- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- e1-267-993/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06641-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- V. A., K. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.18.10.2Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas padarant labai didelę turtinę žalą (BK 222 str. 2 d.)
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje:
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB „S. V.“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 2 dalyje, ir
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB „S. V.“ technikos direktoriumi, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
V. A., būdamas UAB „S. V.“, į. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), direktoriaus pavaduotoju, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Įmonės technikos direktoriumi K. S., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d., veikdamas kaip faktinis Įmonės vadovas, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, kuomet dėl to negalima iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei, šiomis aplinkybėmis:
1.1. laikotarpiu iki 2021 m. liepos 1 d. su Įmonės technikos direktoriumi K. S. iš anksto susitarė pasinaudojant užimamų pareigų pagrindu V. A. ir K. S. savarankiškai savo nuožiūra disponuojamais Įmonės veiklai skirtais ištekliais – technika ir žmogiškaisiais ištekliais dėl turimų įgaliojimų kontroliuoti Įmonės darbuotojų veiklą, funkcijas bei duoti valdingus pavedimus (toliau – Įmonės ištekliai), nežinant už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingiems Įmonės direktoriui A. A. ir vyriausiajai buhalterei R. B., užsakovams atlikti Įmonės veiklos turinį sudarančius darbus bei už juos kaip užmokestį gautomis lėšomis grynaisiais pinigais Įmonės darbuotojams mokėti neoficialų darbo užmokestį, kurį sudaro už viršvalandinį darbą apskaičiuojamos ir sumokamos grynųjų pinigų sumos;
1.2. bendrais veiksmais su K. S. vykdydamas nusikalstamą susitarimą, kartu su K. S. būdamas faktiniu Įmonės vadovu su įgyvendinamu nusikalstamu sumanymu susijusioje Įmonės veiklos dalyje, kurioje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (nauja redakcija Nr. XIV-680, 2021-11-23, toliau – FAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis kaip ūkio subjekto vadovas buvo faktiškai atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. pagal 13 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas buvo faktiškai atsakingas už subjekto apskaitą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir numatydamas nusikalstamos veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, bus iškreipta vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiama informacija, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. užimamų pareigų pagrindu kartu su K. S. savarankiškai savo nuožiūra disponuodamas Įmonės ištekliais, juos panaudodamas, atliko šiuos veiksmus:
1.2.1.nenustatytiems užsakovams atliko su Įmonės veiklos turiniu sutampančius darbus, už kuriuos kaip užmokestį gavo ne mažiau kaip 121 406,15 Eur grynaisiais pinigais, nepateikė duomenų įtraukimui į Įmonės finansinę apskaitą apie asmeniškai sudarytus nenustatytus tokius sandorius bei apie iš tokių užsakovų gautas lėšas, dėl ko nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingi Įmonės direktorius A. A. ir vyriausioji buhalterė R. B. neapskaitė tokių sandorių bei lėšų Įmonės buhalterinėje apskaitoje;
1.2.2.bendrais veiksmais su K. S. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. nustatė ir apskaičiavo Įmonės darbuotojams mokėtiną neoficialų darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei gautomis lėšomis kiekvieną mėnesį apskaičiuotomis išmokomis išmokėjo iš viso 121 406,15 eurų grynaisiais pinigais Įmonės darbuotojams: A. A., V. A., V. B., A. B., A. B., D. D., R. D., M. D., A. E., M. E. G., A. G., E. G., D. G., D. G., T. G., T. G., Ž. J., E. J., V. K., E. K., J. K., A. K., J. K., A. P., A. P., M. P., V. P., R. P., A. P., M. S., A. S., D. S., M. S., R. V., K. V., nepateikė duomenų įtraukimui į Įmonės finansinę apskaitą apie šią išmokėtą darbo užmokesčio sumą, dėl ko nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingi Įmonės direktorius A. A. ir vyriausioji buhalterė R. B. apskaitos dokumentais neįformino ir apskaitoje neužregistravo 121 406,15 eurų grynaisiais pinigais išmokėtą sumą sudarančių ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčiu Įmonės buhalterinėje apskaitoje;
1.3. nurodytomis aplinkybėmis pažeidė šias FAĮ nuostatas: laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo FAĮ 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nesivadovavo 3 straipsnio 1 dalimi „ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalimi „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ ir 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu „Apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, nurodoma ši privaloma informacija: <...> ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
1.4. padarė labai didelę turtinę žalą valstybei – 110 146, 35 eurų tuo, kad dėl V. A. ir K. S. nurodytomis aplinkybėmis padarytos veikos nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką už Įmonės finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingiems Įmonės direktoriui A. A. ir vyriausiajai buhalterei R. B. neapskaičius tokių sandorių ir išmokėtų grynųjų pinigų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo 56 846,83 Eur GPM bei VSDFV pateiktuose pranešimuose už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. neįrašė ir nesumokėjo 53 299,52 Eur socialinio draudimo įmokų.
Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje.
K. S., būdamas UAB „S. V.“, į. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), technikos direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Įmonės direktoriaus pavaduotoju V. A., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. veikdamas kaip faktinis Įmonės vadovas, apgaulingai tvarkė Įmonės buhalterinę apskaitą, kuomet dėl to negalima iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei, šiomis aplinkybėmis:
1.1. laikotarpiu iki 2021 m. sausio 1 d. su Įmonės direktoriaus pavaduotoju V. A. iš anksto susitarė pasinaudojant užimamų pareigų pagrindu V. A. ir K. S. savarankiškai savo nuožiūra disponuojamais Įmonės veiklai skirtais ištekliais – technika ir žmogiškaisiais ištekliais dėl turimų įgaliojimų kontroliuoti Įmonės darbuotojų veiklą, funkcijas bei duoti valdingus pavedimus (toliau – Įmonės ištekliai), nežinant už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingiems Įmonės direktoriui A. A. ir vyriausiajai buhalterei R. B., užsakovams atlikti Įmonės veiklos turinį sudarančius darbus bei už juos kaip užmokestį gautomis lėšomis grynaisiais pinigais Įmonės darbuotojams mokėti neoficialų darbo užmokestį, kurį sudaro už viršvalandinį darbą apskaičiuojamos ir sumokamos grynųjų pinigų sumos;
1.2. bendrais veiksmais su V. A. vykdydamas nusikalstamą susitarimą, kartu su V. A. būdamas faktiniu Įmonės vadovu su įgyvendinamu nusikalstamu sumanymu susijusioje Įmonės veiklos dalyje, kurioje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (nauja redakcija Nr. XIV-680, 2021-11-23, toliau – FAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis kaip ūkio subjekto vadovas buvo faktiškai atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. pagal 13 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas buvo faktiškai atsakingas už subjekto apskaitą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir numatydamas nusikalstamos veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, bus iškreipta vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiama informacija, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. užimamų pareigų pagrindu kartu su V. A. savarankiškai savo nuožiūra disponuodamas Įmonės ištekliais, juos panaudodamas, atliko šiuos veiksmus:
1.2.1.nenustatytiems užsakovams atliko su Įmonės veiklos turiniu sutampančius darbus, už kuriuos kaip užmokestį gavo ne mažiau kaip 121 406,15 Eur grynaisiais pinigais, nepateikė duomenų įtraukimui į Įmonės finansinę apskaitą apie asmeniškai sudarytus nenustatytus tokius sandorius bei apie iš tokių užsakovų gautas lėšas, dėl ko nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingi Įmonės direktorius A. A. ir vyriausioji buhalterė R. B. neapskaitė tokių sandorių bei lėšų Įmonės buhalterinėje apskaitoje;
1.2.2.bendrais veiksmais su V. A. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. nustatė ir apskaičiavo Įmonės darbuotojams mokėtiną neoficialų darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei gautomis lėšomis kiekvieną mėnesį apskaičiuotomis išmokomis išmokėjo iš viso 121 406,15 eurų grynaisiais pinigais Įmonės darbuotojams: A. A., V. A., V. B., A. B., A. B., D. D., R. D., M. D., A. E., M. E. G., A. G., E. G., D. G., D. G., T. G., T. G., Ž. J., E. J., V. K., E. K., J. K., A. K., J. K., A. P., A. P., M. P., V. P., R. P., A. P., M. S., A. S., D. S., M. S., R. V., K. V., nepateikė duomenų įtraukimui į Įmonės finansinę apskaitą apie šią išmokėtą darbo užmokesčio sumą, dėl ko nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingi Įmonės direktorius A. A. ir vyriausioji buhalterė R. B. apskaitos dokumentais neįformino ir apskaitoje neužregistravo 121 406,15 eurų grynaisiais pinigais išmokėtą sumą sudarančių ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčiu Įmonės buhalterinėje apskaitoje;
1.3. nurodytomis aplinkybėmis pažeidė šias FAĮ nuostatas: laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo FAĮ 12 straipsnio 1 dalimi „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nesivadovavo 3 straipsnio 1 dalimi „ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalimi „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ ir 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu „Apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, nurodoma ši privaloma informacija: <...> ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
1.4. padarė labai didelę turtinę žalą valstybei – 110 146, 35 eurų tuo, kad dėl V. A. ir K. S. nurodytomis aplinkybėmis padarytos veikos nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką už Įmonės finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingiems Įmonės direktoriui A. A. ir vyriausiajai buhalterei R. B. neapskaičius tokių sandorių ir išmokėtų grynųjų pinigų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo 56 846,83 Eur GPM bei VSDFV pateiktuose pranešimuose už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. neįrašė ir nesumokėjo 53 299,52 Eur socialinio draudimo įmokų.
Šiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi ir išgyvena. UAB „S. V.“ įkurta 1999 m. 2008 metais įmonė buvo padalinta į dvi dalis, tai yra buvo įkurta dar viena įmonė, kuri užsiėmė elektros gamyba ir turizmu, o kita dalis liko pavadinimu „S. V.“. „S. V.“ veikla buvo statybos. Jis ir dirba UAB „S. V.“ nuo 1999 m. direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1999 m. įmonės direktoriumi buvo A. A. iki 2024 m. Jo (V. A.), kaip direktoriaus pavaduotojo funkcijos – darbas su žmonėmis. Skirsto, kontroliuoja darbus, ieško darbų, susijusių su statybomis. Panašiai nuo 2021 metų norėdamas užsidirbti papildomai, susitarė su technikos direktoriumi K. S., kad atsiradus darbų užsakovams, kurie nori ir gali atsiskaityti už įvairius statybos-rangos darbus grynaisiais, tokius darbus atliks pasinaudodami UAB „S. V.“ bendrovės darbuotojais ir technikos ištekliais, nieko apie tai nesakydami ir neinformuodami tuometinio bendrovės vadovo A. A., o neoficialiai atlikę šiuos darbus, gautą pelną pasidalins. K. S. sutiko. Nuo 2021 metų, atsiradus tokiems darbams, su K. S. organizavo tokių darbų atlikimą nieko apie tai nežinant UAB „S. V.“ vadovui A. A., o darbus atlikusiems darbuotojams sudarydami įspūdį, kad jie tiesiog gauna priedus prie oficialaus savo darbo užmokesčio. Šiam sumanymui įgyvendinti nieko apie tai nežinojusiai buhalterei R. B. nurodė, kad ji kiekvieną mėnesį jam atspausdintų darbo užmokesčio žiniaraštį. Nurodė, kad jam to reikia norint stebėti darbo efektyvumą ir, atsižvelgus į kiekvieno darbuotojo atliktą darbą įmonėje bei gautas papildomas neoficialias pajamas grynaisiais iš įvairių užsakovų jis su K. S. suskaičiuodavo, kiek turi sumokėti darbuotojams iš surinktų neoficialių uždarbių („chaltūrų“). Jo kompiuteryje rasta informacija patvirtina šias aplinkybes. Jam apskaičiavus neoficialiai gautas nuo UAB „S. V.“, jos vadovo A. A. ir buhalterės nuslėptas pajamas, pasidalino likusį gautą atlygį grynaisiais su K. S.. Apskaičiuodavo neoficialias pajamas pasitardamas su Kęstu, nes abu važinėdavo po objektus ir matydavo kas kiek dirba, kokia darbo kokybė, kaip greitai ir gerai darbai būna atlikti, todėl automatiškai kiekvienam ir skirtinga suma buvo jo paskaičiuota. Neoficialūs pinigai buvo išmokami panašiai tą pačią dieną kaip ir oficialus atlyginimas, kuris būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Susirinkęs duomenis apie darbo atlikimą, kokybę, savo darbo kompiuteryje pasidarė exel formato lentelę, kurioje susirašė metus, mėnesį, kad žinotų laikotarpį. Toje lentelėje susirašė darbuotojų vardus, pavardes, grafose prie kiekvieno darbuotojo surašydavo neoficialaus atlyginimo sumą ir vėliau tą atspausdintą lentelę paduodavo K., kuris su lentele ir pinigais važiuodavo į objektus arba į garažus (duomenys neskelbtini) , ir ten išmokėdavo darbuotojams pinigus. K. S. mokėdavo lauke dirbantiems darbuotojams objektuose, o jis (V. A.) dažniausiai paduodavo pinigus ofise dirbantiems darbuotojams. Buhalterei R. pinigai nebuvo mokami. Ruošdavo pats (V. A.) lenteles ir pats apskaičiuodavo sumas kiekvieną mėnesį. Būdavo, kad darydavo naują lentelę arba tiesiog ant praeito mėnesio lentelės pildydavo naujus duomenis. Neoficialus atlyginimas galėjo būti ir nuo 1 euro iki kelių šimtų. Nebuvo niekada vienos sumos. Buhalterė R. pagal sudarytas darbo sutartis skaičiuodavo atlyginimą, ji pildydavo tabelius, nes užklausdavo sodrą ir žinodavo kas turi nedarbingumą. Atostogų grafikus ji visada turėdavo, o jei duomenys pasikeisdavo, tai ji tiesiog būdavo informuota. Neoficialią atlyginimo sumą skaičiuodavo jis pats. Iš buhalterės jokių duomenų neprašydavo, nebent, kaip direktoriaus pavaduotojas, turi tokią teisę pažiūrėti kiek darbuotojas gauna atlyginimo. Tai būdavo kartais, kai žiūrėdavo algalapius. Oficialų atlyginimą skaičiuodavo tik buhalterė. Ji turėdavo savo duomenis ir informaciją, jai teikti nieko nereikėjo. Tuometinis vadovas A. A. atsakomybes bendrovėje buvo paskirstęs taip, kad jis (V. A.) su K. S. buvo atsakingi už statybos rangos darbų užsakymų suradimą, įgyvendinimą, priežiūrą, apskaitą. A. A. buvo atsakingas už bendrovės strateginį planavimą, personalo priėmimą, atleidimą, todėl jis (V. A.) su K. S. ir pasinaudojo šia situacija asmeniniais tikslais gaudami neoficialias pajamas. Žodiniu bendru susitarimu vyko darbų ir funkcijų pasiskirstymas, nustatyta darbo kryptis, kurią turės dirbti. Todėl ta, nustatyta linkme, jis visada ir dirbo. Visada viskas buvo gerai, žinojo ką turės atlikti. Pareigybės aprašymo, nebuvo. Tai tiesiog nenumato įstatymas, kad jos yra būtinos. Su UAB „S. V.“ susitarė, kad kartu su K. S. atlygins visus bendrovei padarytus nuostolius.
Kaltinamasis K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi ir išgyvena. Pradėjo dirbti UAB „S. V.“, pavaduotoju statybai. Nuo 2014 metų pradėjo dirbti UAB „S. V.“ technikos direktoriaus pareigose. Kadangi dirba kartu su V. A., kuris yra direktoriaus pavaduotojas, jis kažkaip išsakė tokią mintį, kad gal galima būtų papildomai užsidirbti pinigų, apie tai niekam nesakant, net direktoriui. Mintis buvo tokia, kad atsiradus darbų užsakovams, kurie nori ir gali atsiskaityti už įvairius statybos-rangos darbus grynaisiais pinigais, tokius darbus atliks pasinaudodami UAB „S. V.“ bendrovės žmogiškaisiais (darbuotojais) ir technikos ištekliais, nieko apie tai nesakydami ir neinformuodami tuometinio bendrovės vadovo A. A., o neoficialiai atlikę šiuos darbus, gautą pelną pasidalins. Tarpusavyje sprendė kaip ir ką darys. Panašiai nuo 2021 metų, atsiradus jo minėtiems darbams, jis su V. A. organizavo tokių darbų atlikimą nieko apie tai nežinant UAB „S. V.“ vadovui A. A., o darbus atlikusiems darbuotojams sudarydami įspūdį, kad jie tiesiog gauna priedus prie oficialaus savo darbo užmokesčio. Šiam sumanymui įgyvendinti V. A. nurodė buhalterei R. B., kad ji jam atspausdintų darbo užmokesčio žiniaraštį, nurodydamas, kad jam to reikia norint stebėti darbo efektyvumą. Jis su V. A., atsižvelgiant į kiekvieno mėnesio užsakymus grynaisiais, suskaičiuodavo kiek turi sumokėti darbuotojams iš surinktų („chaltūrų“) neoficialių uždarbių. Tuomet V. A. savo darbo kompiuteryje padarydavo lentelę su data, kiekvieno darbuotojo vardu, pavarde ir pinigų suma, kurią reikia išmokėti darbuotojams, kaip neva priedą prie oficialaus darbo užmokesčio. Visus duomenis surašęs į lentelę, V. A. ją paduodavo jam ir jis su pinigais važiuodavo į objektus ir pagal sąrašą išmokėdavo pinigus. Pasidalino likusį gautą atlygį grynaisiais su V. A.. Kokia tai galėjo būti suma net negalėtų įvardinti, visada buvo skirtingai. Tuometinis vadovas A. A. atsakomybes bendrovėje buvo paskirstęs taip, kad jis su V. A. buvo atsakingi už statybos rangos darbų užsakymų suradimą, įgyvendinimą, priežiūrą, apskaitą. A. A. buvo atsakingas už bendrovės strateginį planavimą, personalo priėmimą, atleidimą. Todėl jis su V. A. ir pasinaudojo šia situacija, asmeniniais tikslais gaudami neoficialias pajamas. Su UAB „S. V.“ raštu pasirašydami sutartį susitarė, kad kartu su V. A. atlygins visus bendrovei padarytus nuostolius. Bendru žodiniu susitarimu buvo nuspręsta ir apsvarstyta, ką jis konkrečiai dirbs kaip technikos direktorius, koks bus jo darbas ir kryptis. Visada tą darbą atlikdavo ir atlieka, niekada nekilo jokių nesusipratimų. Tokių kaip technikos direktoriaus pareigybių aprašymo nebuvo. Įvykio dieną jam V. buvo davęs 4 615 eurų, kuriuos pagal jo apskaičiuotą ir jo sudarytą lentelę jis turėjo išmokėti darbuotojams kaip už viršvalandinį darbą, dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) . Tai yra įvykio dieną, 2024 m. liepos 1 d. jis jau buvo spėjęs išmokėti 2 275 eurus, o dar turėjo rankose 2 340 eurų, jų dar nebuvo spėjęs paduoti darbuotojams, policijos pareigūnai tai užfiksavo ir juos iš jo paėmė. Pinigai rasti automobilyje nebuvo skirti darbuotojams išmokėti. Negali pasakyti konkrečių sumų, gautų iš neteisėtos veiklos per mėnesį, kadangi tai buvo labai skirtingos sumos, buvo ir „tuščių“ mėnesių, negali net įvardinti kiek sudarytų nuo iki. Įmonė dirba visus metus, tačiau darbo būna ne visus metus ištisai, tai priklauso ir nuo užsakovų, kurie nori ir gali atsiskaityti už įvairius statybos-rangos darbus grynaisiais pinigais, priklauso ir nuo oro sąlygų ir nuo atliekamų darbų. Laikotarpis yra netrumpas, tai trys su pusę metų, tik apytiksliai gali įvardinti, kad per metus gali būti, kad jis vienas gavo ne daugiau kaip 13 000 – 14 000 eurų, todėl per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. galėjo gauti ne daugiau kaip 45 000 – 49 000 eurų. Jis mokėdavo lauke dirbantiems darbuotojams objektuose, nes veždavo pinigus į objektus, dažniausia į dirbtuves (duomenys neskelbtini) , o V. A. dažniausiai mokėdavo ofise dirbantiems darbuotojams. Jei gerai pamena, buhalterei R. pinigai nebuvo mokami. Kadangi pavaduotojas V. A. daugiausia dirbo ofise prie kompiuterio, prie dokumentų, todėl jis galėjo tiesiog nepastebimai, nieko neįtariant apskaičiuoti, daryti lenteles dėl neoficialaus išmokėjimo. Jis taip pat būdavo ofise, tik gal rečiau, nes daugiau jis važinėdavo po objektus, sužiūrėdavo valandas, darbus, kokybę. Tai tikrai viskas buvo nesunkiai, tuo labiau, kad visi dirbo savo darbus ir niekam nekilo jokio įtarimo. Direktorius A. A. visada būdavo užsiėmęs kitais darbais, įmonės direktoriaus darbais, jis nekontroliuodavo atliekamų darbų. Jis savo darbus padarydavo nesukeliant jokių įtarimų. Prie apklausos pridėjo susitarimą su UAB „S. V.‘ direktoriumi R. D. dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo.
Be kaltinamųjų V. A. ir K. S. visiško prisipažinimo, jų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Liudytojas A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis paskutiniu metu apie 5 metus laiko dirbo sunkvežimio vairuotoju. Jį dirbti priėmė UAB „S. V.“ direktoriaus pavaduotojas V. A.. Su juo jis ir aptarė darbo sąlygas ir darbo apmokėjimo tvarką. UAB „S. V.“ vadovas A. A., o jo brolis V. A. yra pavaduotojas. Nurodymus ką reikia dirbti darbų vadovams duoda įmonės pavaduotojas V. A., o jam nurodymą duoda darbų vykdytojas R. D.. Taip pat R. D. ir kontroliuoja atliktą jo darbą. UAB „S. V.“ buhalterės nei vardo, nei pavardės jis nežino. Atlyginimo į banko sąskaitą atskaičius mokesčius gauna apie 928 eurus. Atlyginimą gauna visuomet už praėjusį mėnesį. Kai dirba viršvalandžius, kuriuos tenka dirbti esant avariniam gedimui po darbo valandų ar savaitgaliais, tai už viršvalandžius jam mokama atskirai, grynais pinigais. Už atidirbtus visus praėjusio mėnesio viršvalandžius jam sumokama grynais pinigais esančio mėnesio pradžioje, iki 15 dienos. Kas konkrečiai suskaičiuoja kiek praėjusį mėnesį buvo dirbta viršvalandžių – jis nežino, pasakyti negali, gal buhalterė suskaičiuoja. Už dirbtus viršvalandžius jis atlyginimą gavo tik už 2024 m. birželio mėnesį 300 eurų sumoje grynais pinigais. Šiuos pinigus, tai yra 300 eurų grynais pinigais jam išmokėjo 2024 m. liepos 1 d. apie 16 val. 10 min. po darbo atvykus į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) transporto direktorius K. S.. Anksčiau jis už viršvalandžius pinigų nėra gavęs, nes jam nepapuola dirbti viršvalandžių, nes pensininkas, jam 67 metai ir jis dirbti viršvalandžių negauna. O birželio mėnesį sirgo du vairuotojai, dėl ko nebuvo kam dirbti viršvalandžių, todėl jis sutiko dirbti viršvalandžius įmonės pavaduotojo A. A. prašymu. Pinigų už viršvalandžius jis ėjo pats pasiimti pas darbų vadovą K. S. į kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini) , palipus laiptais į viršų. Pas jį į kabinetą užėjo jis vienas. Pinigus jam K. S. padavė į rankas be jokio voko, kurie buvo 3 kupiūros po 100 eurų ir jis pinigus gautus įsidėjo į kišenę. Jam padavęs pinigus už viršvalandžius, K. S. nedavė ant jokio dokumento pasirašyti, kad išmokėjo pinigus ir liepė išeinat pakvieti darbuotoją V., kurį jis ir pakvietė. Jam išėjus iš K. S. kabineto ir nuėjus į rūbinę, išgirdo, kad kažkas pasakė, jog yra atvykę policijos pareigūnai, kurie paėmė iš jo pinigus, kuriuos šiandiena išmokėjo K. S., t. y. paėmė 300 eurų. Taip pat dar gavęs į rankas kalėdines premijas, į rankas po 200 eurų, apie 4 paskutinius metus gruodžio mėnesiais. Premijas kalėdines, tai yra kalėdines dovanas po 200 eurų sumoje grynais pinigais 4 metus iš eilės gruodžio mėnesį išmokėdavo K. S. visiems darbuotojams ir duodavo pasirašyti už išmokėtas kalėdines premijas ant lapo su darbuotojų pavardėmis, patvirtinto įmonės vadovo. Jis nežino, iš kur vadovas įmonės gavo grynų pinigų išmokėti už viršvalandžius.
Liudytojas V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2020 m. gegužės 16 d. dirba UAB „S. V.“ vairuotoju. Skelbime buvo nurodytas darbo užmokestis – 60 eurų į dieną. Moteris išaiškino darbo sąlygas ir pamokėjimo tvarką. Ta moteris sakė, kad atlyginimas bus išmokamas kiekvieno mėnesio 1-ą dieną. Nesakė, kad atlyginimas bus mokamas neoficialiai. Būna, jog gauna dalį atlyginimo vokeliuose. Pavyzdžiui, dirbi savaitgalį papildomai ir sumoka vokelyje 200 eurų. Kai rašėsi darbo sutartį, buvo joje nurodyta, kad mėnesinis atlyginimas bus 1 100 ar tai 1 200 eurų. UAB „S. V.“ direktorius yra A. A.. Nežino kitų vadovų ar direktoriaus pavaduotojo. Yra dar kažkoks darbuotojas, tačiau jį matęs vieną kartą tik, tad nei vardo nei pavardės nežino. Yra K. S., tačiau kokios tiksliai jo pareigos nežino, pasakyti negali. Jam atrodo, kad jo pareigos susijusios su turimos technikos priežiūra ir panašiai bei jis vadovauja darbininkams. Jis paskiria kuriam darbuotojui kuri technika. Jis dirba brigadoje, kurią sudaro 4 žmonės įskaitant jį. Jų brigadoje jis, ekskavatorininkas V. K., šiūpelinis, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino, nes į brigadą atėjo dirbti tik šiandien. Brigadininkas yra K. V. K. S., direktorius arba dar kažkoks R. duoda nurodymus jų brigadininkui, o šis pasako, kad šiandien važiuos ten ir ten. Tiesiogiai nė vienas neduoda jokių nurodymų, apart to, kad kaip ir minėjo, K. pats paskirsto techniką kiekvienam. Kas kontroliuoja ir organizuoja veiklą įmonėje nežino, pasakyti negali. Jam nėra žinoma kas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiandien dirbo prie Zanavykų turgaus, kur tvarko šalia esančią gatvę, tačiau gatvės pavadinimo nepamena, esant būtinybei gali parodyti. Dirbęs Zapyškyje apačioje, kur darė trapus vandens nubėgimui nuo kelio. Taip pat dirbo Neveronyse ir, jei gerai pamena, ten tiesė vandentiekį. Taip pat dirbo Tunelio gatvėje, (duomenys neskelbtini) . Nepamena visų vietų kur dirbo. Išvardino tai, ką prisiminė. Jų brigada dirba visi, pabaigia darbus ir visi kartu grįžta į bazę (garažą). Atlyginimą už darbą gauna bankiniu pavedimu kiekvieno mėnesio 1 dieną, už praeitą mėnesį ir jį sudaro du atskiri pavedimai. Vokeliuose gavęs keletą kartų. Už ką tiksliai gauna vokelyje, nežino, bet gavęs kai savaitgalį buvo iškviesta avarinė ir teko naktį važiuoti. Jis galvoja, kad vokelyje sumoka pinigų dalį dėl to, kad per mažai perveda į sąskaitas. Pinigus paduota pats K. Jie nebūna įdėti į vokelį, o tiesiog paprastai juos paduota, bet tiesiog taip vadina, kad vokelis. Jo atlyginimas susideda iš pagrindinės algos, dienpinigių ir jeigu kažkur išvažiuoja iš Kauno miesto ribų gauna komandiruotpinigius. Nežino kas ir kaip apskaičiuoja jo atlyginimą. Pirma gauna bankinius pavedimus ir po tik K. atneša paduoda jų algalapius, kuriuose būna surašyta viskas. K. būdavo, kad atneša pinigų grynų. Tuo metu būdavo garaže, kur jis ir paduoda grynus pinigus. Negali nurodyti kada, nes nebūdavo konkrečios dienos, nebūdavo nei savaitės dienos konkrečios. Pinigus paduodavo po darbo sugrįžus į garažą. Jie neturi jokio atlyginimų žiniaraščio ir nepasirašinėja už paduotus grynus pinigus. Kiek yra žinoma, K. rašėsi kiek pinigų kuriam darbuotojui yra išmokėta grynais. Jiems nereikėdavo tuose K. popieriuose pasirašyti, kad gavo pinigus. Jam už viršvalandžius, papildomus darbus apmoka kaip ir darbo sutartyje nurodyta kad paskaičiuoja 1,5 karto. Už tai gauna bankiniu pavedimu kartu su atlyginimu. Bankiniu pavedimu gauna šiek tiek daugiau nei 1 100 eurų. Vokelyje gauna apie 200 eurų. Nežino kas apskaičiuodavo ir nurodydavo kiek tą mėnesį reikia išmokėti oficialaus ir neapskaityto darbo užmokesčio ir nežino kas tai nurodydavo bei kaip. Niekada nebūdavo, kad K. paduotų pinigus vieną ir tą pačią dieną. Jis tai darydavo įvairiomis dienomis. Nežino iš kur K. gaudavo grynųjų pinigų sumokėti jiems. Tikrai nežino nuo ko grynųjų pinigų suma vokeliuose priklausydavo, bet kaip ir galvoja, kad nuo to, kiek per mažai pervesta atlyginimo bankiniu pavedimu. Nevedė ir neveda oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio užrašų. Nuo jo įsidarbinimo šioje įmonėje vokelyje gavo kažkur apie 1 500 – 2 000 eurų. K. į garažą per savaitę atvažiuoja 2-3 kartus. Būna, kad neatvažiuoja ir nė karto visą savaitę. Būna kartais, kad K. atvažiuoja ir į objektą, bet ne dažnai.
Liudytojas V. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S. V.“ įsidarbino 2016 m. birželio 1 d. vairuotoju ir šiose pareigose dirba iki šiol. Kai darbinosi, atėjo į vieną kabinetą, kuriame sėdėjo K. S., A. A. ir V. A.. Jie sėdėjo ten bendrai, kabinetas atskirtas tik sienelėmis. Dar taip pat buvo moteris, kuri tvarkė visus jo dokumentus dėl įdarbinimo. Koks buvo numatytas darbo užmokestis sutartyje nepamena, nes tai buvo seniai, be to darbo užmokestis per jo darbo laiką bendrovėje kito, nuolat kilo. Dabar paskutinius apie 3 mėn., t. y. nuo 2024 m. pavasario, atlyginimas pakilo, užmokesčio gauna apie 1 600 eurų „į rankas“. UAB „S. V.“ vadovas yra generalinis direktorius A. A., kurį per metus jis mato tik keletą kartų. O darbams vadovauja ir darbo nurodymus visiems darbuotojams duoda bei darbą prižiūri darbuotojai K. S. ir V. A., tačiau kokios jų pareigos bendrovėje jis nežino, jų neklausė tokių dalykų, į juos pats kreipiasi vardais. Kas atsakingas už UAB „S. V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis nežino. Per savo darbo metus dirbęs įvairiuose UAB „S. V.“ objektuose. Už atliktą darbą atsiskaitydavo tam darbuotojui, vadovui, kuris tą dieną davė darbo užduotis: jeigu darbo užduotis davė K. S., tai atsiskaitydavo jam, jeigu V. A., atsiskaitydavo jam. Įmonėje darbo užmokestis buvo mokamas dalis pavedimu, dalis grynais. Darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį už praėjusio mėnesio darbą. Darbo užmokestis mokamas dažniausiai mėnesio pradžioje nuo pirmos mėnesio dienos iki 5 d., o darbo sutartyje nurodyta, kad užmokestis mokamas nuo 1 iki 15 mėnesio dienos. Darbo užmokestį pavedimu gaudavo į savo banko sąskaitą SEB banke. Į banko sąskaitą pervesdavo apie 1 300 eurų, o likusią dalį, konkrečiai už 2024 m. birželio mėn. atlyginimo – 280 eurų grynais. Iš ko susideda jo darbo atlyginimas, nuo ko jis priklauso, kas ir kaip jį skaičiuoja, nežino. Jo atlyginimo suma yra pastovi. Kas atlieka pervedimą į banką nežino, o darbo užmokesčio dalį grynais pinigais atveža ir paduoda K. S.. Visada darbo užmokestį grynaisiais atveždavo tik vienintelis K. S.. K. S. atveždavo atlyginimo dalį grynaisiais pinigais į tą objektą, kur tuo metu dirbdavo. K. S. tiesiog prieidavo prie jo ir paduodavo užmokestį grynaisiais pinigais teisiai į rankas. Už gaunamą darbo užmokestį niekur, jokiuose dokumentuose nepasirašydavo. Prieš mėnesį laiko jam buvo paduoti pasirašyti kažkokie „lapai“ kaip komandiruočių, ir jam atrodo juose nebuvo įrašyta suma, arba jis nesigilino pasirašydavo ir tiek, netikrindavo, ką pasirašė, niekada netyrinėjo. Tuose dokumentuose buvo įrašyta ne tik jo pavardė, bet ir kitų darbuotojų. Kadangi tenka pasirašyti daug dokumentų, taip pat už darbo saugą, niekada neskaito, ką pasirašo. Kadangi jis pats dirba ne brigadoje, tai negauna nei viršvalandžių, nei papildomų darbų ir už tai atlyginimo negauna. Jis gauna papildomai tik kalėdinę premiją 200 ar 300 eurų, kuri mokama vieną kartą per metus – gruodžio mėn. Ši premija mokama grynaisiais pinigais vieną kartą visa suma. Ji buvo mokama oficialiai ir matoma mokesčių inspekcijoje ir pan. Už ją reikėdavo pasirašyti, bet kokiame dokumente, nežino. Dokumentus pasirašyti už premiją pateikdavo K. S., jis ir perduodavo mokamos premijos pinigus grynaisiais. Ar gaunamos premijos suma įrašyta dokumente atsitikdavo realiai išmokėtą sumą nežino, niekada netikrino. Kalėdinę premiją gauna tiek metų, kiek dirba. Darbo užmokestis buvo mokamas ir neapskaitytas grynais į rankas. Kaip buvo apskaičiuojamas neoficialus ir oficialus darbo užmokestis, nežino, čia reikėtų klausti buhalterijos. Nori papildyti, kad jis nežinojo, kad atlyginimo dalis yra neoficiali, jis galvojo, kad gauna atlyginimą oficialiai tik grynaisiais ir niekur už tai nepasirašant. Nežino nei kas apskaičiuodavo, nei kas nurodydavo kiek per mėnesį jam ar kitiems darbuotojams išmokėti oficialaus ir neapskaityto darbo užmokesčio, čia reikėtų klausti bendrovės valdžios. Jokio SMS pranešimo, skambučio, kad bus mokamas neapskaitytas atlyginimas į telefoną negaudavo. Neapskaityta atlyginimo dalis buvo mokama nebūtinai tą pačią dieną, kai buvo daromas pavedimas į sąskaitą mokant oficialų atlyginimą, bet visada mėnesio pradžioje. Tiesiog kažkurią dieną į objektą atvažiuodavo K. S. ir atveždamas paduodavo atlyginimo dalį grynaisiais pinigais tiesiai į rankas ir niekada už tai nereikėdavo pasirašyti, tokio dalyko, kad reiktų pasirašyti, neprisimena. Iš kur buvo gaunami pinigai neapskaitytam atlyginimui, nežino. Taip pat nežino, nuo ko priklausė neapskaityto atlyginimo dalis. Jis pats asmeniškai neapskaičiuodavo savo uždirbto atlyginimo neoficialios dalies, kiek K. S. atveždavo ir paduodavo grynųjų pinigų, tiek gaudavo ir jokių užrašų apie gaunamą neoficialų atlyginimą nevesdavo. Kiek gavęs neoficialaus atlyginimo nuo įsidarbinimo dienos iki dabar, negali pasakyti, niekada neskaičiavo, todėl negali net įvardinti apytikslės sumos. Vėl gi nori paminėti, kad ir negalvojo, kad tai neoficialus atlyginimas. Būdavo mokama įvairiomis sumomis, kartais nebuvo mokama neoficialaus atlyginimo. Paskutinį kartą neoficialaus atlyginimo gavo už 2024 m. birželio mėn. grynaisiais pinigais į rankas 280 eurų šiandien, t. y. 2024 m. liepos 1 d. Šiuos pinigus jam atvežė ir sumokėjo K. S.. Pinigus jis atvežė į garažą, kur dirbo, (duomenys neskelbtini) . Pinigus K. S. atvežė ir išmokėjo apie 16 val. Pinigus padavė atėjęs į garažą. Pinigus K. S. jam padavė tiesiai į rankas, jie nebuvo niekaip supakuoti, į nieką neįdėti. Kokiais banknotais pinigai buvo, tiksliai nepamena. Už gautą neoficialų atlyginimą ir šį kartą niekur pasirašyti nereikėjo. Kai K. S. padavė neoficialios algos dalį, netrukus į garažą užėjo policijos pareigūnai, kurie sulaikė K. S. ir garaže buvusius darbuotojus. Pareigūnai atliko kratą ir pas jį rado išmokėtą neoficialaus atlyginimo dalį – 280 eurų ir šiuos pinigus paėmė. Taip pat šiandien į jo banko sąskaitą buvo padarytas pavedimas – pervesta oficialaus atlyginimo dalis – 1245,80 eurų už 2024 m. birželio mėn.
Liudytojas A. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 metų kovo mėnesio pabaigoje internete rado jam aktualų skelbimą dėl siūlomo sunkvežimio vairuotojo darbo UAB „S. V.“. Kalbėjosi su V. A. (direktoriaus pavaduotoju). Jam buvo pažadėtas 1 200 Eur mėnesinis atlyginimas už 8 valandų darbo dieną sunkvežimio vairuotojo pareigose. V. A. paaiškino, kad jam atlyginimas bus pervedamas į jo nurodytą bankinę sąskaitą pirmomis mėnesio dienomis, kartą per mėnesį. Apie viršvalandžius nekalbėjo. Taip pat pasakė V. A., kad jį domina tik „oficialus“ atlyginimas, kadangi jis vyresnio amžiaus ir rūpinasi artėjančios pensijos dydžiu. Su juo buvo sudaryta rašytinė sutartis. UAB „S. V.“ pradėjo dirbti nuo 2024 m. balandžio mėnesio 5 dienos. Darbus organizuodavo ir duodavo nurodymus K. S.. Kas UAB „S. V.“ atsakingas (a) už buhalterinę apskaitą, nežino. Bendrai už viską atsiskaitydavo K. S.. Atlyginimas buvo mokamas 1 kartą per mėnesį, mėnesio pradžioje už praeitą mėnesį, pervedant užmokestį į bankinę jo sąskaitą. Jam grynais pinigais niekuomet nemokėjo. Dėl atlyginimo dydžio jam buvo paaiškinta, kad jei tektų dirbti ilgiau, būtų primokėta atitinkamai daugiau. Tačiau priemokos taip pat buvo mokamos į bankinę sąskaitą, ne grynais. Už sumokėtą atlyginimą niekur pasirašyti nereikėdavo. Taip pat dar mokėdavo dienpinigius maistui. Už 2024 m. birželio mėn., dienpinigių sumokėjo 196,-EUR Dienpinigiai taip pat buvo sumokami „į kortelę“. Premijų šiame darbe nėra gavęs. Jam darbo užmokestis vokeliais nebuvo mokėtas.
Liudytojas Ž. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „S. V.‘ statybininku. Tokios jo pareigos yra nurodytos bendrovės dokumentuose oficialiai, o ne oficialiai jis bendrovėje dirba brigadininko pareigose. Bendrovėje pradėjo dirbti 2014 m. rugpjūčio 27 d. pagalbinio darbuotojo pareigose. Formino dokumentus sekretorė M., kurios pavardės nežino. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio jis aptarė su K. S.. Pirmą kartą aptarė su juo darbo sąlygas ir darbo užmokestį, o antrą kartą kai darbinosi, kai sugrįžo į darbą, tai jau tartis nereikėjo, galiojo tos pačios sąlygos. Trys savininkai yra – A. A., V. A. ir K. S.. Jis nežino kaip jie ten dalinasi pareigas. Kas bendrovėje atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą nežino. Jei kažkokių pažymų reikėdavo dėl darbo užmokesčio tai M. paskambindavo ir paprašydavo, arba darbų vadovo paprašydavo. Jis paklausdavo kokiomis datomis reikia ir viskas ir tada pažymas atveždavo darbų vadovas arba M. išsiųsdavo į įstaigą, kuriai reikėdavo pristatyti darbo užmokesčio pažymą. Kas būdavo pasirašęs darbo užmokesčio pažymą, neatkreipdavo dėmesio. Nurodymus duoda A. A., V. A., K. S. ir darbų vadovai – R. ir T. Už atliktus darbus atsiskaito įkeldamas atliktų darbų nuotraukas debesyje, taip pat darbų vadovai ir valdžia atvažiuoja į objektą patikrinti vizualiai atliktų darbų ir kaip vyksta darbas. Bendrovėje mokamas darbo užmokestis bankiniu pavedimu į kortelę, vieną kartą už atidirbtą mėnesį už atidirbtas darbo dienas ir viršvalandžius. Nes gauna ne už mėnesį, o už darbo dienas. Atiduoda grynais dalį pinigų, tai yra kiek trūksta už išdirbtas dienas, ir už viršvalandžius. Skirtumą išmoka dar grynais pinigais. Tai yra pagal išdirbtas dienas ir viršvalandžius, į kortelę perveda apie 1 400 eurų pastoviai, o likutį uždirbtų pinigų sumoka grynais. Priklauso kiek per mėnesį dirbo dienų ir kiek viršvalandžių. Nes būna, kad viršvalandžių nedirba, tada ta suma skiriasi. Kas apskaičiuoja darbo užmokestį, kas nusprendžia kiek reikia mokėti grynais, o kiek pavedimu, nežino. Sumokėdavo K. S.. Kartais, jei K. nebūdavo, tai V. A.. Kada mokėdavo, tai čia priklausydavo nuo jų, kada jie sugalvodavo. Sumokėdavo garažuose, kur laiko visą techniką, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepasirašydavo niekur. Būdavo išmokamos Kalėdinės premijos metuose vieną kartą. Už jas pasirašydavo ant lapų, kurių pavadinimo nežino. Juose būdavo surašytos visų pavardės ir prie pavardžių išmokamos sumos ir prie savo pavardės pasirašydavo. Premijos gaudavo 200 eurų ir suma nurodyta lapuose atitikdavo gaunamą į rankas sumą. Šiandien turėjo gauti 355 eurus. Bent jau šiandien tiek buvo gavęs iki paimant iš jo tuos pinigus pareigūnams. Anksčiau gaudavo grynaisiais pinigais visą laiką skirtingai – nuo 200 iki 400 eurų. Sužinodavo tik tada kai pervesdavo į kortelę. Žinodavo kiek atidirbęs darbo dienų ir kiek pradirbęs viršvalandžių ir pats pasiskaičiuodavo. Pasiskaičiuodavo kiek pradirbęs viršvalandžių, todėl žinodavo kiek algos turi gauti. Jis ant lapuko užsirašydavo kiek viršvalandžių pradirbęs ir tiek. Neinformuodavo, kad tą dieną bus mokami pinigai grynais garažuose. Iš kur būdavo gaunami pinigai išmokėti grynaisiais nežino. Asmenys, kurie atveždavo pinigus, žinodavo kokią sumą grynaisiais konkrečiai reikia išmokėti konkrečiam asmeniui – būdavo susirašę ant lapo. Jie po vieną pakviesdavo ir paduodavo pinigus. Pinigai nebūdavo niekur įdėti, tiesiog juos paduodavo ir tiek. Lapas būdavo atspausdintas. Jame būdavo atspausdinta pavardės ir pinigų sumos, kurias turi paduoti. Šiandien buvo 23 asmenys. Ne visada vakarais išmokėdavo. Kartais ir dienos metu atvažiuodavo ir išmokėdavo tiems kas būdavo garaže, o kitiems kitu laiku išmokėdavo. Darbo užmokestis tokiu būdu, tai yra dalis bankiniu pavedimu į kortelę, dalis grynais pinigais, už juos niekur nepasirašant, mokamas tiek kiek dirba bendrovėje nuo antro įdarbinimo, tai yra nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio. Galimai kokius 5-6 metus. Pareigūnų paimti 355 eurai buvo skirti jam. Tai atlyginimas už darbo dienas. Tai yra tie pinigai, kurie mokami kas mėnesį grynaisiais. Juos šiandien sumokėjo K. S.. Už tuos gautus pinigus, jis niekur nepasirašė. Apie tai, kad šiandien mokės pinigus „vokelyje“ jis nežinojo. K. S. atvyko į garažus, atvežė medžiagų rytdienos objektui ir išmokėjo daliai ten buvusių asmenų grynaisiais jų darbo užmokestį. Dalis gavo, o dalis nespėjo gauti, nes atvažiavo policijos pareigūnai į garažus. K. S. praktiškai kiekvieną dieną atvyksta į garažą. Į objektus visaip būdavo, kartais kiekvieną dieną, kartais ne. Kartais jei būdavo klausimų, patys jį išsikviesdavo. K. S. 2024 m. kovo 29 d. sumokėjo 410 eurų, 2024 m. birželio 3 d, sumokėjo 467 eurus už atidirbtas darbo dienas ir viršvalandžius. Tai skirtumas nuo pervestos sumos į kortelę. Tai ta suma, kurios trūksta už atidirbtas darbo dienas ir viršvalandžius. Tai yra tie patys pinigai, kurie buvo mokami grynaisiais pinigais kas mėnesį 5-6 metus.
Liudytojas D. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2024 metų balandžio pradžios dirba UAB „S. V.“, vairuotojo pareigose. Ofise bendravo su vyriškiu, kurio vardas V., pavardės nežino. Jis suprato, kad jis bendrovės šefas. Jis su V. aptarė darbo sąlygas. Jam buvo pasakyta, kad pinigus gaus per banką į banko kortelę. Jis ofise pasirašė darbo sutartį. Sutartyje jis matė, kad jo atlyginimas buvo įrašytas 1 800 eurų neatskaičius mokesčių, taip pat buvo pažymėta kad dirbs 5 darbo dienas per savaitę, kiek pamena, kad gal buvo įrašytos ir sutartos darbo valandos. Jam šios darbo sąlygos tiko. Dėl savo tiesioginio darbo bendravo su K. Jis kaip suprato, yra atsakingas dėl technikos, dėl visų objektų priežiūros yra kaip vadovas. Visas bendrovės transportas laikomas (duomenys neskelbtini) , esančioje bendrovės teritorijoje, todėl į darbą jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini) g. Bendrovėje yra buhalterė, ją yra matęs, jos vardo ir pavardės neprisimena. Baigęs darbą, pastatydavo automobilį ir vykdavo namo, už savo darbą niekam neatsiskaitydavo. Tie, kas dirbo brigadose, tai atsiskaitydavo brigadininkams. Bendrovėje atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Išdirbus mėnesį, kito mėnesio pradžioje mokėdavo algas. Pirmą mėnesį, per banką į kortelę pervedė visą algą apie 1 200 eurų gegužės pradžioje. Kitą algą pervedė birželio pradžioje 1 380 eurų į kortelę ir dar gavo grynais apie 245 eurų. Pinigus grynais sumokėjo vadovas K.. Dabar atlyginimą turėjo gauti liepos pradžioje, į kortelę pervedė1 278 eurų ir turėjo dar gauti 2024 m. liepos 1 d. grynais iš K. apie 147 eurų pasibaigus darbo dienai, tačiau šių pinigų jis negavo, nes į bendrovės teritoriją atvažiavo policija. Jam atlyginimas mokamas už darbo valandas. Kaip supranta, atlyginimą paskaičiuoja buhalterė. Jis gaudamas dalį algos grynais, niekur nepasirašydavo, kodėl dalį algos mokėdavo grynais, nežino ir niekas neaiškino. Kokią dalį grynais išmokėti žinodavo K.. Jis viršvalandžius dirbo vieną dieną birželio mėnesį, papildomai išdirbo apie 4 valandas, tai nežino, kaip šie išdirbti viršvalandžiai buvo apskaityti. Reikėjo ilgiau dirbti, nes reikėjo pabaigti darbus objekte Kaišiadorių raj. Kitais mėnesiais išdirbo darbo valandas, kurios jam priklausė, viršvalandžių nedirbo. Jis nežino ar gryni pinigai, kuriuos sumokėjo K., buvo apskaityti, ar jie skaitėsi kaip neapskaityti pinigai vokelyje. K. juos paduodavo grynaisiais iš krūvelės pinigų, pagal kažkokį sąrašą, gal tam sąraše ir pasirašė, bet dabar jau nepamena ir nepasakys ar pasirašė. Jis negali pasakyti ar pinigai grynaisiais oficialus ar neoficialus atlyginimas, bet per banką visos sutartos sumos į kortelę negaudavo, tik pirmą darbo mėnesį gavo į kortelę visą algą. Atlyginimai visada buvo mokami kito mėnesio pirmomis dienomis, apie jų mokėjimą niekas nepranešdavo, tiesiog žinojo, kad pirmą dieną bus mokami atlyginimai ir tiek. Iš kur K. gaudavo grynuosius pinigus, jis nežino. Jis savo atlyginimą paskaičiuodavo pagal išdirbtas darbo dienas, pinigai pervesti per banką ir gauti grynaisiais sutapdavo pagal sutartą atlyginimą. Jis nuo darbo pradžios grynaisiais gavęs 245 eurų ir dar turėjo gauti 147 eurus, tačiau jų išmokėti K. nespėjo.
Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie 2020 metais grįžęs į Lietuvą vėl įsidarbino į UAB „S. V.“. Jis dirba brigadoje pagrinde su kastuvu. Nuo 2020 metų kovo mėnesio gaudavo algą jau didesnę – 50 eurų už dieną (atskaičius jau visus mokesčius). Apmokėjimas buvo mokamas laiku į jo Swedbank sąskaitą. Apmokėjimu nesiskundė. Sezono metu, atsitikus nenumatytiems atvejams, tokiems kaip trūkus vamzdynams, esant avarinėms situacijoms, tenka dirbti ir pagal budėjimo grafiką. Kas tokį grafiką sudarinėjo ir sudarinėja iki šiol – jis nežino. Už viršvalandžius apmokėjimą gauna grynaisiais pinigais iš darbų vadovo K. S.. Už šį mėnesį stabilų apmokėjimą – algą į Swedbanko sąskaitą jau gavo, iš viso 725 eurus, o už viršvalandinį darbą apmokėjimo dar negavęs grynaisiais. Praeitą mėnesį grynaisiais pinigais gavo 100 ar 200 eurų, tačiau tiksliai neatsimena kiek. Ne pastoviai tie viršvalandžiai būna, už kuriuos gautų apmokėjimą. Kodėl šie apmokėjimai mokami grynaisiais pinigais – nežino, rašytinės sutarties dėl tokio apmokėjimo, kiek pamena, nėra. Jis pamena, kad pasirašęs tik tokius dokumentus: kaip už atostogas, už darbų saugą, o už gautus grynuosius pinigus iš K. S. pasirašyti jokių dokumentų nereikėdavo. Už viršvalandžius gaudavo ir jo brigadoje dirbantys kiti asmenys – T. G., vairuotojas A., brigadininkas A. S., tačiau apmokėjimas skirtingas, jo manymu, išmokamas pagal užimamas pareigas. Taip pat prieš Kalėdas jau kelis metus iš eilės gavęs ir premiją į savo Swedbank sąskaitą iš UAB „S. V.“ darbovietės. Laimingas, kad turi darbą, bei kartais gauna ir apmokėjimą už viršvalandžius grynaisiais pinigais. UAB „S. V.“ vadovai yra žinomi trys: K. S., V. A. ir A. A.. Su šiais minėtais vadovais nebendrauja, juos mato tik labai retai, kai atvyksta patikrinti vieną ar kitą objektą.
Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 13 d. įsidarbino į paprasto darbininko pareigas UAB „S. V.“. Viską aptarė su K. S., buvo pasirašyta darbo sutartis, kurią paruošė sekretorė. Buvo sutartas atlygis per mėnesį 800-900 eurų. Atlyginimas buvo mokamas kiekvieno mėnesio 1 dieną pervedant vieną kartą į banko sąskaitą. Be oficialaus atlyginimo, gaudavo grynais pinigais už viršvalandžius. Tikslios sumos įvardinti negali, bet mažiausia 70-80 eurų, o daugiausia – 500 eurų. Grynus pinigus paduodavo po oficialios algos per 4-5 dienas. Šiuos pinigus atveždavo visada K. S. į buitines patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Panašiai po trijų metų pakėlė pareigas ir jis tapo brigadininku. Už šių pinigų gavimą niekur nereikia pasirašyti. Toje lentelėje visada suma sutampa su išmokama suma. Dar būna išmoka prieš Kalėdas, ten jau reikia pasirašyti kažkokiame dokumente. Tie pinigai net būna įskaityti deklaracijoje kai deklaruojamas turtas. Kodėl būna mokamas atlygis grynais pinigais, bet ne banko pavedimu ir konkrečiai koks tikslas ir paskirtis tų pinigų, nežino. Bet jis tai supranta, kaip atlyginimą už darbą. Kas suskaičiuoja tas sumas, kur išmoka K. S., jis net nežino, niekada nesidomėjo. Pamiršo paminėti, kad dar atlyginimas priklauso ir nuo sezoniškumo. Žiemą, jei žiema nebūna labai šalta tai dirba, bet gal kiek mažiau, o jei žiema labai šalta, tuomet nedirba, tuomet išnaudoja atostogas, o jei išnaudojus atostogas dar vis tiek negalima dirbti, tuomet būna prastovos ir gaudavo į mėnesį banko pavedimu ne mažiau kaip 400 eurų, grynųjų pinigų negaudavo visiškai. Sezonas prasideda nuo oro temperatūros, tai yra kovo-balandžio mėnesio iki Kalėdų arba gruodžio pradžios. Šiandien, tai yra 2024 m. liepos 1 d. apie 16 val., į buitines patalpas (duomenys neskelbtini) g. atvyko K. S. ir išmokėjo kai kuriems darbuotojams grynuosius pinigus, tačiau visiems išmokėti nespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Jis gavo 435 eurus. Juos įsidėjo į piniginę, tuomet nuėjo prie alkotesterio ir pareigūnai liepė atsitraukti. Tikslios sumos pasakyti negali, bet galvoja, kad galėjo gauti atlyginimo grynųjų pinigų iš K. S. ne mažiau kaip 5 000 eurų nuo jo įdarbinimo dienos iki šios dienos.
Liudytojas D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. jis įsidarbino į UAB „S. V.“ statybininku- montuotoju. Jį į darbą priėmė K. S.. Būtent su juo jis ir aptarė darbo sąlygas ir darbo apmokėjimo tvarką. Su juo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Numatytas 1 600 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių. UAB „S. V.“ direktorius – A. A.. V. A. yra finansų direktorius. K. S. yra technikos direktorius. Visi šie vadovai organizuoja ir kontroliuoja bendrovės veiklą. Visus nurodymus gauna iš brigadininko Ž. J., kuriam duomenis apie numatomus darbus elektroniniu paštu atsiunčia darbų vadovas, tačiau konkrečiai jam priskirto darbų vadovo nėra. Visi minėti direktoriai kontroliuoja ir organizuoja bendrovės darbą. Jis nežino kas UAB „S. V.“ atsakingas už finansinės apskaitos tvarkymą. Apie atliktus darbus jis informuoja brigadininką Ž. J., kuris informuoja aukštesnius vadovus. Darbo užmokestis jam išmokamas kartą per mėnesį atliekant pavedimą į jam priklausančią banko sąskaitą. Taip pat būna, kad papildomai jam mokama grynaisiais pinigais. Grynais išmokama dalis yra atlyginimas už išdirbtus viršvalandžius. Viršvalandžius dirba ne kiekvieną mėnesį ir skirtingą valandų skaičių, todėl negali pasakyti kada ir kokiomis sumomis juos gavęs. Viršvalandžius apskaičiuoja brigadininkas Ž. J.. Jis pats jokios viršvalandžių apskaitos neveda, nes pasitiki Ž. Pinigus už viršvalandžius jam sumoka K. S., kuris pinigus atveža į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) . Atlyginimas už išdirbtus viršvalandžius išmokamas tą pačią arba sekančią dieną kai būna pervedamas atlyginimas į banko sąskaitą. Jis niekur nepasirašęs dėl jam išmokėtų viršvalandžių. Nematęs, kad K. pildytų kažkokį žurnalą apie grynais išmokėtas sumas. Jam niekada nebuvo mokamos premijos ar už papildomus darbus. Šiandien jam taip pat turėjo būti išmokėti viršvalandžiai grynaisiais, tačiau K. S. pradėjus dalinti darbuotojams priklausančius pinigus už viršvalandžius, atvyko policijos pareigūnai. Šiandien jam turėjo būti išmokėta virš 200 eurų, tačiau tikslios sumos įvardinti negali, nes nežino. Jam nėra žinoma iš kokių lėšų mokama už viršvalandžius. Per metus jam, už viršvalandžius, tai yra grynaisiais pinigais, išmokama ne mažiau kaip tūkstantis eurų. Jam sunku įvardinti tikslias sumas, nes už viršvalandžius yra gavęs nuo 3 eurų iki 400 eurų, o yra buvę, kad ir nemokėta grynaisiais.
Liudytojas T. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. jis pradėjo dirbti UAB „S. V.“ ekskavatorininku. Atvyko pas technikos direktorių K. S. (jį pažįsta iš anksčiau, kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. dirbo UAB „S. V.“) ir paklausė ar jiems reikalingas ekskavatorininkas. Su juo aptarė darbo sąlygas, taip pat su K. S. aptarė darbo apmokėjimo tvarką, t. y. nuo naujo mėnesio pirmos dienos yra mokamas atlyginimas, atlyginimo dydis – 1 300 eurų per mėnesį, jam tiko darbo sąlygos ir atlyginimas. Sutartyje buvo numatytas 1 300 eurų darbo užmokestis per mėnesį. UAB „S. V.“ kiek žino, yra trys vadovai, t. y. direktorius A. A., jo brolis V. A. (jis užima kažkokias vadovaujančias pareigas) ir technikos vadovas K. S.. UAB „S. V.“ veiklą organizuoja ir kontroliuoja V. A. ir K. S., brigadininkams nurodymus duoda K. S. ir V. A., o jam ir kitiems darbininkams nurodymus duoda brigadininkai. Kas tiksliai yra UAB „S. V.“ atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą nežino. Jo darbą priimdavo, įvertindavo brigados vadovas (brigadininkas) A. S.. Darbo užmokestis mokamas pavedimu į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Atlyginimas priklauso nuo viršvalandžių. Už viršvalandinį darbą K. S. jam ir kitiems UAB „S. V.“ darbuotojams paduoda grynais pinigais į rankas. Kas apskaičiuoja atlyginimą, jis nežino, mano, kad UAB „S. V.“ buhalterija. Už viršvalandinį darbą K. S. pinigus paduodavo vieną kartą per mėnesį, t. y. sekančio mėnesio pirmą darbo dieną į rankas grynais garaže (duomenys neskelbtini) . Jo brigados viršvalandžius fiksuodavo (rašydavosi ant kažkokio lapo) brigadininkas A. S.. Atlyginimų žiniaraštyje jis nepasirašinėjo, niekas neprašė to daryti. Brigadininkui A. S. mėnesio gale skambindavo kažkuris iš UAB „S. V.“ vadovų ir jo paklausdavo kiek kiekvienas iš jų brigados darbuotojų turi užsidirbęs viršvalandžių, A. tai turėdavo užsirašęs ant lapelio. Jis nežino, negali pasakyti, neįsivaizduoja iš kur buvo gaunami pinigai „vokeliams“ išmokėti. Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki dabar neoficialaus atlyginimo (viršvalandžių) gavo maždaug ne mažiau kaip 3 000 eurų.
Liudytojas S. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ieškojo darbo ir 2024 m. balandžio 12 d. nuėjo į pokalbį. Jame buvo A. ir V. A. (bendrovės vadovai) ir darbų vadovas K. S.. Sutarė, kad bus mokamas 1 800 Eur atlyginimas „popieriuje“, t. y. iki atskaitymo. Buvo sudaryta darbo sutartis. Joje numatyta, kad darbas trunka 5 dienas savaitėje, dar papildomai budėjimai, kai atsitikus nelaimei tenka papildomai vykti į kitus objektus šalinti avarijos padarinius. Už budėjimą sulygta mokėti papildomai, jei darbas vyktų ne darbo metu. Nuo 2024 m. balandžio 15 d. atlyginimas buvo mokamas 1 kartą per mėnesį, pirmą naujo mėnesio darbo dieną. Pinigai būdavo pervedami į nurodytą bankinę sąskaitą. Darbą organizuodavo darbų vadovas – K. S.. Kur pasakydavo, ten brigada ir važiuodavo. Vokeliais jam darbo užmokestis ir dienpinigiai nebuvo mokami. Už pervestą atlyginimą į kortelę pasirašyti niekur nereikėdavo.
Liudytojas R. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. įsidarbino į UAB „S. V.“ į statybininko montuotojo pareigas. Padirbus iki 2019 metų, pakėlė pareigose tapo brigadininku. Nuo tada pradėjo gauti atlyginimą oficialų per banką ir grynais pinigais. Oficialus atlyginimas mokamas mėnesio pirmą dieną nuo 1 200-1 400 eurų pervedant į banką, o mėnesio pirmą savaitę K. S. visada atveždavo dalį atlyginimo ir kiekvienam pagal lentelę išmokėdavo grynuosius pinigus. Kažkada kažkuris iš vadų ar A. A. ar V. A. ar K. S. buvo pasakę neoficialiai, kad darbo diena įkainota 85 eurais, tuomet dalį pinigų perves per banką, o likusią dalį išmokės grynais pinigais. Todėl kiekvienas paskaičiuodavo. Jei yra mėnesyje 20 darbo dienų, padaugini iš 85, tada pasižiūri kiek perveda per banką ir žinai koks likutis K. S. bus išmokėtas grynais pinigais. Kiekvieną mėnesį buvo skirtingai. Šiandien, tai yra 2024 m. liepos 1 d., gavo oficialų atlyginimą per banką 1 256 eurų bei apie 16 val., atvykus į (duomenys neskelbtini) g. garažą K. S., šis angare pagal lentelėje esančias sumas išmokėjo dalį atlyginimo grynaisiais pinigais. Jis gavo 340 eurų. Pasiėmęs pinigus, jis nuėjo prie alkotesterio ir prie jo priėjo policijos pareigūnas. Jis galvoja, kad galėjo būti gavęs iš K. S. atlyginimo dalį grynaisiais pinigais nuo 2019 metų iki dabar ne mažiau kaip 5 000 eurų.
Liudytojas J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „S. V.“ vairuotoju nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. Darbo sąlygas bei apmokėjimą jam pristatė K. S. ir A. A.. Sudarė rašytinę darbo sutartį. Įmonės direktorius yra A. A., darbų vadovas K. S., ir direktoriaus pavaduotojas A. brolis V. A.. Kažkuris iš direktorių duoda nurodymus tiesiogiai brigadininkams, o brigadininkai pasako, kur tą dieną važiuos, koks objektas ir panašiai. Jo brigadininkas yra R. V.. Jis nežino kas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą jų įmonėje. Supranta, kad tai turi būti buhalterė, bet jos vardo pavardės jis nežino. Su ja teko bendrauti tik vieną kartą kai tik įsidarbino. Atlyginimą gauna bankiniu pavedimu. Gauna vieną pavedimą su mėnesiniu atlyginimu, ir kitą pavedimą iš karto su komandiruotpinigiais, kadangi dirba lauko sąlygomis, tad papildomas priedas, plius jis važinėja kiekvieną dieną iš Vilkaviškio. Atlyginimą gauna kiekvieno mėnesio 1 dieną. Jis mokamas už praėjusį mėnesį. Jam nėra buvę, kad visą atlyginimą išmokėtų grynais pinigais. Grynais pinigais gauna iš K. S.. Jis mano, kad K. duoda grynų pinigų tiek kiek trūksta iki turimos algos. Ta prasme, jam perveda mažiau bankiniu pavedimu, o K. tiesiog grynais išlygina tą skirtumą iki jo turimos gauti algos sumos. Iš K. grynus pinigus gauna kiekvieną mėnesį. Grynus pinigus K. duoda ne visada vienodu metu. Vieną kartą vieną dieną, kitą mėnesį kitą dieną, taip pat nėra konkrečios savaitės dienos. Jie nežino kada K. duos grynų pinigų. Būna, kad atvažiuoja iš ryto, kol brigados neišvažiavę į objektus. Būna, kad atvažiuoja darbo gale, kai visos brigados grįžta iš objektų į garažą. Jis visada pinigus duoda garaže, kur laiko visą įmonės techniką, įrankius, mašinas, traktorius ir pan. Garažas yra adresu (duomenys neskelbtini) . Niekada nereikėjo pasirašyti K. už tai, kad davė pinigų. Jam nėra žinoma ar K. rašėsi kažkur kiek pinigų kokiam darbuotojui ir kada davė. Viršvalandžiai skaičiuojami prie atlyginimo ir perveda bankiniu pavedimu. Yra gavęs kelis kartus Kalėdines premijas, kurios buvo pervestos į banko sąskaitą. Nėra buvę, kad jo paprašytų atlikti papildomus darbus ir už tai pasiūlytų sumokėti grynais pinigais. Grynais gaudavo apie 200-250 eurų. Šiandien negavo grynųjų pinigų. Kas mėnesį į banko sąskaitą gauna maždaug 1 200-1 300 eurų ir plius papildomai grynų dar moka K.. jam nėra žinoma kas apskaičiuoja kiek grynų pinigų reikia paduoti kiekvienam darbuotojui. Kiek jam yra žinoma, visiems darbuotojams yra skirtingos sumos mokamos. Jam nėra žinoma iš kur K. gaudavo grynųjų pinigų sumokėti jiems. Jis maždaug pasiskaičiuodavo kiek išdirbo tą mėnesį ir kiek turi gauti grynų pinigų maždaug. Jokių užrašų nesidarė, neskaičiavo kiek viso gavo grynųjų pinigų – neoficialaus atlyginimo. Pinigus vokeliuose moka maždaug 2-3 metus tik. Negali pasakyti kiek yra išmokėję grynais. Iš pradžių kai tik pradėjo mokėti, tai būdavo vos po keliolika eurų. Jeigu gerai pamena, kai uždraudė lauko priedą mokėti, pradėjo mokėti didesnes sumas vokeliuose. Tai maždaug nuo praeitų metų liepos 1 dienos jis gavo ne mažiau kaip 2 400 eurų. Nepamena, kad būtų K. mokėjęs grynais pinigais kai jis pradėjo dirbti. K. į garažą atvyksta kartą per savaitę, kartais atvyksta daugiau kartų.
Liudytojas M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „S. V.“ nuo 2017 metų spalio mėnesio ekskavatorininku. Šiuo metu darbdavys jam į „kortelę“ perveda pagrindinį atlyginimą, t. y. „popieriuje“ iki atskaitymo apie 1 600 Eur, o kitus sumoka vokelyje. Atlyginimas už praeitą mėnesį buvo mokamas naujo mėnesio pirmąją darbo dieną. Už 2024 metų birželio mėnesį buvo pervestas pagrindinis atlyginimas į kortelę. Kiek – nežino, nes taip ir nespėjo pažiūrėti, o vokelyje gavo virš 200 Eur (taip pat tiksliai nesuskaičiavo). Tiek už pinigus, pervestus į „kortelę“, tiek už pinigus vokeliuose jis niekur nepasirašydavo. Buvo dar tokie pinigai kaip dienpinigiai, kuriuos pervesdavo į „kortelę“. Už dienpinigius pasirašydavo lape. Taip būdavo kiekvieną mėnesį. Kaip buvo apskaičiuojamos ir padalinamos atlyginimo sumos į kortelę ir vokelį, jis nežino. Tiesiog jos kiekvieną mėnesį būdavo panašios. Kas skaičiuodavo, jam taip pat nėra žinoma. Vokelį paprastai gaudavo tą pačią dieną kaip ir pagrindinio atlyginimo pervedimą kortele. Vokelis būdavo perduodamas baigiantis darbui arba ryte. Vokelius atveždavo darbų vadovas K. S.. Šiandien vokelį su neformaliu atlyginimu taip pat atvežė K. S.. Pats neskaičiuodavo oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio dydžio. Tiesiog pasitikėjo, kad turėtų būti teisinga. Tokia atsiskaitymo sistema, kai mokama į „kortelę“ ir vokeliuose, buvo nuo pat jo įsidarbinimo pradžios. Kiekvieną mėnesį jis gaudavo ne mažiau 200 Eur. Jokių užrašų apie visas gautas oficialias ir neoficialias pajamas nevedė.
Liudytojas K. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2022 m. gegužės 9 d. pradėjo dirbti UAB „S. V.“, statybininku. Jį dirbti priėmė UAB „S. V.“ direktorius A. A., pavaduotojas V. A., bei kartu buvo K. S., kurio pareigų tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Su minėtais trimis asmenimis jis ir aptarė darbo sąlygas ir darbo apmokėjimo tvarką. Gauna atlyginimo apie 1 400 eurų vieną kartą per mėnesį, pirmą mėnesio dieną. Anksčiau atlyginimas buvo pervedamas 100 eurų mažiau. Taip pat per mėnesį tenka dirbti viršvalandžius, kai reikia greičiau baigti darbus, taip pat būna, kad tenka dirbti savaitgaliais. Taip pat be pinigų, pervestų į jo banko sąskaitą kiekvieną mėnesį, atlyginimo mokėjimo dieną, jis dar gauna dalį atlyginimo grynais pinigais, kuriuos išmoka K. S.. Grynų pinigų kas mėnesį jis gauna nuo 150 eurų iki 400 eurų, nes kiekvieną mėnesį grynų pinigų išmokėjimo suma skiriasi. Už ką konkrečiai apmokami ir kaip apmokami grynieji pinigai – jis tiksliai to skaičiavimo nežino ir pasakyti negali, bet mano, kad grynais pinigais išmokama pinigų suma priklauso nuo tą mėnesį išdirbtų dienų skaičiaus ir nuo viršvalandžių. Atlyginimas į kortelę ir grynais pinigais yra mokamas už praėjusį mėnesį, atlyginimas yra pagal darbo sutartį skaičiuojamas valandinis ir darbo diena yra lyg apie 80 eurų neatskaičius mokesčių, nors to tiksliai pasakyti negali. Būna, kad dirbtus viršvalandžius, kuriuos jis užsirašo ir gale mėnesio jam paskambina V. A. ir paklausia kiek buvo dirbta viršvalandžių. Nuo įsidarbinimo, pradžioje 2022m. jis 3 mėnesius buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, grynų pinigų į rankas negavo, o priėmus dirbti nuolatinai, maždaug nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. jis visuomet kas mėnesį gaudavo papildomai grynuosius pinigus į rankas atlyginimo pervedimo dieną. Grynų pinigų kas mėnesį jis gauna nuo 150 eurų iki 400 eurų, tačiau negali atsiminti ir pasakyti, kokius mėnesius kokią pinigų sumą konkrečiai gavo, tik pamena, kad 2024 m. už gegužę gavo apie 320 eurų ir 2024 m. lyg už balandžio mėn. ar kovo mėn. gavo apie 370 eurų, o kitos grynų pinigų sumos buvo mažesnės, nes buvo žiema ir buvo mažiau darbo. 2024 m. birželio mėn. jis dirbo daugelyje objektų, nes objektai dažnai keičiasi. Jam 2024 m. liepos 1 d. 16.00 val. K. S. sumokėjo 185 eurus, kuriuos padavė į rankas, pinigų niekur neįdėtus, į jokį voką ar panašiai. Jis šiuos pinigus pasidėjo į savo piniginę. Jam K. S. nedavė pasirašyti ant jokio dokumento, kad išmokėjo grynuosius pinigus. Jis nematė po kiek pinigų grynais sumokėjo K. S. jo brigados nariams. Paėmęs grynus pinigus 2024 m. liepos 1 d. išėjo į tualetą, iš kurio išėjus pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie iš jo išėmė jam sumokėtus grynuosius pinigus 185 eurus sumoje. Pamena, kad sumokėti 185 eurai buvo kupiūromis 1x100, 1x50, 1x20, 1x10, 1x5 eurų sumomis. Jis šiaip premijų negauna, bet yra gavęs kalėdines premijas kas metai, gruodžio mėn. viduryje. Pamena, kad 2022 m. gruodžio mėn. gavo kalėdinę premiją 300 eurų sumoje, o 2023 m. gruodžio mėn. gavo kalėdinę premiją 200 eurų sumoje. Šiuos pinigus išmokėjo taip pat K. S.. Išmokant kalėdinę premiją grynais pinigais jis taip pat nedavė pasirašyti ant jokio dokumento. Iš kokių pinigų mokami priedai prie algos ir premijos jis nežino. Kartais gauna mokėjimo žiniaraščius, kuriuos atveža K. S., bet jis gal tik du kartus gavęs mokėjimo žiniaraščius. Juose nurodyta, tik ta pinigų suma, kurią gauna į banko sąskaitą ir atskaityti mokesčiai, bet juose nėra nurodyta suma, kuri išmokama papildomai grynais pinigais kas mėnesį. Taip pat ir visi kiti įmonės darbuotojai gauna papildomus pinigus grynais pinigais, kaip ir jis atlyginimo mokėjimo dieną, kuriuos visiems išmoka K. S.. Po kiek pinigų grynais pinigais atlyginimo priedo gauna kiti darbuotojai – jis nežino, bet mato kaip K. S. paduoda pinigus ir kitiems darbuotojams. Gautuose algalapiuose buvo atžymėtos ir darbo valandos, tačiau jis neatkreipė dėmesio ar algalapyje atžymėtos darbo valandos buvo su viršvalandžiais, o kaip pildomas įmonėje darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kas jį pildo, ar jame nurodomi dirbti viršvalandžiai – jis nežino. Viršvalandžių dirbtų nesigauna kiekvieną mėnesį, nes tai priklauso nuo turimo darbo, bet nors ir nedirba viršvalandžių kurį tai mėnesį, vis tiek gauna priedą prie atlyginimo grynais pinigais, jis matomai apskaičiuojamas nuo išdirbtų dienų tą mėnesį. UAB „S. V.“ buhalterė yra vardu M., pavardės nežino. Darbus kokius reikia atlikti susako V. A. ir K. S., kurie ir kontroliuoja atliktą darbą ir jiems atsiskaito už atliktus darbus. Kiek jis žino, tai V. A. apskaičiuoja kiek reikia išmokėti pinigų grynais papildomai prie atlyginimo, mokamo bankiniu pavedimu, tačiau jis nežino kaip konkrečiai jis skaičiuodavo kam ir kokią pinigų sumą reikia išmokėti grynais pinigais kaip priedą prie algos neoficialiai. O pačius pinigus darbuotojams grynais pinigais kaip priedą prie algos kas mėnesį išmoka K. S..
Liudytojas M. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. jis pradėjo dirbti UAB „S. V.“, statybininko pareigose, t. y. kasti su kastuvu, atlyginimą gaus vieną kartą per mėnesį, už darbo dieną sutarė, kad gaus po 60 eurų. Su direktoriumi pasirašė rašytinę darbo sutartį, kurioje nurodytas atlyginimas 1 600 eurų neatskaičius mokesčių. Jis žino, kad bendrovės direktorius yra A. A., kurio darbo vieta (duomenys neskelbtini) , taip pat bendrovėje dirba technikos vadovas K., kurio pavardės neprisimena. Dar žino, kad bendrovėje prie valdžios su projektais dirba V., pavardės taip pat nežino. Brigadai vadovauja brigadininkas Ž. Jis sužino iš bendrovės valdžios, kur ir ką reiks dirbti ir vyksta į objektą dirbti. Atlyginimas bendrovėje buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, mėnesio pradžioje. Pirmą algą jis gavo gegužės pradžioje, per banką į kortelę buvo pervesta apie 1 000 eurų, grynaisiais pinigų negavo. Kitas atlyginimas buvo mokamas birželio pradžioje, buvo pervesta per banką 1 250 eurų ir dar grynaisiais gavo 100 eurų. Tuos pinigus sumokėjo K., už juos niekur nepasirašė. Tuos pinigus jis sumokėjo atvykęs į objektą(duomenys neskelbtini) raj. Liepos 1 d. gavo per banką 1 190 eurų ir buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) , kur yra bendrovės garažai, ten turėjo K. išmokėti atlyginimus grynaisiais. Atlyginimo grynaisiais jam išmokėti nespėjo, nes atvyko policija. Jis nežino, kokią dalį pinigų būtų gavęs, tikėjosi gauti apie 100 eurų. Nežino kaip tą dalį grynaisiais pinigais paskaičiuodavo. Atlyginimus bendrovėje skaičiavo buhalterė. Jos vardo ir pavardės nežino. K. mokėdamas pinigus grynaisiais pagal pavardę pakviečia darbuotoją ir jam sumoka, o kiti darbuotojai stovi ir laukia, kol juos pašauks. Iš kur K. imdavo tuos grynuosius pinigus nežino. Jis viršvalandžių ar pildomo darbo bendrovėje nedirbo.
Liudytojas A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 metų kovo 21 d. dirba UAB „S. V.“ vairuotojo pareigose. Įsidarbino per skelbimą internete, po ko nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su UAB „S. V.“ vadovais A. ir V. A.. Pasirašė darbo sutartį, gavo darbo pažymėjimą Nr. 107, kurį pasirašė A. A.. Per tiek metų alga kito, buvo įvestas euras ir alga didėjo. Darbovietės iki šiol nekeitęs, darbo sąlygomis patenkintas. Pamena, priimant į darbą, pokalbio metu buvo pasakyta, kad jeigu dirbs gerai, bus mokamos ir priemokos. Kokia forma bus mokamos priemokos – nesidomėjo. Darbus UAB „S. V.“ paskirstydavo ir šiuo metu paskirsto K. S. arba V. A., skambučiu informuodamas jo brigados atstovą – brigadininką V. A.. Kaip alga yra skaičiuojama tiksliai pasakyti negali, nesidomėjo. Darbo grafikas šiuo metu 5 dienos per savaitę, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., kartais būna ir viršvalandžiai. Darbinė alga mokama UAB „S. V.“ įmonės stabili ir mokama šiuo metu į jo „Seb banko“ nurodytą sąskaitą, o už viršvalandinį darbą mokamas maždaug 5-8 eurų užmokestis (už valandą), kuris mokamas tiek oficialiai, tiek grynaisiais pinigais. Kada alga išmokama į banko sąskaitą, tai tą pačią dieną gaudavo ir grynaisiais pinigais iš darbų vadovo K. S.. Darbo viršvalandžius fiksuodavo brigadininkas V. A. užsirašydamas savo darbo knygelėje. Kartu brigadoje dirba ir ekskavatorininkas D. G., pagalbinis darbuotojas M. Jie taip pat gauna, kaip ir jis, grynaisiais pinigais apmokėjimus, tačiau nevienodus, o jo manymu, apskaičiuotus pagal pareigybes. Grynaisiais pinigais išmokėdavo už viršvalandinį darbą pagal sezoniškumą, nes žiemos metu būna, kad nedirba, oficialiai atostogauja, būdavo fiksuojamos neprastovos. Pavasario, vasaros metu būna darbo nemažai, už kurį ir susikaupia viršvalandžiai. Šiandien, 2024 m. liepos 1 d., gavo darbinę algą dviem pavedimais į savo „Seb banko“ sąskaitą: t. y. apie 1001 Eur, ir 196 Eur., bei iš K. S. – 190 eurų grynaisiais. Tokį apmokėjimą jis tai supranta, kaip atlyginimą už darbą. K. S. grynuosius padavė apie 16 val., darbuotojams susirinkus (duomenys neskelbtini) , įmonės patalpose, t. y. garaže. Už gautus pinigus pasirašyti dokumentų nereikėjo nei šiandien, nei seniau. Matydavo, kad K. S. turėdavo su savimi kažkokius dokumentus su lentele ir pavardėmis, bei grynuosius pinigus tokiu būdu darbuotojams išmokėdavo. Taip pat įmonė kasmet išmoka oficialiai prieš pat Kalėdas priemokas, kurių dydis kiekvienam, jam atrodo, skiriasi. Jis tiksliai nepamena kokią suma buvo pernai išmokėta į jo banko sąskaitą, todėl patikslinti šiuo metu negali. Taigi, šiandien, kai gavo apmokėjimą 190 eurų, juos įsidėjo į savo piniginę. Tuo metu kai K. S. dar atsiskaitinėjo su likusiais darbuotojais, išmokėdamas atlygį grynaisiais pinigais, jis nuėjo link savo automobilio, kur aikštelėje pasitiko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams atidavė tuos gautus iš K. S. 190 eurus.
Liudytojas J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S. V.“ dirba nuo 2020 m. kovo 16 d. Nuvykęs į šios bendrovės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) , kalbėjo su vienu iš bendrovės vadovu V. A.. Buvo įdarbintas vairuotoju. UAB „S. V.“ užsiima inžinerinių tinklų montavimu. Darbo sąlygas aptarė su V. Paskutinius metus mokėdavo 1 200 – 1 300 eurų per mėnesį. Jam yra žinoma, kad atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų. Jam yra žinoma, kad bendrovei vadovauja A. A., V. A. ir K. S.. Visi jie organizuoja ir kontroliuoja bendrovės veiklą. Asmeniškai jam nurodymus duoda brigadininkas, kuris tuo metu kontroliuoja objekte vykdomus darbus. Brigadininkų yra keletas, tačiau jų visų jis nepažįsta. Bendrovės vadovybė labai griežtai kontroliuoja vykdomus darbus. Objektą prižiūrintis brigadininkas telefonu fotografuoja visus darbuotojų atliktus darbus ir siunčia nuotraukas jo minėtiems vadovams. Jam nėra žinoma kas UAB „S. V.“ atsakingas už finansinės apskaitos tvarkymą. Darbo užmokestis bendrovėje išmokamas kartą per mėnesį atliekant pervedimą į jo priklausančią banko sąskaitą. Atlyginimas visada mokamas kiekvieno mėnesio pirmą dieną už praėjusį mėnesį. Tą pačią dieną, kai pervedamas atlyginimas į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , atvyksta K. S. ir išmoka papildomą atlyginimo dalį grynaisiais. Jam nėra žinoma kaip yra apskaičiuojama atlyginimo dalis, kuri yra išmokama grynaisiais, nežino nuo ko priklauso grynais išmokamos sumos dydis. Jis nežino kas atlieka skaičiavimus ir kas duoda nurodymus grynuosius pinigus išmokėti. Už išmokėtus grynuosius pinigus niekada niekur nepasirašydavo, nes to niekada nebuvo prašoma. Niekada nematė jokio žurnalo, kuriame būtų fiksuojamos išmokamos sumos. Jam išmokama suma grynaisiais per mėnesį svyruoja nuo 4 eurų iki 120 eurų. Pažymi, kad būdavo mėnesių kai grynaisiais atlyginimo dalis mokama nebuvo. Negali pasakyti iš ko mokėdavo atlyginimo dalį, kuri buvo mokama grynaisiais, nes tokių dalykų niekas nepasakojo. Jam sunku pasakyti kiek buvo išmokėta atlyginimo grynaisiais pinigais, nes tai yra sunku suskaičiuoti. Prisimena, kad pirmus pusantrų metų tokių mokėjimų visiškai nebuvo, o vėliau, kaip ir minėjo, išmokamos sumos svyruodavo. Pamena, kad pradėjus mokėjimus grynaisiais mokėjo po keletą eurų, o vėliau buvo išmokėjimų ir po 80 ir po 120 eurų. Sumos svyruodavo, tačiau iš viso gavęs ne mažiau 500 eurų grynaisiais. Savo paskaičiavimą gali pagrįsti tik tuo, kad tiksliai prisimena, kad jam buvo ne mažiau du kartus išmokėta 120 eurų, ne mažiau du kartus 80 eurų ir ne mažiau dviejų kartų 60 eurų. Kitų pinigų išmokėjimų grynaisiais, kurių buvo ir po keletą eurų, jau visiškai neprisimena.
Liudytojas D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S. V.“ dirba ekskavatorininku nuo 2019 metų rudens (tiksliau nepamena). Įsidarbinant sudarė darbo sutartį. Dėl darbo sąlygų tada kalbėjosi su bendrovės vadovais A. ir V. A.. Pagrindinį atlyginimą mokėdavo į bankinę sąskaitą (kortelę), o priedus – vokeliuose. Oficialų atlyginimą mokėdavo pirmą naujo mėnesio darbo dieną, o vokelius perduodavo tą pačią ar kitą dieną. Vokelius į darbo vietą atveždavo darbų vadovas K. S.. K. taip pat vadovavo darbams. Jis buvo vadovas technikos darbams. Spręsdavo kada į kokį objektą vyks, kokius darbus turėsi atlikti. Papildomas atlyginimas vokeliuose visada būdavo stabilus, Beveik nekisdavo. Už 2024 metų birželio mėnesį gavo vokelį su 190 Eur. Maždaug toks „priedas“ būdavo ir kitais mėnesiais. Kiekvieną mėnesį vokeliuose gaudavo ne mažiau kaip 180 Eur. Jis niekada nevedė užrašų apie tai, kiek gaudavo oficialaus ir neoficialaus atlyginimo. Ankstesniais metais atlyginimas vokeliuose būdavo mažesnis, t. y. 2020 metais apie 100 Eur, vėliau laipsniškai kilo, bet tiksliai nepamena kiek. Ir anksčiau ir dabar atlyginimą vokeliuose atveždavo K. S.. Taip pat dar mokėdavo dienpinigius, bet juos pervesdavo oficialiai į „kortelę“. Jam už atlyginimus pasirašyti niekur nereikėjo.
Liudytojas V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. spalio 21 d. jis pradėjo dirbti UAB „S. V.“ statybininku. Nuo 2018 metų pradžios jis dirba vadybininko pareigose pagal darbo sutartį, bet dažnai atlieka ne vadybininko darbą, o lauko darbų vadovo funkcijas. UAB „S. V.“ vadovai yra: direktorius A. A., antrasis direktorius V. A. ir technikos direktorius K. S.. Visi trys vadovai organizuoja ir kontroliuoja veiklą. Jei vienu metu yra keli skirtingi objektai, tai visi trys vadovai ir kuruoja skirtingus objektus ir duoda nurodymus tiek jam, tiek kitiems darbuotojams. UAB „S. V.“ už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakinga kažkokia moteris. Jos vardo, pavardės nežino. Jis nežino, negali pasakyti kokia apskaitos politika yra vykdoma UAB „S. V.“. Kiek žinoma, kas liečia finansinius dalykus, tai atsakingas yra V. A.. Jis negali atsakyti kas naudojasi įmonės grynaisiais pinigais iš kasos. Dirbant objektuose, jo kaip lauko darbų vadovo pareigos yra šios: planuoja darbus, užsako medžiagas, prižiūri darbus, skaito brėžinius. Nurodymus skirtinguose objektuose jam duodavo ir duoda vienas iš trijų UAB „S. V.“ vadovu (t. y. A. A., V. A., K. S.) skirtingu laiku, priklauso nuo to, kuriam vadovui objektas priskirtas, o už atliktą darbą jis atskaitingas savo aukštesniesiems vadovams. UAB „S. V.“ darbo užmokestis yra visas mokamas pavedimu, vieną kartą per mėnesį (pirmą mėnesio darbo dieną) už visą pradirbtą mėnesį. Jo atlyginimas susideda iš pradirbtų 8 valandų penkias dienas per savaitę, per dieną gaunant 75 eurus ir pradirbant apie 20 dienų per mėnesį, jo atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų ir dienų skaičiaus. Jei per dieną pradirba daugiau nei 8 valandas, yra kaupiami viršvalandžiai. Pats savo brigados pradirbtus viršvalandžius fiksuoja, rašo ant lapelio ir pradirbto mėnesio pabaigoje informaciją apie išdirbtus brigados viršvalandžius perduoda direktoriui V. A., o jis, kiek jam žinoma, šią informaciją perduoda buhalterei, kad ji apskaičiuotų. Visada atlyginimas buvo ir yra mokamas pavedimu, bet 2024 m. pradžioje kelis kartus gavęs grynais pinigais (sumos nedidelės, nuo 30 iki 120 eurų) už pradirbtus viršvalandžius. Juos padavė kelis kartus K. S.. Pinigų perdavimas vyko objektuose arba garaže, adresu (duomenys neskelbtini) s. Jokiuose žiniaraščiuose nepasirašinėdavo kai jam buvo kelis kartus paduoda grynais pinigais už pradirbtus viršvalandžius. Šiandien gavo pavedimu atlyginimą į savo banko sąskaitą, jokių grynųjų pinigų už viršvalandinį darbą negavo, nes praeitą mėnesį nei jis, nei jo brigada viršvalandžių nedirbo. Į metus, atmetus ne sezoniškumą, atostogas, jis gaudavo grynais pinigais iš K. ne mažiau kaip 1 500 eurų. Tai buvo nuo 2015 metų, kada atsirado euras.
Liudytojas M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tris metus dirba UAB „S. V.“, statybininko pareigose. Kai darbinosi, su juo bendravo V., pavardės nežino, ir K., kurio pavardės taip pat nežino. Darbus skirsto direktoriai, o atsiskaito brigadininkui ir direktoriams. Bendrovėje atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, kito mėnesio 1 dieną ir dar dalis mokama grynaisiais. Įprastai per mėnesį grynaisiais gaudavo iki 100 eurų, priklauso nuo kiek išdirbta darbo dienų. Ne visais mėnesiais būdavo mokami grynieji pinigai. Kartais gaudavo tik kokią 10 eurų. Kodėl ne visas atlyginimas pervedamas per banką, jis nežino. Pagal ką apskaičiuojama dalis algos grynaisiais pinigais, jis nežino. Pinigus grynaisiais kiekvieno mėnesio 1 dieną išmoka K. baigus darbą ir atvykus į (duomenys neskelbtini) bendrovės garažus persirengti. Jie žino, kad kiekvieno mėnesio 1 d. mokės pinigus, apie tai jokių pranešimų negauna. Pagal ką jis paskirsto kiek kam mokėti, nežino. Gaudamas grynuosius pinigus, niekur nepasirašinėjo. Iš kur K. gaudavo grynuosius pinigus, jis nežino. 2024 m. liepos 1 d. taip pat turėjo būti išmokėta dalis atlyginimo grynaisiais. Kokia tiksliai suma jis nežino, galbūt apie 100 eurų. Jis pinigų grynaisiais šiandien negavo, nes atvyko į patalpas policija. Jam buvo pakeltas atlyginimas, tai todėl ir galvojo, kad turi gauti dar apie 100 eurų grynaisiais. Jis grynaisiais pinigais iš K. gavęs ne mažiau 200 eurų. Jis aplamai buvo nedarbingume dėl kojos operacijos, todėl nedirbo, tai ilgą laiką grynaisiais pinigais algos negavo. Bendrovėje atlyginimus skaičiuodavo buhalterė, bet jis jos vardo ir pavardės nežino. Jis viršvalandinį darbą dirbęs, nes kartais reikia pabaigti objektą, jei nespėji, kaip apskaičiuojamas viršvalandinis darbas, jis nežino.
Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš maždaug 2,5 mėnesio įsidarbino UAB „S. V.“ statybininko pareigose. Su niekuo iš UAB „S. V.“ atsakingų asmenų apie darbo užmokestį nesikalbėjo, tai buvo nesvarbu, kadangi jau du metus iki to laiko buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam žūt būt reikėjo susirasti bet kokį darbą. Darbo sutartį su UAB „S. V.“ sudarė 2024 m. balandžio 12 d., o pradėjo dirbti nuo 2024 m. balandžio 15 d. Darbo užmokesčio dydis – 1 600 Eur neatskaičius mokesčių. Buvo sutarta, kad jam visas atlyginimas bus pervedamas į jo asmeninę banko sąskaitą. Nurodymus duoda brigadininkai, dirba su įvairiomis brigadomis. Žino UAB „S. V.“ dirbančius brigadininkus R., K., jų pavardžių nežino, žino, kad iš viso yra 5 brigados, konkrečiai jis dirbo tik R. ir K. brigadose, su kitais brigadininkais nedirbo.
Liudytojas M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „S. V.“ nuo 2020 m. spalio 21 d. Jo žiniomis, V. A. yra direktorius, už ką jis atsakingas, nežino. K. S. yra technikos direktorius, jis atsakingas už techniką (viskas kas susiję su technika remontas ir kiti dalykai). Darbo pokalbio metu dalyvavo abu asmenys ir V. A. ir K. S.. Pirmo darbo pokalbio metu apie grynuosius pinigus nebuvo jokios kalbos. Pradirbus apie pusę metų, pradėjo gauti atlygį už viršvalandį darbą grynais pinigais. Kiekvieną mėnesį viršvalandžių jis išdirbdavo skirtingai tačiau tai galėjo būti nuo 3 iki 8 valandų. Dar būdavo atskiras apmokėjimas už darbą naktimis, jis būdavo padauginimas iš 1,5 karto, tačiau negali nurodyti ar šitas atlygis būdavo išmokamas grynais ar bankiniu pavedimu (nes popierinį atsiskaitymo lapelį gavęs tik porą kartų ir niekada nesigilindavo kas ten parašyta). Dar buvo skaičiuojamas darbo užmokestis už darbą savaitgaliais, jis taip pat buvo dauginimas iš 1,5 karto (70 Eur/už dieną x 1,5 karto). Pagrindinį darbo užmokestį mokėdavo vieną kartą per mėnesį (dažniausia pirmą mėnesio dieną į banko kortelę), viršvalandžius, savaitgalinio darbo užmokestį ir naktinio darbo užmokestį išmokėdavo grynais pinigais (dažniausia tą pačią dieną kai išmokamas pagrindinį užmokestį, tačiau šiuos pinigus gaudavo grynais pinigais). Tuomet, kai būdavo išmokami pinigai tiek grynais, tiek pavedimu jis niekur nepasirašydavo ir niekur neatsižymėdavo. Dažniausiai, baigiantis darbo dienai, kai parvykdavo į patalpas esančias (duomenys neskelbtini) ten atvykdavo K. S. ir išdalindavo grynuosius pinigus. Jis nežino kaip jam buvo skaičiuojamas oficialus ir neoficialus darbo užmokestis. Pavyzdžiui, 2024 metų birželio mėnesį jis dirbo 18 darbo dienų, 5 valandas viršvalandžių, savaitgalinių ir naktinių valandų nedirbo, į banko sąskaitą gavo apie 1 100 Eur grynais pinigais. 2024 m. liepos 1 d. jis nespėjo gauti, nes buvo pradėti vykdyti procesiniai veiksmai adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau gali nurodyti, kad grynais pinigais turėjo dar gauti apie 150 Eur. Per visą darbo laiką UAB „S. V.“ grynais pinigais galėjo gauti nemažiau kaip 1 000 Eur. Darbai per metus vyksta 7-9 mėnesius, kadangi darbų negalima vykdyti esant šalčiams. K. S. jis asmeniškai mato kartais tik vieną kartą per mėnesį, kartais dažniau. Jie būna išvažiavę į objektus tai jo nemato K. S. yra jam mokėjęs dalį darbo užmokesčio grynais pinigais ir anksčiau ir šiandien jis turėjo tai padaryti.
Liudytoja E. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S. V.“ dirba apie keturis metus projektuotojos pareigose. Įmonės veikla yra inžinerinių tinklų projektavimas ir statyba. Įmonei vadovauja A. A., V. A., K. S.. Jie įmonėje yra pasiskirstę pareigas, kas yra už ką atsakingi. A. yra atsakingas kaip direktorius, jis visuose dokumentuose pasirašo kaip direktorius, K. yra atsakingas už darbuotojus, dirbančius objektuose, V. irgi kažką prižiūri, ką tiksliau įmonėje daro K. ir V. negali pasakyti, kadangi ji tiesiogiai pavaldi A. A.. Buhalteriją įmonėje tvarko R. B.. Darbe ji tiesiogiai bendrauja su klientais, projektuoja inžinerinius tinklus, taip pat atsakinga ir kuruoja vieną kolegą. Atlyginimas jai yra mokamas pusiau oficialiai, pervedant į banko sąskaitą, tai būna maždaug apie 1 600 Eur, šalia šitos oficialios algos mokamas neoficialus darbo užmokesti „vokeliuose“. Apie šiuos vokelius ji buvo informuota nuo pat atėjimo į įmonę. Ši neoficiali alga būdavo ne mažiau kaip 500 Eur, kiekvieną mėnesį, bet paskutinius mėnesius, kadangi daug turėjo nedarbingumo dienų, buvo mokama mažiau. Šiandien buvo išmokėta 360 Eur. Kuomet buvo mokami „vokeliai“ nereikėdavo niekur pasirašyti. „Vokelius“ mokėdavo V., jis būdavo atsakingas už išmokėjimus ofise, o K. veždavo pinigus darbininkams. Nuo ko priklausė kokio dydžio neoficialų atlyginimą gaus tikrai nežino, taip pat nežino iš kur būdavo gaunami pinigai „vokeliams“. Jos manymu, kiek reikia sumokėti neoficialaus atlygio „vokelyje“ paskaičiuodavo įmonės buhalterė. V. iš jos atnešdavo lapus, pagal kuriuos matydavo kiek reikia išmokėti. Sau jokių užrašų, kiek gauna pajamų „vokelyje“ nesivesdavo, kiek tiksliai gavo pinigų „vokelyje“ tikrai nepasakys, bet tai buvo mokama keturis metus, kiekvieną mėnesį, suma turėtų būti nemaža. Jų įmonėje atlyginimas tiek oficialus, tiek „vokelyje“ išmokamas pirmąją mėnesio dieną. „Vokeliai“ būdavo mokami darbo metu, tiesiog arba pakviesdavo V. į kabinetą, arba pats atnešdavo. Šiandien, gal apie kokią 10 val., į jos darbo vietą atėjo V. A. ir atnešė grynus pinigus 360 Eur. Pinigai buvo paduoti tiesiog į rankas.
Liudytojas A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. iki 2021 m. jis dirbo UAB „S. V.“, vairuotoju. Atvykus pokalbiui, bendravo su V. Buvo sutarta, kad atlyginimas bus į mėnesį ne mažiau kaip 1 200 eurų į rankas, pervedant sumą į banką. Jis minėjo, kad gali būti viršvalandžiai, už kuriuos bus mokama grynais pinigais, viršvalandžių suma priklausys nuo valandų skaičiaus. Kadangi jis nedaug dirbo, ne pilnai metus, todėl viso gavęs grynųjų pinigų ne mažiau 1 000 eurų. Tai panašiai į mėnesį išeidavo 100-120 eurų. Šie pinigai buvo mokami ne kiekvieną mėnesį. Tikslios dienos pasakyti negali, bet gali būti, kad mėnesio pirmomis dienomis, kai jau būna pervesta oficiali alga, į garažą atvažiuodavo technikos direktorius K., kurio pavardės šiuo metu nepamena, jis turėdavo lapą, ant kurio buvo surašyta pavardės ir sumos, ir pagal tą lapą duodavo pinigus. Kiek dirbo, negavo jokių premijų ar kokių kitų grynųjų pinigų. Buvo tik Kalėdų dovanėlė lyg 100 eurų.
Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 metų kovo mėnesio dirba UAB „S. V.“. Atvykus į ofisą bendravo su vienu iš vadovu, tačiau su kuriuo būtent, dabar pasakyti negali. Jie aptarė darbo sąlygas. Buvo aptartas atlyginimas lyg 1 200 eurų per mėnesį, pervedant vieną kartą mėnesio pirmomis dienomis per banką. Apie grynus pinigus, jų išmokėjimą jokios kalbos nebuvo. Šioje įmonėje dirbo nuo 2017 metų kovo ir 2020 metų kovo mėnesio. Tuomet išėjo į kitą darbą. Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio grįžo atgal į UAB „S. V.“ vėl į tas pačias pareigas ir dirbo iki 2023 metų gruodžio mėnesio. Jo meistras būdavo A. S., kuris reguliuodavo darbą ką buvo reikalinga atlikti. Būdavo atvejų, kad reikėdavo dirbti viršvalandžius, nes reikėjo baigti objekte darbus arba jei būdavo avarinė situacija. Viršvalandžius jis dirbo panašiai į savaitę du kartus. Tiksliai pasakyti negali, bet per savaitę viršvalandžių gaudavosi iki 5 valandų. Tiksliai negali pasakyti, bet galimai jam gavus pirmą atlyginimą, jį gavo pervestą į banką, tačiau kelių dienų bėgyje atvykdavo į (duomenys neskelbtini) g. garažą technikos direktorius K. S., kuris turėdavo visada su savimi lapą su pavardėmis ir skaičiais, tai yra suma, kurią išmokėdavo grynais pinigais. Jau žinodavo, kad atvyks K. su grynaisiais pinigais. Jis atvažiuodavo arba ryte arba darbo pabaigoje, kai visi būdavo susirinkę. Jis gaudavo per mėnesį grynais pinigais įvairias sumas, didžiausia suma buvo ne mažiau 300 eurų, o mažiausia gal 20 erų. Tai per visą laikotarpį kiek ten dirbo, gavo ne mažiau kaip 5 000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos išmokėdavo K.. Kiek pamena, pasirašyti niekur nereikėjo už grynuosius pinigus. Per visą laiką gavęs gal 4-5 algalapius popieriniu variantu, tačiau kas tame algalapyje buvo nurodyta nepamena.
Liudytojas D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S. V.“ dirbo nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio iki 2023 metų birželio mėnesio. Sutartyje buvo numatyta, kad priimtas į statybininko pareigas, darbo užmokestis per dieną 55 eurai, darbo laikas 7-16 val., penktadienį iki 15.30 val., penkias darbo dienas per savaitę, tačiau jei savaitgaliais būtų avariniai iškvietimai, reikėdavo dirbti ir savaitgaliais, tai buvo slenkančiu grafiku. Padirbus savaitę ar dvi, jį pakėlė į brigadininko pareigas, pakėlė atlyginimą, tai jau buvo 60-65 eurai per dieną. Į telefoną iš V. arba K. gaudavo užduotis ką reikia atlikti. Atliekamus darbus telefonu fotografuodavo ir siųsdavo į ofisą. Jam teko dirbti viršvalandžius ir vykti į avarinius iškvietimus. Atlyginimas buvo mokamas į banko kortelę mėnesio pradžioje 1 100 eurų. Algalapio niekada negavęs. Per mėnesį gaudavo 1 100 eurų pervedimu per banką ir kas mėnesį gaudavo grynųjų pinigų 400-600 eurų. Grynųjų pinigų gavęs per visą darbo laiką ne mažiau 10 000 eurų. Kiekvieno mėnesio gale, paskutinę darbo dieną paskambindavo kiekvienam brigadininkui V. ir klausdavo kiek kiekvienas darbuotojas turi išdirbęs viršvalandžių. Jis jam susakydavo. Kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis į garažą atvažiuodavo K. ir pagal su savimi turėtą lapą kviesdavo kiekvieną darbuotoją ir duodavo grynuosius pinigus. Už tuos pinigus niekur pasirašyti nereikėjo. Grynuosius gaudavo daug darbuotojų, galbūt visi, taip buvo kiekvieną mėnesį.
Liudytojas A. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S. V.‘ dirbo nuo 2024 metų balandžio pradžios iki 2024 metų birželio pabaigos. Nuvykus į ofisą Technikos g. 7, Kaune, teko kalbėti su V. ir K., kuris yra technikos direktorius. Jie aptarė darbo sąlygas, valandas. Aptarė, kad atlyginimas tai yra 1 600 eurų bus mokamas kartą per mėnesį, pervedant visą sumą į banko kortelę. Pokalbio metu nebuvo pasakyta, kad gaus atlyginimo grynųjų pinigų. Kai gavo pirmą atlyginimą į banko kortelę, tai buvo sekančio mėnesio pirmosios dienos, tiksliai negali pasakyti kada, bet panašiai poros dienų bėgyje į (duomenys neskelbtini) g. patalpas darbo pabaigoje atvyko K.. Jis su savimi turėjo lapą ant kurio buvo surašytos pavardės ir sumos. K. kvietėsi kiekvieną darbuotoją ir davė grynuosius pinigus. Kiek kiti darbuotojai gavo pinigų jis nežino, bet pats gavęs viso per darbo laikotarpį ne mažiau kaip 50 eurų, nes dirbo labai trumpai. Iš pradžių nesuprato kas čia per pinigai, paklausė pas seniau dirbančius, jam buvo atsakyta, kad tai būna kiekvieną mėnesį ir čia tokie kaip išlyginamieji pinigai. Jis nekreipė dėmesio į tų pinigų reikšmę už ką jie, nes jo suma labai maža. Jis tik žiūrėjo, kad oficiali suma per banką būtų tokia kaip sutarta ir numatyta sutartyje. Jis nebuvo dirbęs viršvalandžių, nebuvo ir budėjime avariniu atveju.
Liudytojas E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2023 m. kovo jis dirbo UAB „S. V.“ montuotoju. Pokalbio metu su darbuotoju V. aptarė darbo sąlygas. Sutarė, kad atlyginimas bus 1 100 eurų, kuris bus mokamas vieną kartą į banko sąskaitą. Jo brigadininkas buvo E. J.. Jam yra tekę dirbti ir viršvalandžius ir net savaitgaliais, jei tai būdavo avarinė situacija, iškvietimas, nes buvo toks susitarimas, kas galėdavo būtent tą savaitgalį budėti. Budėjimas būdavo kartą į mėnesį, viršvalandžiai buvo skaičiuojami tik tada, jei yra avarinių iškvietimų. Tai reiškia, kad atvyksti į darbą įprastu laiku, kaip parastą darbo dieną, dirbi einamus darbus, o jei reikalinga avarinė pagalba, tuomet iš objekto važiuodavo pagal avarinį reikalingumą. Atėjus mėnesio pradžiai, buvo mokamas atlyginimas pervedant į banko sąskaitą. Tačiau taip pat pirmosiomis mėnesio dienomis atvažiuodavo K., kuris su savimi atsiveždavo lapą su darbuotojų pavardėmis ir suma. Atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) g. patalpas, kur kviesdavosi kiekvieną darbuotoją ir pagal lentelėje nurodytą sumą išmokėdavo grynuosius pinigus. Jis iš pradžių nesuprato kas čia vyksta, bet kažkas iš darbuotojų pasakė, kad kiekvieno mėnesio pradžioje atvažiuoja K. ir išmoka grynuosius pinigus. Jis paklausė už ką tie pinigai, jam buvo įvardinta kaip už viršvalandžius ir avarinius budėjimus. Pirmą mėnesį gavo gal tik 10 eurų, tačiau vėliau suma didėjo ir būdavo 200-300 eurų, todėl gali pasakyti, kad per visą jo darbo laiką gavęs grynųjų pinigų ne mažiau kaip 5 000 eurų.
Liudytojas E. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. iki 2024 m. balandžio mėnesio jis dirbo UAB „S. V.“ ekskavatorininku. Dėl darbo kalbėjosi su K. Atvykus į ofisą (duomenys neskelbtini) , kalbėjosi su V., kur aptarė jo sugebėjimus ką gali dirbti, aptarė atlyginimą, darbo sąlygas. Atlyginimas buvo numatytas sutartyje apie 1 200 litų į rankas, bet suma nėra tiksli, nes senai buvo ir negali prisiminti. Atlyginimas bus pervedamas tik kartą per mėnesį į banko sąskaitą, apie grynųjų pinigų išmokėjimą bei viršvalandžius ar darbą savaitgaliais jokios kalbos nebuvo. Dirbant buvo, kad reikėjo dirbti viršvalandžius, nes reikėdavo darbą užbaigti dėl kokių nors priežasčių. Tačiau tai nebuvo dažnai. Darbus tikrindavo darbų vadovai. A. V. ar K., tačiau ne dažnai. Kai ateidavo mėnesio pradžia, buvo gaunamas atlyginimas į banką. Tada kelių dienų bėgyje į buitines patalpas atvykdavo K., kuris turėdavo lapą ant kurio buvo surašytos pavardės ir sumos. Tada jis kviesdavosi visus po vieną ir duodavo grynuosius pinigus, pasirašyti nereikėdavo. Tiksliai pasakyti negali, bet per visą darbo laiką gavęs grynais pinigais ne mažiau kaip 50 eurų ir ne daugiau kaip 300 eurų, nes buvo mėnesių kai buvo ne sezonas, dirbti nereikėjo, buvo mėnesių, kad avariniai budėjimai buvo, tai suma galėtų būti ne mažiau 9 000 eurų, bet tai nėra tiksli suma. Kadangi tai buvo jau senas laikas, todėl tikslių aplinkybių pasakyti negali.
Liudytojas V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo dirba UAB „S. V.“ nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki šiol vairuotoju. Kai etatas atsilaisvino, K. su juo susisiekė ir pasiūlė atvykti į ofisą. Kalbėjo pagrinde su K. Aptarė darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo laiką, atlyginimą. Atlyginimą sutarė kažkas virš 1 000 eurų, apie 1 400-1 500 eurų, kuris bus mokamas kartą į mėnesį pervedant į banko kortelę. Lyg ir buvo kalbama apie viršvalandžius, bet dabar jau nepamena. Yra tekę dirbti viršvalandžius dėl avarinių atsitikimų, nes reikėdavo viską sutvarkyti ir žmonėms paleisti vandenį. Viršvalandžių nebuvo daug tekę dirbti. Buvo ir darbo savaitgalių jei budi pagal avarinę. Kiekvieną mėnesio pirmąją darbo dieną, būdavo pervedamas atlyginimas į banko sąskaitą. Taip pat kiekvieno mėnesio pradžioje į buitines patalpas atvykdavo K., kuris turėdavo lapą ant kurio surašyta pavardės ir sumos. Pagal jį jis dalindavo pinigus. Jis tiesiog kviesdavo pavardėmis ir duodavo grynuosius pinigus. Už tai pasirašyti nereikėdavo. Gaudavo įvairias sumas, buvo ir 100 eurų ir 300 eurų, bet per metus ne mažiau kaip 1 500 eurų, o nuo darbo pradžios iki 2024 m. liepos mėnesio ne mažiau kaip 5 000 eurų. Šiuos pinigus paduodavo ir sakydavo kaip už viršvalandžius. 2024 m. liepos 1 d. dieną, jei gerai pamena, gavo apie 300 eurų, tikslios sumos pasakyti negali, nepamena, gavęs pinigus išėjo namo.
Liudytojas A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo statybininku UAB „S. V.“ laikotarpiu nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. liepos. Jam buvo duotas technikos direktoriaus K. telefono numeris, jis juo paskambino ir sutarė kada atvyks į darbo pokalbį. Ten kalbėjosi su Kęstu, aptarė darbo sąlygas, darbo laiką, atlyginimą ir pasirašė darbo sutartį. Atlyginimą sutarė 1 100-1 200 eurų kartą per mėnesį, pervedant į banko sąskaitą. Apie viršvalandžius kalbos nebuvo. Jam yra tekę dirbti viršvalandžius tik tuomet, kai nebuvo spėjama darbo metu užbaigti darbų, yra tekę gal porą savaitgalių dirbti. Kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną buvo mokamas atlyginimas į banko sąskaitą, tačiau taip pat pradžioje mėnesio atvykdavo į buitines patalpas K., kuris visada turėdavo lapą su pavardėmis ir sumomis. Jis kviesdavo po vieną ir kiekvienam duodavo grynuosius pinigus, kaip kažkada buvo pasakyta, kad už viršvalandžius. Kadangi jis išdirbo tik metus laiko, o dar buvo ir žiemos sezonas, kuriuo nedirbama, tai gryno darbo buvo apie 9 mėnesius, tai per visus tuos 9 mėnesius gavęs ne mažiau kaip 500 eurų grynųjų pinigų. Kadangi jau tame darbe nedirba, nuo jo išėjimo praėjo daugiau nei metai laiko, smulkesnių aplinkybių neprisimena.
Liudytojas R. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „S. V.“ nuo 2020 m. projektų vadovo pareigose. Šį darbą pasiūlė paskambinęs iš UAB „S. V.“ A. A. arba V. A.. Pokalbis vyko lyg dalyvaujant A. ir V., dabar jau tiksliai neprisimena. Sutartyje buvo numatyta, kad dirbs projektų vadovu. Darbo užmokestis numatytas apie 1 600-1 700 eurų mokant kartą per mėnesį į SEB banko sąskaitą. Jam yra tekę dirbti viršvalandžius, bet nedaug, o jei būdavo avarinis budėjimas, tuomet dirbdavo nuotoliniu būdu iš namų, o prireikus, vykdavo į objektus. Tokių budėjimų nebuvo daug, gal kartą į keturis mėnesius. Kai būdavo atlyginimų diena, buvo išmokamas į banko sąskaitą atlyginimas iki mėnesio 5 dienos. Taip pat gaudavo grynais pinigais, kuriuos paduodavo V. Jis atnešdavo ir paduodavo į rankas. Kokia tiksliai suma būdavo, tai negalėtų konkrečiai įvardinti, sumos būna skirtingos, bet galėtų pasakyti, kad žiūrint nuo 2021 m., per metus gaudavo ne mažiau kaip 2 000 eurų grynais pinigais. Dar gali pasakyti, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. jis UAB „S. V.“ direktorius, kadangi kitu atveju įmonė negali dalyvauti viešuose konkursuose, o tai ir yra pagrinde darbo esmė, nauji objektai.
Liudytojas A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbęs UAB „S. V.“ statybininku nuo 2017 m. iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. Darbo sutartyje buvo nurodytas atlyginimas 600-700 eurų. Atlyginimas buvo mokamas kartą per mėnesį pervedant į banko sąskaitą. Taip pat būdavo, kad atvykdavo technikos direktorius K. S. su lapu popieriaus, kur buvo parašyta vardai pavardės, sumos. Jis kviesdavo po vieną ir išmokėdavo grynuosius pinigus. Jis gavęs labai nedaug grynųjų pinigų. Būdavo kad į mėnesį ir 20-25 eurus. Tikslios sumos įvardinti negali, bet gavęs, kiek pamena, ne mažiau 500 eurų per metus. Kadangi dirbo iki 2021 m. rugsėjo mėnesio, todėl per 2021 m. galėjo gauti ne mažiau 250 eurų.
Liudytojas A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pradėjo dirbti UAB „S. V.“ nuo 2021 m. birželio mėnesio. Atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą kartą per mėnesį. Jei reikėdavo užbaigti darbus, tai tekdavo dirbti ir viršvalandžius. Viršvalandžių nelabai buvo, gal per mėnesį kartą ar du, o dar būdavo avariniai budėjimai, tai per mėnesį porą savaičių išeidavo, bet nereiškia, kad per kiekvieną budėjimą yra išvažiavimai į avarinę vietą. 2021 m. spalio mėnesį pradėjo dirbti ekskavatorininku, pradirbo apie metus laiko. Kai būna atlyginimų diena, tai kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną atlyginimas pervedamas į banko sąskaitą. Tada K. arba dienos pradžioje arba pabaigoje atvykdavo su lapu popieriaus su pavardėmis ir sumomis. Jis kviesdavo po vieną ir duodavo grynuosius pinigus. Kiek pamena, pasirašyti niekur nereikėdavo. Jis pats gavęs grynųjų pinigų iš K. įvairiomis sumomis. Pačioje pradžioje per mėnesį buvo net ir 20 eurų, vėliau didėjo suma. per 2022 m. galėjo gauti ne mažiau kaip 3 300 eurų, per 2023 m. – taip pat 3 300 eurų, o 2024 m. iki liepos 1 d galėjo gauti ne mažiau kaip 1 700 eurų grynaisiais pinigais.
Liudytojas T. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2016 metų nepertraukiamai iki šios dienos dirba UAB „S. V.“ statybos darbų vadovu. Atlyginimas buvo apie 1 200 eurų per mėnesį, mokant į banko sąskaitą, be avansinio išmokėjimo. Jam beveik netekę dirbti viršvalandžių, nebent tik savaitgaliais, kai įmonė laimėjo konkursą avariniams darbams atlikti. Per mėnesį tokio budėjimo panašiai gaunasi vienas savaitgalis. Atlyginimas kaip ir minėjo mokamas kartą per mėnesį, pirmą darbo dieną, pervedant į banko sąskaitą. Taip pat buvo mokami ir grynieji pinigai, kuriuos išmokėdavo V. Jis tiesiog paduodavo pinigus į rankas ir tiek. Tikslių sumų įvardinti negali, bet galėtų pasakyti, kad į mėnesį grynųjų pinigų gaudavo apie 500 eurų. Dirbdamas visus metus be sezoniškumo, tik atmetus mėnesį atostogų, gaunasi grynųjų pinigų gavęs ne mažiau 5 000 eurų. Šie pinigai buvo, kaip jis suprato motyvaciniai priedai.
Liudytojas R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis UAB „S. V.“ pradėjo dirbti apie 2021 m. rudenį ekskavatorininko pareigose. Darbo sutartyje buvo numatytas apie 1 100 eurų per mėnesį atlyginimas mokant vieną kartą, pervedant į banko kortelę, mėnesio pradžioje. Kai būdavo atlyginimo diena, gaudavo atlyginimą į banką. Tada arba tą pačią dieną, arba po kelių dienų atvažiuodavo K. su popieriaus lapu ir, kviesdamas po vieną, darbuotojams duodavo grynuosius pinigus. Jis gavęs labai mažai, nes dirbo buitinėse patalpose, viršvalandžių nedirbo, todėl per mėnesį gaudavo grynųjų pinigų mažai – 10 ar 20 eurų. Per metus galėjo gauti ne mažiau kaip 100 eurų, tai per visą darbo laikotarpį, jei dirbo 3 metus, tai ir galėjo gauti ne mažiau 300 eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. B. parodė, kad nuo 2009 m. dirba UAB „S. V.“ vyr. buhaltere. Darbuotojams pagal tabelį už dirbtus viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis atlyginimas apskaičiuojamas pagal darbo kodeksą padidintu tarifu, kuris išmokamas kartu su atlyginimu bankiniu pavedimu. Nėra girdėjusi, kad vadovas ar kitas įmonės darbuotojas mokėtų pinigus darbuotojams grynais pinigais. Neoficialios apskaitos neveda ir neatlieka jokio neoficialaus darbuotojų atlyginimo skaičiavimo. Turėdavo visus duomenis apie išdirbtas valandas, nes turi darbuotojų darbo sutartis, duomenis apie nedarbingumą arba atostogas ir taip suvesdavo juos į lentelės grafas, o sistema pati automatiškai sugeneruodavo tabelį ir algalapį. Atspausdindavo ir nešdavo direktoriui pasirašyti ir direktorius atlikdavo pavedimus arba kai kada atlikdavo pavedimus ir administratorė M. Po pasirašymo ir pinigų pervedimo dokumentai grįždavo atgal pas ją. Pateikdavo įmonės vadovui ar pavaduotojui oficialų apskaičiuotą atlyginimą, o kaip būdavo toliau ar aplamai buvo skaičiuojamas neoficialus atlyginimas, kas jį ir kaip skaičiavo, jai nėra žinoma. Niekada nesidomėjo ir niekada jokių neoficialaus atlyginimo skaičių nematė, duomenų tam nepateikinėjo. Buvo atvejų, kad pavaduotojas V. prašydavo atsiųsti algalapius, tabelius, nes jis turi teisę žinoti ir tai matyti, todėl yra jam pateikusi.
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. A. parodė, kad nuo 1999 m. iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „S. V.“ direktoriaus pareigose. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir susipažinęs su atlikta specialisto užduotimi, sužinojo, kad norėdami užsidirbti papildomai, UAB „S. V.“ darbuotojai – technikos direktorius K. S. ir pavaduotojas V. A., abu susitarę, kad atsiradus darbų užsakovams, kurie nori ir gali atsiskaityti už įvairius statybos-rangos darbus grynaisiais, tokius darbus jie atliks pasinaudodami UAB „S. V.“ bendrovės žmogiškaisiais (darbuotojais) ir technikos ištekliais, nieko apie tai nesakydami ir neinformuodami jo ir, neoficialiai atlikę šiuos darbus, gautą pelną pasidalins tarpusavyje. Nesitikėjo to iš savo darbuotojų, kurie yra ir jo giminaičiai. Norėdamas išsiaiškinti visą susidariusią situaciją, kalbėjosi su K. S. ir V. A., kurie paaiškino, kad nuo 2021 metų, atsiradus tokiems darbams, K. S. su V. A. organizavo tokių darbų atlikimą, darbus atlikusiems darbuotojams sudarydami įspūdį, kad pastarieji tiesiog gauna priedus prie oficialaus savo darbo užmokesčio. Šiam sumanymui įgyvendinti V. A. nurodė nieko apie tai nežinojusiai buhalterei R. B., kad ji jam atspausdintų darbo užmokesčio žiniaraštį, nurodydamas, kad jam to reikia norint stebėti darbo efektyvumą. K. S. su V. A., atsižvelgdami į kiekvieno mėnesio užsakymus grynaisiais, suskaičiuodavo kiek turi sumokėti darbuotojams iš surinktų („chaltūrų“) neoficialių uždarbių. Apie darbuotojų išdirbtas valandas V. A. kompiuteryje į pasidarytą lentelę vesdavo sumas bei valandas, tada tą lentelę spausdindavo ir duodavo K. S., kuris kartu su pinigais, važiuodavo į objektus ir ten juos išmokėdavo. Apskaičiavus neoficialiai gautas, nuo UAB „S. V.“, jo (A. A.) ir buhalterės nuslėptas, pajamas, jie pasidalino likusį gautą atlygį grynaisiais. Kokios tai galėjo būti sumos neįsivaizduoja. V. A. sutuoktinė R. A. dirbo UAB „S. V.“ vadybininkės pareigose ir atliko jai pavestas darbines funkcijas (ieškojo klientų, objektų, derindavo jų atlikimo eigą, sąmatas, vykdavo apžiūrėti ir pateikdavo surinktą ir susistemintą informaciją apie esamus ir būsimus objektus). Ji dirbdavo nuotoliniu būdu, atsiskaitydavo vadovams tiesiogiai, pasirašydavo visus būtinus darbų saugos dokumentus. Jis atsakomybes bendrovėje buvo paskirstęs taip, kad K. S. su V. A. buvo atsakingi už statybos rangos darbų užsakymų suradimą, įgyvendinimą, priežiūrą, apskaitą. Jis (A. A.) buvo atsakingas už bendrovės strateginį planavimą, personalo priėmimą, atleidimą, todėl K. S. su V. A. ir pasinaudojo šia situacija asmeniniais tikslais gaudami neoficialias pajamas. Nei jis (A. A.) asmeniškai, nei UAB „S. V.“ jokios naudos ar pajamų iš to neturėjo. Dėl padarytų veiksmų tiek K. S., tiek V. A. labai gailisi, išgyvena. Abu seniai dirbantys įmonėje, visada buvo geri, sąžiningi darbuotojai. Jie abu su UAB „S. V.“ raštu susitarė, kad solidariai atlygins visus bendrovei padarytus nuostolius, todėl bendrovė civilinio ieškinio byloje nereikš.
Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl įtariamojo A. A. 2025 m. liepos 8 d. nutarimu nutrauktas.
2024 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai disponuoja informacija, jog įmonė UAB „S. V.“, į. k. (duomenys neskelbtini) , buveinė adresu (duomenys neskelbtini) , registruota 1999 metais, veiklos sritis – lauko inžinerinių tinklų tiesimas ir kiti bendrastatybiniai darbai, atsakingi asmenys: direktorius A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., direktoriaus pavaduotojas V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., buhalterė R. B., gim. (duomenys neskelbtini) darbų vadovas K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., padedant UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , vadybininkui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., galimai organizuoja įmonės veiklos politiką, strategiją ir vidaus procedūras taip, kad dalis UAB „S. V.“ už tariamai įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų pinigų yra grynais pinigais grąžinami direktoriui A. A. ir vėliau iš šių pinigų darbuotojams mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, taip išvengiant labai didelės vertės mokestinės prievolės valstybei, tai yra apgaulingai organizuoja ir tvarko teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą ir daro labai didelę žalą (suma viršija 900 MGL) valstybei ir dėl to negalima visiškai arba iš dalies nustatyti UAB „S. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
2024 m. liepos 1 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB „S. V.“ administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir išimta: kompiuterinė technika, UAB „S. V.“ finansinės apskaitos dokumentai.
2024 m. liepos 1 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB „S. V.“ buitinėse ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir išimta: neoficialus darbo užmokesčio žiniaraštis, grynieji pinigai – 4 615 eurai, skirti išmokėti darbuotojams kaip neoficialus darbo užmokestis. iš jų – 2 275 eurai išimti iš darbuotojų, o 2 340 eurai rasti ir išimti iš K. S..
2024 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas V. A. darbo kompiuteris, kuriame kompiuterio darbalaukyje yra „Microsoft Exel“ failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurį atidarius, matosi darbuotojų neoficialių algų mokėjimo lentelės. Lentelės yra su pavadinimais balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis. Lentelėse yra nurodyti darbuotojų vardai su pavardėmis. Lentelės suskirstytos į grafas kuriose nurodytas dieninis darbo užmokestis, kiek dirbta dienų, atlyginimas, viršvalandžiai, atlyginimas už viršvalandžius, suma į kortelę, suma į rankas, skola, bendras atlyginimas.
2025 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo atlikta krata UAB „S. V.“ technikos direktoriaus K. S. naudojamame automobilyje „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu UAB „S. V.“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini). Kratos metu daiktadėžėje buvo rasti 4 000 eurų bei tarp priekinių sėdynių esančiame porankyje buvo rasta 2 140 eurų. Viso automobilyje rasta 6 140 eurų. Tuo pat metu, atlikus kratą ir UAB „S. V.“ buitinėse ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iš K. S. rankų išimti 2 340 eurai, kurie buvo skirti darbuotojams išmokėti ir 2 275 eurai, kurie jau buvo darbuotojams išmokėti. Viso darbuotojams buvo turima išmokėti neoficialių išmokų bendroje 4 615 eurų sumoje.
2025 m. liepos 8 d. Polis naršyklės išrašo duomenimis, juridinis asmuo – UAB „S. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. A. A., nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. įmonės vadovas R. D.. Įmonės tikslas tenkinti akcininkų privačius interesus, vykdant ūkinę veiklą pasirinktose veiklos srityse bei gaunat pelną iš pastatų statybos, inžinerinių statinių statybos, specializuotos statybos veiklos. Įstatyminio kapitalo dydis 2896, akcijų skaičius 100, vardinių paprastųjų akcijų skaičius 100, vardinės paprastosios akcijos vertė 28,96 Eur.
2025 m. liepos 2 d. VĮ „Registrų centro“ išrašo duomenimis, už 2021, 2022, 2023 metus pateiktos metinės finansinės ataskaitos, kurias pasirašė UAB „S. V.“ direktorius A. A., už 2024 metus pateikė UAB „S. V.“ direktorius R. D.. Iš pateiktų metinių finansinių ataskaitų turinio matyti, kad UAB „S. V.“ ataskaitas teikė vyr. buhalterė R. B..
2004 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartis Nr. 7, sudaryta tarp UAB „S. V.“ ir K. S.. K. S. priimamas pagal neterminuotą darbo sutartį į statybos ir montavimo darbų meistro pareigas. 2005 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 05-08-31, 1.2 p. keičiamos pareigos į technikos direktoriaus pareigas.
2006 m. sausio 3 d. darbo sutartis Nr. 29, sudaryta tarp UAB „S. V.“ ir V. A.. V. A. priimamas pagal neterminuotą darbo sutartį į vadybininko pareigas. 2007 m. rugsėjo 3 d. Įsakymu Nr. 07-09-03/2, 1.2 p. keičiamos pareigos į direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2025 m. gegužės 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje pateikti atsakymai:
1. 2024 m. spalio 10 d. apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2773200-24, nurodyta, kad A. A., V. A., V. B., A. B., D. D., R. D., M. D., A. E., M. E. G., D. G., D. G., T. G., T. G., E. J., Ž. J., V. K., E. K., J. K., A. K., J. K., A. P., A. P., M. P., R. P., V. P., A. P., M. S., A. S., D. S., R. V., K. V., A. B., A. G., E. G., M. S. tiriamuoju laikotarpiu buvo išmokėta 121 600 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais.
2. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad didžioji dalis išmokėtų grynųjų pinigų, t. y. 121 406,15 Eur, pagal ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją yra neįforminti apskaitos dokumentais ir neapskaityti bendrovės apskaitoje.
3. Atsižvelgiant į 1 lentelėje nurodytą apklaustų asmenų darbo laikotarpį, vertinant, kad papildomos išmokos mokėtos tik už pilnus mėnesius, t. y. nevertinant mėnesių, kai darbuotojas buvo priimtas ir atleistas, apskaičiuota, kad vidutiniškai per mėnesį buvo išmokėta A. A. – 7,14 Eur, V. A. – 125 Eur, V. B. – 60 Eur, A. B. – 15 Eur, A. B. – 3,57 Eur, D. D. – 500 Eur, R. D. – 142,85 Eur, M. D. – 230,55 Eur, A. E. – 50 Eur, M. E. G. – 50 Eur, A. G. – 4,52 Eur, E. G. – 480 Eur, D. G. – 78,57 Eur, D. G. – 150 Eur, T. G. – 187,5 Eur, T. G. – 119,04 Eur, Ž. J. – 257,14 Eur, E. J. – 151,97 Eur, V. K. – 128,20 Eur, E. K. – 173,07 Eur, J. K. – 57,14 Eur, A. K. – 85,71 Eur, J. K. – 12,38 Eur, A. P. – 45,45 Eur, A. P. – 7,01 Eur, M. P. – 114,28 Eur, V. P. – 6,66 Eur, R. P. – 10 Eur, A. P. – 150 Eur, M. S. – 6,06 Eur, A. S. – 78,57 Eur, D. S. – 122,5 Eur, M. S. – 16,66 Eur, R. V. – 71,42 Eur, K. V. – 244 Eur (3 lentelė).
Išvada atsakant į klausimą „Jei pagal ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją (darbuotojų liudytojų pateiktus parodymus) darbo užmokestis darbuotojams mokėtas neoficialiai, tai kiek ir kokių mokesčių ir įmokų susijusių su darbo santykiais nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą UAB „S. V.“ nuo užduotyje nurodytiems darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio?“
1. Iš viso UAB „S. V.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo 56 846,83 Eur GPM (5 lentelė).
2. Iš viso UAB „S. V.“ VSDFV pateiktuose pranešimuose už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 31 d. neįrašė ir nesumokėjo 53 299,52 Eur socialinio draudimo įmokų (6 lentelė).
Išvada atsakant į 4 klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „S. V.“ finansinė apskaita buvo tvarkoma pagal LR galiojančių teisės aktų reikalavimus? Jeigu ne, ar dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „S. V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpį? Kas pagal teisės aktų reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už UAB „S. V.“ finansinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą?“
1. Pagal Tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „S. V.“ finansinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų.
2. UAB „S. V.“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesilaikė FAĮ 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nesilaikė 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, jeigu apskaitos dokumentais neįformino ir apskaitoje neužregistravo dalies ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčiu, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „S. V.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
3. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pagal FAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalis „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. pagal 13 straipsnio 1 dalį „subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą“.
Pagal DAĮ 12 straipsnio 2 dalį „už <...> privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. buvo A. A..
Pagal BK 222 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – tiek pačių kaltinamųjų V. A. bei K. S. parodymai, kuriuose jie visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje, liudytojų UAB „S. V.“ buvusių ir esamų darbuotojų parodymai apie tai, kad be oficialaus atlyginimo jie gaudavo ir papildomą neoficialų atlyginimą, išmokamą grynaisiais pinigais, o po grynųjų pinigų gavimo, jokių dokumentų jie nepasirašydavo, kratos protokolai, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada – patvirtina, kad kaltinamieji V. A. ir K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. A. ir K. S. bendrais veiksmais, tiesiogine tyčia, veikdami kaip faktiniai įmonės UAB „S. V.“ vadovai, apgaulingai tvarkė UAB „S. V.“ buhalterinę apskaitą, kuomet dėl to negalima iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., o būtent, susitarė, kad pasinaudojant užimamų pareigų pagrindu, savarankiškai savo nuožiūra disponuos Įmonės veiklai skirtais ištekliais – technika ir žmogiškaisiais ištekliais dėl turimų įgaliojimų kontroliuoti Įmonės darbuotojų veiklą, funkcijas bei duoti valdingus pavedimus, užsakovams atliks Įmonės veiklos turinį sudarančius darbus bei už juos kaip užmokestį gautomis lėšomis grynaisiais pinigais Įmonės darbuotojams mokės neoficialų darbo užmokestį, kurį sudaro už viršvalandinį darbą apskaičiuojamos ir sumokamos grynųjų pinigų sumos. Kaltinamieji nenustatytiems užsakovams atliko su Įmonės veiklos turiniu sutampančius darbus, už kuriuos kaip užmokestį gavo ne mažiau kaip 121 406,15 Eur grynaisiais pinigais, nepateikė duomenų įtraukimui į Įmonės finansinę apskaitą apie asmeniškai sudarytus nenustatytus tokius sandorius bei apie iš tokių užsakovų gautas lėšas, dėl ko nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingi Įmonės direktorius A. A. ir vyriausioji buhalterė R. B. neapskaitė tokių sandorių bei lėšų Įmonės buhalterinėje apskaitoje. Be to, V. A. ir K. S. bendrais veiksmais laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. nustatė ir apskaičiavo Įmonės darbuotojams mokėtiną neoficialų darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei gautomis lėšomis kiekvieną mėnesį apskaičiuotomis išmokomis išmokėjo iš viso 121 406,15 eurų grynaisiais pinigais Įmonės darbuotojams: A. A., V. A., V. B., A. B., A. B., D. D., R. D., M. D., A. E., M. E. G., A. G., E. G., D. G., D. G., T. G., T. G., Ž. J., E. J., V. K., E. K., J. K., A. K., J. K., A. P., A. P., M. P., V. P., R. P., A. P., M. S., A. S., D. S., M. S., R. V., K. V., nepateikė duomenų įtraukimui į Įmonės finansinę apskaitą apie šią išmokėtą darbo užmokesčio sumą, dėl ko nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką už finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingi Įmonės direktorius A. A. ir vyriausioji buhalterė R. B. apskaitos dokumentais neįformino ir apskaitoje neužregistravo 121 406,15 eurų grynaisiais pinigais išmokėtą sumą sudarančių ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčiu Įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu buvo padaryta labai didelė turtinė žala valstybei – 110 146, 35 eurų, nes dėl nurodytomis aplinkybėmis V. A. ir K. S. padarytos nusikalstamos veikos, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką už Įmonės finansinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą atsakingiems Įmonės direktoriui A. A. ir vyriausiajai buhalterei R. B. neapskaičius tokių sandorių ir išmokėtų grynųjų pinigų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo 56 846,83 Eur GPM bei VSDFV pateiktuose pranešimuose už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. neįrašė ir nesumokėjo 53 299,52 Eur socialinio draudimo įmokų.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų V. A. ir K. S. padaryta nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuota teisingai.
III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
BK 222 straipsnio 2 dalies sankcijoje už V. A. ir K. S. padarytą nusikalstamą veiką numatytos dvi bausmės rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. V. A. ir K. S. įsipareigojo atlyginti UAB „S. V.“ padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad prokuroras pagrįstai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutiko.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikosi BK bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis V. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis veikė bendrai su kitu kaltinamuoju – K. S., savo veiksmais kaltinamieji siekė finansinės naudos. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. neteistas, vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, V. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje, skirtina prokuroro siūloma, straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos mąstą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra neteistas ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dirba, todėl spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskiriant prokuroro siūlomą baudos dydį – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur baudą.
Kaltinamasis K. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis veikė bendrai su kitu kaltinamuoju – V. A., savo veiksmais kaltinamieji siekė finansinės naudos. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. S. neteistas, vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo, vedęs, dirba. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, K. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje, skirtina prokuroro siūloma, straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos mąstą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra neteistas ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dirba, todėl spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskiriant prokuroro siūlomą baudos dydį – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur baudą.
Kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamiesiems paskirtinos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.
BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas konfiskuoja turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. <...> aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019, 2K-7-76-719/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. kratos metu UAB „S. V.“ patalpose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas neoficialus darbo užmokesčio žiniaraštis bei grynieji pinigai – 4 615 Eur, kurie buvo skirti darbuotojams išmokėti neoficialų darbo užmokestį. Dalis pinigų – 2 275 Eur paimti iš darbuotojų, tuo tarpu kita dalis pinigų – 2 340 Eur rasti ir paimti iš kaltinamojo K. S.. Aplinkybę, kad šie pinigai buvo skirti neoficialiam darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti patvirtina ne tik paties kaltinamojo K. S. parodymai apie tai, kad 2024 m. liepos 1 d. jis, iki atvykstant policijos pareigūnams, buvo spėjęs išmokėti dalį neoficialaus darbo užmokesčio darbuotojams, tačiau ir liudytojų – įmonės UAB „S. V.“ darbuotojų parodymai, kad dalis jų kratos atlikimo dieną gavo grynųjų pinigų ir po jų gavimo nepasirašė jokių dokumentų bei tokiu būdu neoficialus darbo užmokestis jiems buvo mokamas ne vieną kartą. Be to, 2024 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus kito kaltinamojo – V. A. darbo kompiuterį, jame buvo rastas ir Microsoft Exel failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini), kuriame buvo sudaryta neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelė. Be kita ko, 2025 m. gegužės 6 d. FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, didžioji dalis išmokėtų grynųjų pinigų, t. y. 121 406,15 Eur, pagal ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją yra neįforminti apskaitos dokumentais ir neapskaityti bendrovės apskaitoje.
Tad darytina išvada, kad kratos metu rasti ir paimti grynieji pinigai, naudoti neoficialiam darbuotojų darbo užmokesčiu išmokėti, iš viso 4 615 Eur, yra neapskaityti įmonės apskaitoje ir gauti neteisėtu būdu bei yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl turi būti konfiskuotini.
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. Z. 2024 m. liepos 4 d. nutarimu kaltinamajam K. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: 1. pinigams, rastiems 2024 m. liepos 1 d. atlikus kratą įtariamojo K. S. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 10 000 eurų. Pinigai priduoti į Kauno apskrities VPK Depozitinę sąskaitą, vertė: 10 000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimas ir disponavimas. Apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 2. pinigams, rastiems 2024 m. liepos 1 d. atlikus kratą įtariamojo K. S. darbo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) ir paimta 4 615 eurų. Pinigai priduoti į Kauno apskrities VPK Depozitinę sąskaitą, vertė: 4 615,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimas ir disponavimas. Apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 3. pinigams, rastiems 2024 m. liepos 1 d. atlikus kratą įtariamojo K. S. naudojamame automobilyje „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 6 140 eurų. Pinigai priduoti į Kauno apskrities VPK Depozitinę sąskaitą, vertė: 6 140,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimas ir disponavimas. Apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas daliai kaltinamojo K. S. turto: 1. 2024 m. liepos 1 d. kratos K. S. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastiems ir paimtiems 10 000 eurų; 2. 2024 m. liepos 1 d. kratos K. S. naudojamame automobilyje ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu rastiems ir paimtiems 6 140 eurų.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo pratęstas du kartus – 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2025 m. liepos 4 d. nutartimis, K. S. turtui: 2024 m. liepos 1 d. kratos įtariamojo K. S. darbo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), metu rastiems ir paimtiems 4 615 eurų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimas ir disponavimas. Apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu 4 615 eurų konfiskuotini, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turto konfiskavimui užtikrinti, paliekamas galioti kaltinamojo K. S. turtui: 2024 m. liepos 1 d. kratos įtariamojo K. S. darbo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), metu rastiems ir paimtiems 4 615 eurų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki visiško teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam K. S. paskirto turto konfiskavimo įvykdymo.
Civilinis ieškinys nepareikštas, žala valstybės biudžetui atlyginta, UAB „S. V.“ ieškinio byloje nepareiškė, nes kaltinamieji įsipareigojo žalą atlyginti, kardomosios priemonės nebuvo paskirtos, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- neoficialūs žiniaraščiai, išimti 2024 m. liepos 1 d. kratos metu iš UAB „S. V.“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), paliktini saugoti prie bylos;
- DVD diskas prie 2024 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo paliktinas saugoti byloje;
- UAB „S. V.“ finansinės apskaitos dokumentai, išimti 2024 m. liepos 1 d. kratos metu iš UAB „S. V.“ administracijos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), grąžintini UAB „S. V.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. sumažintą bausmę – 100 MGL dydžio, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. sumažintą bausmę – 100 MGL dydžio, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsniu, įpareigoti V. A. ir K. S. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas galutines sumažintas bausmes – baudas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. V. A. ir K. S. išaiškinti, kad sumokėję baudas, jie privalo banko kvitą pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš K. S. kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti 4 615 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų) valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, turto konfiskavimui užtikrinti, skirtą K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: 2024 m. liepos 1 d. kratos įtariamojo K. S. darbo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), metu rastiems ir paimtiems 4 615 eurų, palikti galioti iki visiško šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu K. S. paskirto turto konfiskavimo įvykdymo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudžiama naudoti ir disponuoti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- neoficialius žiniaraščius, išimtus 2024 m. liepos 1 d. kratos metu iš UAB „S. V.“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), palikti saugoti prie bylos;
- DVD diską prie 2024 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo palikti saugoti byloje;
- UAB „S. V.“ finansinės apskaitos dokumentus, išimtus 2024 m. liepos 1 d. kratos metu iš UAB „S. V.“ administracijos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „S. V.“.
Išaiškinti V. A. ir K. S., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.