- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-105-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41161-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo B. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos L. Š. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta.
B. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), konfiskuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (įmoką įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį).
Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą nuspręstą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis specialia teise) vykdančiai institucijai.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas iki nuosprendžio dalyje dėl konfiskavimo įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. B. M. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 00.11 val., Vilniaus r., A2 kelio Panevėžys-Vilnius 12,770 kilometre, skirtame važiuoti Vilniaus miesto link, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės alkoholio). Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu B. M. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį: sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki vienerių metų, nustatyti, kad šis terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d., panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Dėl specialiosios teisės atėmimo termino skunde pažymima, jog padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių realių pasekmių (tai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje), išskyrus tai, kad apeliantės veiksmai kėlė grėsmę eismo ir jo dalyvių saugumui. Girtumo laipsnis (1,62 promilės) tik nežymiai viršijo įstatyme numatytą normą. B. M. praeityje tik vieną kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs), už vairavimą apsvaigus anksčiau nebausta. Šie duomenys rodo, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, sąlygotas galimai lengvabūdiško pasitikėjimo savimi. B. M. yra jauno amžiaus, dirbanti, darbdavio charakterizuojama labai gerai, studijuoja. Šios savybės rodo, kad apeliantė nori laikytis įstatymų, gerbia visuomenę ir jos interesus, padarė išvadas dėl savo elgesio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
2.2. Dėl specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimo pradžios skunde nurodoma, jog vairuotojo pažymėjimas iš B. M. buvo paimtas 2018 m. rugpjūčio 26 d. (paskyrus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą). Teismas, nenurodydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios, paliko galimybę neteisingai arba netinkamai vykdyti, aiškinti nuosprendį.
2.3. Dėl 10 MGL dydžio įmokos skunde pažymima, jog teismas skirdamas šią priemonę atsižvelgė į veikos padarinius bei pusiausvyrą tarp saugomų gėrių ir padarytos veikos, pažymėjo siekiantis, kad apeliantei nebūtų sudaryta nebaudžiamumo nuotaika. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paprastai taikoma asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl smurtinių nusikaltimų padarymo. B. M. veika nėra priskiriama prie smurtinių, todėl įmokos paskirtis neatitinka įsteigto fondo tikslų. Iš B. M. buvo konfiskuotas 1 510 Eur vertės automobilis, taigi teismo išvada, kad apeliantei teismo nuosprendis galėtų sukelti nebaudžiamumo nuotaikas, nėra visiškai teisinga ir pagrįsta. Paskyrus turto konfiskavimą, B. M. be jokios abejonės patirs nuostolius. Teismas, skirdamas tokią įmoką, turėjo įvertinti ne tik veikos aplinkybes, patį asmenį, bet ir apeliantės turtinę, socialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes.
3. Teismo posėdžio metu B. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos B. M. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, skunde keliami klausimai dėl B. M. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo (šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino ir jo skaičiavimo pradžios) bei įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
5. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos B. M. praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta tik vieną kartą (už tai, kad vairavo automobilį, nepažymėtą skiriamuoju ženklu), yra itin jauno amžiaus, nuolatinis vairuotojo pažymėjimas jai išduotas tik 2017 m. gruodžio 26 d., taigi jos vairavimo stažas nėra didelis. Aplinkybė, jog per trumpą vairavimo stažą ji nėra padariusi daugiau šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų išskirtinai teigiamai jos asmenybės necharakterizuoja. Priešingai, aplinkybė, jog po vairuotojo pažymėjimo gavimo dienos nepraėjus nei metams B. M. jau vairavo išgėrusi ir padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, rodo netinkamą jos požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tai, kad nustatytas girtumo laipsnis apeliantės nuomone tik nežymiai viršijo įstatyme numatytą normą, taip pat nėra aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą sutrumpinti B. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegija pastebi, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta 1,5 alkoholio promilių riba automobilį vairavusio asmens kraujyje - yra ta riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, o leistina alkoholio norma yra tik 0,4 promilių. Taigi B. M. nustatytas girtumas šią normą viršijo net keturis kartus.
6. Vertinant B. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą teisėjų kolegija pažymi, jog B. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tamsiu paros metu važiavo itin intensyviu keliu A2 Vilnius – Panevėžys (autostrada), kartu vežė keleivį bei sukėlė eismo įvykį atsitrenkdama į ta pačia kelio juosta važiavusio automobilio „Honda Accord“ valst. Nr. 4874EA6 galą, po ko ši transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu nukentėjo pati apeliantė – jai nustatytas dešinės rankos lūžis, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta apeliantės automobiliu bei automobiliu „Honda Accord“ važiavusių asmenų sužalojimų ar net žūties. Tad šiuo konkrečiu atveju apeliantei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 1 metų, kas šiuo atveju atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnyje įtvirtintą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtų ne tik, kad neteisinga, bet ir nebūtų pasiekti baudžiamojo poveikio priemonių keliami tikslai.
7. Skunde B. M. pažymi automobilio negalinti vairuoti jau nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d., prašo papildyti nuosprendį nurodant, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu B. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 51). Tą pačią dieną B. M. išduota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą (b. l. 52). Duomenų apie tai, kad B. M. būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018). Pirmosios instancijos teismas, paskyręs B. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nenustatė šios poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios, tačiau motyvuojamoje nuosprendžio dalyje šis klausimas buvo sprendžiamas ir aptartas. Vis dėlto, siekiant pašalinti nuosprendžio vykdymo metu galimus neaiškumus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslintinas nurodant, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo B. M. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d.
Dėl BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
8. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės B. M. skunde nurodytais argumentais, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, negalėjo būti jai skiriama, kad ši įmoka į šį fondą paprastai taikoma asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl smurtinių nusikaltimų padarymo.
9. Pažymėtina, jog nei BK 67 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir jų rūšis, nei BK 71 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nediferencijuoja veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama tokia įmoka. Kasacinio teismo praktikoje tokio BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo aiškinimo, kokį skunde nurodo apeliantė (jog tik smurtiniuose nusikaltimuose galima skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), taip pat nėra. Priešingai - teismų praktikoje nemažai pavyzdžių, kuomet BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė taikoma asmenims, padariusiems kitokio pobūdžio, nebūtinai smurtinius nusikaltimus. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią baudžiamojo poveikio priemonę skiria asmenims, padariusiems finansinius nusikaltimus ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018); įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taip pat buvo paskirta asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018).
10. Teismų praktikoje taip pat nemažai pavyzdžių, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-271-628/2018). Aptartais atvejais įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymas ar netaikymas yra grindžiamas įvertinant kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, pavojingumą ir kitas padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes.
11. B. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo taikytos trys baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.) bei turto konfiskavimas (BK 72 str.). Pažymėtina, jog BK 68, 71 straipsniuose numatytos priemonės buvo taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nustatytas trumpesnis nei pusės maksimalios įstatymu numatytos trukmės (vidurkis vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi yra dveji metai), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šiuo atveju nustatyta kiek didesnė nei įstatyme numatytas minimumas (įmoka vadovaujantis BK 71 straipsniu, gali būti skiriama nuo 5 iki 125 MGL dydžio). B. M. turi nuolatinį darbą, priežasčių, dėl kurių negalėtų sumokėti jai paskirtos minėtos poveikio priemonės, nenustatyta. Įvertinus tiek aukščiau aptartą teismų praktiką, tiek B. M. asmenybę bei jos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, šių priemonių apimtį, nėra pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
B. M. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, nurodant, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo B. M. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d.