Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, kredito unija „Saulėgrąža“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Brigita Palavinskienė 2020-01-02 patvarkymu Nr. S-368881 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad antstolė vykdo hipotekos kreditoriaus Kredito unija „Saulėgrąža“ pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-Binkulienės notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7323, išduotą 2019-08-22, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, parduodant iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą. 2019-08-30 priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą bei parengtas raginimas skolininkei geruoju per 30 dienų padengti įsiskolinimą. 2019-09-05 priimtas turto arešto aktas, patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, patvarkymas dėl informacijos pateikimo. 2019-09-17 skolininkė atvyko į antstolės kontorą bei pateikė prašymą, jog visa informacija, susijusi su vykdomąja byla, būtų siunčiama el. paštu (duomenys neskelbtini). Tą pačia dieną skolininkei asmeniškai ir pasirašytinai buvo įteikti procesiniai dokumentai: 2019-08-31 lydraštis, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, bei taip pat įteikti visi 2019-09-05 priimti procesiniai dokumentai, t.y. turto arešto aktas, patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo. Pasibaigus raginimo terminui, skolininkė buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją. Antstolės kontoroje buvo gautas turto vertinimo aktas, kurio pagrindu 2019-11-12 buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuris skolininkei išsiųstas 2019-11-12 el. paštu bei registruotu paštu (įteiktas 2019-11-14). 2019-12-05 priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytinių. Pažymi, kad skolininkės 2019-12-27 grindžiamas vieninteliu melagingu teiginiu, jog skolininkei nebuvo įteiktas turto arešto aktas ir patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Vertintini kritiškai skolininkės teiginiai, jog neva tik iš paskelbtų varžytinų sužinojo apie įkeisto turto vertę. Antstolė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, įvertino turtą ir apie tai tinkamai informavo vykdomosios bylos šalis neatimdama skolininkės teisės pateikti prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės. Atkreipia dėmesį, kad nors procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti, tačiau nei viena iš jų nepateikė prieštaravimų ar skundų, todėl antstolė turėjo tiek teisę, tiek ir pareigą vykdyti įkeisto turto pardavimą iš varžytinių pagal nustatytą turto vertę. Taip pat antstolė prašo pareiškėjai skirti 200,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0171/19/03130 matyti, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo hipotekos kreditoriaus Kredito unija „Saulėgrąža“ pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-Binkulienės notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7323, išduotą 2019-08-22, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, parduodant iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą. 2019-08-29 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2019-08-30 antstolė priėmė dokumentus: raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Minėti dokumentai buvo išsiusti skolininkei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti nepavyko. 2019-09-05 priimtas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas įkeistas turtas, ir priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0171/19/03130/EKSP ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/19/03130/RC. 2019-09-17 skolininkė pateikė prašymą, jog visa informacija, susijusi su vykdomąja byla Nr. 0171/19/03130 būtų siunčiama el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat tą pačią dieną (2019-09-17) skolininkei asmeniškai ir pasirašytinai buvo įteikti 2019-08-31 lydraštis, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, bei taip pat įteikti visi 2019-09-05 priimti procesiniai dokumentai, t.y. turto arešto aktas, patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo. 2019-10-21 el. paštu skolininkė buvo informuota apie raginimo termino pasibaigimą ir paskirtą turto vertintoją. 2019-11-12 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-356183 dėl areštuoto turto vertės nustatymo remiantis gautu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kurie skolininkei buvo išsiųsti 2019-11-12 el. paštu. Taip pat patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo 2019-11-12 buvo siųstas registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), kuris įteiktas 2019-11-14. 2019-12-05 priimtas patvarkymas Nr. S-363170 dėl turto pardavimo iš varžytinių, kuris išsiųstas skolininkei 2019-11-09 el. paštu.

Vadovaujantis Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinimo LR teisingumo ministro 2013-08-02 įsakymu Nr. 1R-205, (toliau - Aprašas) 9 punktu elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu. Aprašo 6 punkte nenurodyti asmenys, pageidaujantys procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja gauti dokumentus (Aprašo 7 punktas).

Nagrinėjamoje byloje skolininkė A. S. yra fizinis asmuo ir nepatenka į Aprašo 6 punkte nurodytų asmenų sąrašą, kuriems antstolis įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jai procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis galėtų būti įteikiami tik esant rašytiniam jos prašymui ir nurodžius elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja gauti procesinius dokumentus (Aprašo 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė 2019-09-17 prašymu išreiškė norą visą informaciją, susijusią su vykdomąja byla Nr. 0171/19/03130 gauti el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl antstolės siųsti skolininkės nurodytu el. pašto adresu procesiniai dokumentai, tuo tarpu ir skolininkės skundžiami 2019-11-12 ir 2019-12-05 patvarkymai, laikomi įteiktais nuo išsiuntimo dienos, o būtent, 2019-11-12 laikomas įteiktu 2019-11-14 (išsiųstas registruotu paštu ir skolininkei įteiktas pasirašytinai).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Ekspertizės vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 682 straipsnis, kuris numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, antstolė 2019-09-05 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė ar išieškotojas antstolei paskirtam ekspertui per įstatyme nustatytą terminą būtų pareiškę nušalinimą. Konkrečiu atveju pareiškėja nesutikimą su antstolės atlikta ekspertize ir nustatyta turto verte grindžia vien tuo, kad skolininkei nebuvo įteiktas turto arešto aktas ir patvarkymas dėl areštuoto turto vertės, tačiau vienintelis skolininkės argumentas dėl 2019-11-12 antstolės priimto patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo panaikinimo yra paneigtas vykdomosios bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad 2019-11-12 patvarkymas skolininkei buvo įteiktas 2019-11-14 registruotu paštu ir 2019-11-12 išsiunčiant el. paštu.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėja siekdama įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja jokiai leistinais įrodymais nepagrindė, kad iš varžytynių parduotas turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o kol jis galioja, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Be to, teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.

Taip pat teismas sutinka su suinteresuoto asmens teiginiu, kad paneigus skunde pateiktus teiginius dėl 2019-11-12 patvarkymo neįteikimo ar neišsiuntimo pareiškėjai, konstatuoti 2019-12-05 patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytinių neteisėtumą nėra teisinio pagrindo.

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmestinas.

Dėl baudos

Nagrinėjamu atveju antstolė Brigita Palavinskienė prašo pareiškėjai skirti 200,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje antstolė prašymą skirti baudą grindžia aplinkybe, jog pareiškėja nepagrįstai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydama jame akivaizdžiai melagingus teiginius/faktus. Nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti dvi sąlygas: pareikšto skundo nepagrįstumą ir pareiškėjo nesąžiningumą. Pažymėtina, kad teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau vertindamas šios bylos aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumo. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja sąmoningai, suvokdama, jog jos skundas iš tiesų yra nepagrįstas, pateikė aiškiai nepagrįstą skundą su jame išdėstytais vykdomojoje byloje turimais duomenimis, tuo siekdama ne ginti savo teises vykdymo procese, o vilkinti išieškojimo procesą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Kredito unija „Saulėgrąža“ turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK V dalies ,,Ypatingoji teisena“ bendrosios normos ir CPK V dalies XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamos bylos atveju darytina išvada, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: pareiškėja skundžia antstolės patvarkymus, o suinteresuotas asmuo siekia, kad išieškojimas iš pareiškėjo turto būtų vykdomas kuo greičiau ir taip būtų apsaugoti jų turtiniai interesai. Be to, kad šioje byloje suinteresuoto asmens ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad apreiškėja skundžiamus antstolio patvarkymus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jos teises, tuo tarpu suinteresuotas asmuo palaikė antstolės poziciją ir prašė visus pareiškėjos skundo prašymus dėl antstolės patvarkymų atmesti, o antstolės priimtus patvarkymus palikti galioti. Atsižvelgiant į skolininko ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai, atmetus pareiškėjos skundą, yra priteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas advokato padėjėjas jo vardu surašė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, atsiliepimas yra išsamus, susijęs su byloje sprendžiamas klausimais ir nėra viršijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžio rekomendacijas, maksimalų dydį, todėl suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos kaip iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.

Netenkinti antstolės Brigitos Palavinskienės prašymo dėl baudos pareiškėjai A. S. skyrimo.

Priteisti iš pareiškėjos A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens kredito unijai „Saulėgrąža“, į.k. 302894776, naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.