- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- TA-444-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03574-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. sausio 29 d.
2. Paaiškino, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Sanitarinio mazgo patalpos buvo per mažos, nebuvo užtikrintas privatumas. Vilniaus PN neįrengta tinkama vėdinimo sistema. Kamerų vandens čiaupai buvo surūdiję, todėl asmeninei higienai ir rūbų plovimui reikėjo naudoti rudą vandenį. Radiatoriai maži ir surūdiję, todėl kamera nebuvo pakankamai šildoma, kaupėsi pelėsis. Pareiškėjas dušu galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, dušo sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Nebuvo aprūpintas būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis. Patalpos plotą, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas, mažino perteklinių daiktų juose buvimas ir poilsio kambarių bei drabužių džiovyklos patalpos nebuvimas, todėl nuteistieji turėjo džiovinti drabužius miegamosiose patalpose. Maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo per mažos, todėl dalį maisto nuteistieji laikė miegamojoje patalpoje. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta gyvenamoji patalpa, o jis buvo apgyvendintas negyvenamojoje patalpoje, kuri priskirta pagalbinėms patalpoms, kuri savo požymiais atitinka sanitarinio mazgo patalpą. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Taip pat sanitariniame mazge neįrengta tinkama oro vėdinimo sistema. Pareiškėjo teigimu, nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti Vilniaus PN užimtumo priemonėse, kadangi jam nebuvo siūloma bei nebuvo sudarytas tvarkaraštis. Kamerose nebuvo įrengtas pareigūno iškvietimo mygtukas.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus PN atvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d., o 2020 m. sausio 29 d. buvo paleistas į laisvę lygtinai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš Vilniaus PN į laisvę buvo paleistas lygtinai, jo asmens byla yra Probacijos tarnyboje, todėl Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose / kamerų tipo patalpose pareiškėjas gyveno aukščiau minėtu laikotarpiu, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobūdžio duomenų. Atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir esant užimtoms visoms bendrabučio / kamerų tipo gyvenamosioms patalpoms, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų (tame tarpe ir karantino patalpų) plotai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, ir pats pareiškėjas savo skunde nenurodo, kokiose gyvenamosiose patalpose jam teko atlikti laisvės atėmimo bausmę.
5. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Vilniaus PN šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.
6. Kamerų tipo gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė kartu) įrengti kaip atskiros patalpos. Vidutinis sanitarinio mazgo dydis Vilniaus PN kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje – 1,75 kv. m. Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose, sanitariniuose mazguose, atskirai nuo likusios kameros ploto įrengta oro ištraukiamoji sistema. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Visi I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiški, juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai. Nuteistųjų būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos. Pareiškėjui, kaip ir visiems įstaigoje laikomiems asmenims ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę.
7. Vilniaus PN kiekvienam nuteistųjų būriui priskirtas Resocializacijos skyriaus specialistas bei Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai, kurie organizuoja būrio nuteistųjų užimtumą. Vilniaus PN virtuvėlė – poilsio kambarys aprūpinamas šiuo inventoriumi: šiukšlių dėže (1 vnt.), valymo inventoriumi (1 komplektas), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), indų džiovykla (1 vnt.), virduliu (1 vnt.), mikrobangų krosnele (1 vnt.), indais. Esant poreikiui ir techninėms galimybėms įrengiama elektrinė viryklė bei garų surinktuvas. Kitas inventorius (stalas, spintelė, suolas arba kėdė, arba taburetė, plautuvė, buitinis šaldytuvas, lentyna bei maisto gaminimo įrankiai) įrengiami pagal plotą ir poreikį. Virtuvėlėse – laisvalaikio kambariuose yra televizoriai. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.
8. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. sausio 29 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nenurodė nei asmenų skaičiaus buvimo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu, nei kamerų numerių ar sekcijų numerių, kuriose, anot jo, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Šiuo atveju pareiškėjas abstrakčiai bei deklaratyviai teigė dėl neužtikrinto minimalaus ploto, tačiau pats nenurodė, kuriose kamerose jam trūko laisvo ploto, todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad vidutinis sanitarinio mazgo dydis Vilniaus PN kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje – 1,75 kv. m. Vilniaus PN pateikė sanitarinių mazgų įrengimo fotonuotraukas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Teismas nenustatė, jog sanitarinis mazgas Vilniaus PN būtų netinkamai įrengtas. Teismas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu atmetė, nes teisės aktai nenustato pareigos pisuarus atitverti sienele nuo likusio patalpos ploto. Be to, patalpoje buvo įrengtas alternatyvus sanitarinis mazgas – unitazas, kuris buvo atitvertas nuo likusio patalpos ploto. Analogiškai šis klausimas sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1333-624/2020 ir kt.).
13. Teismas akcentavo, kad Vilniaus PN atsiliepime nurodyta, jog gyvenamosiose kamerose, sanitariniuose mazguose, atskirai nuo likusios kameros ploto įrengta oro ištraukiamoji sistema, todėl Vilniaus PN sanitariniuose mazguose įrengtos ventiliavimo sistemos, administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo skundo teiginius dėl neįrengtos tinkamos ventiliacijos sanitariniame mazge atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareiškėjo manymu, kamerų vandens čiaupai buvo surūdiję, todėl asmeninei higienai ir rūbų plovimui reikėjo naudoti rudą vandenį. Teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl galimai netinkamų vandens čiaupų būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, to skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Vilniaus PN pateiktame atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus PN, atsižvelgdami į turimas finansines galimybes, nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus. Dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma užtikrinti, jog gyvenamosios patalpos visuomet būtų idealios būklės, nes vyksta natūralus patalpų nusidėvėjimas, o taip pat dažnu atveju patalpos ar jose esantis inventorius yra netausojamas ar tyčia bei sistemingai niokojamas pačių Vilniaus PN esančių nuteistųjų, kurie nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, laužo lovas, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių, tačiau Vilniaus PN administracija, pastebėjusi vienokius ar kitokius patalpų trūkumus, ar gavusi nusiskundimų / prašymų iš nuteistųjų, atsižvelgdama į tuo metu esamas galimybes, visuomet stengiasi kuo įmanoma operatyviau pašalinti visus atsiradusius trūkumus. Taigi, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie galimai netinkami įrengtus vandens čiaupus, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl radiatorių bei šildymo visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose gyvenamosiose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada nebuvo užtikrinamas šildymas ar įrengti netinkami radiatoriai, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas bendrais požymiais įvardijo, kad kamerose radiatoriai maži ir surūdiję, todėl kamera nebuvo pakankamai šildoma. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentus dėl nepakankamo šildymo ir surūdijusių radiatorių atmetė kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
16. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildino iš to, kad kamerose kaupėsi pelėsis. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjo teigimu, dušu galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, dušo sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Pareiškėjas neneigė, kad galėjo praustis po dušu vieną kartą per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenumato. Skunde pareiškėjas nenurodė, kuriose dušinėse dušo sieteliai buvo su defektais ir kokiais, taip pat nenurodė, kuriose dušinėse vandens srovė buvo nepakankamai stipri bei kaip dažnai tokios situacijos kartodavosi. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad dėl sveikatos būklės jam būtų buvęs būtinas prausimasis duše dažniau nei vieną kartą per savaitę, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl dušinių patalpų sąlygų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
18. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis nebuvo aprūpintas būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis, teismas pažymėjo, jog šis teiginys abstraktus ir nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodė nei kada, nei kokios higienos priemonės jam nebuvo suteiktos. Todėl, abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN nebuvo įrengta drabužių džiovyklos patalpa. Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Įrengimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, taip pat batų ir drabužių džiovykla (5.9 p.). Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog pataisos įstaigoje turi būti įrengta atskira patalpa drabužių džiovinimui. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti drabužių džiovyklos patalpą, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
20. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo per mažos. Iš byloje pateiktų virtuvės patalpų fotonuotraukų matyti, kad virtuvės patalpos yra erdvios, joje yra spintelės maisto produktams bei kitiems daiktams laikyti. Pareiškėjas nenurodė, kada jam neužteko vietos susidėti maisto produktus, kadangi iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog virtuvėlės patalpos nėra mažos ar jose nėra spintelių maisto produktams laikyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos per mažos, tačiau jų nedetalizuoja ir nepaaiškina, kuo grindžia šį atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą, todėl šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jis buvo apgyvendintas negyvenamojoje patalpoje, kuri priskirta pagalbinėms patalpoms, kuri savo požymiais atitinka sanitarinio mazgo patalpą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo laikomas. Taip pat duomenų apie tai, jog Vilniaus PN esančios gyvenamosios patalpos neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų, ar, kad būtų priskirtos prie kitos paskirties patalpų, nėra.
22. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti Vilniaus PN užimtumo priemonėse, kadangi jam nebuvo siūloma bei nebuvo sudarytas tvarkaraštis. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus PN pateiktų duomenų matyti, jog asmenys, norintys dalyvauti užimtumo programose, patys turi įsitraukti į jas, tačiau jiems yra suteikiama informacija (iškabinami skelbimai, patvirtinti grafikai, informavimas žodžiu) apie vykstančias užimtumo programas. Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Vilniaus PN darbuotojai siūlo įsitraukti į užimtumo programas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymu įsitraukti į užimtumo programą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokioje būtent užimtumo priemonėje jis neturėjo galimybės dalyvauti ar nebuvo sudarytas grafikas.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūno iškvietimo mygtukas. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos iškvietimo mygtukų fotonuotraukos patvirtina, jog gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl aliarmo mygtukų neveikimo ar nebuvimo. Toks kreipimosi aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti ar neveikė taip, kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo sistema jam sukėlė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Vilniaus PN vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, taigi dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
24. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atmetė.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesilaikė procesinių normų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1-3 d.). Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas motyvuotai nepasisakė ir neargumentavo; neišnagrinėjo pareiškėjo nurodyto pažeidimo, kad buvo laikomas negyvenamosios paskirties patalpoje, nepasisakė, kokiu skaičiavimo metodu apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį, kuris trukdė pareiškėjui pasinaudoti jam įstatymo suteikta laisva erdve, neanalizavo tos dalies, jog baldų ir inventoriaus gabaritai nereglamentuojami, todėl nenustatė, kiek pareiškėjas turėjo galimybės pasinaudoti laisvu plotu minėtoje patalpoje.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas deklaratyviais teiginiais pripažino atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes dėl suteikto užimtumo, nepagrįstai pažymėdamas, kad pareiškėjas turėjo nurodyti, koks užimtumas jam nebuvo suteiktas. Pareiškėjas pažymi, kad neturi galimybės pateikti tai, kas jam nebuvo suteikta, nes Vilniaus PN nesuteikia teisės žinoti apie rengiamus užsiėmimus, nepateikia grafiko.
28. Teismas neindividualizavo sanitarinio mazgo apskaičiavimo metodikos, nenustatė, kiek nuteistųjų galėjo naudotis sanitariniu mazgu. Nesutinka su apskaičiuotu patalpų plotu.
29. Teismas nepareikalavo iš atsakovo atstovo pateikti į bylą duomenis, pagrindžiančius įrodymus, jų šaltinius. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
30. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
31. Teigia, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo.
33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–31) nurodė, kad pareiškėjas iš Vilniaus PN į laisvę buvo paleistas lygtinai, jo asmens byla yra Probacijos tarnyboje, todėl Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose / kamerų tipo patalpose pareiškėjas gyveno 2019 m. rugpjūčio 21 d. – 2020 m. sausio 29 d. laikotarpiu, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad atsakovo atstovas nesuteikė jam prašomų duomenų apie bausmės atlikimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, privalėjo išsireikalauti pareiškėjo asmens bylą, tiksliai nustatyti nagrinėjamai bylai aktualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas į bylą pateikė tik fotolenteles (b. l. 34–41), o pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, iš esmės rėmėsi tik atsakovo atstovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-629/2019).
36. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.