- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-47-307/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01639-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Algimantas Valantinas, Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino ir Valdimaro Bavėjano,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. kaltinamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. birželio 16 d. apie 17.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. V., turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai (duomenys neskelbtini), paslėptą laikė labai didelį kiekį - 245,539 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios standartinės medžiagos. Darant nusikalstamą veiką, V. V. 2015 m birželio 15 d. susitikimo su M. J. metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V., po ko tą pačią dieną sulaukus A. V., V. V. nurodė M. J. važiuoti paskui A. V., kuris ir perduos minėtas psichotropines medžiagas. M. J. V. V. už psichotropinę medžiagą padavė 540 eurų, o likusius 1 600 eurų susitarė V. V. perduoti vėliau. M. J. automobiliu atvykus paskui A. V. į (duomenys neskelbtini), kur A. V. jam turėjo perduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, A. V. psichotropinės medžiagos neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į minėtą vietą atvažiavo nepažįstami asmenys ir A. V., išsigandęs, jog jis sekamas, nurodė M. J. atvykti į tą pačią vietą kitą dieną, t. y. 2015 m. birželio 16 d. apie 17.00 val. tęsiant nusikalstamą veiką, A. V. 2015 m. birželio 16 d. apie 17.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su M. J. ir M. J. į jo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmetė paketą su labai dideliu kiekiu - 245,539 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios standartinės medžiagos, tokiu būdu V. V. kartu su A. V. už 2 140 eurų neteisėtai pasikėsino išplatinti, t. y. pardavė M. J., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, labai didelį kiekį - 245,539 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino - ir psichotropinę medžiagą – 4-fluorometamfetaminą, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, A. V. kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. V., turint bendrą tikslą parduoti, neteisėtai (duomenys neskelbtini), paslėptus laikė labai didelį kiekį - 303,013 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Darant nusikalstamą veiką, V. V. 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 14.00 val. susitikimo su M. J., atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. J. nurodė, kad minėtas psichotropines medžiagas jam perduos A. V.. 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 14.30 val. į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykęs A. V. M. J. nurodė tą pačią dieną apie 16.00 val. atvykti į (duomenys neskelbtini), kur ir perduos labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. M. J. atvykus tą pačią dieną apie 16.00 val. į A. V. nurodytą vietą, o būtent į (duomenys neskelbtini), A. V. M. J. nurodė į šalia kelio esančius krūmus, kuriuose buvo padėtas paketas su labai dideliu kiekiu - 303,013 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurį pats iš krūmų pasiėmė M. J., tokiu būdu V. V. kartu su A. V. į skolą už 1 350 eurų neteisėtai pasikėsino parduoti M. J., kuris atliko nusikalstamos veikos imitavimą, labai didelį kiekį - 303,013 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, A. V. kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. 17.32 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,030 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo - ir 0,292 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias 2015 rugpjūčio 12 d., apie 17.32 val., kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. V. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas tikslo realizuoti, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 17.32 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 18520 cm³ (18,52 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, kai 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.32 val., atliktos kratos metu minėtame name policijos pareigūnai rado ir paėmė 18520 cm³ (18,52 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje.
A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. V. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Pasak kaltinamojo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas, aptardamas suėmimo termino pratęsimo sąlygas, nurodė, jog pagrįstą manymą, kad A. V. galėjo įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina įtariamojo M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tiriant M. J. parodymus teisme paaiškėjo aplinkybės (parodymai apie platintas narkotines medžiagas tuo metu, kai kaltinamasis atliko arešto bausmę Pravieniškių pataisos namuose ir kt.), kurios leidžia abejoti jo parodymų patikimumu. Be to, gynėjo teigimu, esant duomenims, jog pirmasis V. V. ir M. J. susitikimas įvyko pastarojo iniciatyva, nefiksuojant šio susitikimo garso įrašymo įranga, darytina išvada, kad M. J. nesilaikė teisėsaugos institucijų nurodymų. Ši aplinkybė, vertinant ją su teisminio nagrinėjimo metu duotais M. J., V. V. ir A. V. paaiškinimais, leidžia gynybai daryti prielaidą apie galimą nusikalstamos veikos provokavimą.
Skunde kaltinamojo gynėjas akcentuoja, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstą manymą, kad A. V. gali bėgti ir slėptis nuo teismo, nepagrįstai pagrindė tuo, jog stiprūs socialiniai ryšiai A. V. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Gynėjo teigimu, tokiu atveju bet kuris asmuo, turintis stiprius socialinius ryšius ir galimai padaręs nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių turėtų būti suimtas. Daugumoje atvejų, sprendžiant klausimus dėl kardomosios priemonės parinkimo, stiprūs socialiniai ryšiai ar jų nebuvimas aptariami būtent svarstant apie asmens ketinimus bėgti ar slėptis nuo teismo, o ne sprendžiant apie jo ketinimus ar galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.
Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybės, kad kaltinamasis A. V. turėjo verslą užsienyje, iš kurio pardavimo gavo pajamas, taip pat kad jis buvo teisiamas užsienyje, patvirtina, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pasak gynėjo, legalių pajamų turėjimas kaip tik mažina tikimybę, kad asmuo darys naujus nusikaltimus, be to, kaltinamasis A. V. laikomas neteistu asmeniu, todėl grįsti šiais argumentais tolesnį suėmimo taikymą nėra jokio teisinio pagrindo.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismui buvo siūloma taikyti ne vieną kardomąją priemonę, o kelias - viena kitą papildančias kardomąsias priemones, tokias kaip užstatą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ir pan. Gynėjo teigimu, visi BPK numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti užtikrinami ir minėtomis kardomosiomis priemonėmis, be tolesnio suėmimo taikymo. Be to, teismui buvo pateiki dokumentai, patvirtinantys stiprius A. V. socialinius ryšius (turi pastovią gyvenamąją vietą) ir jo galimybę pradėti dirbti, todėl šiuo atveju teismo nurodyti argumentai, kad jis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, yra deklaratyvūs.
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nutartyje vadovavosi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės su šioje byloje nagrinėjamu atveju sutampa tik vienu aspektu – nagrinėjamų nusikalstamų veikų sunkumu. Pasak gynėjo, Baudžiamajame kodekse nurodytas platus spektras veikų, kurios yra priskiriamos prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų (didelio masto sukčiavimas, turto iššvaistymas, kontrabanda ir pan.), tačiau inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas savaime negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti suėmimą. Gynėjas teigia, jog iš A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių akivaizdu, kad šios veikos gali būti kvalifikuojamos nebent kaip paprastos bendrininkų grupės įvykdytos veikos. Taigi šiuo atveju nėra net užuominos į veikiantį nusikalstamą susivienijimą ar organizuotą grupę, todėl darytina išvada, kad aptariama teismų praktika pateikiama formaliai, siekiant pagrįsti tęsiamą suėmimą.
Susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytais Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimais (sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, sprendimas byloje Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, sprendimas byloje Worona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr.29345/09) gynėjas pažymi, kad minėtuose sprendimuose suformuluoti išaiškinimai šios bylos kontekste įvertinti ir pateikti selektyviai. Iš pateikiamų EŽTT sprendimų matyti, kad sprendimai dvejose bylose yra susiję su organizuotu nusikalstamumu, o byloje Kudla prieš Lenkiją aptariami sukčiavimo ir klastojimo atvejai. Visose bylose buvo didelis skaičius kaltinamųjų ir tiriamų nusikalstamų veikų. Taigi šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog A. V. yra kaltinamas kartu su V. V. padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, o kiti kaltinamieji su jo galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis nėra susiję, todėl teismo argumentai dėl ypatingo bylos sudėtingumo ir apimties nėra pagrįsti.
Gynėjo teigimu, minėtuose EŽTT sprendimuose akcentuojama, kad yra didelis pavojus, jog su organizuotu nusikalstamumu susiję pareiškėjai, jeigu jie būtų paleisti, galėtų daryti spaudimą liudytojams arba kitiems bendrininkams, arba kitaip trukdyti procesui. Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, duomenų, kad kaltinamasis A. V. galėtų daryti įtaką bylos procesui nėra ir tyrimo eigoje iš esmės nebuvo.
Skunde taip pat nurodoma, jog EŽTT bylose suformuota bendra praktika, pagal kurią ilgas kalinimas yra pateisinamas, kol yra: 1) atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2) surašomas kaltinamasis aktas, 3) išklausomi kaltinamieji ir 4) esminiai - „raktiniai“ liudytojai (angl. ,,key witness“). Taigi nagrinėjamos bylos atveju, suėmimo pratęsimo svarstymo metu, tiek kaltinamieji, tiek dauguma liudytojų jau buvo apklausti, tad ir šiuo aspektu grįsti nurodytais sprendimais tolesnio suėmimo taikymo nėra jokio pagrindo.
Pasak kaltinamojo gynėjo, Vilniaus apygardos teismo argumentas, kad tokio ir panašaus pobūdžio sunkių ir itin pavojingų organizuotam nusikalstamumui būdingų kaltinimų bylose ilgesnis kaltinamųjų izoliavimas nuo visuomenės, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme, visiškai neatitinka cituojamos EŽTT praktikos, nes sprendime Bąk prieš Lenkiją (61 pastraipa) konstatuota, kad kaltinimų sunkumas negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės. Analogiškai konstatuota ir sprendime Wrona prieš Lenkiją (36 pastraipa), tačiau, kaip nurodoma cituojamuose sprendimuose, bylos yra susijusios su organizuotomis grupuotėmis, o nagrinėjamoje byloje, gynėjo teigimu, tokių sąsajų nėra.
Apibendrindamas skundo argumentus kaltinamojo A. V. gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl tolesnio suėmimo taikymo A. V., nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, deklaratyviai konstatavo, kad kitomis (švelnesnėmis) kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nurodytų suėmimo pagrindų buvimo, o taip pat galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti aptariamus tikslus.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. gynėjo skundas atmetamas.
Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti kaltinamojo M. J. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, liudytojų parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, taip pat protokoluose, kuriuose užfiksuoti duomenys atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kratos protokoluose, objektų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Skunde daromos prielaidos dėl kaltinamojo M. J. parodymų patikimumo ir galimo provokavimo padaryti nusikalstamą veiką nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo iš esmės nėra sprendžiami įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi šiuo atveju baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. A. V. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje padarė du labai sunkius nusikaltimus, taip pat vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Už A. V. inkriminuotų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė - laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi A. V. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Iš bylos duomenų matyti, jog iki sulaikymo A. V. nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio Lietuvos Respublikoje, anksčiau penkerius metus gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, todėl su šia užsienio valstybe jį sieja tamprūs ryšiai. Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybė, kad asmuo turi ryšių Europos Sąjungos valstybėje narėje, su kuria Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų susižinojimas yra supaprastintas, nepaneigia asmens pasislėpimo ir nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso užsitęsimo rizikos. Nors bylos medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, jog A. V. turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena kartu su jų motina, ketina sukurti šeimą, Mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti A. V. pagal neterminuotą darbo sutartį, o S. A. sutinka, jog A. V. jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) deklaruotų gyvenamąją vietą, šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog tai sulaikys kaltinamąjį nuo galimybės pasislėpti. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės A. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Vilniaus apygardos teismas taip pat pratęsė kaltinamajam A. V. suėmimo taikymo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis A. V. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam A. V. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be šių nusikaltimų A. V. pareikšti kaltinimai ir dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamojo nusižengimo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį padarymo. Atsižvelgiant į A. V. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą platinti, laikė ir neteisėtai pasikėsino išplatinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų) tikėtina, jog pajamas pragyvenimui jis gaudavo ir iš nusikalstamų veikų. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis A. V. iki sulaikymo nedirbo, anksčiau ne vieną kartą teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl vagystės ir prekybos vogtais daiktais, taigi šie jo nusikaltimai buvo turtiniai, taip pat susiję su pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. Skunde kaltinamojo gynėjas pagrįstai nurodo, jog dėl minėtų nusikaltimų padarymo A. V. nėra laikomas teistu Lietuvos Respublikoje, tačiau ši aplinkybė nepaneigia apygardos teismo diskrecijos atsižvelgti į ankstesnius A. V. teistumus, siekiant charakterizuoti jo asmenybę. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Dėl gynėjo skunde išdėstytų argumentų apie ilgą kaltinamojo A. V. suėmimo trukmę pažymėtina, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam A. V. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 15 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.
Kaltinamojo A. V. gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismo nutartyje cituojamų sprendimų EŽTT bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos faktinėms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT sprendimu Kudla prieš Lenkiją Vilniaus apygardos teismas rėmėsi tik kaip precedentu, kuriame suformuluota bendro pobūdžio taisyklė dėl skirtingų interesų pusiausvyros paieškos konkrečioje byloje, įvertinant ir viešąjį interesą, o skunde taip pat minimu EŽTT sprendimu Wrona prieš Lenkiją skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas išvis nesirėmė ir šio sprendimo argumentais nesivadovavo. Skundo argumentas, jog kitas Vilniaus apygardos teismo nutartyje cituojamas EŽTT sprendimas Bąk prieš Lenkiją yra susijęs su organizuotos grupės padarytomis nusikalstamomis veikomis, o A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos tik kaip padarytos bendrininkų grupėje, t.y. mažiau pavojingos, yra pagrįstas, tačiau nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Gynėjas skunde prašo pakeisti kaltinamajam A. V. suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones - užstatą, intensyvią priežiūrą ir (ar) kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamojo artimieji garantuoja 20 000 eurų dydžio užstatą. Pažymėtina, kad tokio dydžio užstatas nėra sumokėtas į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo A. V. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.