Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. Alibajevos apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. V., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis kartu su R. V., 2010 m. balandžio 19 d. apie 4.30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į nukentėjusiajam D. B. priklausančios individualios įmonės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), saugomą teritoriją iš kur slapta pagrobė svetimą, D. B. priklausantį, turtą: 24 vnt. automobilinių padangų diskų, jų bendra vertė 2400 Lt, padarydamas nukentėjusiajam D. B. 2400 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl G. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl šios dalies priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl G. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog išteisintasis G. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus nesirėmė liudytojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pirminiais kito nuteistojo R. V. parodymais, o patikėjo vėlesniais prieštaringais kaltinamųjų parodymais, tokiu būdu ignoravo faktines aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl G. B. kaltės klausimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2010 m. pavasarį, vieną naktį, jam R. V. pasakė, kad reikia iki vienos vietos pavažiuoti ir susistabdė taksi, kurio vairuotoją pažinojo. Nuvažiavo prie prekybinės bazės, ten stovėjo policijos automobilis, R. V. liepė važiuoti atgal. Jis nuėjo namo. Naktį apie 2–3 val. jam paskambino R. V. ir paprašė ateiti prie prekybinės bazės. Kadangi nakvynės namų durys tokiu metu užrakintos, jis išlipo per langą ir nuėjo prie prekybinės bazės. Su R. V. buvo dar vienas jam nepažįstamas vaikinukas, atvažiavo tas pats taksi. R. V. liepė krauti į taksi pakrūmėje buvusius diskus. Prikrovus pilną automobilį R. V. išvažiavo. Po kiek laiko pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, tada suprato, kad diskai buvo vogti, išsigando ir pradėjo bėgti. Jį pavijo ir sulaikė policijos pareigūnai (4 t., 48–49 b. l.).

Nors G. B. kaltu neprisipažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys vis dėlto patvirtino jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į jo taksi automobilį įlipo du vaikinai, važiuojant prie prekybinės bazės (nusikaltimo vietos), netoliese pamatę policijos automobilį, G. liepė apsisukti ir važiuoti kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) . Kai vežė vaikinus pirmą kartą, G. sakė, kad jam reikia pasiimti diskus, parduoti juos. Kai nuvažiavo antrą kartą, rado juos stovinčius (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, maždaug 50 metrų atstumu link (duomenys neskelbtini)gatvės. Buvo trys vaikinai. Du tie patys, o trečiasis apie 20–25 metų amžiaus, jo neįsidėmėjo. Vaikinai vėl susėdo į transporto priemonę, liepė važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, kur yra betoninė siena, gal 200 metrų pagal ją. Vaikinai iš transporto priemonės išlipo, nubėgo prie betoninės tvoros. Po keleto sekundžių pastebėjo, kad kiekvienas atsineša automobilinius diskus. Viskas vyko labai greitai, vaikinai ėjo per kelis kartus, diskus dėjo į saloną ir bagažinę. G. liepė vaikinui šviesiais plaukais sėstis ant priekinės automobilio sėdynės, nuvežti diskus ir vėl grįžti (l t., 32–33, 39–40 b. l.); 2010-06-22 asmens parodymų atpažinti protokolas, iš kurio turinio matyti, kad liudytojas S. J. iš jam atpažinti pateiktų asmenų atpažino G. B., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, ir kurį 2010-04-19 vežė prie prekybinės bazės, ir kuris liepė apsisukti ir važiuoti prie (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 20–23 b. l.); liudytojo S. J. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu 2012-01-04, kur jis parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu – teisingi, bei patvirtino, kad G. B. nurodė šviesiam vaikinui nuvežti diskus ir grįžti.

Kolegija remiasi liudytojo S. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kadangi juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės – liudytojos K. A. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (4 t., 56–57 b. l.), kur ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoją S. J., kuris parodė, kad naktį taksi automobiliu vežė kaltinamuosius prie prekybinės bazės, kadangi ten buvo policijos automobilis, grįžo į miestą. Naktį jam vėl paskambino vienas iš tų vaikinų ir pasakė atvažiuoti prie prekybinės bazės. Nuvažiavus ten buvo abu tie patys vaikinai ir dar vienas. Visi trys krovė į automobilį padangų diskus, prikrovus ant sėdynės ir į bagažinę, vienas, kurį vadino G., liepė kitam su diskais važiuoti; liudytojo D. B. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (4 t., 49 b. l.), kur jis parodė, kad į jam priklausančią saugomą teritoriją buvo patekta iš apačios pakeliant tvorą, ir vienas asmuo negalėjo įlįsti per tvorą ir iš teritorijos išnešti diskus, tam reikėjo trijų žmonių, vienas turėjo laikyti tvorą, o kiti pralįsti; liudytojų D. V. ir R. M. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (4 t., 49–50 b. l.), kur jie parodė, kad matė iš įvykio vietos bėgančius du jaunuolius, iš kurių vieną – G. B. – sulaikė; mobiliųjų telefonų išklotinės ir pokalbių analizės (1 t., 80–84 b. l.), iš kurių turinio matyti, kad įvykio dieną G. B. nuolat bendravo su kitu nuteistuoju R. V..

Be kita ko, kitas nuteistasis R. V. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 31 b. l.) nurodė, kad nusikaltimą jis įvykdė kartu su G. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir parodė, kad G. B. įkalbėjo jį padaryti nusikalstamą veiką, parodė vietą, kur reikia perlįsti tvorą, G. B. su kitu asmeniu pakėlė tvorą, o jis įlindo į vidų, G. B. saugojo teritoriją, o šiuos savo parodymus R. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 47-49 b. l.). Ir nors teisiamajame posėdyje R. V. šiuos savo parodymus paneigė, teigdamas, kad nusikaltimą įvykdė jis vienas, bei kad jis apkalbėjo G. B., tačiau kolegija, remdamasi anksčiau ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, pažymi, kad nuteistojo R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 31, 47–49 b. l.), t. y. kad nusikaltimą jis įvykdė kartu su G. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir jo parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės, atitinka tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią G. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais vėlesniais R. V. teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija kito nuteistojo R. V. versiją, kad jis anksčiau apkalbėjo G. B., vertina kaip jo siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti G. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. buvo priėmęs R. V. gyventi pas save.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir konstatuoja, kad:

G. B. kartu su R. V. 2010 m. balandžio 19 d. apie 4.30 val., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į nukentėjusiajam D. B. priklausančios individualios įmonės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) saugomą teritoriją, iš ten slapta pagrobė svetimą, D. B. priklausantį, turtą: 24 vnt. automobilinių padangų diskų, bendra vertė 2400 Lt, padarydamas nukentėjusiajam D. B. 2400 Lt turtinę žalą.

G. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, veikdamas kartu su R. V., įsibrovė į saugomą teritoriją, iš ten slapta pagrobė svetimą turtą.

Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, kaltininko asmenybę.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdama bausmę G. B., kolegija atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalto teistumui neišnykus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsniu – recidyvistas, charakterizuojamas neigiamai, todėl jam pagal Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio nuostatas skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus prieš tai nurodytas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, G. B. skirtina jo padarytos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl G. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti nuteistojo G. B. sulaikymo dieną.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. balandžio 20 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.