Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-85-272/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-03
Bylos Nr.
2-85-272/2017
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02550-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Atsakovas
K. Č., I. Č.
Ieškovas
UAB „Juvelyrika“
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2.11Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą
Civilinė byla Nr. 2-85-272/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02550-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.11.; 3.2.6.1 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. sausio 3 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Tatjanai Zmejevskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Jūratei Vasiliauskienei,atsakovams K. Č., I. Č.,atsakovų K. Č. ir I. Č. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juvelyrika“ ieškinį atsakovams K. Č. ir I. Č. dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš solidariai atsakovų K. Č. ir I. Č. 373,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (b. l. 10-11) ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2016-05-20 10.20 val. UAB „Juvelyrika“ filiale, esančiame Vilniuje, Gariūnų g. 70, VP „Gariūnai“, naujojo pastato II aukšte, vieta E2-076M, atsakovų Ingos ir K. Č. mažametis sūnus D., prižiūrimas tėvo, sudaužė įmonės patalpose buvusį suvenyrą, tokiais veiksmais padarydamas įmonei 373 Eur turtinę žalą. Žalos padarymo faktas yra užfiksuotas įmonės saugos kameros. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kaip vaikas, prižiūrimas tėvo, nuverčia ir sudaužo statulą. Pridedamoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad suvenyrui nulūžta pirštai, ji yra netaisoma ir jos realizavimas tampa neįmanomas. Nurodė, kad atsakovai žalos fakto neneigia ir ją pripažįsta, tai užfiksavo ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai pranešime (ROIK (duomenys neskelbtini)): „Pranešėja sutinka atlyginti žalą, bet tik pateikus skulptūros pirkimo dokumentus“. Tuo metu pirkimo dokumentai nebuvo pateikti, kadangi jie buvo saugomi įmonės patalpose, esančiose Marijampolės m. Paaiškino, kad ieškinyje nurodyta skulptūros pardavimo kaina (įskaičius jos įsigijimo kainą ir prekybinį antkainį), ką patvirtina pridedama pažyma apie prekybinį antkainį ir jos įsigijimo dokumentus, kiek tai susiję su minėta skulptūra. Nurodė, kad įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai surašė klaidingą tarnybinį pranešimą, kadangi daiktas priklauso ne fiziniam asmeniui, kaip nurodyta pranešime, o UAB „Juvelyrika“, suvenyro vertė yra 373,00 eurai, o ne 300,00 eurų, ir suvenyras pagamintas iš metalo plastiko, kuris dengtas bronza, o ne iš plastmasės, kaip nurodyta pranešime. Ieškovo nuomone, šiuo atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Atsakovų kaltė yra preziumuojama. Šiuo atveju atsakovai pripažintini atsakingi dėl atsiradusios žalos, nes ji padaryta jų mažamečio vaiko, esant tėvui, kuris vaiko neprižiūrėjo ir leido pasekmėms kilti (CK 6.275 str. 1 d.), egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Nurodė, kad tėvas K. Č. privedė vaiką prie suvenyro, nesudrausmino vaiko ir paskatino žaisti su suvenyru, iš filmuotos medžiagos matyti tėvo linktelėjimai, kad tėvas skatina vaiką žaisti. Pažymėjo, kad pardavėjas neturi pareigos prižiūrėti klientų vaikų. Šiuo atveju tėvas neatliko savo pareigos tinkamai prižiūrėti vaiką, motina priėjo jau po įvykio. Pardavėja įspėjo, kad statula yra dūžtanti, bet sudrausminti vaiko ji neturi įgaliojimų. Prekės sudėtos taip, kad pirkėjai galėtų jas apeiti. Minėta statula, vaizduojanti mąstytoją, stovėjo ant grindų, nes ji yra didelė, sveria apie 2 kg, šalia buvo daugiau tokių skulptūrų, anksčiau nėra buvę situacijų, kad būtų užkiuvęs toks statulos padėjimas. Nurodė, kad žalos dydis pagrindžiamas rašytiniais įrodymais. Yra pateikta sąskaita-faktūra (važtaraštis), kurioje nurodyta statulos pardavimo mažmeninė kaina - 373 Eur. Statula pagaminta iš metalo plastiko, tai yra meno kūrinys, todėl yra tokia jos kaina. Statula sugadinta, ji yra nepataisoma ir jos nepirks joks kitas žmogus. Nurodė, kad atsakovų kaltė yra įrodyta vien todėl, kad atsakovai pripažįsta kaltę ir sutinka atlyginti žalą. Nurodė, kad atsakovai žodžiu sutiko mokėti žalą dalimis, bet vėliau, tą pačią dieną, pasakė, kad ginčas bus sprendžiamas teisme. 2016-05-27 atsakovams buvo išsiųsta pretenzija žalą atlyginti gera valia, tačiau i pretenziją atsakovai nereagavo, todėl prašo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. I. Č. ir K. Č. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad palaiko atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą.

Atsiliepimas

Atsakovai ir jų atstovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 48-50) ir teismo posėdyje nurodė, jog atsakovai nesutinka su ieškovo argumentu, kad jie (atsakovai) besąlygiškai pripažino žalos faktą. Mano, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas pats ieškovas, bet ne atsakovai, todėl ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau to neįrodė. Vaizdo įrašai, kuriuose matyti valganti bei abejinga viskam, kas vyksta parduotuvėje, darbuotoja, nepatvirtina ieškinio teiginių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio, ir tuo labiau dėl žalos dydžio. Kartu pažymėjo, kad CK 6.282 str. 1 d. nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsakovų nuomone, pats ieškovas nesilaikė elementarių prekybos vietoje saugumo taisyklių, tuo keldamas pavojų mažamečiam atsakovų vaikui, ir dėl atsiradusios žalos yra atsakingas pats. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkte reglamentuojama, kad paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojinga paslauga padarytą žalą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 25.6 punktas numato pardavėjo pareigą sudaryti sąlygas pirkėjui apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį, o 26.2 punktas nustato pirkėjo teisę iki vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apžiūrėti prekę. Nurodė, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, visos ieškovo prekės prekybos salėje, išskyrus pačią didžiausią, buvo saugiai eksponuojami uždarytose vitrinose ar ant jų. Tačiau ginčo skulptūra buvo padėta ant žemės, prie jos galėjo prieiti bet kas, net vaikai, ir atitinkamai susižaloti. Net suaugę, praeidami pro šalį, galėjo užkliudyti ir susižaloti patys. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, atsakingas asmuo – pardavėja - darbo vietoje darbo metu valgė, nors turėjo pasirūpinti prekių ir pirkėjų saugumu, ypač, kai pamatė, jog ateina pirkėjai su mažamečiu vaiku. Tačiau baigė valgyti ir priėjo prie atsakovų tik tuomet, kai skulptūra neva buvo sugadinta. Taigi, akivaizdu, jog dėl atsiradusios tariamos žalos atsakingas ir kaltas yra tik pats ieškovas, nesiėmęs elementarių saugumo ir atidumo reikalavimų užtikrinimo prekybos vietoje priemonių. Todėl ieškinys, remiantis CK 6.282 str. 1 d., turėtų būti atmestas visiškai. Nurodė, kad, be to, atsakovai visiškai nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog ant prekybos salės grindų laikoma pigaus plastiko skulptūros vertė yra 373,00 Eur. Kadangi ieškovas nepateikė jokių teisės aktų nustatytų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas patyrė 373,00 Eur žalą, ieškinys turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas, neįrodytas.

A. I. Č. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jų (atsakovų) sūnus D. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėto įvykio metu ji buvo nuėjusi nupirkti vaikui kojinių ir kepurės, buvo pasišalinusi apie 5-10 minučių vaiką tuo metu prižiūrėjo jos vyras, vaiko tėvas, K. Č.. Paties įvykio ji nematė, kai ji atėjo, skulptūra jau buvo nuversta. Iš vyro sužinojo, kad jų vaikas nuvertė skulptūrą, skulptūrai sudužo pirštai. Ji norėjo atlyginti žalą. Kai jai pasakė sumą – 373,00 Eur, ji paprašė dokumentų, įrodančių, kad skulptūra tiek kainuoja. Atvažiavo vyras, įmonės atstovas, kuris pasakė, kad dokumentų pateikti negali, nes jie yra buhalterijoje. Kokia šios prekės kaina buvo paskelbta pirkėjams, ji nematė. Pati apgadintos skulptūros neapžiūrėjo, nes vaikas buvo neramus. Ji (atsakovė) iškvietė policiją tam, kad būtų užfiksuotas šis faktas, kadangi pardavėja iš jų reikalavo 373,00 Eur, o ji abejojo, kad sakulprūra tiek kainuoja. Direktorė pasiūlė 30 proc. nuolaidą, jei būtų atsiskaityta iš karto. Jie susitarė, kad ieškovai pateiks dokumentą, ir jie (atsakovai) atsiskaitys, bet jokio prekės vertę patvirtinančio dokumento jie negavo. Ji sutinka su tuo, kad vaikus prižiūrėti turi tėvai, ir jie (atsakovai) prisiima atsakomybę už tai, kad jų vaikas vaikščiojo vienas, bet žalos atlyginti nesutinka, nes neaišku, kiek tos žalos padaryta, taip pat nesutinka todėl, kad pardavėja galėjo dėti pastangas, kad taip neatsitiktų, jei ji būtų ėjusi link skulptūros, vaikas nebūtų prie jos priėjęs.

A. K. Č. teismo posėdyje papildomai nurodė, jog jis nesutinka su ieškovo atstovės teiginiu, kad pardavėja įspėjo, jog statula yra dūžtanti, nes to nebuvo, pardavėja jų (atsakovų) neįspėjo. Pažymėjo, kad kai atvyko policija, parduotuvės atstovas sakė, kad tai bronzinė statula, tik po to pamatė, kad tai plastmasė. Paaiškino, kad jis (atsakovas) užsižiūrėjo ir paleido vaiką, o vaikas užkabino skulptūrą. Nurodė, jog jis pripažįsta tėvų pareigą prižiūrėti savo vaikus.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas CK 6.282 str. 1 d. pagrindu, nes pats ieškovas yra kaltas dėl to, kad statula nebuvo aptverta, nebuvo užrašo, kad jos negalima liesti, taip pat dėl to, kad statula buvo pastatyta taip, kad pusantrų metų vaikas ją sugebėjo nuversti. Atsakovės atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas todėl, kad jos iš viso nebuvo įvykio metu toje vietoje, o atsakovo atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas todėl, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktas važtaraštis tai nėra daikto įsigijimą ar jo vertę patvirtinantis dokumentas, o kito dokumento, pvz. sąskaitos-faktūros ar kvito, iš kurio matytųsi, kad UAB „Juvelyrika“ įsigijo tą prekę už tam tikrą kainą, ieškovas nepateikė. Pažymėjo, kad tiesioginiai nuostoliai, tai yra prekės vertė, kuri sumokėta prekės tiekėjui, netiesioginiai nuostoliai - negautos pajamos, t. y. antkainis, važtaraštyje to nėra nurodyta, nors ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad statulos kaina važtaraštyje yra nurodyta su 30 procentų antkainiu, tačiau kainodarą pagrindžiančių dokumentų byloje nėra pateikta. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad 2015-09-18 važtaraščio Nr. 4006 3 eilutėje nurodyta prekė, kurios kodas WU76089V4, 1 vnt. kaina 373 Eur, yra būtent ta skulptūra, dėl kurios vyksta ginčas. Nurodė, kad CPK 178 str. numato, jog ieškovas turi įrodyti, kokią žalą patyrė. Važtaraštis to neįrodo. Pardavimo kaina tai yra tik pasiūlymas, bet ši kaina nėra galutinė ir neįrodyta, kad daiktą perka už tokią kainą. Pažymėjo, kad minėta prekė buvo atvežta 2015-09-18 ir iki 2016 m. gegužės mėnesio nebuvo parduota, todėl kyla klausimas, ar iš tikrųjų ieškovas neteko galimybės parduoti minėtą skulptūrą už nurodytą kainą dėl atsakovų kaltės; atsakovų atstovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad dėl skulptūros patyrė nuostolių, kadangi jos ir taip niekas nepirko. Atsakovų atstovo nuomone, ieškinys negali būti patenkintas, nes ieškovas neįrodė žalos dydžio, kadangi vien pagal prekės kodą negalima nustatyti, kad tokiu kodu yra užkoduota būtent ta prekė, dėl kurios vyksta ginčas. Be to, atsakovų atstovas pažymėjo, jog atsakovo atsakymas, kad jis sutinka atlyginti 50,00 Eur, nėra tokio žalos dydžio pripažinimas, kadangi derybų dėl ginčo taikaus išsprendimo metu gauta informacija negali būti panaudota byloje ir šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovas K. Č. pripažino 50,00 Eur dydžio žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad 2016-05-20 10.20 val. UAB „Juvelyrika“ filiale, esančiame viename iš Gariūnų turgavietės paviljonų, adresu Gariūnų g. 70, Panerių sen., Vilniaus m. sav., vieta E2-076M, atsakovų I. Č. ir K. Č. mažametis sūnus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuvertė ir apgadino prekybos vietoje ant grindų stovėjusią statulą: statulai, atvaizduojančiai, kaip nurodė teismo posėdyje ieškovo atstovė, mąstytoją, nuskilo pirštai; nors iš byloje esančios medžiagos statulai padaryti apgadinimai nėra matomi, tačiau ginčo tarp šalių dėl to, kuo pasireiškė statulos apgadinimas, nėra, todėl ši aplinkybė konstatuotina.

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato antro policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK) įvykių registracijos pažymos kopijos matyti (b. l. 22), kad 2016-05-20 10.56 val. gautas policijos iškvietimas į vietą, adresu Gariūnų g. 68, Panerių sen., Vilniaus m. sav.; pranešėja I. Č. pranešė, kad antrame aukšte, priešais Šiaulių banką, eilėje E2-076 vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir darbuotojos, nes pranešėjos 2 m. amžiaus sūnus sudaužė daiktą, kurio vertė 300 Eur.

2016-05-20 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta (b. l. 23), kad 2016-05-20 (laikas nenurodytas) gautas pranešimas, kad Gariūnų g. 68 esančioje parduotuvėje vyksta konfliktas dėl to, kad pranešėjos vaikas sudaužė parduotuvei priklausantį daiktą, ir dabar parduotuvė prašo atlyginti žalą – 300 Eur. Atvykus į Gariūnų turtgavietę, policijos pareigūnams pranešėja I. Č. paaiškino, kad jos vaikas sudaužė L. V. priklausančios parduotuvės prekę (statulą), ir ji nori atlyginti žalą, tačiau L. V. statulą įvertino 300 Eur, o statulos vertę pagrindžiančių dokumentų nepateikė. L. V. policijos pareigūnams statulos vertę pagrindžiančių dokumentų taip pat nepateikė, teigė, kad statula yra pagaminta iš bronzos, nors, kaip matėsi iš nuolaužų, ji galimai pagaminta iš plastiko. Abu konflikto dalyviai susitarė, kad, kai L. V. pateiks I. Č. sttaulos vertę pagrindžiančius dokumentus, moteris atlygins žalą.

2016-05-27 UAB „Juvelyrika“ atsakovams pateikė pretenziją (b. l. 31) dėl jų mažamečio sūnaus D. Č., prižiūrimo tėvo K. Č., UAB „Juvelyrika“ 2016-05-20 padarytos 373,00 Eur žalos atlyginimo.

Tai, kad būtent atsakovų mažametis sūnus apgadino minėtą statulą, patvirtina ir byloje esantys įvykio vaizdo įrašas ir nuotraukos (b. l. 24, 12-17, 34-39).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų jų mažamečio vaiko veiksmais padarytos 373,00 Eur žalos atlyginimą, savo reikalavimą grindė CK 6.275, 6.246-6.249, 6.263 straipsnių nuostatomis.

CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.246 str. 2 d. numatyta, jog įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.).

Taigi, civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6. 246-6. 249 straipsniai).

CK 3.155 str. 1 d. apibrėžtas tėvų valdžios turinys, t. y. kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. CK 6.275 str. nustato atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, o būtent, pagal CK 6.275 str. 1 d., už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad atsakovės atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas todėl, kad jos iš viso nebuvo įvykio vietoje tuo metu, kai atsakovų mažametis vaikas apgadino minėtą statulą, padarydamas žalą ieškovui: pati atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad į Gariūnų turgavietę ji atvyko kartu su vyru K. Č. ir jųdviejų mažamečiu sūnumi D. Č., gim. (duomenys neskelbtini); paaiškino, kad paties įvykio ji nematė, nes buvo trumpam – 5-10 minučių – pasišalinusi, kadangi buvo nuėjusi nupirkti vaikui kojinių ir kepurės, o kai grįžo, iš vyro sužinojo, kad vaikas nuvertė skulptūrą, kuriai dėl to sudužo pirštai. Duomenų, kad žalos ieškovui padarymo metu atsakovų vaiko priežiūra buvo patikėta kuriam nors kitam asmeniui, byloje nėra (CK 6.275 str. 2 d.). Be kita ko, pati atsakovė pripažino, kad vaikus prižiūrėti turi tėvai ir kad ji prisiima atsakomybę už tai, kad jos vaikas prekybos salėje vaikščiojo vienas, kaip ir atsakovas pripažino tėvų pareigą prižiūrėti savo vaikus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad abu tėvai, t. y. atsakovai I. Č. ir K. Č., privalėjotinkamai prižiūrėti savo mažametį sūnų D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir yra solidariai atsakingi už jo veiksmais ieškovui padarytą žalą.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas pats ieškovas, nesiėmęs elementarių saugumo ir atidumo reikalavimų užtikrinimo prekybos vietoje priemonių, nes statula nebuvo aptverta, nebuvo užrašo, kad jos negalima liesti, taip pat dėl to, kad statula buvo pastatyta taip, kad pusantrų metų vaikas ją sugebėjo nuversti; be to, nurodė, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, atsakingas asmuo – pardavėja - darbo vietoje darbo metu valgė, nors turėjo pasirūpinti prekių ir pirkėjų saugumu, ypač, kai pamatė, jog ateina pirkėjai su mažamečiu vaiku, tačiau baigė valgyti ir priėjo prie atsakovų tik tuomet, kai skulptūra neva buvo sugadinta, todėl ieškinys, remiantis CK 6.282 str. 1 d., turėtų būti atmestas visiškai. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad minėta statula nebuvo aptverta, buvo pastatyta ant grindų, nes, kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovė ir tai matyti iš byloje esančių nuotraukų bei vaizdo įrašo (b. l. 12-17, 24, 34-39), statula yra pakankamai didelė, jos svoris apie 2 kg, kaip nurodė ieškovo atstovė, kuri, be to, paaiškino, kad prekės sudėtos taip, kad jas galima apeiti, šalia buvo daugiau tokių skulptūrų ir anksčiau nėra buvę situacijų, kad būtų užkiuvęs toks statulos padėjimas, bei tai, kad ieškovo darbuotoja – pardavėja – tuo metu valgė, niekaip neįtakojo nei atsakovų, nei jų mažamečio vaiko elgesio ir žalos atsiradimo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovų mažametis vaikas sugadino statulą ne atsitiktinai, neatsargiai užkliūdamas, o aktyviais veiksmais - tampydamas statulą, paversdamas ją ant grindų, dėl ko ji ir buvo apgadinta, ir tik po to prie vaiko priėjo prieš tai toliau nuo vaiko vaikščiojęs tėvas, atsakovas K. Č., ir dar vėliau priėjo motina, atsakovė I. Č.. Taigi, teismo vertinimu, tik dėl atsakovų netinkamos jų mažamečio vaiko priežiūros atsirado žala ieškovui.

Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje yra nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 373,00 Eur žalos atlyginimą už atsakovų mažamečio vaiko apgadintą ieškovui priklausančią statulą. Ieškovo nuomone, sugadintos prekės – skulptūros, vaizduojančios mąstytoją, kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovė, - kaina, o tuo pačiu, ir ieškovui padarytos žalos dydis yra nustatytas, ieškovui pateikus į bylą važtaraštį, kuriame yra nurodyta mažmeninė prekės pardavimo kaina – 373,00 Eur (su 30 procentų antkainiu). Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad statula pagaminta iš metalo plastiko, dengto bronza, tai yra meno kūrinys, todėl yra tokia jos kaina, nurodė, kad skulptūra yra sugadinta, ji yra nepataisoma, taigi, realizuoti jos neįmanoma.

Atsakovai, nesutikdami su ieškinį, prašė jį atmesti ir tuo pagrindu, kad, atsakovų nuomone, ieškovas visiškai neįrodė žalos dydžio.

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui <...>, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6. 249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Tam, kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis turi pareigą įrodyti jam padarytos žalos dydį (CPK 12, 178 str.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovas, pagrįsdamas patirtos žalos dydį, pateikė 2015-09-18 važtaražtį Nr. 4006, kurio 3 eilutėje nurodyta prekė (suvenyras), kodu WU76089V4, 1 vnt., kaina - 373 Eur; į važtaražtį iš viso įtraukta 21 prekė skirtingomis kainomis. Ieškovo teigimu, būtent minėta prekė, kurios kodas WU76089V4, yra atsakovų vaiko apgadinta statula, dėl kurios apgadinimo ieškovui padaryta 373,00 Eur žala, tačiau jokių įrodymų, leidžiančių identifikuoti minėtą prekę (pvz., prekės įsigijimo dokumento, prekės specifikacijos su prekės pavadinimu, aprašymu, kodu ir pan.), ieškovas teismui nepateikė. Teismas visiškai sutinka su atsakovų ir jų atstovo argumentais, kad ieškovo į bylą pateiktas 2015-09-18 važtaražtis Nr. 4006 neįrodo ieškovui padarytos žalos dydžio ir kad ieškovas nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad 2015-09-18 važtaraščio Nr. 4006 3 eilutėje nurodyta prekė, kurios kodas WU76089V4, 1 vnt. kaina – 373,00 Eur, yra būtent atsakovų vaiko apgadinta statula, dėl kurios apgadinimo ieškovas, jo teigimu, padaryta 373,00 Eur žala.

Kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 373,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovų priteisimo.

Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 150,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos atsakovui K. Č., apmokėjusiam advokato pagalbą.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo taip pat priteistinos 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti K. Č. iš UAB „Juvelyrika“ 150, 00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš UAB „Juvelyrika“ 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič