Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281-1 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2025-04-10 apie 18:04 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest“ 7510, Nr. ARTB-0184 (patikros sertifikato Nr. 2198019) buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, davė parodymus, kad dešimt metų nevartojo alkoholio, bet tą 2025 m. balandžio 10 d. su dviem draugais dirbo prie savo namelio, bedirbant visi trys išgėrė butelį degtinės ir po to dar išgėrė po vieną alaus. Apie 18 val. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti dar nusipirkti. Važiavo į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, važiuojant nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Nesupranta, kaip čia jam viskas gavosi. Iš pradžių visi išgėrė butelį degtinės, po to dar du alaus. Važiavo į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Mašina priklauso jam. Mašina nedrausta, be techninės apžiūros. Ta mašina stovėjo pas jį dvejus metus, ji buvo tuščiomis padangomis, be akumuliatoriaus, atsinešė pompą, prisipūtė padangas ir sugalvojo nuvažiuoti parsivežti dar alkoholio. Jis gauna apie 900 eurų pensijos. Visas baudas susimokės, tik nori jas sumokėti dalimis. Vairuotojo pažymėjimo galiojimas irgi buvo pasibaigęs, neprasitęsė, nes neturėjo laiko, vis dirbo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Tai buvo toks pirmas kartas, anksčiau niekada jis taip nesielgdavo. Važiavo trise, kai atsitrenkė į stulpą, draugai pabėgo, po to atvažiavo kažkoks žmogus, iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Su sveikata problemų neturi, tik kiekvieną dieną geria vaistus nuo mikro insulto, nes prieš 15 metų turėjo mikro insultą. Norėtų, kad jam būtų taikomas laidavimas.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad sėdo į jam priklausančią transporto priemonę „O. M.“ ir kartu su draugais išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, norėjo nusipirkti papildomai alkoholinių gėrimų. Pamena, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) norėjo suktis į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau besisukant, sankryžoje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio ženklą. Po eismo įvykio jo draugai, kurie važiavo kartu, pabėgo. Kur nubėgo, negali nurodyti, o jis liko sėdėti automobilyje. Po kurio laiko priėjo nepažįstami asmenys, atvažiavo policijos pareigūnai. Transporto priemonė „O. M.“ priklauso jam, registruota jo vardu. Automobiliui nėra atlikta techninė apžiūra, taip pat nedrausta privalomuoju civiliniu draudimu. Vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau yra pasibaigęs galiojimo laikas. Kada tiksliai baigėsi galiojimo laikas, negali nurodyti, kadangi nepamena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tai daugiau nepasikartos, ankščiau nėra teistas, yra geras ir ramaus būdo žmogus. Kodėl sėdo už transporto priemonės vairo ir važiavo neblaivus, negali nurodyti, bet labai gailisi dėl to. Eismo įvykio metu nenukentėjo, medikų pagalbos neprireikė (b. l. 52-55).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, advokatė ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Paaiškino, kad 2025-04-10 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) vyko namo iš darbo, kai ties (duomenys neskelbtini) pamatė į griovį nuvažiavusį automobilį, kuris buvo nuvertęs kelio ženklą. Jam išlipus iš automobilio, variklis dar dirbo, asmuo sėdėjo už vairo, dar bandė išvažiuoti, stipriai spaudė gazą, bet nuvirtęs vamzdis trukdė mašinai pajudėti. Nieko nelaukęs, priėjo prie vairuotojo ir paėmė automobilio užvedimo raktelius. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (b. l. 36-37).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo R. B. 2025-04-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2025-04-10 apie 18.04 val., adresu (duomenys neskelbtini). sankryžoje, neblaivus (2,00 prom.) S. M. vairavo automobilį „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 413, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 str. 1 d. (b. l. 5-7).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2025-04-10 18.04 val. buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog (duomenys neskelbtini). dabar neblaivus vairuotojas su „O. M.“ trenkėsi į kelio ženklą. Norėjo šalintis, pranešėjas atėmė raktelius, visi 3 išlipo iš automobilio pokalbio metu. Prašo paskubėti, pranešėjas praeivis (b. l. 8-13).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo D. M. 2025-04-10 tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivaus vairuotojo“ (b. l. 14-16).

2025-04-10 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Matomas stovintis pilkos spalvos automobilis „O. M.“, kuris kliudęs ir pagadinęs kelio ženklą, nuverstas kelio ženklas, nuverstas vandentiekio žymėjimo stulpas, aplink automobilį stebimos besimėtančios detalių nuolaužos. Apžiūros metu paimtas automobilis „O. M.“ su užvedimo rakteliu (b. l. 17-28).

2025-04-10 transporto priemonės apraše nurodyti transporto priemonės „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, techninė būklė, įranga (b. l. 29-30).

2025-04-10 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog automobilis „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM – 1430 EUR (b. l. 32).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, jog transporto priemonės „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 33).

2025-04-10 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog S. M. alkotesteriu 18.19 val. nustatytas 2,48 prom., 18.39 val. 2,00 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. M. sutiko (b. l. 38).

2025-04-10 eismo įvykio fiksavimo protokole bei eismo įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) duomenyse nurodyti įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės, nustatytos (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini) m., automobiliui „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į kelio ženklą bei dujų žymėjimo stulpą (b. l. 77-78).

Pagal BK 281-1 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. S. M. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „O. M.“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems. S. M. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Teisminio nagrinėjimo metu K. A. pateikė prašymą atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydama, kad jis yra kaltinamojo draugas, su juo bendrauja labai dažnai, todėl mano, kad savo autoritetu tikrai sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jos gynėja prašė teismo atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

S. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 63), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 68). Civilinio ieškinio byloje nėra. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje S. M., teisiamajame posėdyje itin kritiškai įvertinęs savo neteisėtą elgesį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – K. A., gim. (duomenys neskelbtini) (neteistas, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 1 kartą) prašymas perduoti S. M. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl S. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas K. A. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 str.). Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog nors S. M. kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, tačiau vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

S. M. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „O. M.“, taigi minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą informaciją lengvojo automobilio „O. M.“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1430 Eur (b. l. 32). Tokia automobilio vertė, teismo vertinimu, nėra neproporcinga nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021 ir kt.). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019 ir kt.). Sutiktina, kad automobilio konfiskavimas galimai sukels papildomų nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. ir jo artimiesiems, tačiau atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu nekonfiskuoti transporto priemonės. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš S. M. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025-05-02 pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam S. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 154,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas privalomai pagal procesą (byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš S. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą S. M. nutraukti. S. M. perduoti K. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsniu, S. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti S. M. naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti automobilį „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš S. M. 154,17 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Įspėti S. M., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui K. A., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su vaizdo ir garso įrašais, esantį voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.