Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi V. B. atstovės advokatės Aušros Ručienės prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2005 m. birželio 30 d. ir jam paskirta 210 MGL (7908,60 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė bausmė – 140 MGL (5272,40 Eur) bauda.

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 23 d. V. B. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2016 m. gruodžio 15 d Swedbank mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad paskirta 5272,40 bauda yra sumokėta. Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. pranešė Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apie V. B. savanorišką baudos sumokėjimą.

Nuteistojo V. B. atstovė advokatė Aušra Ručienė kreipėsiu į Vilniaus apygardos teismą, prašydama perkvalifikuoti V. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 1 dalies (redakcija nuo 2005 m. birželio 30 d.) į BK 199² straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.)

Skunde nurodoma, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini), dirba su mokiniais ir šiuo metu jam yra susidariusios neigiamos aplinkybės, dėl jo nuteisimo už sunkų nusikaltimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-406-574/2016 (BK 199² straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2005 m. birželio 30 d.)). V. B. reikalinga gauti teisėto darbo su vaikais kodą, kurio Informatikos ir ryšių departamentas neišduoda dėl padaryto sunkaus nusikaltimo. Šiuo metu teisės akto redakcija yra pasikeitusi ir galioja redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d., pagal kurią V. B. padaryta nusikalstama veika pripažinta apysunkiu nusikaltimu. Tam, kad gauti būtiną kodą, Informatikos ir ryšių departamentas nurodęs, jog reikalingas sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo dokumentas, kuriame būtų nurodyta, kad V. B. BK 199² straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d.) buvo perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrą, V. B. neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų dėl teistumo, negali tinkamai vykdyti savo pedagoginės veiklos, jam būtinas kodas, tačiau dėl netikslių duomenų registre (sunkaus nusikaltimo) kodas V. B. nėra išduodamas. Šis kodas yra skubiai reikalingas, kad V. B. galėtų tęsti savo kaip (duomenys neskelbtini) darbą, dirbti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika laikoma apysunkiu nusikaltimu (nebe sunkiu), V. B. turi teisę gauti minėtą kodą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadinasi, nurodytiems asmenims BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas gali būti sprendžiamas iki tol, kol išnyksta jų teistumas arba jis panaikinamas įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BK 97 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.

Vadovaujantis BK 11 straipsniu, sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. V. B. 2016 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamo veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2005 m. birželio 30 d.), padarymą. BK 199² straipsnio 1 dalies (redakcija nuo 2005 m. birželio 30 d.) sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. V. B. paskirtą bausmę atliko (t. y. paskirtą baudą sumokėjo) 2016 m. gruodžio 15 d., taigi remiantis anksčiau aptartomis teisės normomis, teistumas išnyko praėjus 5 metams po baudos sumokėjimo – 2021 m. gruodžio 15 d. Taigi švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymas asmeniui, kurio teistumas dėl nusikalstamos veikos jau yra išnykęs, nebeturi teisinės prasmės, nes asmens teisės ir laisvės pagal BK 97 straipsnį gali būti varžomos tik teistumo laikotarpiu.

Prašyme nurodoma, jog dėl teistumo už sunkų nusikaltimą, V. B., kuris dirba (duomenys neskelbtini) darbą, negalės toliau vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklos, kadangi jam neišduodamas darbo su vaikais kodas. Kaip matyti iš Informatikos ir ryšių departamentas rašto Nr. 9R-T-2, kuriuo departamentas atsisakė pašalinti duomenis apie sunkaus nusikaltimo padarymą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, teisingai nurodė, jog asmens teistumas yra išnykęs, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą dėl veikos perkvalifikavimo. Tokio pobūdžio ginčai, kuomet manoma, kad asmens teisės yra pažeidžiamos (neišduodamas leidimas, nors teistumas yra išnykęs ar kt.) dėl valstybės institucijų kaltės, yra sprendžiami administraciniuose teismuose.

Taigi, kaip minėta, V. B. teistumas yra išnykęs, Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis po minimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo asmuo teistas nebuvo, nėra teisinio pagrindo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, (redakcija galiojusi nuo 2005 m. birželio 30 d.) perkvalifikuoti į švelnesnę – BK 199² straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), kadangi remiantis BK 3 straipsniu, peržiūrimi tik neįvykdyti nuosprendžiai ir tų asmenų prašymai, kuriais prašoma trumpinti teistumą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, V. B. atstovės advokatės Aušros Ručienės prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, teismas

nutaria:

V. B. atstovės advokatės Aušros Ručienės prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.