Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-153-275/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
2S-153-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05228-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Ieškovas
I. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-153-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05228-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Dalios Kačinskienės, Danutės Kutrienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė I. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui AB DnB NORD bankui dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Taip pat ieškovė teismo prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto ir lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovui AB DnB NORD bankui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovui įkeisto ieškovės I. B. nekilnojamojo turto ir lėšų. Teismas nurodė, kad iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Galimas ieškovei palankus teismo sprendimas būtų pripažinti, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl kredito sutarties sąlygos yra keistinos. Kadangi netaikant laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turėtų galimybę atlikti išieškojimo veiksmus iš įkeisto nekilnojamojo turto ir lėšų pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą kredito sutartį, o taip apsunkinti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas tenkintinas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės I. B. prašymą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, ir nepagrįstai sprendė apie egzistuojančias prielaidas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto ir lėšų. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, kad yra ryšys tarp ateityje galbūt ieškovų tenkintino reikalavimo dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir grėsmės, kad tokio patenkinto reikalavimo be laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebus įmanoma įvykdyti ar jo įvykdymas pasunkės. Apeliantas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir paskirtį, mano, kad vykdymo veiksmų sustabdymas neįtakoja galbūt ateityje teismo sprendimu tenkintino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo įvykdymo. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų, ieškovė iš esmės siekia toliau vykdyti prievoles - grąžinti paskolą bankui, tačiau kitais nei 2009 m. rugpjūčio 14 d. susitarime Nr. 236/3 nustatytais terminais. Nepriklausomai nuo šios bylos baigties ieškovės prievolė grąžinti paskolą bankui išlieka (nepriklausomai nuo to, ar nutrauktos kreditavimo sutarties nutraukimo pasekmėje, ar vykdomos kreditavimo sutarties pagrindu). Pažymėtina, kad priverstinis turto pardavimas iš varžytinių taip pat yra skirtas banko reikalavimo, tai yra paskolos susigrąžinimo patenkinimui - visos iš turto pardavimo gautos pajamos būtų nukreiptos paskolos padengimui, o likusi suma būtų pervesta ieškovei. Todėl nei iš pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, nei iš ieškovės ieškinyje dėstomų argumentų nesuprantama, kaip įkeisto turto perleidimo procedūrų vykdymas sutrukdys ar padarys neįmanomu paskolos bankui sugrąžinimą.

Atsiliepimas

Ieškovė I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, liečiančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą - uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovui įkeisto I. B. nekilnojamojo turto ir lėšų. Ieškovė yra pareiškusi ieškinį teisme dėl kreditavimo sutarties (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sąlygų pakeitimo. Teismui priėmus sprendimą pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, suteikto kredito grąžinimas turės būti vykdomas jau pagal pakeistas sutarties sąlygas. Šios sąlygos (priklausomai nuo teismo sprendimo) gali būti palankesnės ieškovei, ir sutarties pagal palankesnes sąlygas vykdymas gali užtikrintas netaikant tokių griežtų jos vykdymo sąlygų, tokių kaip išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto bei lėšų. Atskirajame skunde atsakovas nenurodė teisiškai svarbių bei reikšmingų argumentų, kuriais remiantis teismas turėtų panaikinti draudimą vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto ir leistų vykdyti išieškojimą galimai ne pagal pakeistas sutarties sąlygas. Atsakovas, ir taip būdamas stipresne kreditavimo sutarties šalimi, siekia neproporcingo savo teisių gynimo bei kitos sutarties šalies pagrįstų ir teisėtų interesų nepaisymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).

Sprendžiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės gali būti parenkamos tik iš CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą nors ir yra numatyta (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausiai įtvirtina teismo sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Tai reiškia, kad teismas įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymą gali sustabdyti ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai nebeįmanomas, ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.

Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, jo įvykdymo apsunkinimui. Draudimas bankui įgyvendinti savo teises pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus interesus. Įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų, kad yra ribojamos banko teisės, numatytos kreditavimo sutartyje. Draudžiama siekti apsaugoti vienų asmenų interesus kitų asmenų teisių sąskaita. Vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės neribotam laikui iki tol, kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, sudaro pagrįstą grėsmę, kad banko kaip išieškotojo teisė atgauti skolą bus atidėta taip pat neribotam laikui. Skundžiama teismo nutartis užkerta kelią hipotekos kreditoriui įgyvendinti savo teises atgausti skolą iš hipoteka įkeisto turto. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijais (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka CPK 145 str. 2 d. reikalavimų. Šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - drausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto ir lėšų - neproporcingai pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, todėl tenkindama atskirąjį skundą jų nebekartoja.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmos instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės I. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti. Ieškovės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjai Henrichas JaglinskisDalia KačinskienėDanutė Kutrienė