Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-102-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
2A-102-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01950-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
B. B.
Ieškovas
J. M. Z.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-102-265/2015Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-01950-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. Z. ieškinį atsakovei B. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio X, unikalus Nr. X, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „Vakarų valda" 2014-01-21 parengtą planą nustatant, kad bendraturtės žemės sklypu naudosis ir jį valdys: J. M. Z. - atskirai: B (92m²); bendrai su B. B. – C (79/155m²), D (53/104m²), E (45/91m²); B. B. - atskirai A (123m²), A1 (48m²), A2 (49 m²); bendrai su J. M. Z.: C (76/155 m²), D (51/104 m²), E (46/91 m²); 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra 0,0662 ha žemės sklypo, esančio X, bendrasavininkės. Ieškovė su atsakove nesutaria dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, todėl ieškovė, siekdama pašalinti nesutarimus ir konkrečiai apibrėžti savo naudojamą žemės sklypo dalį, parengė naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kurį pateikė susipažinimui atsakovei. Atsakovė nesutinka su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, tačiau jokių motyvų neišdėstė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė žemės sklypo, esančio X, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „Vakarų valda" 2014-01-21 parengtą planą. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, sutiko su ieškovės pasiūlyta žemės sklypo, esančio X, valdymo ir naudojimosi tvarką. Pasak teismo, šalys faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimis, nurodytomis ieškovės pateiktame plane, o atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų, grindžiančių atsakovės pažeidžiamas teises dėl ieškovės pasiūlytos žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas nustatyti ieškovės pasiūlytą žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką yra grindžiamas ne atsakovės teisės pažeidimais, bet tarp šalių esančiais konfliktais. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad viešajame registre 2003-09-11 yra įregistruotas susitarimas tarp ieškovės ir buvusios savininkės Vaitkienės dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri turėtų galioti ir ieškovei. Teismas konstatavo, kad viešajame registre nėra įregistruotas juridinis faktas - ieškovės ir buvusios savininkės Vaitkienės susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Atsiliepimas

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad konkrečios žemės sklypo dalys nėra nustatytos. Atsakovė nurodo, jog ji su buvusia savininke A. V. buvo sudariusi žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri 2003-09-11 įregistruota VĮ Registrų centre. Pasak atsakovės, tai patvirtina ant plano uždėtas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo spaudas. Dėl to atsakovė nurodo, kad ši naudojimosi žemės sklypu tvarka, galiojusi ankstesnių savininkų ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, turi galioti ir ieškovei. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškovė savavališkai perkėlinėja ribas į jos žemės sklypo dalį, taip neteisėtai koreguodama kitus žemės sklypo plotus. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės teigimu, šios aplinkybės neįvertino, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos priešieškinį, kadangi ji nurodė priežastis, dėl ko priešieškinis nebuvo pateiktas anksčiau.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog skundas nepagrįstas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ankstesnių savininkų įstatymų nustatyta tvarka įregistruota nebuvo. Tuo tarpu teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir šalių interesus. Dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad naudojimosi tvarka 2003-09-11 buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Pagal CK 4.81 straipsnio 2 dalį tam, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka būtų privaloma asmeniui, kuris vėliau įgyja daiktą, ji turi būti patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota viešame registre. Pažymėtina, jog atsakovės nurodomu registravimo laikotarpiu galiojo minėto įstatymo redakcija, dėl to ji, teigdama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar prieš ieškovei įsigyjant jį, turėjo bylą nagrinėjančiam teismui pateikti notarinės formos susitarimą tarp jos ir buvusios savininkės, bei įrodymus, kad naudojimosi tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktas žemės sklypo planas su VĮ Registrų centro spaudu nepatvirtina susitarimo įregistravimo. Šiame plane nėra nustatyta, kokiomis konkrečiai žemės sklypo dalimis naudojasi bendrasavininkiai. Dėl to konstatuoti, jog byloje esantis žemės sklypo planas yra susitarimas tarp bendrasavininkų, nėra teisinio pagrindo. Taip pat negalima pripažinti, jog vien tik spaudo buvimas ant žemės sklypo plano, nesant susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, reiškia, kad žemės sklypo tvarkos nustatymas įregistruotas VĮ Registrų centre. Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nematyti, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų įregistruota VĮ Registrų centre. Iš šių duomenų matyti, jog naudojimosi tvarka nustatyta tik pastato – gyvenamojo namo, o ne žemės sklypo. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios ji susitarė su buvusia savininke, buvo patvirtinta įstatymo nustatytos formos ir įregistruota VĮ Registrų centre (CPK 178 straipsnis). Įvertinus aplinkybę, jog naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, konstatuotina, jog atsakovės ir buvusių žemės sklypų savininkų susitarimai ieškovei negalioja (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Dėl to, tarp ieškovės ir atsakovės kilus ginčui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ši ieškovei pareiškus ieškinį turi būti nustatyta teismo tvarka. Pažymėtina, kad atsakovės apeliacinio skundo dalykas – panaikinus sprendimą ieškinį atmesti, nesuderintas su ginčo pobūdžiu. Taip pat pripažinus, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, jog ieškovė savavališkai perkėlinėja ribas į jos žemės sklypo dalį, taip neteisėtai koreguodama kitus žemės sklypo plotus. Pažymėtina, jog tarp šalių nesant susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypo konkrečiomis dalimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad viena iš šalių keičia žemės sklypo ribas. Tokio pobūdžio argumentai turėtų teisinę reikšmę, jeigu ginčas būtų kilęs tarp gretimų žemės sklypų savininkų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai nevertino atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. T. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą planą įvertino pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kaip matyti iš pateikto plano, atsakovė savarankiškai turi teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi negu ieškovė, kiekvienai iš šalių priskirtas naudojimosi plotas atitinka turimas jų nuosavybės teisių dalis. Dėl to konstatuoti, jog patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą planą atsakovės interesai buvo pažeisti, nėra pagrindo. Be to, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, atsakovė nenurodė, kaip ieškovės pateiktas planas pažeidžia jos teises. Taip pat ji nepateikė plano, kuris atitiktų jos interesus. Atsakovės argumentai, jog teismas vėliau jai neleido pateikti priešieškinio, o anksčiau ji to negalėjo padaryti, kadangi dirbo užsienyje ir į Lietuvą grįžo prieš posėdį, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo atstovę, kuri, būdama profesionali teisininkė, turėjo adekvačiai reaguoti į procesines aplinkybes ir ginčo eigą bei užtikrinti atsakovės interesų apsaugą.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė turėjo 700 Lt (202,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. B. 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. M. Zablackienės naudai.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Albina PupeikienėŽydrūnas Bertašius