Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) prašymą dėl nuteistajai J. S. 2017 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Šiuo nuosprendžiu J. S. buvo išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 2 dalyje padarymo, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį – pripažino J. S. kalta ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskyrė 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę teismas subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, kad bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, nors akivaizdu, kad turėtas omenyje 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis) ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 300 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 4 dalimi, teismas šios bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams, įpareigodamas J. S. šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu bei J. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 6 ir 10 punktais, J. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu J. S. auklėti ir prižiūrėti savo mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje.Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus probacijos skyriaus prašymas dėl nuteistajai J. S. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo.Teismo posėdžio metu nuteistosios J. S. gynėja prašė paskirtas bausmes subendrinti iš dalies arba apėmimo būdu, kad griežčiausia bausmė apimtų visas kitas. Nuteistoji prašė, kad būtų įskaitytas suėmime išbūtas laikas bei teigė, kad šiuo metu negali pasirūpinti mažamete dukra, kadangi yra suimta.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus probacijos skyriaus teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo bendrinamos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 26 d., todėl turi būti išspręstas nuteistajai J. S. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to skiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių bendrinimo būdo parinkimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje apibrėžtus apėmimo taikymo atvejus, yra teismo prerogatyva ir pareiga. Esamoje situacijoje nėra nei vieno iš BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų taikyti bausmių apėmimą (skirtingais nuosprendžiais nustatytos veikos nėra padarytos esant idealiajai sutapčiai; veikos savo pobūdžiu nėra labai skirtingo pavojingumo; nėra paskirta dvidešimties metų ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė). Taigi prašymas taikyti bausmių apėmimą yra deklaratyvus ir negali būti taikomas. Tokiose situacijose teismai paprastai taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą, o visiškas bausmių sudėjimo būdas paprastai taikomas įžvelgiant aiškiai didesnį asmens ir jo padarytų veikų pavojingumą. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu J. S. buvo paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL bauda. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. S. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Kadangi nagrinėjamu atveju bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedama dalis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Teismo vertinimu, nuteistajai J. S. iš 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies turi būti pridėti 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo bausmės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteista J. S. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu (BK 259 straipsnio 1 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalis), yra mažiau pavojingos negu nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu (BK 249 straipsnio 1 dalis ir BK 260 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji prisipažino, nors tai ir nebuvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jos parodymai buvo svarbūs byloje ir padėjo išaiškinti bylos aplinkybes. Taip pat nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nuteistoji J. S. turi mažametę dukterį, nors šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių (taikomo suėmimo kitoje byloje) ja rūpintis negali, nagrinėtoje byloje esantys duomenys rodo, kad ja rūpinosi (negalėjo dalyvauti viename iš posėdžių, nes su dukra gulėjo ligoninėje), taigi tikėtina, kad ateityje ji turės galimybes vykdyti pareigą rūpintis savo vaikais. Nustatydamas pridedamos bausmės dalį, teismas įvertina ir tai, kad jos dalis negali būti nereikšminga, nes ji paskirta už veiką, kuri buvo padaryta jau po to, kai J. S. žinojo apie jos atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį persekiojimą (2009 - 2010 m. ji buvo suimta). Teismo vertinimu, tokioje situacijoje pridedamos bausmės dalis turi būti nemažesnė nei pusė paskirtos bausmės. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad pridedant tokią dalį, t.y. 1 metus iš paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, nebus pažeisti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus puoselėjamos nebaudžiamumo nuotaikos. Tokia bausmės dalis atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei išlaikys pusiausvyrą tarp visuomenės ir nuteistosios interesų.Tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 12 d. nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nuosprendyje konstatavo, kad bausmės tikslai J. S. atžvilgiu gali būti pasiekti nuteistajai netaikant realaus laisvės atėmimo. Teismas, įvertinęs tai, kad galutinė subendrinta bausmė, skirtina nuteistajai J. S. yra 4 (keturi) metai, konstatuoja, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas formalus reikalavimas, kad bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti asmeniui, kuris nuteistas ne ilgesne kaip 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, nėra pažeistas. Taip pat įvertinus nuteistosios J. S. asmenybę bei nuosprendžiuose nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismas nekeičia teismo sprendimuose išreikštos pozicijos, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant J. S. realaus laisvės atėmimo. Visgi atsižvelgiant į didesnį padarytų veikų skaičių ir nustatytus šiek tiek besiskiriančius įpareigojimus, svarbu iš naujo nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei paskirti tarpusavyje suderinamus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos iš esmės yra susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu bei prekyba, į nuteistosios J. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad šiuo metu nuteistoji neturi objektyvių galimybių pasirūpinti savo mažamete dukterimi, teismas konstatuoja, kad paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė turi būti atidėta maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 dalis), šiuo laikotarpiu nuteistąją J. S. įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktai).Į bausmės laiką įskaitytini Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai – suėmime išbūtas laikas laikotarpiais nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. Kaip matyti iš BK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų taisyklių dėl kardomajame kalinime (suėmime) išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę, suėmime išbūtas laikas pirmiausia yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo ar arešto bausmę. Konstatuotina, kad toks išdėstymas yra pasirinktas turint konkretų tikslą – įskaityti suėmime išbūtą laiką į asmeniui gresiantį ar taikomą realų laisvės atėmimo laiką. Priešingu atveju, įskaičius asmens nelaisvėje išbūtą laiką į kitą, švelnesnę, bausmę, ir atitinkamai nesumažinant laisvės atėmimo bausmės, kuri yra pati griežčiausia bausmė, dydžio, būtų nepagrįstai suvaržytos asmens teisės į gyvenimą laisvėje ir neproporcingai apsunkinta jo teisinė padėtis.Įvertinus visa tai, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus prašymas yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus prašymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuteistajai J. S. 2017 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą ir su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 300 MGL baudą subendrinti su 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose bei 300 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, šiuo laikotarpiu ją įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti nuteistosios J. S. suėmime išbūtą laiką laikotarpiais nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo, o nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.