- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-09
- Bylos Nr.
- Ik-1587-580/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00752-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Veslavos Ruskan ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Č. teismo prašo panaikinti: 1) Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vaido Ulevičiaus 2010-02-10 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-20, kuriuo pareiškėjui pakartotinai nurodoma iki 2010-03-01 tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelti iš Gelūžės ežero pakrantės apsaugos juostos ribų (toliau – 2010-02-10 Privalomasis nurodymas); 2) Vilniaus RAAD direktoriaus 2010-03-05 priimtą sprendimą Nr. VR-1.7-377 (toliau – 2010-03-05 Sprendimas).
Skunde paaiškino, kad 2010-02-10 Privalomasis nurodymas priimtas neatsižvelgiant į šiuo metu teisme vykstantį ginčą tarp pareiškėjo ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros. Pareiškėjo manymu, reikalavimas iškelti iš ežero apsauginės zonos namų valdą juosiančią tvorą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Namų valda ir šią namų valdą sauganti tvora stovėjo dar prieš įsigaliojant norminiams aktams, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, tvora tebestovi ir dabar, o prievolės nugriauti iki įstatymo priėmimo buvusią tvorą nenumato nei 1993-11-09 Saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301 (galiojanti redakcija), nei Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”. Tvora sutartiniais ženklais jau yra pažymėta 1993 m. sudarytame namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Tvoros buvimas neprieštarauja nurodytai normai, nes tvora yra numatyta norminiame dokumente – minėtame namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane (kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centre, taigi galiojantis ir neginčijamas) bei būtina užtikrinti privačioje namų valdoje esančių statinių ir kito turto eksploatavimo saugumą.
Nurodė, kad ginčo atveju saugoma teritorija apima dalį privačios namų valdos, kurioje jau nuo seno yra statiniai ir kiti kiemo įrenginiai, o pačios teritorijos naudojimo pobūdis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai“, todėl naudojant namų valdą pagal tikslinę sklypo paskirtį nėra nei teisinio pagrindo, nei faktinės galimybės atlaisvinti saugomą teritoriją, nes tektų nugriauti dalį kiemo statinių ir įrenginių, kas prieštarautų Konstitucijos 23 straipsniui.
Teigė, kad apie tai, kad pareiškėjo namų valdos tvora randasi saugomoje teritorijoje, pareiškėjui nebuvo žinoma iki 2009-08-04 atlikto Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros patikrinimo, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jokių su paviršinių vandens telkinių saugomomis teritorijomis susijusių apribojimų namų valdos žemės sklype nėra. 1995-03-15 žemės sklypą privatizavus ir įregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų register, nebuvo nustatyti žemės sklypo naudojimo apribojimai, išskyrus elektros linijų ir ryšių linijų apsaugos zonas, o žemės sklypo plane yra pažymėta sklypą juosianti tvora. Nėra nustatyta Gelūžės ežero apsaugos zona, todėl pareiškėjas nežinojo, kad namų valda papuola į ežero apsauginę zoną. Nenustatytas ir servitutas, leidžiantis patekti ir naudotis pareiškėjui priklausančia namų valdos dalimi, kurios daugiau kaip trečdalis patenka į ežero apsauginę zoną.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nudorė, kad jų pozicija dėl pareiškėjo skundo sutampa su Vilniaus RAAD pozicija, kuri išdėstyta 2010-01-14 atsiliepime į skundą VR-1.7-653.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2010-02-10 Privalomasis nurodymas ir 2010-03-05 Sprendimas yra teisėti ir pagrėsti. Nurodė, kad 2010-02-10 Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straispnio 1 dalies 2 punktu. Pakartotiniame privalomajame nurodyme yra išdėstyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, vadovaujantis patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-474 bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straispnio 4 dalies 1 punkto reikalavimais, kurie numato, kad pakrantė apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Skunde nurodyta, kad tvora yra pažymėta sutartiniais ženklais 1993 m. sudarytame namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Tačiau 2009-08-06 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašų apie tvora nėra. 2010-02-10 Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje išvardinti privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai ir Aplinkos ministro 2002-12-21 įsakymu Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo” pakeitimo” patvirtinta Privalomojo nurodymo forma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros darbuotojai 2009-08-04 atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos teritorijoje esančio Gelūžės ežero pakrantės apsaugos juostos patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.sav. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Gelūžės ežero pakrantės apsaugos juostoje (pakrantės apsaugos juosta 10 m) stovi užtverta iš abiejų sklypo pusių ir lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora; sklypo savininkas V. Č. (b. l. 22-26). Buvo surašytas 2009-08-04 Patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-474. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad šio Patikrinimo akto pagrindu 2010-02-10 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2010-02-10 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-20 (privalomajame nurodyme nurodytas kitas patikrinimo akto numeris, nėra datos), kuriuo pareiškėjui pakartotinai nurodoma tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašalinti iš Gelūžės ežero pakrantės apsaugos juostos ribų; reikalavimo įvykdymo terminas – 2010-03-01 (b. l. 4). Privalomojo nurodymo teisiniu pagrindu įvardintas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.
Pareiškėjas apskundė 2010-02-10 Privalomąjį nurodymą (b. l. 29, 30). Vilniaus RAAD 2010-03-05 sprendimu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-20” Nr. VR-1.7-377 paliko 2010-02-10 Privalomąjį nurodymą nepakeistą (b. l. 5). Šis atsakymas taip pat pagrįstas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi.
2009-08-04 Patikrinimo akto Nr. VR-14.7-474 pagrindu, kuriuo remiantis surašytas ir skundžiamas 2010-02-10 Privalomasis nurodymas, V. Č. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalies ir 55 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-23 nutartyje nutarė panaikinti 2009-09-04 Vilniaus RAAD nutarimo dalį dėl V. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal 51¹³ straipsnio 1 dalį (b. l. 7, 8), o nutarimo dalį dėl V. Č. nubaudimo pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį paliko nepakeistą. ATPK 55 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas dėl to, kad 2009-08-04 patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Gilūžės ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo rasta užtverta tinklinė tvora. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-23 nutartį pareiškėjas yra apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundas iki šiol neišnagrinėtas.
Be to, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2009-11-25 nutarimu Nr. AM054916 V. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nevykdė 2009-09-04 jam duoto privalomo nurodymo Nr .VR-14.2-139, kuriuo buvo įpareigotas iki 2009-11-04 tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelti iš Gelūžės ežero pakrantės apsaugos juostos; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-10 nutarimu nutarė panaikinti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2009-11-25 nutarimą Nr. AM054916 ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukti (b. l. 14. 15). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-10 nutarimas taip pat apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
2009-09-04 Privalomasis nurodymas Nr .VR-14.2-139, dėl kurio nevykdymo V. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51-14 straipsnį, pareiškėjui buvo duotas to paties 2009-08-04 Patikrinimo akto Nr. VR-14.7-474 pagrindu, kaip ir šioje byloje ginčijamas 2010-02-10 Privalomasis nurodymas.
Privalomieji nurodymai duodami vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo antro skirsnio tvarka. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipnio 1 dalies 2 punktą privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti. To paties įstatymo 24 straipsnis reguliuoja atvejus, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas. Tokiu atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. 2009-09-04 Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas ir V. Č. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo neįvykdymą. Pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali tik atlikęs įstatymo numatytą procedūrą.
Kaip jau buvo minėta, šiuo metu nėra įsiteisėjęs nutarimas dėl V. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra išnagrinėjęs skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-10 nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009-11-25 nutarimas Nr. AM054916, pagrįstumo. Iki šiol nėra užbaigtas procesas ir išspręstas pareiškėjo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ginčas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti, kad V. Č. priklausantį žemės sklypą juosianti tvora yra pastatyta pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir, ar tai sudaro pagrindą V. Č. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnį. ATPK 55 straipsnis numato atsakomybę vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimą. Todėl aiškinantis pažeidimo sudėties fakto buvimą reikalinga įvertinti ir faktą, ar pareiškėjo veika pastatant tvorą pakrantės apsaugos zonoje buvo teisėta, o kartu ir tai, ar yra pagrindas laikyti, jog asmuo yra pažeidęs taisykles ir, ar yra pagrindas versti asmenį nugriauti tvorą. Nors formaliai žiūrint tokios aplinkybės buvimas nėra kliūtimi pakartotinam privalomajam nurodymui priimti, tačiau tokia administravimo subjekto veikla neatitinka proporcingumo principo reikalavimui, taikytinam viešajame administravime, nes sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės, (pakartotinis įpareigojimas atlikti veiksmus, kol teismas nėra pasisakęs dėl pirminio įpareigojimo pagrįstumo) neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad poveikio priemonių pareiškėjui taikymas yra susijęs su Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimamais sprendimais. 2010-02-10 Privalomasis nurodymas buvo surašytas tą pačią dieną, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė V. Č. pagal ATPK 51-14 straipsnio 1 dalį iškeltą administracinę bylą.
Taip pat pažymėtini ir kiti 2010-02-10 Privalomojo nurodymo surašymo trūkumai. Pareiškėjas yra įpareigojamas tvorą pašalinti iš Gilūžės ežero pakrantės apsaugos juostos ribų, tačiau nėra paaiškinta kurioje vietoje šios ribos yra. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pakrantės apsaugos juosta yra patvirtinta specialiuoju planu, tačiau nenurodė, kur galima su šiuo planu susipažinti. Vadinasi, norėdamas vykdyti 2010-02-10 Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas turėtų pats susirasti dokumentus, kurie pažymi pakrantės apsaugos juostos ribas, tačiau šie dokumentai net nėra nurodyti Privalomajame nurodyme. Iš to matyti, kad Privalomasis nurodymas nustato pareigas, kurios negali būti aiškios ir suprantamos asmeniui, kuriam jos taikomos. Tokiu būdu administracinis aktas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reikalaujantį individualiame administraciniame akte aiškiai suformuluoti nustatytas pareigas bei tai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Tuo remiantis 2010-02-10 Privalomasis nurodymas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010-02-10 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-20 bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010-03-05 sprendimą Nr. VR-1.7-377.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.