R. L. (R. L.) ketino automobilį Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perrašyti jos dukrai A. D.. Liudytoja A. D. paliudijo, kad automobilis Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai turėjo būti perduotas valdyti su tikslu, kad per laiką ji grąžins visus už automobilį sumokėtus 3000,00 Eur R. L. (R. L.). Liudytoja paaiškino, kad R. L. bankiniais pavedimais buvo sumokėjusi 2500,00 Eur, tačiau R. L. nespėjo jai perrašyti automobilio, kadangi susirgo ir mirė. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad liudytoja R. L. buvo pervedusi 2500,00 Eur už minėtą automobilį. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės teisių į dalį R. L. (R. L.) vardu įgytos nuosavybės, minėta aplinkybė byloje nėra aktuali. Liudytoja A. D. taip pat nurodė, jog dalyvavo kartu su R. L. (R. L.) jam renkantis automobilius, važiavo į kitus miestus (Vilnių, Kauną), su R., kur jis šiuos automobilius įsigijo, paaiškino, kad už automobilius su pardavėjais atsiskaitė pats R. L..
Kaip jau minėta, bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) jungtinės veiklos dalyvių susitarimą užsiimti bendra veikla; 2) šių asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo; 3) sutarties dalyvių įnašų pinigais ar kitokiu turtu faktą ir dydį; 4) jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo faktą. Šiuo atveju, nustatyta, kad ieškovė ir R. L. (R. L.) kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį bei kitus reikalus, tačiau ieškovė byloje neįrodė jos ir R. L. (R. L.) susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos tikslo – sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, padarant įnašus asmeniniu kiekvieno iš jų turtu – piniginėmis lėšomis, nei įnašų pinigais ar kitokiu turtu fakto ir dydžio, nei jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo fakto. Pažymėtina, kad tokio objekto kaip transporto priemonės specifiškumas lemia, kad jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turėjo būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas Civilinio kodekso 474 straipsnyje – įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimų, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nors ieškovės ir R. L. bendras gyvenimas truko ilgai, tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos išlaidas bendro turto (automobilių) įsigijimui. Vien ieškovės paaiškinimai, kad R. L. priklausę automobiliai buvo įsigyti už jos ir R. L. bendrai sukauptas lėšas, nesudaro pagrindo manyti, kad visus šiuos automobilius pirko ieškovė su R. L. lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į ieškovės gautų ir gaunamų pajamų dydį, R. L. gautas pajamas nuo 2003 metų, ieškovės, liudytojos A. D. paaiškinimus apie automobilių pirkimo aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad visos šios transporto priemonės buvo registruotos R. L. vardu, konstatuotina, jog byloje neįrodyta, buvus ieškovės ir R. L. susitarimo siekiant bendrai įgyti transporto priemones Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis būtų ½ dalimi prisidėjusi R. L. įsigyjant šias transporto priemones. Spręsdamas dėl ginčo turto įsigijimo teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog minėtas turtas (automobiliai) buvo įsigyti lygiomis dalimis tiek už R. L., tiek už ieškovės asmenines lėšas. Ieškovės argumentus, kad prie bendro turto kūrimo ji ½ prisidėjo kartu gyvendama su juo, rūpindamasi kasdieniniais buities rūpesčiais, teismas nelaiko konkrečiu indėliu kuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir susitarimu ją kurti lygiomis dalimis po ½. Šią ieškovės veiklą teismas laiko kaip įprastus draugiškus santykius gyvenant su R. L.. Pažymėtina, kad bendro gyvenimo su ieškove metu įgytam R. L. turtui netaikytina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Kadangi byloje nustatyta, kad R. L. (R. L.) už transporto priemones sumokėjo asmeninėmis lėšomis, šios transporto priemonės negali būti pripažįstamos bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė R. L. (R. L.) nuosavybė.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė savo turtinės teisės į ½ dalį tranporto priemonių Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės reikalavimas pripažinti šį turtą bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad jos ir R. L. (R. L.) dalys šioje nuosavybėje yra lygios - kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį nurodyto turto, netenkintinas.
Dėl piniginių lėšų, kaip jungtinės veiklos rezultato, įgijimo
Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios R. L. (R. L.) vardu atidarytoje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė jos ir R. L. (R. L.) nuosavybė, ir jai priklauso ½ dalis šių piniginių lėšų. Nurodo, kad su R. L. kartu gyveno, abu dirbo, planavo bendrą ateitį ir norėjo kartu sutikti senatvę, kam ir buvo kaupiamos piniginės lėšos, esančios R. L. atsiskaitomojoje sąskaitoje.
Iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad R. L. (R. L.) vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukos buvo gaunamos tik iš R. L. (R. L.) darboviečių. Taigi, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra vieno paties R. L. (R. L.) darbo veiklos rezultatas. Darbo užmokestis, jeigu asmuo nėra sudaręs santuokos su kitu asmeniu, arba yra sudaręs santuoką, tačiau taip pat yra pasirašęs vedybų sutartį, kuria nustatomas kitoks sutuoktinių turto teisinis rėžimas nei Civiliniame kodekse, yra asmens asmeninės lėšos. Ieškovė į R. L. (R. L.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) savo gautų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos) dalies nepervesdavo. Priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. L. (R. L.) iš šios sąskaitos pervesdavo pinigus ieškovei, iš kurių vėliau jis ir ieškovė gyveno, ieškovė pirkdavo maistą ir kitas kasdienines prekes, mokėjo mokesčius, darė ieškovei priklausančio buto remontą 2006 metais. Teismas vertina, kad R. L. veiksmai jiems gyvenant kartu prisidėjus prie ieškovei priklausančio buto pagerinimo, pervedant ieškovei pinigines lėšas pragyvenimui, leidžiant šiuos pinigus drauge, mokant komunalinius patarnavimus, perkant maistą, tenkinant kitus kasdieninius poreikius atitinka įprastų draugiškų santykių normas. 2016 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad R. L. kurį laiką gaunamą darbo užmokestį pervesdavo ieškovei, kadangi R. L. pirmoji žmona reikalaudavo pinigų. Ieškovė paaiškino, kad su R. L. kiekvienais metais iki 2011 metų važiuodavo į Ukrainą, iš kurios jis buvo kilęs. Į kelionę R. L. kiekvieną kartą veždavosi 3000-4000 JAV dolerių, už kuriuos padėdavo artimiesiems giminaičiams. Ieškovė nurodė, kad R. L. už 6000,00 JAV dolerių sutvarkė tėvo namą, 5000,00 JAV dolerių davė savo seseriai, kartą pervedė 1000 JAV dolerių sūnui, nes jis buvo išvykęs į Škotiją ir neturėjo pinigų grįžimui, 1000,00 Eur padovanojo ieškovei kaip dovaną. Šiuo atveju sutinkama su atsakovo atstovo argumentais, kad R. L. (R. L.) „Swedbank“, AB sąskaitoje esančiais pinigais (savo gautu darbo užmokesčiu) disponavo pagal savo valią, leisdavo juos taip, kaip norėjo (finansiškai rėmė savo šeimą Ukrainoje, pervesdavo lėšų ieškovei, sūnui), todėl negalima teigti, kad R. L. (R. L.) vardu AB „Swedbank“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra bendroji dalinė ieškovės ir R. L. (R. L.) nuosavybė, sukurta jungtinės veiklos pagrindu. Pažymėtina, kad iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2003 m. vasario 26 d. L. R. iš savo sąskaitos į R. L. sąskaitą pervedė 4098,00 JAV dolerių, tačiau iš L. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad į jos sąskaitą 2003 m. vasario 26 d. ši pinigų suma 4098,00 JAV dolerių buvo pervesta iš R. L. darbovietės (duomenys neskelbtini), kas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad R. L. kartais jai pervesdavo savo gautą darbo užmokestį, ir patvirtina, kad šios lėšos R. L. sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB atidarymo metu 2003 metais nebuvo asmeninės ieškovės ar kartu su R. L. sutaupytos lėšos (ieškovės į bylą pateikto „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo 19 lapas). Ieškovė savo paaiškinimais taip pat patvirtino, kad pagrindinės lėšos skiriamos jos ir R. L. pragyvenimui buvo gautos iš R. L. darbinės veiklos. Nagrinėjimu atveju dėl piniginių lėšų, esančių R. L. (R. L.) vardu atidarytoje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline ieškovės ir R. L. (R. L.) nuosavybe, taip pat netenkintinos minėtos sąlygos, būtinos bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi netenkinti ieškovės reikalavimai dėl jos buvusio sugyventinio R. L. (R. L.) įgyto turto (trijų automobilių Mercedes Benz E200 CD1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ½ ieškovės turto dalies nustatymo šioje nuosavybėje, netenkintinas ir iš to kylantis ieškovės reikalavimas dėl 2016 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. K1AK-2163 pripažinimo iš dalies negaliojančiu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 178, 187 straipsniai).
Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), t. y. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ieškovės ir R. L. valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti/kaupti lėšas bei įsigyti lengvuosius automobilius bendriems jų poreikiams tenkinti. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Teismas vertina, jog abstraktūs ir neįrodyti ieškovės teiginiai apie bendrą ūkį, bendrą veiklą, bendrai su R. L. įsigytą turtą, net ir pripažinus, kad šalis, gyvenant kartu ilgą laiką, siejo artimi ryšiai ir bendras minimalus buitinis ūkis, nėra pagrindas padaryti išvadai, kad ieškovė ir R. L. buvo susitarę įsigyti konkretų ginčo turtą (lengvuosius automobilius ir pinigines lėšas) bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovė prisidėjo/galėjo prisidėti asmeninėmis lėšomis prie konkrečių ginčo turto objektų įsigijimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių ir liudytojų paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad susitarimo dėl ginčijamų lengvųjų automobilių ir piniginių lėšų įgijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn buvimas neįrodytas, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178, 185).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2016 m. kovo 22 d. Valtybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-527-4-292 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovės atstovė pateikė į bylą duomenis, kad valstybė patyrė 358,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra visiškai atleista, ir ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88, 93, 96, 178, 185, 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui E. L. (E. L.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei Aldonai Kundrotienei, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmesti.
Priteisti atsakovo E. L. (E. L.) naudai iš ieškovės L. R. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.