- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- I-629-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02170-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- N. D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Panevėžio apygardos teismui
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, raštinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos N. D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Panevėžio apygardos teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. D. S. skunde prašo priteisti iš atsakovės 37 429,70 Lt neišmokėtą atlyginimo skirtumą, susidariusį už laikotarpį nuo 2011-12-05 iki 2013-05-01, 5 procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Panevėžio apygardos teismo teisėja. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą ir jį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus metus. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str., teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 buvo 457 Lt, o nuo 2009-08-01 iki šiol yra 450 Lt. 2008-11-15 įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, jo priedėlyje buvo nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 17.2. Pakeitus šio įstatymo priedėlio galiojimą nuo 2009-05-01 apygardų teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti iki 15.14, o nuo 2009-08-01 pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti dar kartą iki 14. Šio įstatymo galiojimas kelis kartus buvo pratęstas. Darbo užmokestis buvo mažinamas kelis kartus ir tai pažeidžia proporcingumo, laikinumo principus. Sumažinto atlyginimo mokėjimas teisėjams nenustatant konkretaus termino pažeidžia proporcingumo principą, kadangi teisėjams darbo užmokestis buvo mažinamas tris kartus, kai tuo tarpu prokurorams – du kartus. Taip pat nurodo, kad Seimas 2008-12-19 įstatymu pareiginės algos bazinį dydį sumažino iki 475 Lt, todėl vėlesnis jo mažinimas iki 450 Lt yra neteisėtas, kadangi teisėjų pareiginės algos bazinis dydis teisėjams sumažintas pažeidžiant Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. nuostatas, kai bazinis dydis 450 Lt nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 nustatytas tų pačių 2009 metų įstatymu. Teisėjų atlyginimų įstatymas reikalauja teisėjų atlyginimo bazinį dydį nustatyti ne tų pačių metų 5 mėnesiams, o ateinantiems metams. Sutinka, kad bazinis dydis 2009 metams iki 475 Lt buvo sumažintas dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties, tačiau nuo 2009-08-01 teisėjų atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas taikant 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo būti mažinamas dar kartą einamaisiais metais. Neteisėtai buvo sumažintas ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje įtvirtintas teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientas, kadangi įstatyme tokia galimybė nėra numatyta. Teisėjams atlyginimai sumažinti neproporcingai (lyginant su viešąsias paslaugas teikiančių valstybės tarnautojų), pažeidžiant Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. nuostatas. Tokiu būdu buvo pažeisti proporcingumo, lygiateisiškumo, teisėjų nepriklausomumo principai. Pareiškėja taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 1995-12-06, 1999-12-21, 2001-07-12, 2006-03-28 ir kt. nutarimuose pateiktais teisėjų nepriklausomumo principo, teisėjų socialinių garantijų, teisėjų atlyginimo sąvokos išaiškinimais. Taip pat pažymėjo, kad esant sunkiai ekonominei ir finansinei valstybės padėčiai, atlyginimai proporcingai turi būti sumažinti visiems valstybės sektoriuje dirbantiems asmenims vienodu procentiniu punktu. Teisėjams atlyginimų mažinimas buvo atliktas pažeidžiant proporcingumo, lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principus, ypač atsižvelgiant į ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, t. y. pažeidžiant pamatines, visus civilinius santykius reglamentuojančias bei įstatymo saugomas vertybes. Pažeistas ir laikinumo principas. Negaudama žymios dalies darbo užmokesčio patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu, valstybė neteisėtai naudojasi priklausančia atlyginimo dalimi, todėl prašo priteisti ir CK 6.210 str. 1 d. nustatytas 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio nuostata, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 litų (Žin., 2009, Nr. 91-3915) ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (Žin., 2009, Nr. 49-1940) nuostata, kad apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 15,14 ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (Žin., 2009, Nr. 91-3917) nuostata, kad apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 14, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Teismų įstatymas, nei kiti specialūs teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį, todėl pagal analogiją turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Darbo kodekso 27 str. 2 d. Pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2013-06-17, o prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01. Pažymėjo, kad pagal Darbo kodekso 301 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taip pat nurodo, kad teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas du kartus, pareiškėjos pareiginės algos koeficientas mažėjo nuo 17,2 iki 15,14, o vėliau iki 14. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad šiuo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, - juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat pažymėjo, kad nėra nustatyta ir negautos darbo užmokesčio dalies kompensavimo tvarka. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti palūkanas nurodo, kad atsakovės kaltės dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos nėra, todėl palūkanos negali būti priteisiamos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi Konstitucinis Teismas išnagrinėjo teisės aktų konstitucingumo klausimą, pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tų pačių teisės aktų atitikimą Konstitucijai netenkintinas. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi įpareigojo Lietuvos valstybę, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įmokėti avansą už ekspertizę, kuri bus atlikta siekiant nustatyti finansinę, ekonominę valstybės padėtį 2009-2012 metais, todėl mano, kad yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė minėtoje byloje. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjos reikalavimus, prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 14-17).
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja N. D. S. Lietuvos Respublikos Prezidento 2011-11-16 dekretu Nr. 1K-856 nuo 2011-12-05 buvo perkelta iš Panevėžio apygardos administracinio teismo į Panevėžio apygardos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjai per laikotarpį nuo 2011-12-05 iki 2013-05-01 mokėto darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką, 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. (2008-12-19 įstatymo Nr. XI-83 redakcija, galiojanti nuo 2008-12-30) nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 str. nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais, o 3 str. - valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 yra 475 litai, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 litų.
Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 litų. Pažymėtina, kad 2011-2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1771 redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) apygardos teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 17,2. 2009-04-28 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2013-08-01) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas - 15,14, o 2009-07-17 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas - 14.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, be kita ko, pripažino, kad:
Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013-10-01.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtame 2013-07-01 nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai:
– nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams, inter alia valstybės tarnautojams, teisėjams;
– atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo; negalima tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis;
– atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina;
– reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų, teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.”.
Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad bloginti įstatymų nustatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas, mažinti teisėjų atlyginimą galima tik įstatymu, kad tai galima daryti laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki. Konstitucinis Teismas 2009-01-15 sprendime konstatavo, kad Konstitucinio Teismo suformuota teisėjų atlyginimų oficialioji konstitucinė doktrina grindžiama inter alia tokiais reikalavimais: teisėjų atlyginimai turi būti nustatomi tik įstatymu; Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus, išskyrus tuos atvejus, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, tačiau tai daryti galima tik laikinai ir tik įstatymu, paisant konstitucinio proporcingumo principo, suponuojančio, kad teisėjų atlyginimai negali būti sumažinti taip, kad teismai negalėtų atlikti savo konstitucinės funkcijos ir priedermės – vykdyti teisingumo; tokias teisėjų atlyginimų konstitucines garantijas lemia teisėjų, įgyvendinančių teisminę valdžią, konstitucinis statusas, kurį suponuoja konstitucinė teisingumo vykdymo funkcija.
Atsižvelgiant į teisėjų atlyginimo teisinių santykių reguliavimą, teisėjų gauto atlyginimo dydį, aplinkybę, kad 2009-2013 metais visiems valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams darbo užmokestis buvo proporcingai sumažintas sumažinant pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ir sprendimuose suformuotą oficialią konstitucinę doktriną bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 109 straipsniais, konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais, yra pagrindas teigti, kad pareiškėja turėjo teisę gauti darbo užmokestį, kuris būtų apskaičiuotas taikant Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1771 redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) nustatytą apygardos teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą - 17,2, ši jos teisė buvo pažeista ir turi būti ginama.
Pareiškėjai N. D. S. per ginčo laikotarpį apskaičiuojant darbo užmokestį pagal teisės aktus, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo pateiktos pažymos apie pareiškėjai apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. įskaitytinai susidarė 30 824,34 Lt darbo užmokesčio nepriemoka (b. l. 49). Ginčo dėl nepriemokos dydžio nėra, todėl pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisiama 30 824,34 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.
Atsakovė prašo pareiškėjos reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytą DK 27 str. 2 d., taip pat priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ne daugiau kaip už tris metus. Pažymėtina, kad pareiškėja prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn., skundą teismui pateikė 2013-06-19, todėl ieškinio senaties termino nepraleido ir neprašo priteisti darbo užmokesčio už didesnį nei trejų metų laikotarpį.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pažymėta, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2013-09-19 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigojo: 1) rengiant Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti reikalingas lėšas atkuriamajai daliai ir teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiams sumokėti; 2) iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Šios Įgyvendinimo įstatymo nuostatos, o taip pat ir kiti norminiai teisės aktai, teismo vertinimu, nėra pagrindas netenkinti pareiškėjos teisme pareikšto reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Pareiškėjos reikalavimas priteisti 5 procentų procesines palūkanas netenkinamas, kadangi reikalavimas priteisti neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį kilęs iš santykių, savo esme artimesnių darbo, o ne prievoliniams teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso teisės normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-69/2010 pažymėjo, kad pareiškėjų pagrindinis reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybės pareigūno atlyginimo dalį plačiąja prasme kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius, numato darbdavio pareigą mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Darbo kodekso 207 str.). Jokių kitų sankcijų specialūs įstatymai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas. Tokia įstatymo taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinėje byloje Nr. A756-859/2009 ir kt.).
Pareiškėjos reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, kadangi duomenų apie tai, kad pareiškėja šioje byloje būtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų, nėra.
Kadangi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 išnagrinėjo ir pareiškėjos prašomų ištirti teisės aktų konstitucingumo klausimą, taip pat teismui nekyla abejonių dėl teisės aktų, kuriais 2010-2013 metais buvo nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, konstitucingumo, pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų, kurių pagrindu jai buvo sumažintas darbo užmokestis, konstitucingumą, netenkinamas.
Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. ABTĮ 85¹ str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 metų valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma ar tokio pobūdžio išlaidos nėra numatytos, sprendimo vykdymas atidedamas iki 2015-01-01, t. y. kitiems biudžetiniams metams. Jei šiuo laiko tarpu sprendimo įvykdyti nebus galimybės, atsakovė turės galimybę teikti naują prašymą, pagrįstą Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. numatyta aplinkybe.
Pažymėtina, kad nors pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja mini kitą laikotarpį, kuriuo skaičiuoja prašomą priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumą (b. l. 32-33), tai vertinama kaip rašymo apsirikimas, kadangi pateikto procesinio dokumento dalykas ABTĮ nustatyta tvarka, kuri pareiškėjai negali būti nežinoma, nebuvo tikslinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjos N. D. S. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjos N. D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai N. D. S. 30 824,34 Lt (trisdešimt tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus 34 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2011-12-05 iki 2013-05-31. Sprendimo šioje dalyje vykdymą atidėti iki 2015-01-01.
Priteista neišmokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.