Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-27 · Civilinė byla Nr. 2A-298/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
2A-298/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
L. W., R. M., P. Z., L. L.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-298/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. W. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-674-278/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PING FAN” ieškinį atsakovams L. W., P. Z., L. L. ir R. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 92 773,02 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė UAB „PING FAN“ bankroto bylą; teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 92 773,02 Lt. Įmonė neturi turto, kurį pardavus galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nes buvę įmonės savininkai ir vadovai teismo paskirtam administratoriui turto neperdavė. Pagal balansinius įmonės duomenis nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 277 Lt vertės turto, o kreditoriams buvo skolinga 10 117 Lt, todėl jau minėtu metu įmonė buvo nemoki ir bendrovės akcininkas bei vadovas P. Z. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, jog vėlesniais metais įmonės skolos didėjo, tačiau atsakovė L. L., kuri 2008 m. spalio 27 d. tapo akcininke ir vadove bei įmonei vadovavo iki 2008 m. lapkričio 7 d., atsakovas L. W., buvęs įmonės vadovu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. bei atsakovė R. M., bendrovei vadovavusi nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „PING FAN” iškėlimo. Įmonės įsiskolinimai UAB „Nemuno prekybos centras“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ didėjo nuo 2007-2008 m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. W. 30 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo, BUAB „PING FAN“ naudai, 900 Lt žyminio mokesčio ir 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 938 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui. Priteisė iš atsakovės R. M. 47 773,02 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PING FAN“ naudai, 1 433 Lt žyminio mokesčio, 61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 494 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės biudžetui. Taip pat priteisė iš atsakovės L. L. 15 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PING FAN“ naudai bei 450 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 470 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai. Ieškinį atsakovui P. Z. atmetė. Teismas sutiko, kad tuo metu, kai įmonei vadovavo P. Z., įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, kadangi 2008 m. lapkričio 3 d. įmonės akcininkė L. L. bendrovei suteikė 66 000 Lt paskolą, kurios būtų užtekę padengti galimus pradelstus įmonės įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovas L. W. teismui patvirtino, jog 2008 m. lapkričio 20 d. paskyrus jį įmonės vadovu, pradelstų įsipareigojimų įmonė neturėjo. Teismas sutiko su atsakovo P. Z. teiginiais, jog 2008 m. spalio 27 d. pardavus akcijas L. L., jis nežinojo apie vėlesnių vadovų atliekamus veiksmus ar neveikimą, jų nekontroliavo ir priimamų sprendimų atlikimui ar neatlikimui neturėjo jokios įtakos. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė neginčijamų duomenų, jog iki 2008 m. lapkričio 20 d. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių dydis viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreipė dėmesį, kad įsiskolinimas UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Nemuno prekybos centras“ pagal šių kreditorių duomenis pradėjo didėti tik nuo 2009 m. liepos mėn., o ne nuo 2006 m., kaip teigė ieškovas. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė konkrečių duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus iki 2009 m. gegužės 4 d., t. y. iki L. W. atleidimo iš darbo, todėl negalėjo daryti išvados, jog minėtu metu įmonė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovas, būdamas vadovu, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tačiau teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 4 d. atsakovas L. W. neįspėjęs išsivežė jam priklausančius daiktus, kurie pagal panaudos sutartį buvo naudojami įmonės veikloje. Dėl to buvo nutraukta įmonės ūkinė veikla ir teko prieš terminą nutraukti patalpų nuomos sutartį su UAB „Nemuno prekybos centras” bei sumokėti baudą. Teismas sprendė, kad tokiais atsakovo L. W. neteisėtais veiksmais įmonei buvo padaryta žala. Padarė išvadą, jog atsakovė R. M. taip pat netinkamai atliko savo kaip vadovės pareigas, nes neužtikrino nuomojamų patalpų apsaugos ir tuo sudarė sąlygas į jas patekti pašaliniams asmenims, tame tarpe ir L. W.. Pažymėjo, kad įmonės vadove esant R. M., nuo 2009 m. liepos mėn. didėjo įmonės įsiskolinimas kreditoriams, todėl atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas konstatavo, kad 2008 m. spalio 27 d. įmonės akcijas įsigijusi atsakovė L. L. 2008 m. lapkričio 3 d. bendrovei suteikė 66 000 Lt paskolą, dėl to darė išvadą, jog jai buvo žinoma apie įmonės nesavalaikį atsiskaitymą su kreditoriais bei blogėjančią įmonės finansinę padėtį. Nustatydamas žalos dydį, kurį savo neteisėtais veiksmais įmonei padarė akcininkė, teismas įvertino aplinkybę, jog ji gyveno Kinijoje, nekalbėjo lietuvių ar rusų kalbomis. Konstatavo, kad dėl atsakovų L. W. ir R. M. neteisėtų veiksmų įmonei kilo pareiga ne tik sumokėti 50 000 Lt baudą kreditoriui UAB „Nemuno prekybos centras“, bet ir buvo nutraukta įmonės veikla, padidėjo įsiskolinimai kreditoriams, todėl įvertinęs šių atsakovų neteisėtus veiksmus dėl minėto įsiskolinimo dydžio iš L. W. priteisė 30 000 Lt, o iš R. M. – 20 000 Lt žalai atlyginti. Konstatavo, kad atsakovėms R. M. ir L. L. savalaikiai kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo nurodytos žalos kreditoriams būtų išvengta arba ji būtų buvusi žymiai mažesnė. Iš 92 773,02 Lt žalos dydžio atėmęs 50 000 Lt baudą, bei įvertinęs motyvus dėl L. L. atsakomybės dydžio, iš atsakovės L. L. ieškovui teismas priteisė 15 000 Lt, o iš R. M. – 27 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas L. W. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl atsakovo atžvilgiu patenkinto ieškinio reikalavimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai pakeitė teisminio nagrinėjimo dalyką ir savo iniciatyva peržengė teisminio nagrinėjimo ribas, tuo pažeisdamas dispozityvumo ir rungimosi principus bei teisę į gynybą. Ieškovas ieškinį reiškė dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo, ir teismas nurodė, kad šiuo pagrindu ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestinas. Teismas atsakovo atžvilgiu sprendime išdėstė aplinkybes, kuriomis nesirėmė ieškovas ir dėl kurių egzistavimo šalims buvo apribota teisė pateikti atsikirtimus bei įrodymus.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tai, kad atsakovas 2009 m. spalio 4 d. išsivežė savo daiktus, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Be to, šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, ieškovas neįrodinėjo, kad žala atsirado būtent dėl daiktų išvežimo. Pažymėjo, kad panaudos sutartis dėl baldų bei kitų daiktų panaudos nebuvo sudaryta ir atitinkamai teismui nebuvo pateikta. Teismas turėjo konstatuoti, kokia žala kreditoriams buvo padaryta dėl baldų išvežimo, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo L. W. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priimtą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl įmonės nemokumo, todėl jam vadovaujant įmonei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo metu, kai vadovavo apeliantas, susidarė situacija, kad vėlesnis vadovas jau negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, nes neturėjo turto.

Šalies argumentai

2. Apelianto nurodytos aplinkybės buvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas, be įspėjimo atsiimdamas savo daiktus, sutrikdė normalią įmonės veiklą. Dar prieš tai jis turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3. Teismas tinkamai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartyje pateiktus nurodymus, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas P. Z. atsiliepime į atsakovo L. W. apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti ir atsakovo skundžiamojoje dalyje teismo sprendimą panaikinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neturėjo teisės ex officio pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo ieškovas grindė materialųjį teisinį reikalavimą atsakovams.

2. Ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo L. W. atsakomybei atsirasti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl atsakovės ir jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai visą ieškinio sumą (92 773,02 Lt) pripažino žala, padaryta dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nei 50 000 Lt baudos, nei 42 773,02 Lt kreditorių reikalavimų sumos negalima pripažinti nuostoliais, atsiradusiais dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą. Nurodyta bauda galėjo atsirasti tiek prieš bankroto bylos iškėlimą, tiek ir po jos iškėlimo. Kreditorių reikalavimų sumos teismas neanalizavo ir todėl nepagrįstai nurodė, kad visa minėta suma atsirado dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą.

2. Teismas nenuosekliai ir neaiškiai nurodė ieškinio tenkinimo pagrindus. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje šioje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas aturi analizuoti kiekvieno atsakovo veiksmus ar neveikimą jų vadovavimo įmonei metu. Ši analizė turėjo būti vykdoma nuostolių dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą aspektu. Teismas neanalizavo atsakovų veiksmų bei buhalterinių dokumentų, iš kurių aiškiai matėsi kiekvieno atsakovo veiksmai, jų priežastinis ryšys su įmonės skolų dinamika. Atsakovė R. M. iki pat 2009 m. rugpjūčio 31 d. neturėjo duomenų apie tikrąją įmonės finansinę padėtį.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę nepateikus prieštaravimų dėl teismo įsakymo, kuriuo iš ieškovo buvo priteista 50 000 Lt netesybų UAB „Nemuno prekybos centras“ naudai. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės kaltė pasireiškė ir tuo, kad ji neužtikrino nuomojamų patalpų apsaugos ir tuo sudarė sąlygas į jas patekti pašaliniams asmenims.

4. Teismas, taikydamas dalinę atsakovų atsakomybę, nemotyvavo, kodėl kiekvienam iš atsakovų buvo paskirtos konkrečios pinigų sumos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės R. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priimtą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė pripažįsta, kad jai buvo žinoma įmonės padėtis, jos nemokumas, kad jai vadovaujant įmonei, nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais. Todėl ji, nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai vykdė jai įstatymu nustatytas pareigas ir dėl to padarė žalą kreditoriams.

2. Teismas teisingai paskirstė atlygintinos žalos dydį tarp atsakovų.

Atsakovas P. Z. atsiliepime į atsakovės R. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimą atsakovės atžvilgiu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė nuo pat pradžių privalėjo rūpestingai ir aktyviai vadovauti įmonei bei išsiaiškinti įmonės finansinę padėtį. Todėl atsakovės teiginys, jog ji iki pat 2009 m. rugpjūčio 31 d. neturėjo duomenų apie tikrąją įmonės finansinę padėtį ir manė, kad įmonės skolos yra lygios nuliui, nepagrįstas.

2. Atsakovės pozicija, jog ji nepateikė prieštaravimų dėl UAB „Nemuno prekybos centras“ pateikto teismo įsakymo, yra nepateisinama bei neatitinka rūpestingo ir atidaus įmonės vadovo standarto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas derėtis su didžiausiu UAB „PING FAN“ kreditoriumi UAB „Nemuno prekybos centras“ arba ėmusi teisinių veiksmų pakeisti 2008 m. vasario 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas ar būtų prašiusi sumažinti 50 000 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „PING FAN“ iškėlimo, tačiau apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų paaiškinimų, pateisinančių tokį savo neveikimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų L. W. bei R. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovų civilinės atsakomybės klausimas, susijęs su jų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai.

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „PING FAN“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas L. P. (t. 1, b. l. 5-6). Atsakovas P. Z. buvo UAB ,,PING FAN“ akcininku nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. spalio 27 ir įmonei vadovavo nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. spalio 27 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d., atsakovė L. L. nuo 2008 m. spalio 27 d. tapo akcininke ir vadovavo įmonei nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d., atsakovas L. W. vadovavo įmonei nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gegužės 4 d., o atsakovė R. M. – nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 79-80).

Siekiant nustatyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai kiekvienam iš jų atsiranda pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovai P. Z. bei L. L. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, todėl teisėjų kolegija, siekdama neperžengti apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, dėl šių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo/nebuvo nepasisako. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų išimčių, kuomet teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, šioje byloje nenustatyta. Todėl toliau bus analizuojamos atsakovų L. W. ir R. M. civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ v. R. M., bylos Nr. 3K-3-64/2013). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Įmonės, kaip verslo subjekto, komercinę sėkmę lemia nuolatinė strategiškai numatyta ir neviršijanti normalios gamybinės–ūkinės verslo rizikos valdymo organų veikla. Dėl to, sprendžiant, ar valdymo organų nariai tinkamai atliko pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jiems tenkančias pareigas, būtina tirti ir vertinti ne tik atitinkamu laikotarpiu priimtus konkrečius sprendimus (atliktus veiksmus), kaip tokius, bet ir jų visumą, t. y. vertinti visą juridinio asmens veiklos laikotarpiu valdymo organų vykdytą veiklą. Sisteminis valdymo organų priimtų ir įgyvendintų sprendimų (plačiąja prasme) naudingumo bendrovei (ypač jos galimybei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams) įvertinimas suteikia galimybę nustatyti, ar bendrovė buvo valdoma efektyviai ir ar buvo veikiama jos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje bylije BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013).

Dėl atsakovo L. W. civilinės atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados apie įmonės nemokumą apelianto L. W. vadovavimo įmonei laikotarpiu, todėl padarė išvadą, jog apeliantui nebuvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „PING FAN“ iškėlimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis.

Iš pateikto balanso už 2008 m. matyti, kad UAB „PING FAN“ turėjo turto už 30 720 Lt sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 120 275 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 40 684 Lt (t. 1, b. l. 11-12). Kadangi įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl pateiktas balansas neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie įmonės nemokumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratorius nepateikė teismui duomenų apie 2008 m. buvusius įmonės kreditorius ir kokią skolų dalį sudarė pradelsti įmonės įsipareigojimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bankroto bylas ir spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai, todėl turi būti aktyvus, patikrinti reikalavimo pagrįstumą, o esant abejonių, pareikalauti papildomų duomenų. Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. V. ir kt. v. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr.3K-3-218/2010).

Kalbant apie įmonės finansinę padėtį 2008 m., svarbu pažymėti, jog 2008 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartimi įmonės akcininkė L. L. įsipareigojo suteikti UAB „PING FAN“ 66 000 Lt paskolą (t. 1, b. l. 88-91). Byloje esantys 2008 m. lapkričio 4 d. bei 2008 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderiai patvirtina, kad akcininkė įnešė į bendrovės kasą iš viso 56 000 Lt (t. 1, b. l. 117-118). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog įneštų į kasą pinigų būtų visiškai užtekę pradelstiems kreditorių reikalavimams padengti, net tuo atveju, jeigu visas balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus (40 684 Lt) laikyti pradelstais. Be to, ta aplinkybė, kad akcininkė skolino įmonei lėšų, leidžia teigti, jog buvo tikima sėkminga įmonės veikla, net ir susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais. Tuo labiau, kad pagal sąskaitų apyvartą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. įmonė gavo 13 587,46 Lt (47 261,17 Lt pajamų – 33 673,71 Lt sąnaudų) grynojo pelno (t. 1, b. l. 93-94).

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d., 2010 m. balandžio 15 d. bei 2010 m. birželio 10 d. nutartimis patvirtino UAB „PING FAN“ kreditorių reikalavimus 92 773,02 Lt sumai (t. 1, b. l. 7, 8, 9). Pastebėtina, kad didžioji dalis įsiskolinimų teismo nutartimis patvirtintiems kreditoriams atsirado tik nuo 2009 m. antrosios pusės (t. 1, b. l. 172; t. 2, b. l. 8-14, 18-19, 21-27, 29-32, 34-36).

Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą apie UAB „PING FAN“ nemokumą 2008 m. bei įmonės vadovui L. W. atsiradusią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nusprendęs, jog apeliantas padarė žalą įmonei, išsiveždamas iš įmonės patalpų jam priklausantį turtą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė ieškinio dalyką. Ieškovo ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai nevykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to turi atlyginti šios pareigos pažeidimu padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3710/2013; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-197/2011).

Nors ieškovas atsiliepime į apelianto L. W. ieškinį nurodė, kad dispozityviškumo ir rungtyniškumo principai pažeisti nebuvo, kadangi teismo posėdžio metu buvo tiriamos aplinkybės apie apelianto išsivežtus iš kavinės patalpų daiktus, tačiau kartu patvirtino, jog ieškinys pareikštas tik dėl atsakovų neveikimo, pasireiškusio nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas, savo iniciatyva peržengdamas ieškinio ribas, pažeidė teisės į teisminę gynybą esmę, todėl sprendimo dalis, kuria iš apelianto L. W. priteista 30 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidos, keistina. Pripažinus, kad teismas savo iniciatyva peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai priteisė iš apelianto žalos atlyginimą už baldų ir kitų daiktų išsivežimą, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo nebeaktualios ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl R. M. civilinės atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantei R. M. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „PING FAN“ iškėlimo atsirado faktiškai nuo 2009 m. liepos mėn., kai pradėjo didėti įmonės įsiskolinimas kreditoriams, o tuo labiau nuo 2009 m. spalio 4 d., kuomet įmonė nutraukė ūkinę veiklą. Teisėjų kolegija nesutinka, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams pradėjo ženkliai didėti nuo 2009 m. liepos mėnesio. Remiantis balansais už 2008 m., 2009 m. bei kitais byloje pateiktais dokumentais, matyti, kad įmonės skolos nuolat augo.

Kadangi įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą – pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Taigi įmonės valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad įmonė gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jai nebūtų padaryta žalos. Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Todėl svarbu nustatyti, ar sprendimas nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net ir įmonės finansiniams rodikliams nesant geriems, laikytinas siekiu išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, ar įmonės vadovas veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine ūkine veikla.

Iš apeliantės bei liudytojos A. K., dirbusios buhaltere, paaiškinimų matyti, kad apeliantės veiksmuose buvo siekis išsaugoti įmonę (t. 3, b. l. 149-150). Apeliantė nurodė, kad iki 2009 m. rugsėjo mėn. nei buvęs įmonės vadovas, nei UAB „Visada laiku“, tvarkiusi UAB „PING FAN“ buhalterinę apskaitą, jai nebuvo perdavę duomenų apie įmonės finansinę padėtį, todėl ji tikrosios įmonės finansinės padėties iki to laiko nežinojo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. K. (t. 3, b. l. 149-150).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo patvirtinti UAB „PING FAN“ kreditorių reikalavimai iš esmės pradėjo didėti nuo 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., o pagrindinę šių reikalavimų dalį sudaro UAB „Nemuno prekybos centras“ finansinis reikalavimas 71 332,36 Lt sumai, priteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. įsakymu (t. 3, b. l. 7). Byloje nustatyta, kad apeliantui L. W. iš kavinės patalpų išsivežus jam priklausančius baldus bei įrangą, įmonė nebegalėjo toliau tęsti ūkinės veiklos, todėl apeliantė R. M. 2009 m. spalio 5 d. pranešimu vienašališkai nutraukė 2008 m. vasario 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Nemuno prekybos centras“ (t. 1, b. l. 167-169, 172), dėl ko UAB „Nemuno prekybos centras“ pareikalavo sumokėti 50 000 Lt baudą (t. 1, b. l. 170). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prieštaringai vertino ieškovo pareigą sumokėti paminėtas netesybas, t. y. nurodė, jog UAB „Nemuno prekybos centras“ turėjo pagrindą reikalauti iš ieškovo sumokėti šalių sutartą baudą, tačiau apeliantė nepagrįstai nepateikė prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės R. M. apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimas pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo yra kiekvieno asmens procesinės pozicijos diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad, nepateikdama prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo, apeliantė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos buvo numatytos 2008 m. vasario 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, bylinėjimosi rezultato pasikeitimas būtų mažai tikėtinas, tačiau kartu būtų išaugusios bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PING FAN“ atsirado nuo tada, kai įmonė nutraukė ūkinę-komercinę veiklą. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. sausio 8 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PING FAN“ pateikė UAB „Nemuno prekybos centras“, ir bankroto byla buvo iškelta 2010 m. vasario 9 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp momento, kada tapo aišku, jog įmonė yra nemoki ir nebegalės toliau tęsti veiklos, ir UAB „Nemuno prekybos centras“ pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „PING FAN“ iškėlimo pateikimo teismui praėjo tik du mėnesiai, per kuriuos kreditorių reikalavimai padidėjo nereikšminga dalimi, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog apeliantė pažeidė savo fiduciarines pareigas įmonei bei padarė esminės žalos. Dėl nurodyto, teismo sprendimo dalis dėl apeliantės atsakomybės keistina ir ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas ir todėl nepagrįstai tenkino ieškinį apeliantų L. W. bei R. M. atžvilgiu, todėl paminėta sprendimo dalis keistina. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo L. W. (duomenys neskelbtini) priteista 30 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PING FAN“ (į. k. 300552578) naudai, 900 Lt žyminio mokesčio ir 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 938 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui, ir iš atsakovės R. M. (duomenys neskelbtini) priteista 47 773,02 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “PING FAN“ naudai, 1 433 Lt žyminio mokesčio, 61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1494 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui, ir ieškinį atsakovų L. W. bei R. M. atžvilgiu atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė GasiūnienėEgidijus Žironas