- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- TA-438-37-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02170-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- N. D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Panevėžio apygardos teismui
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Panevėžio apygardos teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. D. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–5), prašydama priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovė), 37 429,7 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu (b. l. 51–58), be kita ko, pareiškėjos prašymą iš dalies tenkino ir priteisė jai 30 824,34 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., sprendimo šioje dalyje vykdymą atidedant iki 2015 m. sausio 1 d.
II.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 2014 m. vasario 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo.
Nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, kad atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2013 m. balandžio 22 d. potvarkį Nr. 143 atstovaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 4 dalį visi procesiniai dokumentai turi būti įteikiami tik įgaliotam atstovui, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, nei informavo įgaliotus atstovus apie atidėtą teismo sprendimo priėmimą bei paskelbimą, nei atsiuntė patį sprendimą paštu ar per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį. Apie priimtą teismo sprendimą atsakovo įgalioti atstovai sužinojo tik 2014 m. vasario 17 d., patikrinę informaciją apie šią bylą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Apeliacinis skundas buvo parengtas per protingą laikotarpį – 8 dienas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis <...> teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).
Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).
Teisingumo ministerija, atstovaujanti Vyriausybei, savo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo grindžia tuo, kad apie priimtą pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą sužinojo tik patikrinusi informaciją apie bylą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje 2014 m. vasario 17 d., apeliacinį skundą parengė per 8 dienas ir pateikė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. vasario 25 d. Tokia situacija susiklostė todėl, kad pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą išsiuntė ne įgaliotam atstovui Teisingumo ministerijai, o Vyriausybei.
Terminas pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo suėjo 2014 m. vasario 11 d., t. y. po 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakove šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2013 m. balandžio 22 d. potvarkiu „Dėl įgaliojimų atstovauti teismuose“ Nr. 143 (b. l. 18) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) teismuose, be kita ko, nagrinėjant administracines bylas dėl atlyginimų išmokėjimo teisėjams, buvo įgalioti atitinkami Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus valstybės tarnautojai. Apie šį įgaliojimą pažymėta Teisingumo ministerijos surašytame atsiliepime į pareiškėjos skundą, tačiau prašymas teismui siųsti visus procesinius dokumentus Teisingumo ministerijos adresu nesuformuluotas (b. l. 14–17). Pirmosios instancijos teismas daugumą procesinių dokumentų (pranešimus, nutartis, šaukimus ir kt.) siuntė Vyriausybės buveinės adresu Gedimino pr. 11, Vilniuje (b. l. 10, 29, 39), tačiau tai nesutrukdė jos įgaliotiems atstovams (Teisingumo ministerijos atitinkamiems valstybės tarnautojams) aktyviai dalyvauti administracinės bylos procese, t. y. pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 14–17), dalyvauti 2013 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje (b. l. 40–42). Dokumentai, išsiųsti Vyriausybei, būdavo operatyviai perduodami Teisingumo ministerijai (b. l. 31, 34). Pirmosios instancijos teismas pranešimą apie 2014 m. sausio 8 d. vyksiantį teismo posėdį, kuriame buvo nutarta sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2014 m. sausio 28 d., išsiuntė tiesiogiai Teisingumo ministerijai adresu Gedimino pr. 30, Vilniuje (b. l. 47), tačiau šiame teismo posėdyje joks Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojas nedalyvavo (b. l. 50). Vyriausybės įgaliotas atstovas, žinodamas apie paskirtą teismo posėdį, būdamas apdairus ir rūpestingas proceso dalyvis, turėjo operatyviai pasidomėti (telefonu ar prisijungus prie Lietuvos teismų informacinės sistemos) apie teismo posėdžio metu išspręstus klausimus, tačiau jis tai padarė, Teisingumo ministerijos teigimu, tik 2014 m. vasario 17 d., t. y. tik po 40 dienų po įvykusio teismo posėdžio ir po 20 dienų po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo (b. l. 51–58), o apeliacinis skundas buvo pateiktas dar tik po 8 dienų po Teisingumo ministerijos nurodytos sužinojimo apie priimtą sprendimą datos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jo priėmimo dieną buvo išsiųstas Vyriausybės buveinės adresu (b. l. 61, 62), duomenų apie tai, jog šis sprendimas nebuvo persiųstas Teisingumo ministerijai, Vyriausybės įgaliotas atstovas nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prieš tai aprašytas Teisingumo ministerijos delsimas tiek išsiaiškinti teismo posėdžio metu išspręstus klausimus, tiek pateikti apeliacinį skundą jau sužinojus apie nepalankų teismo sprendimą yra nepateisinamas ir nesuderinamas su proceso operatyvumo ir nepiktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis principais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei – prireikus – teisinės pagalbos priemones, turi geras galimybes laiku ir veiksmingai ginti pažeistas teises (žr. 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė Teisingumo ministerija – institucija, kurioje dirba savo srities profesionalai ir kuri dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, todėl jai negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip fiziniams asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.
Remdamasi prieš tai išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, suformuota teismų praktika bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija nutaria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti. Netenkinus minėto prašymo, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei), prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmesti ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Panevėžio apygardos teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.