- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- A-2034-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00092-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų ( buvę Kybartų pataisos namai)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Kybartų PN), 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) drausmės grupėje 114 ir 101 kamerose. Visą laiką jis buvo užrakintas, pasivaikščioti galėjo tik vieną valandą per parą, nebuvo sudarytos sąlygos maistui laikyti, lapkričio mėnesį buvo labai šalta, jautėsi drėgmė kamerose, apšvietimas buvo netinkamas, nebuvo įrengtos ventiliacijos, nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų, pareigūnus prisišaukti buvo sunku. Kamerose trūko gyvenamojo ploto, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies ploto, t. y. sanitarinis mazgas užėmė apie 2 kv. m ploto, kuris nėra nurodomas atskirai, nors yra įskaičiuojamas į gyvenamosios kameros bendrą plotą. 114 kameroje pareiškėjas gyveno su dar trimis asmenimis, o 101 kameroje gyveno trise. Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1849-422/2017 pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, priteisė 700 Eur neturtinei žalai atlyginti už analogiškus gyvenamojo ploto pažeidimus. Gyvenant nurodytose sąlygose pareiškėjui pastoviai kildavo nepatogumų, jautė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nemigą. Laikant pareiškėją tokiomis sąlygomis buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. paskirtą drausminę nuobaudą atlikinėjo 6 nuteistųjų būryje (drausmės grupėje), 114 ir 101 kamerose. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui tenkantis minimalus plotas nebuvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Kybartų PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Kamerų einamieji remontai pagal poreikį atliekami nuolat, todėl drėgmės, pelėsių ar grybelių kamerose nėra. Drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė – elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to, yra galima natūrali ventiliacija per langus. Visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apšvietimas užtikrinantis ne mažesnį kaip 200 liuksų apšvietimą. Įstaigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nesiskundė ventiliacijos trūkumu, pelėsio, drėgmės, nešvaros buvimu ar ploto trūkumu ir dėl to į Kybartų PN administraciją nesikreipė, nors ir žinojo arba galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Be to, Kybartų PN yra nuolat tikrinami Visuomenės sveikatos centro specialistų. Nurodė, jog nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad dėl pablogėjusios emocinės būklės, susijusios su prastomis kalinimo sąlygomis, pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. gyveno 114 kameroje, kurios plotas 16,49 kv. m, joje gyveno 4 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 4,12 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. spalio 27 d. pareiškėjas gyveno 114 kameroje, kurios plotas 16,49 kv. m trise, todėl pareiškėjui teko 5,50 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas gyveno 101 kameroje, kurios plotas 17,23 kv. m, trise, todėl pareiškėjui teko 5,74 kv. m gyvenamojo ploto. Nors pareiškėjas teigė, kad 114 kameroje beveik visą laiką gyveno keturiese, tačiau nepateikė jokių įrodymų, nenurodė, kokie konkretūs asmenys gyveno kartu su pareiškėju, be to, net ir gyvenant 114 kameroje keturiems asmenims 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pažeista nebūtų.
8. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“.
9. Teismas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta administracine byla Nr. I-1849-422/2017, kadangi minėtoje administracinėje byloje buvo vertinamos sąlygos kitose kamerose, nei buvo laikomas pareiškėjas. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, nebuvo sudarytos sąlygos maistui laikyti, atsižvelgė į atsakovo atstovo į bylą pateiktą 2018 m. vasario 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1/8-580, taip pat nurodė, jog nėra pateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas konstatavo, kad negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų sąlygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas į Kybartų PN administraciją yra kreipęsis dėl grindų, spintelių, stalo, kėdžių remonto, 114 kameros sienų ir gultų nudažymo (b. l. 36-41), tačiau dėl šalčio, drėgmės, netinkamo apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, sąlygų maistui laikyti nesudarymo pareiškėjas į Kybartų PN administraciją nesikreipė. Teismas nurodė, kad šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės, nes į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus 2 metams nuo ginčo laikotarpio pabaigos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, drėgmės, netinkamo apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, sąlygų maistui laikyti nesudarymo teismas pripažino nepagrįstais.
11. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiškėjui realiai kilusią žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, todėl teismas vertino šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą per parą, nurodė, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokiais konkrečiais laikotarpiais (ar kiekvieną dieną, ar tam tikromis dienomis), dėl kokių priežasčių galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą, nenurodė, jog kreipėsi dėl netinkamo pasivaikščiojimo organizavimo į atsakovo atstovo administraciją, nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių asmenų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra tikslios, kadangi pareiškėjas skunde teigia, jog visą vertinamąjį laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo kalinamas 114 kameroje, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas taip pat ir 101 kameroje. Teismas, atsižvelgęs, kad pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Kybartų PN veiksmu atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, sprendė, jog nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu butu pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
13. Teismas nurodė, kad nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
III.
14. Pareiškėjas E. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas nurodo, kad jis savo skunde pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jo kankinimo Kybartų PN faktą, pareiškėjas vadovavosi nacionaliniais teisės aktais ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Tačiau teismas visiškai neįskaičiavo laikotarpio, kurį pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde prašė taikyti 4 kv. m vienam asmeniui privalančio tekti gyvenamojo ploto standartą (neįskaičiavus baldų užimamo ploto).
16. Pareiškėjas teigia, kad jis nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis atmetė pareiškėjo nusiskundimus, nes tokios teismo išvados yra nemotyvuotos. Teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pateikęs neturtinės žalos dydžio (kaip kompensacijos) gaires už patį kankinimo faktą.
17. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, įrodinėjimo pareiga šios kategorijos bylose tenka atsakovui, o pareiškėjas turi tik nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais kriterijais.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Taip pat teismas byloje nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, be to, nėra duomenų, jog pareiškėjas bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas (dėl šalčio, drėgmės, netinkamo apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, sąlygų maistui laikyti nesudarymo, dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, netinkamo pasivaikščiojimo organizavimo) būtų informavęs įstaigos administraciją. Taip pat nebuvo nustatyta Kybartų pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir neturtinė žalos buvimo fakto. Kybartų PN nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Kybartų PN neteisėtais veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., atlyginimo.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
22. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 4 kv. m vienam asmeniui privalančio tekti gyvenamojo ploto standartą (neįskaičiavus baldų užimamo ploto), teismo išvados yra nemotyvuotos, taip pat teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
23. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą 4 kv. m standartą, nes Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. – 111.2 punktai nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto yra nepagrįstos.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstai atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.
26. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
27. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, taigi byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir išsamiai aprašė, kokius įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, o kuriais vadovaujasi, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas (teismo išvados) yra nemotyvuotas, kaip teigia pareiškėjas, ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimą.
28. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Kybartų PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisiniu reguliavimu ir teismų praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šios kategorijos bylose.
29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.