- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- T-147-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00408-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- D. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-830/2015 D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį. Šiuo teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymą D. B. paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), jį prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir D. B. nustatyta neatlikta bausmės dalis – 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-337/2016 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, jog D. B. iš nenustatyto asmens gavęs užmokestį už teisines paslaugas, išrašė apskaitos dokumentą – pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nenurodė gautos pinigų sumos. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 8 d. nutarties dalis (išskyrus jos dalį, kuria iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad D. B., iš nenustatyto asmens gavęs užmokestį už teisines paslaugas, išrašė apskaitos dokumentą – kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikintos ir ši bylos dalis nutraukta. Nuosprendžio ir nutarties dalys, kuriomis D. B. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta galutinė bausmė, panaikinta. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeista.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. rašytiniu prašymu prašo panaikinti jam teistumą, suėjus pusei teistumo termino.
Nuteistasis prašyme nurodo, jog 2016 m. gegužės 16 d. pavedimu jis sumokėjo jam paskirtą baudą, tai patvirtina SEB banko mokėjimo nurodymas. Nuteistojo teigimu, paskirta bausmė atlikta, todėl teistumo termino pabaiga – 2019 m. gegužės 16 d. Nuteistasis nurodo, kad pusė teistumo termino suėjo 2017 m. lapkričio 16 d., per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. jis nepadarė jokio teisės pažeidimo, yra pavyzdingas visuomenės narys, yra pateikęs paraišką dėl savanorystės, yra kraujo donoras. Nuteistasis nurodo, kad teistumas ir paskirta piniginė bauda sukėlė ypatingai skausmingas pasekmes: neteko darbo ir šiuo metu nepavyksta jo rasti, darbdaviai baiminasi ir nenori priimti teisto asmens. Net ir turėdamas magistro kvalifikacinį laipsnį bei didesnį nei 7 metų darbo patirtį, negali rasti darbo. Bandydamas rasti darbą buvo priverstas keisti gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena Vilniuje, yra registruotas Vilniaus miesto Darbo biržos skyriuje, aktyviai ieško darbo. Darbo jis ieškojo ir Panevėžyje. Nuteistojo teigimu, darbdaviai vengia priimti į darbą teistumą turinčius asmenis, o sužinoję, kad teistumas nėra išnykęs, atsisako priimti į darbą. Negalėdamas susirasti darbo, jis patiria didžiulius finansinius sunkumus, kaupiasi skolos, šiuo metu jis net negali padengti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo suteiktų paskolų studijoms. Be to, jis turi rimtų sveikatos problemų, jam yra nustatyta hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, išemija. Jokio privalomai registruotino nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, todėl vienintelis pragyvenimo šaltinis yra artimųjų parama ir labai menkos santaupos. Nuteistasis nurodo, jog ateityje ir toliau negalėdamas rasti darbo, jis bus priverstas kreiptis į socialinės paramos skyrių, tačiau visais įmanomais būdais siekia to išvengti ir netapti našta valstybei (b. l. 1-2).
Teismo posėdžio metu nuteistasis D. B. palaikė prašymą jame nurodytais motyvais ir atsakydamas į teismo ir prokurorės klausimus paaiškino, kad joks darbdavys neišsakė konkretaus atsakymo, kad jo į darbą nepriima dėl teistumo. Tačiau po vieno lemiamo klausimo darbdavys jo net neinformuoja, kad jis nebus priimtas į darbą. Nuteistojo teigimu, tai leidžia suprasti, kad klausimas apie teistumą yra lemiamas. Darbdaviai skelbimuose nurodo, kad vienas iš reikalavimų yra nepriekaištinga reputacija, todėl jis darbdaviams privalo nurodyti, kad teistumas nėra išnykęs. Jis yra išsiuntinėjęs nemažai gyvenimo aprašymų, buvo nuvykęs į pokalbius, tačiau nėra gavęs atsakymo dėl darbo, kad nebus kviečiamas toliau. Jis darbdaviui pats nurodo aplinkybę, kad yra teistas. Paieškojęs internete, darbdavys gali rasti duomenis apie tai, kad jis teistas. Nuteistojo D. B. manymu, teistumas yra vienintelė priežastis, trukdanti jam pagal išsilavinimą susirasti darbą. Jis yra padaręs reikšmingas išvadas dėl įvykusio nesusipratimo, t. y. dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio jis padarė išvadas, kad reikia vengti ir nesudaryti dviprasmiškų situacijų, kalbėti aiškiai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vyko 29 teismo posėdžiai, jam bylos eiga buvo sunki, nes po to jam teko gydytis ligoninėje, ta pasekmė juntama iki šiol, iki šiol jis vartoja receptinius vaistus. Bylos nagrinėjimo metu jis teismui pasisakė dėl visų aplinkybių, o teismas jas įvertino. Nuteistojo teigimu, jis negali ir neturi teisės kritikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Po nuosprendžio priėmimo jis suprato, kad jeigu elgesys kelia dviprasmiškas situacijas, žmogus turi elgtis taip, kad jų nebūtų. Jis suprato, kad reikia vengti tokių dviprasmiškų situacijų, kurios ateityje gali labai skaudžiai atsiliepti. Šiuo metu jo deklaruoja gyvenamoji vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra jo pažįstamo asmens namo dalis, jis kaip ir važinėja ir ruošiasi ten gyventi. Ten buvo atliekamas remontas, šiuo metu jis apsistojęs pas draugą Vilniuje, tai gyvenamosios vietos esmės nekeičia. Į Vilnių jis pradėjo važinėti ir investuoti laiką nuo 2017 m. rudens, jei neklysta šiais metais užsiregistravo Vilniaus darbo biržoje, dalyvavo jau viename susitikime su specialiste, yra paskirtas ir dar vienas susitikimas. Prašymą dėl teistumo panaikinimo jis siuntė iš Panevėžio, nes yra registruotas gydymo įstaigoje Panevėžyje, ten dirbanti šeimos gydytoja gydo jį nuo vaikystės. Nuteistojo teigimu, jei teismas atkreiptų dėmesį, jis vyko išsirašyti vaistų. Vaistus jis įsigijo Vilniuje sausio 16 d. Tuo metu, kai jis teikė prašymą dėl teistumo panaikinimo Panevėžio miesto apylinkės teismui, jis dar oficialiai gyveno Panevėžyje. Dėl jam nežinomų priežasčių jo prašymo nagrinėjimas buvo nukeltas gruodžio mėnesiui, o tuo metu jis nebegyveno Panevėžyje, tik dėl paskirto posėdžio vyko į Panevėžį ir pasakė, kad norėtų pateikti prašymą dėl teistumo panaikinimo pagal savo gyvenamąją vietą, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Tuo metu jis dar nebuvo registruotas Vilniuje, bet faktiškai jau gyveno Vilniuje. Kadangi nori būti visiškai atviras, nori pasakyti, kad jo prašymas buvo paskirtas jo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusiam teisėjui, kuris, jo manymu, turi susidaręs išankstinę nuomonę, kadangi buvo skundžiami ir naikinami jo priimti sprendimai. Pirmosios instancijos teisme jis bandė reikšti nušalinimus šiam teisėjui. Būtent dėl dviejų priežasčių jis atsisakė savo prašymo. Jis buvo atleistas iš darbo savo noru 2016 m., kai informavo darbdavius apie teistumą. Jo padaryta veika yra apysunkė, nusikalstamos veikos sudėtis – formali, nebuvo sukeltos pasekmės. Bylos nagrinėjimas truko ilgai, todėl mano, kad jausti pasekmes dar pusantrų metų, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir finansinę padėtį, būtų neteisinga.
Prokurorė Rūta Pečkaitytė teismo posėdžio metu prašė nuteistojo prašymą atmesti, savo prašymą motyvuodama tuo, kad nuteistasis net konkrečiai nepasakė, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistasis nurodė tik abstrakčius pamąstymus apie nusikaltimą. Be to, nuteistasis nepateikė jokių konkrečių duomenų, dėl ko teistumas trukdo jam įsidarbinti, konkrečiai nenurodė, kokios darbovietės jo nepriėmė į darbą. Trijų metų teistumo laikotarpis už šią nusikalstamą veiką nėra didelis. Nuteistasis iš savo ankstesnės darbovietės išėjo savo noru, nebuvo atleistas, jis konkrečiai nenurodė, dėl ko jis nesusiranda darbo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo atmestinas.
Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu bei trejus metus po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. B. buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už kurį jam buvo paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis D. B. 2018 m. sausio 22 d. pateikė prašymą (kartu su priedais) Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teistumo panaikinimo. Iš kartu su šiuo prašymu pateikto mokėjimo nurodymo kopijos matyti, jog nuteistasis jam paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. gegužės 16 d. (b. l. 3). Taigi laikytina, jog būtent šią dieną jis realiai atliko jam paskirtą bausmę ir nuo šios dienos skaičiuotinas trejų metų teistumo terminas, įtvirtintas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad teistumo termino pabaiga – 2019 m. gegužės 16 d., o pusė teistumo termino suėjo 2017 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog egzistuoja formalus pagrindas, įtvirtintas minėtose įstatymo nuostatose, nagrinėti nuteistojo D. B. prašymą dėl teistumo panaikinimo (t. y. nuteistasis dėl teistumo panaikinimo į teismą kreipėsi suėjus kiek daugiau nei pusei teistumo termino), tačiau pažymėtina, jog sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą yra teismo teisė, o ne pareiga. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina įvertinti tiek formalias, tiek materialias teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo sąlygas.
Pažymėtina, jog teistumas – tai teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą terminą. Teistumas sąlygoja asmeniui tik įstatymuose numatytas specialias baudžiamąsias teisines bei bendras teisines pasekmes, kurių neapima nuosprendis.
Iš nuteistojo D. B. pateikto prašymo turinio, taip pat iš jo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, jog teistumas jam sukėlė neva bendro pobūdžio teisines pasekmes, t. y. nuteistojo teigimu, teistumas jam trukdo susirasti darbą, kadangi, kaip jis nurodo, darbdaviai nėra linkę priimti į darbą teistumą turinčio asmens. Iš esmės tai yra vienintelis bei pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi nuteistasis, prašydamas panaikinti jam teistumą. Atsižvelgiant į teistumo esmę bei paskirtį konstatuotina, kad įrodinėjimo našta prašant panaikinti teistumą tenka pačiam nuteistajam, kuris turi teismui pateikti įtikinamus argumentus bei įrodymus, kurie leistų teismui spręsti, kad yra pagrindas panaikinti teistumą. Visgi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nuteistasis D. B. nepateikė jokių konkrečių, objektyvių, neabejotinų argumentų bei įrodymų, jog teistumas jam kelia neproporcingai (ypatingai) skaudžius ir tokius rimtus padarinius, kurie leistų spręsti, kad yra pagrindas panaikinti jam teistumą.
Kaip jau buvo minėta, savo prašymą dėl teistumo panaikinimo nuteistasis D. B. iš esmės grindžia tuo, kad dėl turimo teistumo jis negali susirasti darbo, kadangi darbdaviai nėra linkę priimti į darbą teistumą turinčio asmens, kelia kandidatams nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Nuteistojo teigimu, dėl šios priežasties jis negauna pajamų, yra registruotas darbo biržoje, patiria finansinius sunkumus, negali padengti įsiskolinimų. Be to, nuteistasis nurodo, kad jis turi rimtų sveikatos problemų (diagnozuota hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, išemija). Visgi teismo posėdžio metu paprašius nuteistojo konkrečiau pagrįsti tokius savo teiginius, jis to padaryti nesugebėjo. Nuteistasis D. B. teismo posėdžio metu davė tik labai abstrakčius paaiškinimus apie tai, kad, jo manymu, po darbo pokalbių darbdaviai jam nieko nepraneša apie priėmimą ar nepriėmimą į darbą būtent dėl jo turimo teistumo. Paprašius nurodyti konkrečius darbdavius, kurie jo nepriėmė į darbą būtent dėl jo turimo teistumo, nuteistasis jų taip ir neįvardino, tačiau nurodė, kad nei vienas iš darbdavių tiesiogiai jam neįvardino tokios priežasties. Nuteistasis nurodo, jog, jo manymu, klausimas apie jo teistumą nulemia jam nepalankų darbdavio apsisprendimą. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo paaiškinimai apie priežastis, dėl kurių jis nėra priimamas į darbą, nėra įtikinami, grindžiami tik jo prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog duodamas paaiškinimus teisme nuteistasis D. B. nurodo, kad nors jis savo gyvenimo aprašyme ir nenurodo to, kad yra teistas, tačiau darbdaviams, kurie kandidatams kelia reikalavimą turėti nepriekaištingą reputaciją, jis nurodo, kad turi teistumą. Nuteistasis taip pat nurodo, kad darbo pokalbiuose būna ir taip, kad jis vos ne „sukerta su darbdaviu rankomis“ dėl jo į priėmimo į darbą, tačiau vėliau iš jų negauna jokios informacijos. Nuteistojo manymu, to priežastis yra jo teistumas. Visgi tokie D. B. paaiškinimai nėra nei įtikinami nei logiški.
Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistojo D. B. argumentai nėra įtikinami dėl to, kad jis nesugebėjo atsakyti į klausimus, į kiek darbo pokalbių jis yra nuėjęs, kokie darbdaviai teigė, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Nuteistasis nurodė tik tai, kad yra išsiuntęs nemažai gyvenimo aprašymų darbdaviams. Analizuojant tokius nuteistojo paaiškinimus manytina, jog iš esmės byloje nepateikta įrodymų, kad teistumo laikotarpiu jis apskritai būtų dalyvavęs kokiame nors darbo pokalbyje, kurio metu būtų įvertintas kaip netinkamas kandidatas dėl turimo teistumo. Vien tai, kad nuteistasis yra išsiuntęs nemažai gyvenimo aprašymų darbdaviams, dar nereiškia, kad jis dalyvavo kokiuose nors darbo pokalbiuose. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis nurodė, kad gyvenimo aprašyme jis nepateikia duomenų apie teistumą. Todėl darytina išvada, kad į darbo pokalbius jis nėra pakviečiamas ne dėl turimo teistumo (nes tokia informacija gyvenimo aprašyme, nuteistojo teigimu, nepateikiama), o dėl kitų priežasčių. Pažymėtina, jog su tokiomis situacijomis šiandieninėje visuomenėje kasdien susiduria daugybė žmonių, ieškančių darbo, todėl nuteistojo situacija nėra kažkuo išskirtinė.
Antra, net jei tikėti, kad jis vedė kokias nors derybas dėl darbo, tai akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu jis darbdaviams pokalbio metu ar prieš tai pateikia duomenis apie savo teistumą, o darbdavys pokalbio metu parodo, kad yra linkęs tartis dėl jo priėmimo į darbą (nuteistojo žodžiais tariant – sukerta rankomis dėl priėmimo į darbą), tikėtina, jog teistumas tokiais atvejais nėra ta priežastis, dėl kurios nuteistasis nėra priimamas į darbą.
Teismas pažymi ir tai, kad D. B. buvo nuteistas už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – advokato padėjėju. Iš nuteistojo D. B. kartu su prašymu pateiktų priedų matyti, jog jam yra suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis (b. l. 6). Nuteistasis posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog jam dėl turimo teistumo yra sudėtinga susirasti darbą pagal savo specialybę. Visgi teismas pažymi, jog teistumas, kuris D. B. atsirado už apysunkio nusikaltimo valstybės tarnybai padarymą, yra logiška jo nusikalstamo elgesio pasekmė, kuri, teismo vertinimu, negali būti ignoruojama vien dėl to, kad nuteistasis ir toliau negali eiti pareigų, kurias atlikdamas jis ir nusikalto. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu užduodant nuteistajam klausimus, kaip jis vertina veiką, už kurią jis buvo nuteistas, nuteistasis nuolat išsisukinėjo nuo atsakymų, nurodydamas, jog neturi teisės kritikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, taip pat nurodydamas, kad dėl šio nesusipratimo jis padarė reikšmingas išvadas apie tai, kad negalima sukelti dviprasmiškų situacijų, taip pat pažymėdamas, kad nebuvo sukelti jokie padariniai. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo paaiškinimai apie veiką, kaip apie „nesusipratimą“ ar „dviprasmišką situaciją“, teiginiai, kad jo nusikaltimas niekam nesukėlė jokių padarinių, rodo, jog nuteistasis iki šiol yra linkęs minimizuoti savo veiksmus, sąmoningai sumenkinti savo veiksmų nusikalstamą ir pavojingą pobūdį. Kartu pažymėtina, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. ši veika nereikalauja padarinių, todėl tai nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl teistumo panaikinimo. Dėl šių priežasčių, nesant aiškiai išreikšto nuteistojo kritinio požiūrio į jo padarytą veiką, nėra pagrindo panaikinti nuteistajam teistumą, sąlygojantį jam atitinkamas teisines pasekmes.
Nors nuteistasis nurodo, jog jo finansinė padėtis yra labai sunki, kaupiasi skolos, negali padengti suteiktų paskolų studijoms, visgi ši nuteistojo nurodoma priežastis pati savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog vien dėl to tikslinga nuteistajam panaikinti teistumą. Pažymėtina, jog duodamas paaiškinimus teisme, nuteistasis kalbėjo apie darbo, susijusio tik su jo įgyta specialybe ir nepriekaištinga reputacija, paieškomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teisininko kvalifikaciją įgijęs asmuo turi galimybę dirbti ir kitos kvalifikacijos darbą, kuriame nekeliami reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos, ypač esant tikrai sunkiai finansinei padėčiai. Taip pat pažymėtina, jog nors nuteistasis ir nurodo, jog turi rimtų sveikatos problemų, visgi, teismo vertinimu, nuteistasis neįrodė galimai blogos sveikatos būklės priežastinio ryšio su jo turimu teistumu. Iš nuteistojo teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jam sveikatos būklė galimai pablogėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas prieš daugiau nei vienerius metus, taigi pats baudžiamasis procesas, galimai sukėlęs tam tikrus išgyvenimus ir galimai įtakojęs nuteistojo sveikatos būklę, jau yra pasibaigęs. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo nurodoma sveikatos būklė nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jo turimu teistumu, dėl šios priežasties, sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą, nuteistojo sveikatos būklė pati savaime (nesiejant jos su kokiomis nors kitomis neigiamomis pasekmėmis) nesudaro pagrindo panaikinti jam teistumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo D. B. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.