Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P., jo įgaliotam atstovui advokatui V. A.,

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėjui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. įgaliotos atstovės advokatės L. D. skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-31-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento skyriaus vedėja 2022 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-31-2022 R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 3750 Eur dydžio baudą dėl to, kad 2021 m. lapkričio 17 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė) direktorius R. P., eidamas savo pareigas ir būdamas atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi Įmonės darbuotojai būtų pasitikrinę sveikatą dėl COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) nustatyta tvarka. Įmonės darbuotojai: direktorius R. P., vyr. buhalterė A. P., ekonomistė L. P., inžinierius mechanikas V. D., transporto vadybininkė L. S., administratorė L. B., autoelektrikas A. B., budintys mechanikai E. B. ir G. S. nebuvo įtraukti i darbuotojų sąrašą, kurie privalo periodiškai tikrintis sveikatą dėl COVID-19 ligos. Nesant duomenų, kad nurodyti Įmonės darbuotojai neserga COVID-19 liga, buvo sukelta rizika išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) Įmonės darbuotojų tarpe bei rizika užkrėsti koronaviruso infekcija Įmonės klientus (interesantus). R. P. neužtikrino periodinių profilaktinių tyrimų proceso, siekiant užtikrinti tinkamą tyrimų periodiškumą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo 7 punkto reikalavimą (b. l. 62-65).

Sprendimo 7 punktas nukreipia į Sprendimo 6.1. papunktį, kuriame nurodyta, kad profilaktiniai periodiniai tyrimai (ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų) atliekami ir Sprendimo 6.1.1.1. papunktyje įvardintiems asmenims, nurodytiems Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas), 2 punkte. Į šį sąrašą įtraukta ir viešojo transporto bei keleivių vežimo veikla, kuria verčiasi UAB „Skuodo autobusai“. Pažymi, kad šis Nutarimo punktas nuo 2022-02-04 panaikintas Vyriausybės 2022-02-02 nutarimu Nr. 75.

Tačiau to paties Nutarimo 4 punktu yra patvirtinta ir tokių darbuotojų, kurie patenka į Nutarimo 2 punktu patvirtintą sąrašą, sveikatos tikrinimosi tvarka. Šios tvarkos 4 punkte numatyta, kad Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesiogini kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, o tvarkos 5 punkte numatyta, kad tokių darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą.

Taigi, tik tie darbuotojai, kurie yra įtraukti į Nutarimu 2 patvirtintą Sąrašą ir turintys tiesiogini kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga. Vadinasi, pagrindinis ir vienintelis kriterijus, kuris apsprendžia kuriems darbuotojams privaloma periodiškai tikrintis ar neserga užkrečiamąją liga, yra tiesioginis kontaktas darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis. Tuo tarpu NVSC skundžiamame Nutarime nurodo priešingai, t. y. kad „Darbdaviui nėra palikta diskrecija nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sąrašą, o kuriuos ne“, dėl ko atliko netinkamą šios teisės normos aiškinimą ir priėmė neteisėtą išvadą, o kartu ir Nutarimą. Vis dėlto, Vyriausybė, priimdama Nutarimą, labai aiškiai nurodė, kad periodiškai tikrintis sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga privalo tik tie darbuotojai, kurie atliekant darbo funkcijas turi tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Taigi, ne visi darbuotojai, kaip nurodo NVSC, turi periodiškai tikrintis sveikatą ar neserga užkrečiamąja liga, ir ne darbdavys nusprendė, kad tikrintis sveikatą turi tik tie darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą atliekant darbo funkcijas.

Be to, Nutarime NVSC nurodydama, kad „Visi darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis (...) privalo būti į traukti į minėtą sąrašą“, pati pripažįsta, kad į sąrašą dėl periodinio sveikatos tikrinimo turi būti įtraukti visi tie darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. O tai reiškia, kad tie darbuotojai, kurie tiesioginio kontakto neturi, neturi būti į traukti į minėtą sąrašą. Vadinasi, R. P., kaip įmonės vadovui, atsakomybė už Sprendimo 7 punkto pažeidimą galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei nebūtų užtikrintas būtent tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis turinčių darbuotojų profilaktinių tyrimų periodiškumas.

Šiuo atveju į periodinio sveikatos tikrinimo sąrašą nebuvo įtraukti darbuotojai: direktorius R. P., vyr. buhalterė A. P., ekonomistė L. P., inžinierius mechanikas V. D., transporto vadybininkė L. S., administratorė L. B., autoelektrikas A. B., budintys mechanikai E. B. ir G. S., nes šie darbuotojai ne tik neatlieka viešojo transporto bei keleiviu vežimo veiklos, bet savo darbo funkcijų atlikimo vietoje neturi ir tiesioginio kontakto nei su kitais bendrovės darbuotojais, nei su klientais, dėl ko jiems nekyla pareiga periodiškai tikrintis sveikatą ar neserga užkrečiamąja liga.

Dar 2020 m. kovo 18 d. darbdavys atliko visų darbuotojų profesinės rizikos dėl COVID-19 įvertinimą ir konkretaus darbuotojo tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis (įsakymas Nr. V1-14 „Dėl darbuotojų darbo sąlygų ir (ar) ekstremalios situacijos laikotarpiu“, ir nustatė pareigybes, kurias užimantys asmenys neišvengiamai turi kontaktą su kitais asmenimis, ir kurias užimantys asmenys neturi tokio kontakto. Prie tokių pareigybių, kurias užimantys asmenys gali savo darbo funkcijas atlikti nekontaktuodami su klientais, kitais asmenimis, nuotoliniu būdu ar pagal lankstų grafiką, buvo priskirtos administratorės, vvr. buhalterės, transporto vadybininkės, ekonomistės, inžinieriaus-mechaniko, budinčio mechaniko, autobusų mechaniko, autoelektriko ir pagalbinio darbininko pareigybės (Įsakymo 2.2., 2.2.1., 2.3.1. punktai).

Kaip matyti iš įsakymu Nr. V1-14 patvirtino Profesinės rizikos dėl COVID-19 įvertinimo kortelės - prevencinių priemonių plano Nr. 1, direktoriaus, vyr. buhalterio, administratorės, transporto vadybininkės, ekonomistės darbai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, klientai aptarnaujami taip pat nuotoliniu būdu, atsisakyta fizinio bendravimo su kitais asmenimis, o jei nesant galimybės tokiu būdu bendrauti, turi būti išlaikomas ne mažiau kaip 2 metrų atstumas ir ne ilgesnis nei 15 min. kontaktas, šie darbuotojai dirba po vieną atskiruose kabinete, užtikrinant ne mažesnį nei 10 kv. m plotą, bendrose patalpose ribojamas darbuotojų skaičius, laikomasi reikalaujamų atstumų. Profesinės rizikos dėl COVID-19 įvertinimo kortelės - prevencinių priemonių plane Nr. įvertintos inžinieriaus - mechaniko, autoelektriko, budinčių mechanikų profesinės rizikos dėl COVID-19, ir nustatyta, kad šie darbuotojai negali dirbti nuotoliniu būdu, tačiau jų darbas turi būti organizuojamas, kad nebūtų tiesioginio kontakto su kitu bendrovės darbuotoju ar kitais asmenimis, nurodymai ir darbo klausimai sprendžiami ryšio priemonėmis, šie asmenys dirba po vieną, užtikrinamas ne mažesnis nei 10 kv. m plotas, užtikrinamas reikalaujamo atstumo laikymas, o lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, atsisakant fizinio bendravimo. Tuo atveju, jei tokios galimybės nėra, turi būti išlaikomas pakankamas atstumas, kontaktas ne ilgesnis nei 15 min.

Taigi, šiuo atveju darbdavys R. P. ėmėsi ir atliko visus veiksmus, kad būtų teisingai ir tinkamai įvertintos pareigybės, kurių darbo pobūdis nereikalauja periodinio sveikatos tikrinimo. Kaip teisingai nurodo NVSC skundžiamame nutarime, teisės aktuose nepateikta tiesioginio kontakto sąvoka, tačiau dar prieš NVSC priimant Nutarimą, R. P. 2022-01-06 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu išaiškinti, ar jo priimtos priemonės, t. y. darbuotojų darbas po vieną patalpose, kontaktavimas su klientais, kolegomis telefonu ar el. paštu gali būti laikomas tiesioginiu kontaktavimu, ir kad Inspekcija išaiškintų „tiesioginio kontaktavimo“ sąvoką. Valstybinė darbo inspekcija 2022-01-10 raštu patvirtino, kad prašomos išaiškinti sąvokos apibrėžimo teisės aktuose nėra, tačiau atkreipė dėmesį, kad darbuotojų saugus darbas nekeliant pavojaus nei jiems patiems, nei kitų darbuotojų sveikatai, įskaitant ir apsaugą nuo COVID-19, užtikrinamas darbdavio atliktu profesinės rizikos vertinimu (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnis), kurio metu darbdavys ir nustato, ar konkretus darbuotojas turi tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, ar ne. Taigi, priešingai, nei skundžiamame Nutarime nurodė NVSC, Valstybinė darbo inspekcija šiame rašte akcentavo, kad būtent „darbdavio pareiga ir atsakomybė yra identifikuoti darbuotojus, kurie turi tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis“.

R. P. atliktas profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimas nėra nuginčytas kaip neteisingas ar netinkamai atliktas. Taip pat tiek iš Valstybinės darbo inspekcijos pateikto išaiškinimo bei LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio nuostatų, profesinės rizikos dėl COVID-19 įvertinimas priskirtinas išimtinai darbdavio, t. y. šiuo atveju R. P., kompetencijai ir atsakomybei, todėl NVSC visiškai nepagrįstai sprendė, kad R. P. neturėjo teisės nuspręsti kuriuos darbuotojus įtraukti į sąrašą dėl periodinio sveikatos tikrinimosi.

NVSC sąvoką „tiesioginis“ aiškina remiantis lietuvių kalbos žodynu, kur tiesioginis apibūdinamas kaip tiesiog susijęs, santykiaujantis be tarpo, be tarpininko ar be tarpininkavimo. Remiantis šiuo abibrėžimu NVSC nusprendė, kad tiesioginis yra vienkartinis ar nevienkartinis tiesioginis (fizinis) kontaktas su kitais asmenimis, kuris laiko atžvilgiu nesvarbus. Tačiau visų pirma, lietuvių kalbos žodyne apibūdinant „tiesioginis“ sąvoką nieko nėra pasisakyta dėl laiko, todėl NVSC interpretuoja šią sąvoką savaip ir remiasi lietuvių kalbos žodynu, nors jame apie laiko trukmę apskritai nėra nurodyta. O antra, šio ginčo kontekste yra svarbu tai, kad tiesioginio kontakto samprata turi būti atskleidžiama per tai, kiek tai susiję su rizika užsikrėsti užkrečiamąja liga. Todėl sąvoką „tiesioginis kontaktas“ vis dėlto reikėtų aiškinti ne pagal lietuvių kalbos žodyną, o pagal tai kaip šią sąvoką aiškina kompetentingos institucijos su tikslu išvengti užsikrėtimo užkrečiamąja liga rizikos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 2020-04-22 savo internetinėje svetainėje www.ulac.lt yra pateikęs sąvokos „kontaktas“ turinį ir išaiškinęs, kad artimas kontaktas yra bet koks asmuo, kuris: turėjo veidas į veidą kontaktą ne didesniu kaip 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių; turėjo fizinį kontaktą su sergančiuoju COVID-19; kuris turėjo nesaugų tiesioginį kontaktą su sergančiojo COVID- 19 biologiniais sekretais (pvz. sergančiam kosint); kuris buvo uždaroje aplinkoje su sergančiuoju COVIS-19 ilgiau nei 15 minučių; kuris lėktuve sėdėjo ne toliau kaip per 2 sėdimas vietas nuo sergančiojo COVID-19 arba žmonės, kurie buvo artimame sąlytyje su sergančiuoju skrydžio metu; kuris teikė paslaugas COVID-19 sergantiems asmenims, ar laboratorijų darbuotojai, dirbantys su sergančiųjų mėginiais neturėdami tinkamų asmeninių apsaugos priemonių ar dirbę su galimai netinkančiomis apsaugos priemonėmis.

Sveikatos apsaugos ministerija savo internetinėje svetainėje www.sam.lrv.lt/koronovirusas taip pat yra pateikusi reikalavimus veikloms, kuriais vadovaujantis yra užtikrinama apsauga nuo užsikrėtimo užkrečiamąja liga ir kurie iš esmės nesikeitė. Taigi, pagal ministerijos pateiktus reikalavimus darbo vietose privalomos medicininės kaukės arba respiratoriai aptarnaujant klientus, bendrose patalpose ir darbo vietose, jei patalpose daugiau nei vienas asmuo, taip pat turi būti išlaikomas bent 2 metrų atstumas tarp asmenų Analogiški reikalavimai ir COVID-19 pandemijos valdymo priemonės skelbiamos ir www.koronastop.lt.

Valstybinė darbo inspekcija 2020-10-26 yra pateikusi Rekomendacijas kaip iki minimumo sumažinti užsikrėtimo riziką darbo aplinkoje ir apsaugoti darbuotojus nuo COVID-19 ligos, kuriose taip pat rekomenduojamas nuotolinis darbas, rekomenduojama atsisakyti fizinio darbuotojų bendravimo su klientais, o kai toks bendravimas būtinas - užtikrinti ne ilgesnį nei 15 min. bendravimą, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp dirbančių darbuotojų, o esant galimybei - sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti po vieną kabinete. Vadovaujantis šiomis rekomendacijomis analogiškos priemonės buvo pritaikytos ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. P.. Todėl jei valstybinio reguliavimo mastu, pačios Valstybinės darbo inspekcijos šios priemonės yra pripažįstamos tinkamomis ir pakankamomis apsaugoti darbuotojus nuo COVID-19 ligos, tai R. P. 2020 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V1-14 „Dėl darbuotojų darbo sąlygų ir (ar) ekstremalios situacijos laikotarpiu“ ir jo patirtintuose Profesinės rizikos dėl COVID-19 įvertinimu kortelėse - prevencinių priemonių planuose numatytos analogiškos priemonės negali būti kvestionuojamos ir laikomos netinkamomis.

Todėl teisės aktams įpareigojus darbdavį identifikuoti darbuotojus, kurie turi tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, įvertinti profesinę riziką dėl COVID-19, R. P. tokį identifikavimą ir įvertinimą atliko priimdamas: (i) 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V1-14, taip pat priimdamas (ii) 2021 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. V1-42, kuriuo patvirtino darbuotojų, turinčių nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ir (ar) veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, kuriems leidžiama dirbti tik pasitikrinus ir periodiškai tikrinantis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, pareigybių sąrašą ir priimdamas (iii) 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. V1-53, kuriuo buvo patvirtintas teikiamų paslaugų, kurių dėl specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu, sąrašas, ir į kurį skundžiamame Nutarime nurodytos pareigybės nepateko. Be to, šiuo įsakymu buvo sureglamentuotas paslaugų teikimas nesant galimybės šių paslaugų suteikti nuotoliniu būdu, t. y. išlaikant 2 metrų atstumą, aptarnavimo laiką neviršijant 15 min, o darbuotojai, kurie darbo funkcijas atlieka darbo vietose (kabinetuose) ar remonto dirbtuvių ir teritorijos darbo zonose, privalo organizuoti savo darbą taip, kad nebūtų tiesioginio kontakto su kitu darbuotoju, nurodymus ir darbo klausimus spręsti telefonu, ei. paštu ar žodžiu, tačiau išlaikant ne mažesnį nei 2 metrų atstumą ir užtikrinant, kad pokalbio trukmė neviršytų 10 min. Be to, numatytos priemonės ir darbuotojams, kurie dirba uždarose erdvėse esančiose darbo vietose ir naudojasi bendromis bendrovės patalpomis (koridoriais, laiptine, poilsio kambariu ir pan.). Tokie darbuotojai privalo dėvėti nosį dengiančias apsaugos priemones.

R. P. patvirtintos priemonės dėl darbuotojų apsaugos nuo COVID-19 ligos, (nuotolinis darbas atsisakant fizinio bendravimo su klientais ir kitais darbuotojais, nurodymų ir darbo klausimų sprendimas ryšio priemonėmis, darbuotojų darbas po vieną atskiruose kabinetuose, o nesant galimybės išvengti fizinio bendravimo - kontaktavimas išlaikant ne mažesnį nei 2 metrų atstumą ir ne ilgiau nei 15 min. ir kt.) yra priimtos vadovaujantis pateiktomis Rekomendacijomis ir yra analogiškos kaip rekomenduoja valstybės institucijos. Tai reiškia, jog R. P. patvirtintos priemonės darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 skundžiamame Nutarime nurodytiems darbuotojams, kurie savo funkcijų atlikimo vietoje neturi tiesioginio kontakto su kitais asmenimis, yra tinkamos, pakankamos ir užtikrinančios darbuotojų apsaugą nuo COVID-19. Juo labiau, kad ir 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto patikrinimo metu Valstybinė darbo inspekcija nenustatė, kad darbuotojai, kurie nebuvo įtraukti į nurodytų darbuotojų sąrašą, kurie turi periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, turi ar būtų turėję tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis ar kitokių minėto įsakymo pažeidimų.

R. P. pateikė NVSC skundžiamame Nutarime išvardintų pareigybių darbo vietų planus, iš kurių matyti, kad direktorius, administratorė, vyr. buhalterė, transporto vadybininkė ir ekonomistė dirba po vieną atskiruose uždaruose kabinetuose, į kabinetus patenkama per 20,22 kv. m koridorių, todėl patalpų plotas yra pakankamas, kad esant reikalui darbuotojai galėtų pasinaudoti bendro naudojimo patalpomis išlaikant 2 metrų atstumą. Taip pat į antro aukšto patalpas daugiau jokie kiti darbuotojai ar pašaliniai asmenys, klientai neatvyksta, dėl šių darbuotojų darbo pobūdžio visos darbo funkcijos yra atliekamos telefonu, el. paštu, nuotoliniu būdu. Tiesiogiai su klientais ir kitais asmenimis (bendrovės ir kitų vežėjų autobusų vairuotojais) šiame pastate bendrauja tik dispečeris - apskaitininkas, kurio darbo vieta yra pirmame aukšte esančiose patalpose, pažymėtose indeksu 1-15 (plotas 13.67 kv. m). Vienos pamainos metu dirba tik vienas dispečeris apskaitininkas, kuris į patalpas patenka per pirmo aukšto plane pažymėtą bendrą įėjimą. Tuo tarpu administracijos darbuotojai (direktorius, administratorė, vyr. buhalterė, transporto vadybininkė ir ekonomistė) į savo darbo vietas 2 pastato aukšte patenka per pirmo aukšto plane pažymėtą atskirą įėjimą ir laiptinę, esančią kitame pastato gale. Budinčio mechaniko (vienos pamainos metu dirba tik vienas darbuotojas) ir autoelektriko darbo vietų zonos yra pastato 3Flg (remonto dirbtuvių), adresu (duomenys neskelbtini), 1 aukšte. Šių patalpų plotas yra 507,42 kv. m. Inžinieriaus mechaniko darbo vieta yra visai kitame pastate, statinių išdėstymo plane, pažymėtu indeksu 4B kilnojamas namelis. Taigi, šios teritorijos ir patalpų plotas 3 darbuotojams yra pakankamas, kad kiekvienas darbuotojas patektų į savo darbo vietą, esant reikalui pasinaudotų bendro naudojimo patalpomis, laisvai pasirinktų autobusų remontui reikalingą darbo vietos zoną, esant reikalui jomis laisvai galėtų keistis išlaikant saugų 2 metrų atstumą.

Skundžiamame Nutarime NVSC nurodo, kad „Įvertinus Protokole nurodytų darbuotojų pareigybių aprašymus nustatyta, kad darbuotojai turi tiesioginį kontaktą su kitais darbuotojais: budintis mechanikas privalo atlikti vairuotojų testavimą alkotesteriu, išduoti autobusų vairuotojams kasos aparatus, juos priimti; ekonomistas priima ir saugo pinigines lėšas ir vertybinius popierius; pagalbinis darbininkas atlieka valytojo darbą administraciniame pastate ir dirbtuvių pagalbinėse patalpose, išvalo buitines patalpas ir šiukšles iš tarnybinių patalpų, koridorių, keleivių laukimo salės, teritorijos, vyrų ir moterų tualetų. Taip pat darbuotojai turi tiesioginį kontaktą būdami bendrose patalpose (koridoriuose ir kt.)).“ Todėl remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, sprendė, kad darbuotojai dirba vienu metu, išskyrus pamaininį darbą dirbančius darbuotojus ir vadovaujantis pareigybių aprašymais bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiais priėmė nepagrįstą išvadą, kad Nutarime nurodyti darbuotojai turi tiesioginį kontaktą.

Nors NVSC apie budinčio mechaniko testavimą alkotesteriu, kasos aparatų vairuotojams išdavimą ir priėmimą sprendė pagal pareigybės aprašymą, dėl ko konstatavo, kad šios fuknkcijos atliekamos tiesiogiai kontaktuojant. Tačiau vairuotojų blaivumo pasitikrinimas yra atliekamas pačių vairuotojų biometriniu alkotesteriu, kurio parodymai fiksuojami be jokio kito darbuotojo pagalbos. 2017-10-03 su UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017-50/B3-26 dėl Personalo blaivumo kontrolės su veidų biometrine atpažinimo sistema paslaugų teikimo, pagal kurią buvo įdiegtas Alkotesteris IPS-A1, kuriuo ir yra kiekvieną darbo dieną tikrinamas vairuotojų blaivumas, fiksuojami duomenys į atitinkamą bazę, informuojant vadovą SMS žinute apie neblaivų vairuotoją. Taigi, NVSC neteisingai sprendė, kad tarp budinčio mechaniko ir vairuotojų būna tiesioginis kontaktavimas matuojant vairuotojų blaivumą. Taip pat budintis mechanikas neišduoda ir nepriima iš vairuotojų kasos aparatų, nes tam yra įrengta speciali lentyna ir vairuotojai ryte kasos aparatus pasiima iš jiems skirtos lentynos ir juos po darbo padeda atgal. Todėl joks fizinis kontaktavimas dėl kasos aparatų išdavimo ar priėmimo, taip pat nevyksta.

Neteisingai NVSC sprendė ir dėl ekonomisto atliekamų funkcijų. NVSC nurodo, kad pagal pareigybės aprašymą ekonomistas priima ir saugo pinigines lėšas ir vertybinius popierius. Tačiau įmonėje už grynųjų pinigų surinkimą iš vairuotojų yra atsakingos dispečerės, kurių darbo laikas yra iki 19 val., kad iš reiso grįžę vairuotojai - konduktoriai galėtų atsiskaityti ir priduoti Vietinio ir tolimojo bei tarptautinio susisiekimo bilietų kontrolės lapus, kelionės lapus ir grynuosius pinigus. Dispečerės kiekvieną dieną vairuotojų priduodamų kasos aparatų dienos fiskalinių ataskaitų bei Vietinio ir tolimojo bei tarptautinio susisiekimo bilietų kontrolės lapų pagrindu pildo Keleivių bilietų atvirą lapą pagal kiekvieną vairuotoją, nurodo grynųjų pinigų sumą. Šį lapą kartu su Vietinio ir tolimojo bei tarptautinio susisiekimo bilietų kontrolės lapais ir grynuosius pinigus dispečerės baigusios darbą (darbo dienomis apie 19 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis apie 14 val.) atneša į antrame administracinių patalpų aukšte esantį seifą, skirtą dispečerių dokumentams ir pinigams. Ir tik kitos dienos ryte ekonomistė atėjusi į darbą 8 val. pasiima tuos dokumentus ir pinigus, sutikrina duomenis, užpajamuoja pinigus į įmonės kasą ir surašo bei pasirašo kasos pajamų orderį. Tada ekonomistės pasirašytas kasos pajamų orderis paliekamas seife iki dispečerių darbo dienos pabaigos, kai jos vėl atneša sekančios dienos dokumentus ir pinigus, ir pasirašo ant jau išrašyto kasos pajamų orderio. Todėl ekonomistei susitikti su dispečerėmis taip pat nėra galimybės, nes ekonomistės darbo pradžia yra 7.45 val., pabaiga 17 val. ((duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių 4.3.1. ir 4.3.3. punktai), o dispečerių darbo pradžia yra 7.15 val., o pabaiga 19.15 val. ((duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių 4.6.2.1 punktas). Daugiau jokių piniginių lėšų įnešimas į kasą nėra vykdomas, nes finansinės operacijos yra atliekamos bankiniais pavedimais.

NVSC taip pat konstatavo ir pagalbinio darbuotojo tiesioginio kontakto atliekant funkcijas buvimą, nors minėta pareigybė į skundžiamą Nutarimą net nebuvo įtraukta. Tačiau vertinant šias pareigas einančio asmens riziką užsikrėsti užkrečiamąja COVID-19 liga dėl administraciniame pastate ir dirbtuvėse dirbančių Nutarime išvardintų darbuotojų, pasakytina tai, kad šios patalpos yra valomos tik kartą per savaitę, ir tai šeštadienį, nes pagalbinė darbininkė dirba 6 dienų darbo savaitę, ką patvirtina jos darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių 4.4. punktas. Šiukšles pagalbinis darbininkas išneša prieš administracijos darbą. Keleivių laukimo salės valymas su Nutarime nurodytais darbuotojais ir grėsme užsikrėsti COVID-19 liga, neturi nieko bendro, nes keleivių laukimo salėje Nutarime nurodyti asmenys nesilanko, todėl dėl šių asmenų neįtraukimo į sąrašą dėl periodinio sveikatos tikrinimosi, pagalbiniui darbininkui valant šias patalpas užsikrėsti COVID -19 rizika neegzistuoja.

NVSC skundžiamame Nutarime taip pat konstatavo, kad „darbuotojai turi tiesioginį kontaktą būdami bendrose patalpose (koridoriuose ir kt.)).“ Pagal teisėje galiojantį onus probandi (įrodyti turi tas, kas teigia) principą, pareiga pagrįsti šį teiginį tenka NVSC. Tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad darbuotojai apskritai buvo bendrose patalpose, nėra nei vieno įrodymo kiek tokių darbuotojų buvo vienu metu, ir jei buvo tai kokiu atstumu, kiek laiko, nes pagal Rekomendacijas nėra rizikos užsikrėsti užkrečiamąja liga, jei darbuotojai dėvi kaukes, laikosi ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo ir kontaktuoja ne ilgiau nei 15 min. Valstybinės darbo inspekcijos 2021-11-17 atlikto patikrinimo metu taip pat nebuvo užfiksuota, kad bendrojo naudojimo patalpose darbuotojai turi tiesioginį kontaktą. Taigi, toks NVSC deklaratyvus ir nė kuo nepagrįstas teiginys, neįrodo, kad bendrose patalpose darbuotojai turėjo tiesioginį kontaktą, dėl ko nėra pagrindo ir R. P. atsakomybės atsiradimui.

NVSC, siekdamas įrodyti Nutarime nurodytų darbuotojų tiesioginio kontakto buvimą, priėmė dar vieną neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad „Įvertinus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad darbuotojai dirba vienu metu, išskyrus pamaininį darbą dirbančius darbuotojus“. Tačiau kaip matyti iš 2021 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, iš jo spręsti dėl darbuotojų darbo vienu metu niekaip negalima, nes žiniaraštyje fiksuojamas dirbtas darbo laikas ir jame nerašoma nei darbo laiko pradžia, nei pabaiga. Todėl šis įrodymas neįrodo NVSC teiginio, kad Nutarime nurodytų asmenų tiesioginio kontakto buvimą įrodo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

Administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad skundžiamame nutarime nurodyti asmenys turėjo tiesiogini kontaktą su kitais asmenimis. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šie asmenys neturi jokio tiesioginio kontakto nei su kitais darbuotojais, nei su klientais, o R. P., vadovaudamasis Rekomendacijomis, yra pilnai užtikrinęs darbuotojų apsaugą nuo COVID-19 ligos. Todėl R. P. veiksmuose nesant jam inkriminuojamo ANK 45 straipsnio 4 dalies administracinio nusižengimo sudėties, toks Nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Sveikatos tikrinimosi tvarkoje nustatyta pareiga darbdaviui sudaryti darbuotojų sąrašus, kurie privalo tikrintis sveikatą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatyta tvarka ir šiuos sąrašus atnaujinti. Darbdaviui nėra palikta diskrecija nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sąrašą, o kuriuos ne, t. y. visi darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis (pvz. ar tai būtų kiti darbuotojai, klientai ir pan.) privalo būti įtraukti į minėtą sąrašą. Byloje yra duomenys (darbuotojų pareigybių aprašymai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), kad Nutarime nurodyti darbuotojai turi tiesioginį kontaktą veiklos vykdymo vietoje su kitais darbuotojais: budintis mechanikas privalo atlikti vairuotojų testavimą alkotesteriu, išduoti autobusų vairuotojams kasos aparatus, juos priimti; ekonomistas priima ir saugo pinigines lėšas ir vertybinius popierius; pagalbinis darbininkas atlieka valytojo darbą administraciniame pastate ir dirbtuvių pagalbinėse patalpose, išvalo buitines patalpas ir šiukšles iš tarnybinių patalpų, koridorių, keleivių laukimo salės, teritorijos, vyrų ir moterų tualetų. Taip pat darbuotojai turi tiesioginį kontaktą būdami ar susitikdami bendrose patalpose (koridoriuose ir kt.). Įvertinus darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad darbuotojai dirbo dienos metu, išskyrus budinčius mechanikus, kurie dirbo ir nakties metu.

Iš surinktų duomenų nustatyta, kad Įmonės direktoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. V1-53 „Dėl bendrovės veiklos organizavimo ekstremaliosios situacijos laikotarpiu“ nurodyta: ,,nesant galimybės paslaugos suteikti nuotoliniu būdu, būtina išlaikyti 2 m atstumą nuo kliento ir aptarnavimo laikas negali būti ilgesnis kaip 15 min.“, taigi darbo klausimai sprendžiami ryšio priemonėmis, el. paštu arba žodiniu nurodymu (paklausimu) išlaikant saugų atstumą, ne mažesnį kaip 2 m atstumą ir pokalbio trukmė būtų ne ilgesnė kaip 10 min. ir taip neišvengiama darbuotojų tiesioginio kontakto. Įmonės Profesinės rizikos dėl COVID-19 įvertinimo kortelėje - prevencinių priemonių plane Nr. 2 nurodyta, kad darbuotojai dirba po vieną kabinetuose, ribojamas darbuotojų skaičius bendrose patalpose, laikomasi reikalaujamų atstumų, vienam darbuotojui užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas. Taigi darbuotojų buvimas bendrose patalpose, nustatytas patalpų plotas, kuris tenka vienam darbuotojui, nesudaro galimybės išvengti asmenų tiesioginių kontaktų. Nurodytų Įmonės sąlygų įtvirtinimas lokaliuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose, patvirtina faktą, dėl Įmonės darbuotojų galimo tarpusavio kontakto ir kontakto su kitais asmenimis, atliekant priskirtas darbo funkcijas, todėl paneigtinas teiginys dėl Nutarime nurodytų Įmonės darbuotojų tarpusavio kontakto ir kontakto su kitais asmenimis nebuvimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Taigi, atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, būtina ir papildomų dviejų sąlygų visuma: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022). Aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimą. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės, pvz., kontakto tarp asmenų pobūdis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-511/2022).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – ir Sprendimas) (redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 26 d.) 6 punktą profilaktiniai tyrimai atliekami: 6.1. periodiniai – pagal šio sprendimo 3 priede pateiktą algoritmą: 6.1.1. ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų: 6.1.1.1. privalomai asmenims, nurodytiems Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ 2 punkte (išskyrus Sprendimo 4.2 punktą).

Pagal Sprendimo 7 punktą įstaigų, įmonių ir organizacijų, turinčių šio sprendimo 6.1 papunktyje nurodytų darbuotojų, vadovai turi koordinuoti jų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, siekdami užtikrinti tinkamą tyrimų periodiškumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) (redakcija galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 13 d.) 2 punktu patvirtintas darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašas (toliau – ir Sąrašas).

Pagal sąrašo 2.6 punktą darbams ir veikloms, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas priskiriama viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla.

Minėto Nutarimo 4 punktu patvirtinta darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka (toliau – ir Tvarka).

Tvarkos 4 punkte nurodyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytų darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą.

Teismo vertinimu, iš minėtos Tvarkos 4 punkto formuluotės darytina išvada, kad Tvarka nėra taikoma automatiškai visiems darbuotojams, o tik turintiems tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus Institucijos argumentus, jog darbdavys neturi diskrecijos teisės nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sąrašą, o kuriuos ne.

Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V1-14 dėl darbuotojų darbo sąlygų karantino ir (ar) ekstremalios situacijos laikotarpiu matyti, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimas (įsakymo 1.1 punktas). Nustatyta, kad ekstremaliomis darbo sąlygomis (sąlygos, kurioms esant darbuotojai savo veikloje privalo turėti neišvengiamą kontaktą su klientais ir kitais asmenimis) dirba autobusų vairuotojai ir dispečeriai apskaitininkai (įsakymo 2.1, 2.1.1, 2.1.2 punktai). Nustatyta, kad lanksčiomis darbo sąlygomis (sąlygos, kurioms esant darbuotojai savo įprastas funkcijas gali atlikti nekontaktuodami su klientais ir kitais asmenimis, nuotoliniu būdu ar pagal lankstų darbo grafiką) gali dirbti transporto vadybininkas, vyriausiasis buhalteris, ekonomistas ir administratorius (įsakymo 2.2, 2.2.1 punktai). Taip pat nustatyta, kad įprastomis darbo sąlygomis, nekontaktuodami su klientais ir kitais asmenimis, dirba inžinierius mechanikas, budintys mechanikai, autobusų mechanikas, autoelektrikas ir pagalbinis darbininkas (įsakymo 2.3, 2.3.1 punktai) (b. l. 90-100).

Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V1-42 matyti, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, turinčių nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ir (ar) veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, kuriems leidžiama dirbti tik pasitikrinus ir periodiškai tikrinantis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas pareigybių sąrašas. Į minėtą sąrašą pateko autobuso vairuotojo, dispečerio-apskaitininko pareigybės, taip pat ir minėtų pareigybių darbuotojus pavaduojantys darbuotojai (b. l. 78-79).

Taigi, iš pirmiau paminėtų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V1-42 buvo priimtas atlikus profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimą, išsamiai išanalizavus darbuotojų pareigybes ir įvertinus jų darbo sąlygas.

Iš (duomenys neskelbtini) profilaktinių periodinių tyrimų organizavimo plano (dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)) matyti, kad minėtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V1-42 buvo vykdomas (b. l. 71-72).

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

Šioje byloje Institucija R. P. kaltę įrodinėja ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigybių aprašymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais pagal juose esančius duomenis darydama išvadas, kad byloje minimi darbuotojai atlikdami savo darbines funkcijas turėjo turėti tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis, taip pat, kad turėjo turėti kontaktą vieni su kitais būdami bendrose įmonės patalpose.

Šie argumentai ir atsikirtimai į juos yra plačiai ir išsamiai aprašyti tiek skunde, tiek atsiliepime į skundą ir yra pirmiau nurodyti šio nutarimo aprašomojoje dalyje, todėl teismas kiekvieno iš jų dar kartą atskirai neatkartoja. Dėl šių argumentų pasisakytina, kad, kaip pirmiau paminėta, asmuo negali būti nubaustas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo vertinimu, Institucijos teoriniai argumentai dėl galimo darbuotojų kontakto nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

Taip pat teismas sprendžia, kad nenustačius konkrečių faktinių atvejų dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų kontaktavimo atliekant darbines funkcijas tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl byloje keliamų klausimų dėl Įmonės vadovo įsakymais numatyto galimo darbuotojų bendravimo laiko, atstumų laikymosi, vienam darbuotojui tenkančio patalpų ploto ir kt., kadangi be neginčijamų faktinių duomenų apie asmenų kontaktus tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir jų vertinimą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti R. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visos abejonės bei neaiškumai aiškintini jo naudai, todėl skundas tenkinamas, panaikinamas skundžiamas nutarimas ir R. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. kovo 24 d. R. P. atstovė advokatė L. D. pateikė prašymą priteisti R. P. naudai 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: susipažinimas su ANP, kliento konsultacija, 1 val., – 145,20 Eur; prašymo nutraukti AN teiseną parengimas, 4,45 val., – 653,40 Eur; papildomų įrodymų rinkimas, skundo dėl AN nutarimo parengimas, 5 val., – 726,00 Eur; pasirengimas 2022-04-01 teismo posėdžiui, 1 val., (2022-03-31) – 145,20 Eur; atstovavimas 2022-04-01 teismo posėdyje, 1 val., – 145,20 Eur.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis). Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalį kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) (TAR, 2022-04-29, Nr. 2022-08998, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01).

Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).

Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4 (12.1 papunktis); už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis); už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (12.7 papunktis); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 (12.8 papunktis).

Nutarimas šioje byloje priimamas trečią metų ketvirtį, todėl išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas skaičiavimui yra taikomas pirmo metų ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) - 1729,9 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: susipažinimas su ANP, kliento konsultacija – 145,20 Eur (neviršija maksimalaus dydžio pagal Rekomendacijas); prašymo nutraukti AN teiseną parengimas – 691,96 Eur (1729,9 x 0,4); skundo dėl AN nutarimo parengimas – 691,96 Eur (1729,9 x 0,4); du paklausimai renkant bylai reikalingus įrodymus 34,60 Eur (1729,9 x 0,01 x 2); iš viso 1563,72 Eur. Išlaidos už prašyme nurodytus pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2022-04-01 teismo posėdyje nepriteistinos, nes minėtas teismo posėdis nevyko. Nagrinėjant bylą vėliau R. P. teisme atstovavo advokatas V. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-31-2022 ir R. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalimi, R. P. priteisti iš valstybės 1563,72 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.