Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L. (T. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. 2019 m. spalio 19 d., apie 1.40 val. gatvėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie D. J., tyčia sudavė jam 1 (vieną) smūgį į žandikaulį ir pargriovė ant žemės. D. J. būnant ant žemės, T. L. sudavė jam 1 (vieną) smūgį į nosį, o po to sudavė ne mažiau kaip 2 (du) smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas D. J. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis akių junginėse, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei nubrozdinimus apatinės lūpos gleivinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. L. nurodė, kad jam pateiktą kaltinimą pripažįsta pilnai. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis faktiškai pateikė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju. Jis nesutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė tyčia. T. L. akcentavo, kad jį sunervino ir išvedė iš pusiausvyros neblaivaus nukentėjusiojo elgesys, kai šis su sutuoktine įsėdęs į jo automobilį, kaip pavėžėjo automobilį pradėjo aiškinti ir vadovauti, kaip jam reikia vairuoti ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Sustabdęs automobilį jis atsisakė toliau vežti nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę. Išlipęs iš automobilio nukentėjusysis atsisakė mokėti už nuvažiuotą atstumą, toliau elgėsi neadekvačiai, metė į jo automobilį skardinę alaus. Jam išlipus iš automobilio puolė jį kumščiais. Grumtynių metu jis (T. L.) galėjo suduoti kelis smūgius nukentėjusiajam, tame tarpe ir į jo veidą bet tyčios jį sužaloti neturėjo. Taip pasielgė, nes buvo išdirbęs daug valandų ir buvo pavargęs. Iš pusiausvyros jį išvedė neadekvatūs nukentėjusiojo veiksmai ir pastarojo elgesys. Neneigė, kad iš nukentėjusiojo rankų galėjo išmušti mobilaus ryšio telefoną, tačiau kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo pripažino. Dėl nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio 5000 eurų moralinei žalai atlyginti pareiškė, kad, jo nuomone, šioje dalyje pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra per didelis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą 168.26 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų pripažino. Kaltinamasis prašė nutraukti jam iškeltą bylą ir perduoti jį pagal laidavimą jo artimai draugei R. B., su kuria 20 metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir palaiko artimus santykius. Kaltinamasis aiškino, kad dėl tam tikrų aplinkybių, gynėjo nebuvimo ir pan., jis negalėjo savalaikiai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų bei susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam padarytų nuotolių atlyginimo. Tik vakar, 2020 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą jo iniciatyva buvo pervesta 100 eurų, kuriuos kaltinamasis prašė teismo vertinti kaip dalinį nukentėjusiojo D. J. patirtos žalos atlyginimą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. nurodė, kad 2019 m. spalio 19 d. apie 1.18 val. būdama prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) per pavėžėjo „X“ programėlę išsikvietė taksi automobilį. Neužilgo privažiavo „X“ taksi „Toyota Prius“, į kurį įsėdo ji su savo sutuoktiniu. Jos vyras buvo pavartojęs alkoholio ir buvo neblaivus. Iš vairuotojo veido išraiškos matėsi, kad jis yra nepatenkintas. Važiuojant jos vyras sėdėjo šalia vairuotojo, o ji ant galinės sėdynės. Jos vyras paklausė taksi vairuotojo, kodėl jis nepatenkintas. Taksi vairuotojas atsakė, kodėl jis turi šypsotis, o jeigu nepatinka, jie gali išlipti ir sustojo. Automobiliui sustojus jos vyras iš automobilio išlipo pirmas. Vėliau iš automobilio išlipo ir ji. Iš automobilio išlipęs vairuotojas paklausė, kas užmokės už kelionę. Jos vyras atsakė, kad nemokės, nes nebuvo atvežtas iki galutinės vietos. Ji paklausė, kiek reikia sumokėti. Taksi vairuotojas pasakė, kad reikia sumokėti 6 eurus. Vyras pasakė, kad nemokėtų, nes jų neatvežė, kur jiems reikia. Greitai pastebėjo, kad jos vyras yra pargriautas ant žemės, kaip jis buvo pargriautas, ji nematė. Ji nepastebėjo, kaip taksi vairuotojas sudavė smūgius jos vyrui, nes buvo tamsu. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Kai ji atitraukė nuo gulinčio ant žemės vyro taksi vairuotoją, pastarasis jos vyrui pasakė, kad džiaugtųsi, kad čia yra ir ji, nes jis jį būtų užmušęs. Taksi vairuotojas prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Vyras bandė nufotografuoti pavėžėjo automobilio valstybinius numerius, tačiau taksi vairuotojas ištraukė iš rankų jo mobiliojo ryšio telefoną ir jį numetė. Ji pati šiek tiek nufilmavo konfliktą ir užfiksavo automobilio valstybinius numerius, tai (duomenys neskelbtini) Programėlėje buvo užfiksuotas vairuotojo vardas ir pavardė. Tai buvo T. L.. Jos užfiksuotą vaizdo įrašą ji pateiks vėliau (t.1, b.l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „20191019_014245“. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad vaizdas filmuojamas tamsiu paros metu, vienas vyriškis (galimai D. J.) sėdi ant žemės. Kitas vyras stovi šalia D. J. (galimai T. L.). Už jų yra kelio važiuojamoji dalis, kur važiuoja automobiliai. Kai tik atidaromas kitas vaizdo įrašas, matyti kad D. J. guli ant žemės, o T. L. palenkęs žemyn galvą link D. J., nuo jo atsitraukia sakydamas necenzūrinius žodžius ir nueina link automobilio. Automobilis stovi ant kelio važiuojamos dalies. Paėjęs porą metrų link savo automobilio, jis atsisuka ir sugrįžta link D. J. (sustoja nepriėjęs prie jo) ir tuo pačiu metu pakeltu tonu kažką sako, tačiau ką, neaišku, o D. J. tuo metu sėdi ant žemės ir rankomis valosi veidą, sakydamas, kad viskas nufilmuota (t.1, b.l. 80-81). Nagrinėjant bylą teisme minėtas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas D. J. pateiktas mobilaus ryšio telefonas. Apžiūros protokole užfiksuota, jog mobilaus ryšio telefonas „Xiomi“, juodos spalvos. Telefonas yra su integruota baterija. Ant telefono nėra jokių identifikacinių numerių (IMEI). Telefone yra du lizdai, skirti SIM kortelėmis, tačiau telefone SIM kortelių nėra. Ekranas sudaužytas, matosi įskilimai. Telefonas neveikia, pabandžius įjungti, neįsijungia (t.1, b.l. 85, 93-94). Po apžiūros telefonas saugojimui perduotas į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius kvitas Nr. 6PK 002003 ( t.1 b.l. 88, 90).

Motyvuojamoji dalis

Kardinaliai priešingos pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme laikėsi nukentėjusysis D. J.. Jis neneigė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Važiuojant kaltinamojo vairuojamu automobiliu jo išsakyti komentarai, atsisakymas sumokėti už nuvažiuotą kelią akivaizdžiai nepatiko kaltinamajam, tačiau tai nesuteikė T. L. teisės jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, ko pasekoje jam buvo sulaužyta nosis ir padaryti kiti sužalojimai. Nukentėjusysis tvirtino, jog jis asmeniškai kaltinamojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Iš teisme peržiūrėto vaizdo įrašo, kurį užfiksavo įvykio vietoje buvusi sutuoktinė liudytoja V. J., nežiūrint nedidelės įrašo trukmės ir tai, kad jame nesužfiksuotas smūgių sudavimas nukentėjusiajam, matyti agresyviai nusiteikęs kaltinamasis T. L. ir ant žemės gulintis bejėgis nukentėjusysis, kuris akivaizdžiai neturėjo galimybės jam priešintis. Nors nukentėjusiojo sutuoktinė, liudytoja V. J. ir negalėjo teisme patvirtinti savo vyro parodymų apie jam suduotų smūgių lokalizaciją, jų kiekį, tačiau ji patvirtino pastarojo parodymus, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs jos sutuoktinio atžvilgiu, buvo priklaupęs prie gulinčio jos sutuoktinio. Kaltinamajam pasišalinus ji pamatė, kad sutuoktinis akivaizdžiai yra sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Liudytoja patvirtino, kad girdėjo kaltinamojo išsakytus grąsinimus jos ir sutuoktinio atžvilgiu bei palinkėjimą, kad tik jos (liudytojos) buvimas išgelbėjo sutuoktinį nuo dar didesnių sužalojimų. Liudytoja patvirtino, jog kaltinamasis pastebėjęs, kad jos sutuoktinis ruošiasi savo telefonu užfiksuoti jį patį ir jo automobilį, labai susinervino ir iš sutuoktinio rankų išplėšęs mobilaus ryšio telefoną jį numetė ir nepataisomai jį sugadino.

Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam T. L. įvykio metu grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo gyvybę ar sveikatą, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo padaryti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti pripažįstami kaip būtinoji gintis.

Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas, padariniai – specialisto išvadoje nustatyti kūno sužalojimai (b.l.t. b.l. 34-36), priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė neapibrėžta tyčia – kaltinamasis suduodamas nevienkartinius, pakankamai stiprius smūgius rankomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis galvą ir veidą, pagriaudamas jį ant žemės suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, nekonkretindamas juos numatė ir jų norėjo.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti kaltinamojo T. L. artimos draugės R. B. prašymas atleisti T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė teismo tenkinti pateiktą prašymą ir nutraukti jo ginamajam iškeltą baudžiamąją bylą.

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Kaltinamasis ir jo gynyba stengėsi įtikinti teismą, kad T. L. pilnai pripažino jam teikiamus kaltinimus, tačiau nagrinėjant bylą teisme tai nebuvo nustatyta. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus kaltinamasis ne tik kad nepripažino nukentėjusiajam suduotų smūgio kiekio, jo pargriovimo ant žemės, tačiau aplamai pareiškė, kad jis nepripažįsta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą panaudojo tyčia. Todėl išklausius ir įvertinus kaltinamojo parodymus, buvo konstatuota, kad T. L. jam pateiktą kaltinimą pripažino iš dalies. Išklausius kaltinamojo parodymus valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nesutiko, kad šioje byloje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir prašė apklausti į teismo posėdį atvykusį nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę liudytoją, kas ir buvo atlikta. Vien tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo vykdomas laikantis BPK 273 straipsnio reikalavimų, akivaizdu, kad negalima pripažinti, jog nagrinėjamu atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma sąlyga laidavimui, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę. Kaltinamojo gailėjimasis šioje byloje taip pat labai abejotinas, nes jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dėl visko kaltas pats neblaivus nukentėjusysis, kuris jį išprovokavo ir pirmas jį puolė. Todėl kaltinamojo advokato baigiamojoje kalboje išsakyti teiginiai, kad jo ginamasis neteisingai suprato teismo klausimą apie kaltės pripažinimą yra paremti pasirinkta gynybos taktika, o ne ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos ir kitos privalomos sąlygos, kuriai esant būtų galima svarstyti taikyti laidavimo institutą, - tai, kad kaltinamasis privalo iš dalies atlyginti ar pašalinti savo veiksmais padarytą turtinę žalą, ar įsipareigoti ją atlyginti. Šioje byloje nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 300 eurų turtinės, 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 168.26 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo. Manytina, kad posėdžio išvakarėse, 2020 m. rugsėjo 1 d. į bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą kaltinamojo iniciatyva pervesta 100 eurų suma negali būti užskaityta ir pripažinta kaip dalinis nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas ar jo įsipareigojimas tai padaryti ateityje. Kaltinamojo paaiškinimai, kad to padaryti jis negalėjo anksčiau, nes neturėjo gynėjo ir pan., neturi realaus pagrindo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal susitarimą jį gynė advokatė A. S.. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo baigtas 2020 m. gegužės 18 d. Kaltinamasis ir jo gynėja susipažino su bylos medžiaga (t.2 b.l. 63). Iš bylos rašytinių duomenų jiems buvo žinoma, kokios turtinės pretenzijos byloje yra reiškiamos ir turėjo pakankamą laiką, iki 2020 m. rugsėjo 2 d. išspręsti jų atlyginimo klausimą, tuo labiau, kad byloje buvo duomenys, jog nukentėjusįjį atstovauja jo pasirinkta advokatė L. Guižauskienė. Kitaip tariant kaltinamasis (jo gynėja, o vėliau ir pasirinktas kitas gynėjas advokatas N. Pledys turėjo galimybę kontaktuoti su nukentėjusįjį atstovaujančia advokate L. Guižauskiene ir tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Šioje byloje nenustačius dviejų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas T. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu. T. L. dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant T. L. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų – 168.26 Eur, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai. Ši suma priteistina iš T. L..

Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dalyje dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis tvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis tyčia ir nepataisomai sugadino (sudaužė) jo telefoną ir padarytą žalą įvertino 300 eurų suma. Nukentėjusysis paaiškino, kad negali pateikti rašytinių duomenų, patvirtinančių įsigyto telefono vertę, nes jų neišsaugojo. Jis atsisakė iš policijos įstaigoje esančios daiktų saugyklos pasiimti saugomą jo telefoną, nes jis neveikiantis. Atsakydamas į teismo klausimą nukentėjusysis pareiškė, kad jo telefonas netinkamas naudoti ir gali būti sunaikintas. Tai, kad nukentėjusiojo apžiūrai pateiktas telefonas yra neveikiantis, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atlikta šio prietaiso apžiūra. Kita vertus, iš policijos komisariato vyriausios tyrėjos V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus analogiškų kaip ir nukentėjusiojo D. J. mobilaus ryšio telefonų modelių „Xiaomi M 1804C3CG“ aparatų rinkos vertės paiešką internetinėse svetainėse, nustatyta, kad šiuo metu tokio modelio „Xiaomi“ mobilaus ryšio telefonų kaina svyruoja nuo 69 iki 115 eurų (t.1 b.l. 99-101). Įvertinus šiuos duomenis teismas vadovaudamas protingumo ir teisingumo principais pasirenka tyrėjos atlikto įvertinimo metu nustatytų mobilaus ryšio telefonų „Xiaomi M 1804C3CG“ kainų vidurkį – 92 eurus ir nustato, kad būtent tokiai pinigų sumai nukentėjusiajam D. J. turi būti atlyginta jam padaryta turtinė žala ir tokio dydžio sumą priteisia iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – lūžį bei kraujosruvas, nukentėjusysis jautė skausmą, taip pat diskomfortą ir nepatogumus bendraudamas su draugais bei šeimos nariais, jis taip pat negalėjo tam tikrą laiko tarpą dirbti. Kaltinamasis D. J. sukėlė ne tik nesunkų sveikatos sužalojimą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 5 000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 1 000 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš T. L.. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad D. J. patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose. Iš kaltinamojo T. L. priteisia nukentėjusiajam D. J. 500 eurų jo atstovavimo išlaidų (pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini)).

T. L. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b.l. 10) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. L. atžvilgiu paliktinas ikiteisminio tyrimo metu paskirtas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančiomis banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis Luminor Bank As, AB Šiaulių bankas, UAB Revolut bank, uždraudžiant šiomis sąskaitomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti ( t.1 b.l. 136).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, kvitas Nr. 6PK 002003 (t.1 b.l. 88, 90) saugomas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi M 1804C3CG“ sunaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 1 d. R. B. pervesti 100 Eur grąžintini R. B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi BPK normos nenumato žalos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą pervedant ne nukentėjusiajam, o į teismo depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. L. (T. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti T. L., per tris mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 71 straipsniu T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš T. L. priteisti D. J. 92 (devyniasdešimt du) eurus jam padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš T. L. priteisti D. J. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. L. priteisti 168,26 eurus nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš T. L. priteisti D. J. 500 eurų jam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. L. atžvilgiu palikti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančiomis banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis Luminor Bank AS, AB Šiaulių bankas, UAB Revolut bank, uždraudžiant šiomis sąskaitomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, kvitas Nr. 6PK 002003 saugomą mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi M 1804C3CG“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 1 d. R. B. pervestus 100 Eur grąžinti R. B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti T. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.