Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Galmija“ vadovo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-477-856/2016, pagal ieškovo V. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos MB „Galmija“ iškėlimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta MB „Galmija“ kelti restruktūrizavimo bylą, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1 ir 2 d., 338 str.).

ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad MB „Galmija“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (123 859 Eur) du kartus viršija visą į jos balansą įrašyto turto vertę (64 194 Eur), taip pat, kad bendrijos nuostoliai, kaip ir įsipareigojimai kreditoriams nuo 2013 metų žymiai išaugo, darytina pagrįsta išvada, kad bendrija atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2. str. 8 d.), todėl restruktūrizavimo byla negali būti keliama (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus metmenis, padarė išvadą, kad tolesnis ūkinės komercinės veiklos vykdymas tik su dviem užsakovais (UAB „LTP“, UAB „TexTrix“) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, nesudarys sąlygų įmonės modernizavimui, restruktūrizavimui ir mokumui atkurti, o ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi reali galimybė restruktūrizuoti atsakovės veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš restruktūrizavimo plano, nors formaliai jis atitinka ĮRĮ nustatytus turinio kriterijus (pateikta informacija apie bendrovę, bendrijos nemokumo priežastis, turimą turtą, pateiktos bendrijos veiklos finansinės atskaitomybės, kreditorių ir debitorių sąrašai, laidavimai ir garantijos, restruktūrizavimo tikslai ir trukmė, kreditorių prašomos nuolaidos, savanoriški įmonės įsipareigojimai, restruktūrizuojamos bendrijos valdymas, darbo našumo didinimas, preliminarus bendrijos verslo planas ir kt.), tačiau jis vertintinas kaip pernelyg abstraktus. Restruktūrizavimo plane prie bendrųjų nuostatų nurodyta, kad bendrija gali pakeisti įmonės ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, patobulinti darbo ir valdymo organizavimo sistemą, parduoti savo turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą, įgyvendinti technines, ekonomines bei organizacines priemones įmonės mokumui atkurti, atlikti kitus veiksmus, skirtus mokumui atkurti, tačiau jie metmenyse nėra sukonkretinti. Metmenyse pateiktame preliminariame bendrijos verslo plane nurodyta, kad įmonė bendradarbiauja su UAB „LTP“ ir UAB „TexTrix“; nors užsakymai yra nedideli, tačiau vardijant juos vienetais jų yra daug, bet į bylą nepateikti įrodymai (duomenys), pagrindžiantys, jog bendradarbiavimas su šiomis įmonėmis yra bendrijos veiklos stabilumo garantas, nepateikti preliminarūs duomenys apie planuojamas gauti pajamas ir išlaidas, mėnesio apyvartą, pelną. Šie duomenys reikšmingi tuo aspektu, kad įmonei metmenyse orientuojantis tik į siuvimo paslaugas, teikiamas Lietuvos ir užsienio rinkoms (nors tokia veikla bendrija užsiėmė visą savo gyvavimo laikotarpį (b. l. 9), taip pat į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tačiau nenumatant jokių kitų apčiuopiamų priemonių (turto pardavimo, veiklos keitimo ir pan.), negalima daryti pagrįstos išvados, jog pakankamai abstrakčiai nurodytomis priemonėmis, taip pat jų apimtimi, bendrija gali pasiekti restruktūrizavimu keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties su UAB „LTP“ masto, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pats ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie vykdomų sutarčių mastą ir įtaką bendrijos tolesnei sėkmingai veiklai, įmonės restruktūrizavimui, modernizavimui ir mokumui atkurti. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jau sausio mėnesį bendrijos pajamos sieks 22 000 Eur, t. y. viršys išlaidas, tačiau iki teismo posėdžio pradžios (2016 m. vasario 11 d.) nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad be jau nustatytų metmenų trūkumų, juose, apibūdinant įmonę, nėra pateikta visa ir tiksli informacija apie mažąją bendriją, t. y. MB „Galmija“ restruktūrizavimo plano metmenyse prie „informacijos apie bendrovę“ yra nurodyta, kad MB „Galmija“ įregistruota 1999-06-23, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1999-06-23 buvo įregistruota I. J. įmonė (b. l. 4), kuri, 2014-08-05 įmonės savininkės sprendimu pertvarkyta, pakeičiant jos teisinę formą į mažąją bendriją pavadinimu MB „Galmija“. Be to, minėtame įmonės savininkės sprendime 2 p. nurodyta, kad pertvarkomos įmonės savininkas trejus metus yra subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomos įmonės prievoles, atsiradusias iki naujų įmonės duomenų ir jos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre Šiaulių filiale dienos. Šie buvusios įmonės savininkės įsipareigojimai įmonei taip pat neatsispindi metmenyse, nors nurodytas 3 metų laikotarpis dar nepraėjęs.

Remiantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus metmenis ir padarė pagrįstą išvadą apie jų neatitikimą ĮRĮ 5 straipsniui, kaip pagrindą atsisakyti bendrijai kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.).

Taip pat pažymėtina, kad pagal ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo plano tvirtinimas ir sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas yra dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtini klausimai. Iš MB „Galmija“ į bylą pateiktų nuostatų matyti, kad bendrijos organus sudaro – mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas (6 p.); vienintelio bendrijos nario raštiški sprendimai prilyginami narių susirinkimo sprendimams (8 p.); narių susirinkimo kompetencija, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka ir jo kompetencija nesiskiria nuo nurodytųjų Mažųjų bendrijų įstatyme ( 7 p.). Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą (toliau – MBĮ) priimti sprendimą restruktūrizuoti įmonę – tai bendrijos narių išimtinė kompetencija. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų normas darytina išvada, kad tiek sprendimo dėl bendrijos restruktūrizavimo priėmimas, tiek metmenų tvirtinimas priklauso narių susirinkimui. Nagrinėjamu atveju 2015-12-04 MB „Galmija“ vadovo (o ne narių susirinkimo) sprendimu nuspręsta vadovaujantis ĮRĮ 4 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi keiptis į teismą dėl MB „Galmija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo (1 p.); patvirtinti restruktūrizacijos planą (3 p.). Nors minėtas sprendimas priimtas remiantis įmonės nuostatų III skirsnio 8 dalimi (vienintelio Bendrijos nario raštiški sprendimai prilyginami narių susirinkimo sprendimams), tačiau sprendimą priėmė ir pasirašė MB „Galmija“ vadovas V. J.. Byloje nesant duomenų, kad MB „Galmija“ vadovas yra ir vienintelis bendrijos narys, o sprendimą restruktūrizuoti bendriją priimant „vadovo sprendimu“ ir pasirašant vadovui, nors tokia kompetencija priskirtina narių susirinkimui, kyla abejonių dėl ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies tinkamo įgyvendinimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su kitais apelianto atskirojo skundo argumentais. Tai, kad tokie bendrijos kreditoriai kaip VSDFV Šiaulių skyrius ir darbuotojai neprieštaravo restruktūrizavimo bylos bendrijai iškėlimui, nekeičia padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, atsisakydamas MB „Galmija“ iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sauso 15 d. nutartį palikti nepakeistą.