Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 3 d. priimto nutarimo Nr. 93-195 netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. nuteistas Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 60a, 257, 258, 257, 258, 321 straipsnius galutine 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. birželio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Norvegijos Karalystės nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi ir A. Ž. nustatyta galutinė bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 3 d.2018 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-195 nutarta netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, baustas drausminėmis nuobaudomis. Taip pat egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, nurodant, kad A. Ž. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra baustas drausmine tvarka ir nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos patvirtina, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, penki iš šešių Komisijos narių A. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepritarė.Skunde nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir tenkinti jo skundą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo priimta nutartimi nesutinka, nes teismas neįvertino visų aplinkybių, esančių teikimo medžiagoje. Jo įvykdyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis labai gailisi, yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Jam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Apylinkės teismas neįvertino jo tvirtų socialinių ryšių. Artimieji jį palaiko, laukia jo sugrįžtančio, jei bus taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistasis žada susirasti darbą ir būti naudingas visuomenei. Nuteistojo teigimu, bausmės tikslai jau pasiekti ir jis gali būti taisomas toliau neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Teismas, gavęs nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo jam netaikytas lygtinis paleidimas, vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Komisijos nariai tinkamai išanalizavo šiuo metu stebimus nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių programų įtaką jo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau to nepakanka lygtinio paleidimo instituto taikymui. Nuteistasis elgiasi tinkamai, nustatyto režimo reikalavimų pastaruoju metu nepažeidinėja, tačiau visa tai yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos, skiriant jam įvairius paskatinimus. Vis dėlto, sėkmingos probacijos galimybės teisėjų kolegija šiuo metu nenustatė. Probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau ši alternatyva gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, todėl jo gebėjimas rinktis racionalius konfliktų sprendimo būdus, agresijos prieš kitus nenaudojimas, nepiktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, kas akcentuota Socialinio tyrimo išvadoje, neturi esminės reikšmės jo probacijos sėkmingumui. A. Ž. bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą Norvegijos Karalystėje, todėl teisėjų kolegija įvertina tokius aspektus, kaip nuteistojo darbinė motyvacija, jo ateities planai, pasiryžimas sąžiningai užsidirbti pragyvenimui ir pan. Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad iki bausmės atlikimo A. Ž. dirbo vadybininku UAB „A.“, po bausmės atlikimo nuteistasis planuoja dirbti ten pat. Tokie nuteistojo planai nelaikytini realistiškais, nes, dirbant būtent šioje įmonėje, jam neužteko pinigų pragyvenimui, jis siekė greitai ir lengvai pasipelnyti, todėl išvyko į Norvegiją vykdyti vagystes iš pasiturinčių norvegų namų. Per kelerius metus įvykdyti dvidešimt trys įsibrovimai į nukentėjusiųjų namus. A. Ž. vogė tik itin vertingus daiktus – juvelyrinius dirbinius, kompiuterius, laikrodžius, grynuosius pinigus ir pan. Todėl kritiškai vertinamas nuteistojo siekis grįžti dirbti į tą pačią įmonę, kurioje gaunamas darbo užmokestis jo akivaizdžiai netenkino. Teisėjų kolegija nenustatė teigiamos A. Ž. darbinės motyvacijos. Pataisos įstaigoje jis nedirba, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra pateikęs medikų išduotą pažymą dėl sveikatos problemų, tačiau kokių konkrečiai sveikatos nusiskundimų turi nuteistasis, pateiktoje medžiagoje neatsispindi. Net jei A. Ž. iš tiesų taikomi tam tikri darbiniai apribojimai, tai nereiškia, kad jis negali bandyti įsidarbinti pagal savo sveikatos būklę. Tačiau nuteistasis nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją su prašymu įdarbinti jį pagal esamas galimybes. Be to, nuteistasis visada gali padėti tvarkyti gyvenamosios teritorijos aplinką, atlikti kitus gerbūvio darbus. Darbinio užimtumo vengimas tik patvirtina, kad A. Ž. siekia malonaus ir lengvo gyvenimo, kuriame sąžiningam darbui vietos nėra. Šiuo metu jam finansiškai padeda artimieji, tačiau visą gyvenimą pastarieji nuteistojo neišlaikys, taigi, anksčiau ar vėliau jam teks bandyti integruotis į darbo rinką, kas nededant aktyvių pastangų sunkiai įgyvendinama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. Ž. elgesį viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, dėl ko kartą buvo baustas drausmine tvarka, be to, nuteistasis tris kartus paskatintas. Taigi, A. Ž. nesielgė itin pavyzdingai, nors gauta drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą, tačiau ji charakterizuoja nuteistąjį kaip negebantį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad nuteistasis būtų aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis, A. Ž. mieliau renkasi dalyvavimą sporto varžybose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, tačiau ne darbą su savo turimomis problemomis – ydingu mąstymu, elgesiu. Nors nuteistasis kaltę dėl įvykdytų vagysčių teigia pripažįstantis, tačiau skunde jis pažymi, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių, nors iš tiesų tik dalis veikų priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kitos veikos (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi, savo kaltę A. Ž. yra linkęs minimizuoti, kas nerodo jo nuoširdžios atgailos. Pažymėtina, kad nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo A. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakito visai neženkliai, t. y. keturiais balais pagal OASys metodiką. Iš šiuo metu nustatytų 31 balo, 10 balų yra statiniai, 21 balas – dinaminiai. Vadinasi, koreguoti savo elgesį bei mąstyseną, tokiu būdu mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, dar yra nemažai galimybių. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Ž. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Be to, galimybės suteikti nuteistajam švelnesnes bausmės atlikimo sąlygas nenustatė ir pataisos įstaigos administracija, kadangi bausmę A. Ž. atlieka paprastosios, o ne lengvosios grupės sąlygomis. Vadinasi, nuteistasis nesielgia taip pavyzdingai, kad galėtų būti perkeltas į lengvąją grupę, jam taip pat nesuteikta teisė išvykti be sargybos ir pan.Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, A. Ž. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nei gerų socialinių santykių su šeimos nariais palaikymas šios išvados nepaneigia. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.