Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. B. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Raseinių r. sav. Nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutarties ir (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo sprendimo (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini). įregistruotoje santuokoje su atsakovu A. B..

Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. A. B. mirė, kai santuoka nebuvo nutraukta, todėl turi būti sprendžiamas A. B. ir atsakovo turėto turto bendrumo klausimas.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – buto, taip pat piniginių lėšų pripažinimo asmenine ieškovės močiutės A. B. nuosavybe. Ieškovė reikalavimą įrodinėja rašytiniais įrodymais ir aplinkybėmis, vykusiomis 1992 -2022 m., kai šalių teisinius civilinius santykius reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2000 m.).

Ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu dar iki 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, turi būti taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas įregistruotas A. B. vardu, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartis ir duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimas, patikslinantis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl viešo registro duomenų įtakos bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimui, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, kt.). Santuoka tarp A. B. ir A. B. įregistruota (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės preziumuoja, jog butas buvo įsigytas galiojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniam režimui.

Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą negalima ignoruoti ir ginčui aktualiu metu egzistavusio teisinio reguliavimo ir visuomeninių teisinių santykių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Todėl būtina vertinti ir bylos aplinkybes, kurios leistų spręsti dėl turto teisinio režimo (bendroji sutuoktinių ar asmeninė nuosavybė).

Iš (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šia sutartimi A. B. iš tuometinės Raseinių kelių tiesimo įmonės įsigijo 1 kambario 29,30 kv. m. ploto butą, es. (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimais, pateiktais įrodymais nustatyta, kad butą A. B. nusipirko Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu.

Pagal aktualiausią nagrinėjamam ginčui kasacinio teismo praktiką, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto turto nuosavybės formų klausimus, 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje Nr. 3K-7-311/2002 išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu.

Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Buto privatizavimo momentu galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, <...>, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininku). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.

Liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad A. B. faktiškai bendrą gyvenimą su atsakovu A. B. nutraukė dar iki gimstant liudytojai, t. y. iki 1963 m., nuo laiko A. B. sutuoktinio buvimo vieta nėra žinoma, jokių ryšių atsakovas su šeima nepalaikė.

Ieškovė pateikė iš Kauno regioninio valstybės archyvo gautus (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono valstybinėje notarinėje kontoroje sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ir prie jos esančių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad Butų privatizavimo įstatyme minimas susitarimas tarp perkamo buto nuomininko ir jo šeimos narių nebuvo pasirašytas, Raseinių kelių tiesimo įmonės sudarytai komisijai nustatant parduodamo buto kainą, nurodoma, kad parduodamame bute gyvenanti šeima susideda iš vieno asmens (A. B.). Šio dokumento turinys patvirtina liudytojos nurodomas aplinkybes, kad buto privatizavimo metu atsakovas nebuvo A. B. šeimos narys, perkamame bute negyveno.

Iš pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad nustatytą buto kainą 2206 rub. sumokėjo A. B. vienkartinėmis išmokomis, pateiktas kvitas prie pirkimo-pardavimo sutarties patvirtina, kad 11 rub. valstybinį mokestį taip pat sumokėjo A. B. Vertinant buto įsigijimo dokumentus, matyti, jog buto įsigijimu rūpinosi išimtinai A. B. Nagrinėjamu atveju šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovė asmeniškai, atsakovas šiame procese nedalyvavo. Butas suteiktas ir nuomos sutartis sudaryta taip pat jos vardu, o byloje nėra rašytinės medžiagos ar kitos objektyvios informacijos apie tai, kad buto pirkimu-pardavimu, įforminimo formalumais būtų domėjęsis A. B. sutuoktinis, atsakovas A. B.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas prie A. B. nupirkto buto išlaikymo neprisidėjo, jame niekada negyveno, buto išlaikymu, jo priežiūra rūpinosi tik A. B.

Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini). sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal pačios pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į 45/100 dalį buto pagal įgyjamąją senatį, remdamasis liudytojų D. P. ir O. Pocienės parodymais taip pat konstatavo, jog pareiškėja A. B. visą laiką nuo 1992 metų gyveno bute, kurį buvo gavusi kaip tarnybinį, niekas be pareiškėjos tame bute negyveno ir neprivatizavo. Minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad A. B. bute tvarkėsi naudojo pagal savo poreikius, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Byloje duomenų, jog atsakovas nuo buto įsigijimo būtų reiškęs pretenzijas į ginčo butą nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie buto įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo.

Minėtų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buto privatizavime A. B. sutuoktinis, atsakovas A. B. nedalyvavo, kad butas privatizuotas A. B. lėšomis ir buvo naudojamas A. B. poreikiams tenkinti.

Iš VĮ Registrų centro Gyventojų Registro pažymos apie atsakovą matyti, kad duomenų apie atsakovo gyvenamą vietą nėra, Lietuvos Respublikoje galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento A. B. neturi. Šie duomenys tikėtinai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje ilgą laiką negyvena. Atsakovo buvimo vieta nebuvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu.

Ieškovės, paaiškinimų, liudytojos L. S. parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad buto privatizavimo laikotarpiu faktiškai šeimyniniai ryšiai tarp A. B. ir atsakovo buvo nutrūkę, jie nebuvo atnaujinti, atsakovas buto privatizavime nedalyvavo, todėl pripažintina, kad butas įgytas A. B. asmeninės nuosavybės teise.

Teismas tenkina ir ieškovės reikalavimą dalyje dėl lėšų, esančių A. B. vardu atidarytoje sąskaitoje pripažinimo asmenine A. B. nuosavybe. Nustačius, kad faktiškai šeiminiai ryšiai tarp A. B. ir atsakovo buvo nutrūkę jau 1963 m., pripažintina, kad lėšos A. B. vardu atidarytoje sąskaitoje yra jos asmenine nuosavybė.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 132 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis ir mokestis už patarnavimus (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės L. B. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Raseinių r., ir piniginės lėšos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ priklauso asmeninės nuosavybės teise A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo A. B. 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.