- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2-866-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00461-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prodevia“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prodevia“ ieškinį atsakovei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl pirkimo sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prodevia“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos sprendimą (-us) nustatyti tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) techninės specifikacijos FR-15, FR-17 ir FR-402 punktus bei priteisti iš atsakovės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) procedūrų sustabdymą. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o jei sprendimas būtų priimtas jos naudai po pirkimo užbaigimo, pirkimo sąlygų pakeitimas būtų beprasmis arba net neįmanomas, todėl bylinėjimosi tikslai liktų neįgyvendinti. Jei pirkimo sutartis būtų sudaryta, reikėtų pradėti naują procesą dėl jos pripažinimo negaliojančia, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas galėtų tapti sudėtingas arba neįmanomas.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leistų išvengti papildomų nuostolių ir apsaugotų tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus, taip pat viešąjį interesą. Nors pirkimo objektas – greitosios medicinos pagalbos informacinė sistema ir susijusios paslaugos – yra reikšmingas ir reikalingas visuomenei, jo įsigijimas nėra neatidėliotinas, todėl pirkimo procedūrų laikinas sustabdymas nepablogintų esamos situacijos. Trumpalaikis, iš anksto numatytos trukmės pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų būti laikomas žalingu ir suteiktų didesnį apibrėžtumą bei tikėtiną naudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarė ieškovės prašymą tenkinti – ieškovės UAB „Prodevia“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
5. Įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
6. Teismas nustatė, kad pagal pirkimo Nr. 734315 skelbimą, pirkimo sąlygas, jų techninę specifikaciją ir pirkimo sutarties projektą, atsakovė siekia įsigyti greitosios medicinos pagalbos informacinę sistemą ir su ja susijusias paslaugas. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 36 mėnesius.
7. Teismo vertinimu, šiuo atveju, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė sudarytų viešojo pirkimo sutartį su galimai neteisėtu pirkimo laimėtoju, būtų pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir nešališkumo. Tokia situacija sukeltų neigiamų pasekmių ne tik ieškovei, bet ir pačiai perkančiajai organizacijai. Jei sutartis būtų sudaryta dėl ginčijamo pirkimo objekto, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų sudėtingesnis arba neįmanomas. Be to, pirkimo laimėtojui pradėjus vykdyti arba įvykdžius pirkimo sutartį, ieškovė netektų galimybės varžytis dėl pirkimo objekto ir sutarties sudarymo. Ieškinio patenkinimo atveju atsirastų papildomų klausimų dėl sudarytos sutarties galiojimo ir galimos ieškovės patirtos žalos atlyginimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei bus suteikta galimybė realiai ginti savo teises ir interesus, siekiant varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo ginčijamame konkurse.
8. Teismas pažymėjo, kad pirkimo objekto sąsaja su medicininės pagalbos paslaugų teikimu bei egzistuojančiu visuomenės interesu gauti šias svarbias paslaugas tinkamos kokybės pati savaime nedaro visuomenės intereso pirkimo objektu svarbesniu už interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi. Byloje nesant duomenų apie būtiną poreikį jį įsigyti skubiai, šiuo atveju prioritetas teiktinas viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1268-657/2024, bei ieškovės UAB „Prodevia“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Akivaizdų ieškinio nepagrįstumą rodo tai, kad ieškovė ginčija tik kelias Techninės specifikacijos sąlygas, kurios susijusios su atsakovės nustatytais funkciniais reikalavimais Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) informacinei sistemai. Šie reikalavimai niekaip neriboja ieškovės galimybių dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymą. Ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos iš esmės yra būsimos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygos, kurias turės įgyvendinti laimėtojas, sukuriant atsakovės poreikius atitinkančius informacinės sistemos funkcionalumus.
9.2. Ne viešojo pirkimo dalyvis, o pati perkančioji organizacija sprendžia apie savo poreikius ir informacinės sistemos funkcionalumus. Nors ieškinyje teigiama, kad pirkimo dokumentai riboja konkurenciją, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog negalėtų pateikti pasiūlymo ir įgyvendinti reikalavimus atitinkančios informacinės sistemos. Be to, nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad GMP informacinės sistemos reikalavimai pritaikyti vienam ar keliems tiekėjams. Iš esmės ieškovė ginčija patį atsakovės poreikį, nors perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė formuoti savo poreikius, kurie įtvirtinami techninėje specifikacijoje.
9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia daugiau neigiamų pasekmių nei naudos. Pirma, nuo 2023 m. liepos 1 d. 48 atskiros greitosios medicinos pagalbos stotys buvo sujungtos į vieną Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, todėl atsakovei reikia vieningos, centralizuotos informacinės sistemos, kuri pakeistų iki reformos naudotą atskirų įstaigų infrastruktūrą. Vieninga sistema leistų operatyviai apdoroti skubius pranešimus ir koordinuoti resursus visoje šalyje. Centralizuota duomenų bazė suteiktų dispečeriams galimybę greitai nustatyti arčiausiai esantį ir laisvą greitosios pagalbos ekipažą, taip sumažinant reagavimo laiką. Tai būtina efektyviam, greitam ir kokybiškam greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimui, nepriklausomai nuo regiono. Centralizuota sistema ne tik padidina pacientų saugumą, bet ir gerina bendrą sveikatos priežiūros sistemos veiklą, todėl yra būtina viešajam interesui užtikrinti kokybiškas ir efektyvias greitosios medicinos pagalbos paslaugas.
9.4. Antra, atsakovės Pirkimo objekto įgyvendinimas finansuojamas pagal 2022–2030 m. sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą, projekto pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01, kurios tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Atsakovei skirtos 11 911 966,00 Eur Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšos, o projekto įgyvendinimo terminas baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d. Projekto veiklų biudžete numatyta, kad bus kuriama ir diegiama informacinė sistema.
9.5. Jei atsakovė neįsigys greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos iki nustatyto termino, praras reikšmingą Europos Sąjungos finansavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal ieškovės prašymą gali sustabdyti pirkimo objekto įgyvendinimą apie 133 kalendorines dienas ar ilgiau, kas kelia akivaizdžią riziką prarasti ES lėšas. Pirkimo sutartis galėtų būti pasirašyta tik 2025 m. vasario arba kovo mėnesiais, todėl iki 2025 m. gruodžio 31 d. neįmanoma įvykdyti projekto sutarties, o Europos Sąjungos lėšos būtų prarastos. Dėl to visuomenės intereso, užtikrinančio kokybiškas ir efektyvias greitosios medicinos pagalbos paslaugas, tenkinimas reikalauja skubos, todėl pirkimo objekto poreikis turi būti prioritetinis, nepaisant sąžiningos tiekėjų konkurencijos.
9.6. Trečia, atsakovė šiuo metu naudojasi penkiomis skirtingomis informacinėmis sistemomis greitosios medicinos pagalbos paslaugoms teikti, tačiau šios sistemos neužtikrina centralizuotų, kokybiškų ir savalaikių paslaugų (jų kokybė nėra vienoda). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, kaip prašo ieškovė, ne tik neįvyks pirkimas ir bus prarastos ES lėšos, bet ir atsakovė patirs reikšmingas išlaidas šių penkių sistemų eksploatavimui, kas nuolat generuos nuostolius, kurių sumažinimą siekiama įgyvendinant Pirkimą.
9.7. Ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, nes ieškovė nepateikė pasiūlymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymų pateikimo terminas yra nustatytas 2024 m. rugsėjo 30 d., o šiuo metu atsakovė dar nėra gavusi visų tiekėjų pasiūlymų. Be to, pati ieškovė taip pat nepateikė pasiūlymo. Jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas ir ji įrodytų kitas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ji galėtų ginti pažeistas teises reikšdama reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.
9.8. Atsakovės nuomone, nutartimi taikytas pirkimo procedūrų sustabdymas neatitinka proporcingumo principo. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, atsakovė mano, kad proporcinga būtų pasirinkti mažiau varžančią priemonę – įpareigoti nesudaryti pirkimo sutarties su išrinktu laimėtoju.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą ir pateikė su tuo susijusius argumentus. Jis nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai šio proceso stadijoje leidžia manyti, jog egzistuoja tikimybė priimti ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Detalesnė ieškinio pagrįstumo analizė ir vertinimas šioje (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) stadijoje nėra ir negali būti atliekami – tai atliekama nagrinėjant bylą iš esmės.
10.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų apie būtiną poreikį skubiai įsigyti pirkimo objektą, todėl šiuo atveju teisingai suteikė prioritetą viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu. Ieškovė neprieštarauja, kad visada egzistuoja poreikis kokybiškoms ir efektyvioms greitosios medicinos pagalbos paslaugoms bei jų gerinimui, taip pat pripažįsta, kad perkama sistema bus naudinga atsakovės veikloje (būtent dėl to organizuojamas pirkimas). Tačiau ieškovė nemato įtikinamų argumentų, kad konkreti pirkimo objektu esanti sistema yra „būtina tokių paslaugų suteikimui“, kaip nurodo atsakovė. Atsakovės teiginys, kad „neįgyvendinus savalaikiai greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala“, yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas pažymėjo, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos šiuo metu teikiamos atsakovės turimomis priemonėmis, ir nėra jokių duomenų (išskyrus deklaratyvius atsakovės teiginius), jog dėl šių priemonių naudojimo gyventojai patiria „akivaizdžią ir neištaisomą žalą“. Nėra įrodymų, kad be reikiamo IT infrastruktūros centralizacijos lygio atsakovė negalėtų užtikrinti medicininių paslaugų. Nors galbūt atsakovei yra mažiau patogu valdyti duomenis, viešojoje erdvėje nėra jokių užfiksuotų kritinių problemų, susijusių su „akivaizdžia ir neištaisoma žala“ svarbiausiam konstituciniam gėriui, kurių taisymas reikalautų ypatingos skubos. Jei 48 greitosios medicinos pagalbos stočių sujungimas būtų sukėlęs realių problemų, tokia reorganizacija nebūtų galėjusi įvykti arba būtų įvykusi tik po atitinkamo pirkimo objekto įsigijimo. Tačiau toks sujungimas ne tik įvyko, bet atsakovė pirkimą pradėjo organizuoti tik praėjus daugiau nei metams po sujungimo dienos, nors deklaravo neatidėliotiną skubą.
10.4. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė tikrai prarastų finansavimą, net jei projekto sutartis būtų įvykdyta vėluojant. Atsižvelgiant į visą pirkimo sutarties galiojimo trukmę (36 mėnesiai), 2-3 mėnesių uždelsimas nėra kritinis, ir tokio atvejo metu atsakovei gali būti taikomos kitos sankcijos, o ne viso finansavimo praradimas. Jei atsakovė vis dėlto nesugebėtų įgyvendinti projekto ir prarastų finansavimą, nėra duomenų, kad ji negalėtų kreiptis dėl naujos projekto sutarties ir gauti naują finansavimą, nes pirkimo objekto poreikis ir jo pagrįstumo priežastys išliktų nepakitusios, o pirminio finansavimo ji nebūtų išnaudojusi.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovės teiginiai apie papildomas išlaidas dėl vėluojančio pirkimo yra nepagrįsti. Laikinosios apsaugos priemonės tik maždaug 60 dienų sustabdo pirkimo procedūras, o nuo 2023 m. liepos 1 d. atsakovė jau patiria išlaidas dėl reformos. Pirkimas paskelbtas tik 2024 m. rugpjūčio 3 d., o informacinės sistemos įdiegimo terminai apima dar 12 mėnesių po sutarties pasirašymo. Taigi, papildomas 2 mėnesių vėlavimas nėra esminis, o finansinė nauda iš pirkimo nėra aiški, nes nežinoma, kiek atsakovei kainuos pirkimo sutarties įvykdymas ir kaip tai atrodytų konvertuojant į mėnesinius kaštus.
Šalies argumentai
10.6. Ieškovė paaiškino, kad teikti pasiūlymo esamomis ginčijamomis pirkimo sąlygomis nėra prasmės, nes ji negalėtų įvykdyti sutarties arba pasiūlymas būtų nepriimtinas dėl kainos. Pasiūlymą galima teikti tik panaikinus ginčijamas sąlygas, o visi pasiūlymai turėtų būti pateikti iš naujo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimas gali pasibaigti iki bylos nagrinėjimo, o teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Dėl to kiltų poreikis spręsti neteisėtai sudarytos sutarties galiojimo klausimą, o tai būtų pakankama priežastis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip pat sukeltų papildomus nuostolius abiem šalims ir viešajam interesui.
10.7. Ieškovė prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, nes tai sukelia neapibrėžtumą tiek jai, tiek kitiems tiekėjams. Neaišku, ar verta dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymą, nes nesuprantamos sąlygos, kuriomis reikės įvykdyti sutartį, jei ieškovė laimės. Be to, taikant atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, grįžimas į ankstesnę padėtį po galimo ieškinio tenkinimo būtų ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis, o tai prieštarautų viešojo pirkimo ir civilinio proceso tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
13. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
14. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą viešą konkursą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų taikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
16. Atsakovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino ieškinį prima facie pagrįstu, nes ieškovės argumentai neįrodo realių kliūčių dalyvauti konkurse. Ieškovė ginčija tik kelis greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) sistemos techninės specifikacijos reikalavimus, susijusius su funkcionalumais, kurie yra vykdomosios sutarties dalis, tad jų įgyvendinimas priklauso nuo laimėtojo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad negalėtų atitikti šių reikalavimų ar jog sąlygos būtų pritaikytos konkretiems tiekėjams. Atsakovė pažymi, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja pačios organizacijos poreikį, kurį ši turi teisę nustatyti.
17. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai yra vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškinyje yra aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniais argumentais, kartu su ieškiniu yra pateikti ieškovės poziciją byloje pagrindžiantys įrodymai. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
19. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog nesustabdžius pirkimo būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, nes ieškovė nepateikė pasiūlymo. Ieškovė atsikerta, kad ginčijamos pirkimo sąlygos neleidžia jai pateikti pasiūlymo – arba jo įvykdyti nepavyktų, arba pasiūlymas būtų atmestas dėl kainos. Tik panaikinus ginčijamas sąlygas, ji pateiktų pasiūlymą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimas greičiausiai baigtųsi iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o ieškovei palankus sprendimas taptų sunkiai įgyvendinamas ar net neįmanomas, sukeldamas papildomus finansinius nuostolius.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesustabdžius pirkimo procedūrų taikant laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti apsunkinta galimybė, esant ieškovei palankiam sprendimui, grįžti į situaciją, buvusią prieš pažeidimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų imtasi, pirkimo procedūros būtų tęsiamos, o su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis. Tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimą, reikėtų spręsti papildomus klausimus dėl sutarties galiojimo, restitucijos, tiekėjų patirtos žalos atlyginimo bei alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei, o tai apsunkintų ieškovės galimybes veiksmingai apginti savo teises.
21. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
22. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).
25. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021 19 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų apie būtinybę skubiai įsigyti pirkimo objektą, todėl prioritetą teikė viešajam interesui, kurio esmė – užtikrinti pirkimo procedūrų teisėtumą.
27. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, teigdama, kad viešasis interesas reikalauja skubaus pirkimo objekto įgyvendinimo. Ji argumentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės padarytų daugiau žalos nei naudos, nes po Greitosios medicinos pagalbos tarnybų sujungimo būtina centralizuota informacinė sistema, kuri efektyviai koordinuotų išteklius ir užtikrintų greitesnę reakciją į skubius pranešimus. Šiuo metu atsakovė naudoja penkias atskiras sistemas, kurios neužtikrina pakankamos paslaugų kokybės. Pirkimo įgyvendinimas finansuojamas ES lėšomis, skirtomis sveikatos priežiūros kokybės gerinimui, o projekto terminas baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d. Neįsigijus sistemos iki šio termino, atsakovė prarastų ES finansavimą. Jei būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pirkimas nebūtų vykdomas, ES lėšos būtų prarastos, o atsakovė patirtų reikšmingų išlaidų esamų sistemų eksploatacijai, sukeliančių nuolatinius nuostolius, kuriuos planuojama sumažinti įgyvendinus pirkimą.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia įsigyti vieningą Greitosios medicinos pagalbos (GMP) informacinę sistemą, skirtą centralizuotai valdyti visų struktūrinių padalinių duomenis apie GMP paslaugas. Ši sistema leistų rinkti ir saugoti informaciją apie pagalbos poreikį, siųsti reikiamą informaciją GMP brigadoms bei gydymo įstaigoms, atsakingoms už tolesnę paciento priežiūrą, taip pat integruotų GMP informacinę sistemą su valstybės registrais ir susijusiomis sistemomis. Siekiama padidinti operatyvumo ir efektyvumo lygį, optimizuojant veiklos procesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirkimas yra viešojo intereso objektas ir turi reikšmę visai visuomenei.
29. Kita vertus, tai, kad pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, jog šiam interesui turėtų būti suteikiamas absoliutus prioritetas prieš kitą viešąjį interesą – visuomenės teisę, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečias aplinkybes ir nustatyti, ar vieno iš konkuruojančių interesų neapgynimas nesukeltų didesnės žalos.
30. Atsakovė nurodo, kad pirkimo įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, skirtomis sveikatos priežiūros kokybės gerinimui, o projekto terminas baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d. Neįsigijus sistemos iki šio termino, atsakovė prarastų ES finansavimą.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad GMP informacinės sistemos įsigijimas yra finansuojamas pagal 2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ projekto finansavimo sąlygų aprašą Nr. 14. Ši informacija nurodyta ir pirkimo techninėje specifikacijoje (skyrius „Įvadas“). Atsakovė yra sudariusi projekto „Išmaniosios sveikatos priemonių įgyvendinimas greitosios medicinos pagalbos tarnyboje“ sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra (sutarties Nr. 09-038-P-0001). Projekto įgyvendinimui skirta 11 911 966,00 Eur ES lėšų (projekto sutarties 6.3 skyrius „Projekto veiklos biudžetas“). Projekto veiklų pradžia yra 2023 m. rugsėjo 27 d., o pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d. (projekto sutarties 6 skyrius „Projekto įgyvendinimo detalizacija“).
32. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad Projekto sutarties 6.2 papunktyje nustatytas veiklų vykdymo pabaigos terminas negalėtų būti pratęstas ar jog finansavimas būtų negrįžtamai prarastas, jei projekto įgyvendinimas vėluotų. Net ir praradus finansavimą, nėra duomenų, kad atsakovė neturėtų galimybės kreiptis dėl naujos projekto sutarties ir gauti pakartotinį finansavimą (poreikis pirkimo objektui bei jo pagrįstumo priežastys išliktų, o pirminis finansavimas nebūtų panaudotas).
33. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą pirkimo objektui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie neatidėliotiną visuomenės poreikį, kurį užtikrintų skubus pirkimo procedūrų vykdymas. Nėra duomenų, kad be numatyto IT infrastruktūros centralizavimo (pirkimo tikslo) atsakovė negalėtų teikti medicininių paslaugų. Pažymėtina, kad GMP paslaugos buvo ir tebėra teikiamos naudojant esamas priemones, o deklaratyvūs atsakovės teiginiai, jog dėl to gyventojai patiria „akivaizdžią ir neištaisomą žalą“, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios ir nepataisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei, suinteresuotai pirkimo objektu.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė ypatingos situacijos, dėl kurios laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Finansinė nauda, kuri būtų pasiekta įgyvendinus pirkimą, palyginti su šiuo metu patiriamais kaštais, taip pat nėra aiški – neaišku, kiek atsakovei kainuotų sudarytos pirkimo sutarties vykdymas ir kaip šios išlaidos atrodytų konvertuojant jas į mėnesinius kaštus. Dėl šios priežasties atsakovės teiginiai apie tariamai dėl pirkimo vėlavimo patiriamas papildomas išlaidas yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tikėtiną reikšmingą žalą visuomenei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos.
35. Atsižvelgiant į trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad byla jau paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 12 d., bei į tai, jog atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinybės, darytina išvada, kad ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui. Net jei žala būtų padaryta, ji tikėtina nebūtų didesnė nei žala, kuri galėtų kilti nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jei pasikeistų aplinkybės (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovė siūlo taikyti mažiau ribojančią priemonę – įpareigojimą nesudaryti pirkimo sutarties su pasirinktu laimėtoju. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia priemonė nebūtų tinkama. Ji sukurtų neapibrėžtumą tiek ieškovei, tiek kitiems tiekėjams, nes dalyvavimas pirkime ir pasiūlymų teikimas taptų neaiškūs, nežinant, kokiomis sąlygomis reikėtų vykdyti sutartį, laimėjus. Be to, jei atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos ir ieškinys patenkintas, grįžimas į padėtį, buvusią iki pažeidimo, taptų sudėtingesnis ir brangesnis, o tai prieštarautų viešojo pirkimo bei civilinio proceso tikslams.
37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. palikti nepakeistą.