- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-415-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00746-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- I. K., S. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams I. K. ir S. K., tretieji asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Rokiškio rajono savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) įpareigoti atsakovus I. K. ir S. K. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas kavinės pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., dalis – pertvarkyti (atkurti) stogo dangą, langus ir pastato skliautus į padėtį, buvusią 2006 m., nugriauti statinį – tvorą ir sutvarkyti statybvietę;
2) atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, leisti tai padaryti ieškovei atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas.
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Panevėžio skyrius) nurodė, kad 2010-05-07 gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio 2010-05-04 raštą Nr. 12.15.P-211 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) “, kuriuo pranešta apie savavališkai vykdomus statybos darbus atsakovei I. K. priklausančiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. Inspekcijos Panevėžio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas M. V. patikrinimo metu nustatė, kad kavinės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ., Rokiškio r., rekonstravimo ir tvoros apie minėtą pastatą statybos darbai atlikti savavališkai, neturint nustatyta tvarka gauto statybos leidimo ir nustatyta tvarka patvirtinto projekto. Minėti pažeidimai užfiksuoti 2010-08-17 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-100817-00011. Ieškovas pažymėjo, kad savavališkai rekonstruotas pastatas yra kultūros paveldo objektas, įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 558). Inspekcijos Panevėžio skyrius pabrėžė, kad atsakovai, atlikdami minėtus rekonstravimo ir statybos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 ir 4 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1 punktą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtintas nuostatas. Išnagrinėjus Savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-100817-00011 nurodytus pažeidimus, atsakovei I. K. buvo surašytas reikalavimas Nr. RE-402, kuriame nurodyta, kad atsakovė privalo iki 2011-04-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas kavinės pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis – pertvarkyti (atkurti) stogo dangą, langus ir skliautus į padėtį, buvusią 2006 m., nugriauti statinį – tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavime taip pat nurodyta, kad savininkė turi teisę kreiptis į valstybės institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Reikalavimo atsakovė neįvykdė, savavališkos statybos padarinių nepašalino, į valstybės institucijas dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-03-31 sprendimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino iš dalies: leido atsakovams I. K. ir S. K. per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius – parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įstatymų nustatyta tvarka įteisinti statinį – tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; nusprendė suteikti ieškovui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovų lėšomis, jeigu pastato – kavinės savininkai per teismo nustatytą terminą neparengs reikalingos dokumentacijos ir pagal projektinę dokumentaciją neatliks pastato – kavinės pertvarkymo, neįteisins statinio – tvoros; priteisė iš atsakovų po 92,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2010-05-04 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys raštu Nr. 12.15.P-211 kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad 2010 m. balandžio 30 d., patikrinimo metu nustatyta, kad kultūros paveldo objekte – buvusios dvaro sodybos fragmente, saldainių gamyklos pastate (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 558), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame I. K. ir S. K., įvykdyti savavališkos statybos darbai: pakeista stogo danga, plastikinėmis lentelėmis apkalti skydai, panaikintos vėjalentės ir lėkiai, visi mediniai langai pakeisti į plastikinius, aplink pastatą pastatyta tvora. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-08-17 surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė visus neteisėtai atliktus rekonstravimo ir statybos darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-10-21 raštu kreipėsi į I. K. reikalaudama, kad ne vėliau kaip iki 2011-04-18 būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai. Rokiškio rajono apylinkės teismas, nustatė, kad atsakovai per nustatytą terminą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad kavinės pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) ., rekonstrukcijos ir tvoros apie minėtą pastatą statybos darbus atliko būtent atsakovai. Teismas nustatė, kad atsakovų atlikti darbai traktuotini kaip statinio rekonstravimas. Atsakovai, vykdydami pastato – kavinės rekonstrukciją, neturėdami leidimo darbams atlikti, pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 antro punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad leidimas vykdyti statinio rekonstrukciją yra privalomas. Teismas pažymėjo, jog pagal statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, kai pastatyti nesudėtingi statiniai, neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, tai tokia statyba yra laikoma savavališka. Sklypo tvora yra I grupės nesudėtingas statinys. Įvertinęs tai, kad ginčijama tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad yra sudarytas supaprastintas nesudėtingo statinio projektas, patvirtintas įgaliotų valstybės tarnautojų, nėra gautas Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio leidimas statybos ir statybos tvarkomiesiems darbams atlikti, Rokiškio rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad tvora valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatyta savavališkai ir neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai galėjo nežinoti, kad įsigyjamas pastatas yra kultūros paveldo vertybė, tačiau šios aplinkybės nežinojimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos laikytis imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nurodytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį arba jį tinkamai pertvarkyti, bet ir tam tikrais įstatyme numatytais atvejais leisti nustatyta tvarka statytojui per nurodytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. LR statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis įpareigoja teismą savo sprendime nurodyti, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito 28 str. 1 d. 1 p nurodyto asmens lėšomis. Įvertinęs tai, kad kultūros vertybės tvarkybos darbai iš esmės galimi, atitinkamai įstatymų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją bei gavus statybą leidžiančius dokumentus ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad bylą iškėlus teisme, atsakovai kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos architektūros ir paveldosaugos skyrių dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, kad galėtų parengti supaprastintą projektą ir tinkamai sutvarkyti statinio dokumentus, teismas nusprendė leisti atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka per 9 mėnesių terminą, parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įstatymų nustatyta tvarka įteisinti statinį – tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Rokiškio rajono apylinkės teismas pabrėžė, kad atsakovams per nustatytą terminą neparengus reikalingos dokumentacijos ar pagal projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiančius dokumentus neatlikus pastato – kavinės pertvarkymo darbų, ieškovas turi teisę savavališkos statybos padarinius pašalinti atsakovų lėšomis, kartu išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovai I. K. ir S. K. apeliaciniu skundu prašė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovai taip pat prašė priteisti iš ieškovo Inspekcijos Panevėžio skyriaus bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovai nurodė, kad jiems nebuvo žinoma, jog įsigytas pastatas – kavinė yra kultūros paveldo objektas, nes su pastatu susijusiuose dokumentuose apie tai nebuvo jokios informacijos. Apeliantų teigimu, pastato rekonstrukcijos darbams atlikti projektas ir statybos leidimas nėra reikalingi, jei dėl atliekamų darbų pastato aukštis, plotis ar ilgis pakinta ne daugiau kaip 10 proc. Atsakovai, remdamiesi 2005-09-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1053 patvirtintais Kultūros vertybių nuostatais, nurodė, kad nekilnojamąją kultūros vertybę įregistravus registre, teisės aktų nustatyta tvarka jos tapatybės duomenys perduodami: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – įregistruoti su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsauga susijusius juridinius faktus; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui – įrašyti arba pakeisti kultūros paveldo objektų, kaip daiktinės teisės objektų, įteisinimo ir apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtu duomenis. Kultūros paveldo departamentas neįvykdė pareigos perduoti Nekilnojamojo turto registrui duomenis, patvirtinančius, kad pastatas – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., yra kultūros paveldo objektas ir jam taikomi naudojimo apribojimai. I. K. ir S. K. ginčijo ieškovo pateiktus įrodymus – fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas buvusios dvaro sodybos fragmentas – saldainių gamyklos, dabar - kavinės pastatas prieš rekonstravimo darbus ir po jų, nes nėra pateikta duomenų, patvirtinančių fotonuotraukų atlikimo laiką. Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad aplinkybių nežinojimas neatleidžia nuo prievolės vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvias nuostatas, nes aplinkybę, jog atsakovai nežinojo apie įsigyto pastato – kavinės naudojimo apribojimus nulėmė atsakingų valstybės institucijų neveikimas ir pareigų nevykdymas. Apeliantai pažymėjo, kad daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įrašomi viešame registre. Civilinių teisinių pasekmių atsiradimas galimas iš civilinių teisinių santykių – teisių ir pareigų įgyvendinimo. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčijami juridiniai faktai nebuvo įregistruoti, laikytina, kad tarp atsakovų ir kitų ginčo šalių jokių teisinių santykių nėra atsiradę ir ieškovė neturi reikalavimo teisės. Apeliantai nurodė, kad visi rekonstravimo ir statybos darbai buvo atlikti teisėtai, nes pagal STR 1.01.07:2002 ir LR statybos įstatymą atsakovų atliktiems darbams kaimo vietovėje projektinės dokumentacijos bei leidimų nereikėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 nepakeistą. Ieškovas nesutiko su apeliantų teiginiu, kad teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus nekilnojamuosius daiktus ir atitinkamus juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre. Išanalizavus LR CK 4.253, 4.254, 4.259 ir 4.262 straipsnių nuostatas, kuriomis savo argumentacijoje vadovaujasi atsakovai, pastebėtina, kad įstatymų leidėjas minėtose teisės normose nemini Nekilnojamojo turto registro ar kokio nors kito konkretaus registro. Todėl darytina išvada, jog viešas registras čia suprantamas plačiai – kaip visi valstybės registrai, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos registrų įstatymą. Šio įstatymo, galiojusio iki 2011-12-31, 4 straipsnio 4 dalis nustatė, kad registruoti objektai pakartotinai kituose registruose neregistruojami. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir 2012-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos informacinių išteklių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje. Apeliantų nuosavybėn įgytas pastatas – kavinė yra Kultūros vertybių registre įregistruotas kultūros paveldo objektas. Inspekcijos Panevėžio skyrius pažymėjo, kad įstatymas tam tikro nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teisinę apsaugą sieja su jo registravimu Kultūros vertybių registre, o ne Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl atsakovai turėjo galimybę gauti informaciją apie įsigytą pastatą – kavinę. Aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti su apeliantų įsigytu pastatu – kavine susiję duomenys, patvirtinantys pastato priskirtinumą kultūros paveldo vertybėms, neleidžia daryti išvados, kad minėto nekilnojamojo turto savininkams I. K. ir S. K. nekilo jokių teisių ir pareigų, susijusių su pastato, esančio kultūros paveldo vertybe, valdymu ir naudojimu. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, jog Nekilnojamojo turto registre 2008-12-17 įregistruotas juridinis faktas (registro Nr. 73/25452), kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , kuriame yra pastatas – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Inspekcijos Panevėžio skyrius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad dėl statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal teisės aktus, galiojusius statinių statybos metu, o sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi padarinių šalinimo metu galiojantys įstatymai. Todėl ieškovas, įvardydamas atsakovų padarytus pažeidimus, ieškinyje pagrįstai rėmėsi jų padarymo metu galiojusių įstatymų ir statybos techninių reglamentų nuostatomis, o teismas 2012-03-21 priimtame sprendime įpareigojimus atsakovams pagrįstai suformulavo, remdamasis sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais. Ieškovė pabrėžė, kad pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai, tuo metu, kai jie buvo atlikti, buvo priskiriami rekonstravimo darbams, todėl tokiems darbams atlikti buvo privalomas leidimas. Inspekcijos Panevėžio skyrius pažymėjo, kad įvertinus statybos darbų atlikimo laikotarpį, tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus bei konstatuotus atsakovų padarytus pažeidimus, darytina išvada, kad nurodyti statybą leidžiantys dokumentai būtų privalomi net ir tada, jei pastatas – kavinė nebūtų pripažintas kultūros paveldo objektu. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad byloje pateiktos fotonuotraukos yra suklastotos, ir nesutiko su apeliantų teiginiu, kad šiuo metu atliekant jiems priklausančiame pastate – kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , paprastojo remonto darbus jokie leidimai nėra privalomi. Inspekcija pažymėjo, kad atliekant kultūros paveldo objektu pripažinto statinio paprastąjį remontą, privaloma parengti statinio paprastojo remonto projektą ir gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą nurodytam statinio projektui, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, valstybei priklausančioje žemėje, privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir taip pat gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą.
Tretysis asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 nepakeistą. Trečiais asmuo nurodė, kad atlikus statybą reglamentuojančių teisės aktų analizę, darytina išvada, kad atsakovų atlikti remonto darbai laikytini rekonstravimo darbais. Apeliantų teiginys, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija, sudarydama nuomos sutartį, nenurodė, jog nuomojama žemė yra kultūros paveldo objekto zonoje yra nepagrįstas, nes atsakovai žemės nuomos sutartį sudarė ne Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje, o Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius buvo pavaldus ne Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, o Panevėžio apskrities viršininko administracijai. Į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją atsakovai kreipėsi tik 2012 m. sausio mėnesį.
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-504/2012 nepakeistą. Tretysis asmuo pažymėjo, kad statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., apeliantai įsigijo 2006-11-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. 2007-06-12 tikrinant minėtą pastatą, kuris yra pripažintas kultūros paveldo objektu, savavališkų statybos darbų atlikimo faktas nebuvo nustatytas, o tikrinant objektą 2010-04-30 savavališki statybos darbai buvo užfiksuoti. Nustatytos savavališkos statybos padariniai iki šiol yra nepašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei motyvais, todėl jų visų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio pareigūnai 2010 m. balandžio 30 d. nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) , Kultūros vertybių registre nuo 1995-01-31 registruotame statinyje (unikalus Nr.558), pažeidžiant nustatytą tvarką, atlikti savavališki statybos darbai: pakeista stogo danga ( pietinėje pastato stogo dalyje buvusi gontų, šiauriniame – skardos), šoninio fasado dalys apkaltos plastikinėmis lentomis, panaikintos vėjalentės ir lėkiai, į plastikinius pakeisti visi langai, aplink statinį, valstybei priklausančiame žemės sklype – kultūros vertybės teritorijoje - pastatyta tvora (b.l.7-10). Statinys (duomenys neskelbtini) , Rokiškio raj. nuosavybės teise nuo 2006-11-28 priklauso sutuoktiniams (apeliantams) I. K. ir S. K.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-08-17 surašė savavališkos statybos aktą, o 2010-10-21 pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius ( b.l.11-17).
Atsakovai atlikdami statinio (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj. rekonstravimo ir statybos darbus pažeidė ne tik LR Statybos įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, reglamentuojantį statybos darbus, bet pažeidė ir LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio kultūros paveldo objektų tvarkybą, reikalavimus.
Apeliantai teigia, kad jiems nebuvo žinoma, jog įsigytas pastatas – kavinė yra kultūros paveldo objektas, nes su pastatu susijusiuose dokumentuose, taip pat Nekilnojamojo turto registre, apie tai nebuvo jokios informacijos. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), ant kurio stovi atsakovams nuosavybės teise priklausantis minėtas pastatas – kavinė, nuo 2008-12-17 įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Su atsakove I. K. 2002-11-29 yra sudaryta minėto žemės sklypo nuomos sutartis. Todėl jau nuo 2008 metų apeliantams turėjo būti žinoma, kad jų įsigytas statinys yra žemės sklype, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Atsakovų įsigytas pastatas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1995 metais ( kodas Nr.558 ). Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši (LR nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 8 str.12 d.). Atsakovai, būdami rūpestingi savininkai, atsižvelgiant, kad įsigytas pastatas stovi buvusio dvaro teritorijoje, žemės sklype, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kad pastatas statytas 1851 metais, galėjo ir turėjo pasidomėti, ar jų įsigytas pastatas nėra kultūros paveldo objektas. Šių aplinkybių nežinojimas, kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas, neatleidžia atsakovų nuo prievolės vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvių nuostatų. Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo pažymėta, kad atsakovų įsigytas pastatas yra kultūros paveldo objektas ir jam taikomi naudojimo apribojimai, negali sudaryti pagrindo išvadai, kad atsakovams neatsirado jokių teisių ir pareigų jį valdant ir naudojant, o atsakovų atlikti statybos darbai yra teisėti. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-100817-00011, surašytame 2010-10-21, aiškiai nurodyta kokius paveldosaugos įstatymus pažeidė atsakovai, o 2010-10-21 reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.RE-402 nurodyta ką per nustatytą terminą privalu padaryti šalinant savavališkos statybos padarius. Pažymėtina, kad atsakovai savavališkai vykdydami statybas net sunaikino kultūros paveldo objekto autentiškus elementus.
Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad jie atliko tik paprastąjį remontą, o ne rekonstravo pastatą, be to, pastato rekonstrukcijos darbams atlikti projektas ir statybos leidimas nėra reikalingi, jei dėl atliekamų darbų pastato aukštis, plotis ar ilgis pakinta ne daugiau kaip 10 procentų. Savavališkos statybos akte užfiksuoti statybos darbai atlikti laikotarpiu nuo 2007-06-12 iki 2010-04-30. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ( redakcija galiojusi nuo 2006-10-31 iki 2010-10-01) 2 str. 18 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte, 6.8 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Statinio rekonstravimas – kai pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila); pakeičiamos išorės architektūros detalės į kitokias, įrengiamos naujos (šalinamos esamos) išorės architektūros detalės. Akivaizdu, kad 2010-10-21 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-100817-00011 užfiksuoti atsakovų atlikti darbai pagal jų atlikimo metu galiojusią LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d. bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakciją pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo priskirti statinio rekonstravimo darbams, kuriems atlikti atsakovai privalėjo turėti leidimą ( Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 2 punktas). Tvorą atsakovai pastatė žemės sklype, kuris jiems nuosavybės teise nepriklauso. Tvora pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi ( tarp jų laikini) statiniai“ nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingą statinį žemės sklype, nepriklausančiame statytojams nuosavybės teise, reikalavimas turėti supaprastintą statinio projektą su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais privalomas. Reikalavimas turėti supaprastintą statinio projektą statytojams privalomas ir tuo atveju, kai statoma ne kultūros paveldo objekto teritorijoje. Teismas pripažįsta, kad pagal ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusią LR Statybos įstatymo 2 str.18 d. bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakciją 2010-08-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-100817-00011 nurodyti pastato-kavinės statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, tačiau pažymėtina, kad tuo laikotarpiu, kai jie buvo atlikti, jie buvo priskiriami rekonstravimo darbams ir atsakovai privalėjo turėti leidimą rekonstruoti pastatą. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atliekant paprastojo remonto darbus jiems nuosavybės teise priklausančiame statinyje (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r. šiuo metu nereikalingi jokie leidimai. Atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, statant I grupės nesudėtingą statinį ( šiuo atveju tvorą ) kultūros paveldo objekto teritorijoje, statant valstybinėje žemėje privalomą parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą nurodytam statinio projektui (LR Statybos įstatymo 23 str.1 d. 4 p., STR 1.01.07:2002 12.1 p.). Pažymėtina, kad 2012-01-12 atsakovės I. K. prašymu Rokiškio rajono savivaldybės architektūros ir paveldosaugos skyrius išdavė specialiuosius architektūrinius reikalavimus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , paprastajam remontui. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pripažįsta, kad jų atliktiems statybos darbams leidimas yra reikalingas.
Ieškovas, įvardydamas atsakovų padarytus pažeidimus pagrįstai vadovavosi jų padarymo metu galiojusių aptartų įstatymų ir Statybos techninių reglamentų nuostatomis, o teismas 2012-03-21 priimtame sprendime įpareigojimus atsakovams pagrįstai nustatė, remdamasis jo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais (LR Statybos įstatymo ( 2010-01-01 redakcija) 28 str.7 d. 1p., 4 p.).
LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantai turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.