Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K. (duomenys neskelbtini), teista:

1995-02-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 1961 m. 117 str. 2 d., 295 str. - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

1999-01-21 pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 2000 m. gegužės 12 d. paleista iš laisvės atėmimo vietos pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p.;

2005-02-14 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. – 10 m. laisvės atėmimo bausme, iš pataisos įstaigos paleista 2015-06-15,

2019-12-20 pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikusi 2020-07-20, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-09-18 fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas sugyventiniui R. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. K. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 09.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia pastūmė savo šeimos narį – sugyventinį R. K., kurį nukritusį ant grindų prispaudė kojomis, tris kartus kumščiu smogė į veidą, tuo padarydama nukentėjusiajam odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kaktoje su kraujosruva kairėje kaktos pusėje, apimančioje skruostą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, taip smurtaudama sukėlė R. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji N. K. kalta padariusi nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjęs R. K. - sugyventinis, iki įvykio kartu gyveno šešis metus. Gyveno jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai atliekant pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę, jis ją lankė. Nurodė, kad iš vakaro, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., su sugyventiniu bute vartojo alkoholį, gėrė alų, „Čepkelių“ trauktinę, jokio konflikto su sugyventiniu nekilo. Sekančios dienos ryte, t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d., su sugyventiniu išgėrė likusią „Čepkelių“ trauktinę ir alaus, abu buvo apsvaigę. Sugyventinis dirba, gauna darbo užmokestį, kuris yra mažesnis nei jos gaunama pašalpa. Tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, nes ji mano, jog sugyventinis ją apgaudinėja dėl pinigų, 10 dieną jis gavo 10 Eur algos, o 20 dieną 50 Eur algos. Kilus žodiniam konfliktui, sugyventinis sėdėjo ant sofos, ji ant fotelio. Jis norėjo jai suduoti ranka, todėl ji nukentėjusį pastūmė. Kambarys nedidelis, mažai vietos, koja užkliuvo už stalo ir dar pati nugriuvo. Ranka sugyventiniui sudavė dėl to, kad supyko, nes jis ranka norėjo jai suduoti. Kiek kartų ranka sudavė sugyventiniui neprisimena. Nurodė, kad kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai, kaltinime teisingai viskas surašyta, kad ji tyčia pastūmė savo sugyventinį, o jam nukritus ant grindų, jį prispaudė kojomis ir tris kartus kumščiu smogė jam į veidą. Taip tikrai galėjo būti. Nurodė, kad sugyventinis išgėręs irgi tampa nervuotas, jis tarnavęs (duomenys neskelbtini). Jos atžvilgiu sugyventinis irgi ne kartą vartojo smurtą, galėjo daug kartų kviesti policiją, bet niekada nekviečia. Suduoda jai, pakenčia, bet policijos niekada nekviečia. Nurodė, kad ji buvo sulaikyta šeštadienį, t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d., o paleista sekmadienį, 2021 m. rugsėjo 19 d. Nurodė, kad sugyventinio atsiprašė, jie susitaikė.

Nurodė, kad jiems abiem negalima vartoti alkoholio, nes po to tarp jų kyla žodiniai konfliktai, bet sugyventinis kiekvieną dieną namo parsineša alaus. Kodėl abu nebando liautis vartoti alkoholį, nežino. Nurodė, kad ji svarsto, jog reikia skirtis su sugyventiniu ir jai gyventi vienai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs R. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 31-34) davė teisingus parodymus, kad 2021-09-18 apie 09.00 val. tarp jo ir sugyventinės N. K. kilo žodinis ginčas dėl pinigų. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ginčo metu, kuris vyko buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, N. K. nesuvaldė savo emocijų ir vieną kartą jį pastūmė. Neišlaikęs pusiausvyros jis nukrito ant grindų. Krisdamas trenkėsi į stalo kraštą ir prasikirto kaktą virš dešinio antakio, nusibrozdino kaktą ir smilkinį kairėje pusėje. Jam gulint ant grindų N. K. kojomis apžergė aplink jo juosmenį, taip prispausdama prie žemės, bei rankos kumščiu smogė jam tris kartus į veidą, dėl ko po akimis atsirado mėlynės. Jis rankomis nuo savęs nustūmė N. K. ir pabėgo. Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji sugyventinė, iki įvykio kartu gyveno šešis metus. Gyveno jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš vakaro iki įvykio su sugyventine vartojo alkoholį, gėrė „Čepkelių“ trauktinę ir 40 laipsnių stiprumo ir du didelius butelius stipraus „Klaipėdos“ alaus 6 laipsnių stiprumo. Išgėrę nuėjo miegoti, jokio konflikto nebuvo. Sekančios dienos ryte, t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 9.00 val., dar su kaltinamąja išgėrė, nes jis buvo pasislėpęs 0,3 ltr. talpos buteliuką degtinės. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, susiginčijo dėl pinigų. Įvykus žodiniam konfliktui dėl pinigų, jie susistumdė, kaltinamoji tyčia jį vieną kartą pastūmė rankomis į krūtinę, jis nukrito ant grindų prie stalo. Po to jam gulint ant grindų, kaltinamoji kojomis apsižergė, užgulė jį, taip prispausdama prie žemės, bei rankos kumščiu smogė du ar tris kartus į veidą, dabar tiksliai neatsimena. Po suduotų smūgių jis ją nuvertė ir atsikėlęs išbėgo pro duris. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad visi konfliktai tarp jų kyla, kai abu būna neblaivūs. Reikia jiems tuo susirūpinti, tačiau jie išgėrinėja tik dviese, jiems kompanijų nereikia.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, jog 2021-09-18, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivi sugyventinė N. K., (duomenys neskelbtini), sumušė savo neblaivų sugyventinį R. K., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,41 promilių girtumo laipsnis. Pasak R. K., sugyventinė parvertė jį ant grindų ir trankė kumščiais į veidą nenustatytą kiekį kartų. Ant R. K. veido matosi sumušimai (1 t., b. l. 12-13);

Iš byloje esančio 2021-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), durys išlaužtos. Butas vieno kambario, netvarkingas. Viduryje kambario stalas, gale kambario lova, dešinėje dvi komodos (1 t., b. l. 14-19);

Iš byloje esančio 2021-09-18 asmens apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrint R. K., ant veido matosi įvairūs sumušimai, ant dešinio žando matosi nubrozdinimai, ant kaktos matosi nubrozdinimai, taip pat prie dešinės pusės antakio matyti žaizda, po dešine akimi matosi kraujosruva (1 t., b. l. 45-48)

Tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs R. K. pokalbio metu yra susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus. Ant jo veido, dešinės akies, fiksuoti sužalojimai. R. K. paaiškino, kad sugyventinė N. K. parvertė jį ant grindų, trankė kumščiais į veidą, jis dėl to jautė fizinė smurtą (1 t., b. l. 20-22);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2021-09-18 9.56 val. R. K. nustatytas 2,41 promilių girtumas, o 10.35 val. N. K. nesugebėjo įpūsti į prietaisą, pasirašyti (1 t., b. l. 26-27);

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1823/2021 (02) matyti, kad R. K. nustatyti odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai kaktoje su kraujosruva kairėje kaktos pusėje, apimančioje skruostą, galėjo išsivystyti nuo vienintelio kontakto su kietu plokščiu paviršiumi ir galimai griūnant. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais, neatmetant galimybės, jog smūgių buvo suduota ir daugiau. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 43-44);

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamoji ir nukentėjęs yra sugyventiniai apie 6 metai laiko, įvykio metu gyveno kartu, jie laikytini šeimos nariais.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamoji atliko suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdama suaugus ir psichiškai sveika, buvo nuteista už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamoji privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jos veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia pastūmė sugyventinį R. K., kurį nukritusį ant grindų prispaudė kojomis, tris kartus kumščiu smogė į veidą, tuo padarydama nukentėjusiajam odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kaktoje su kraujosruva kairėje kaktos pusėje, apimančioje skruostą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, šiam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamoji, tokiu būdu smurtaudama, tai yra veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kalta padarius nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto neišnykus teistumui t. y. nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. ).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamoji padarė 1 nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji teista 6 kartus, bausmę atlikus, teistumas neišnykęs, išvadų iš teistumo nepadarė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 111), ((duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149), nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir šiuo metu nedirba (pagal SODROS duomenis) (1 t., b. l. 150), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151); Kaltinamoji kalta padarius nusikaltimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio ir nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pretenzijų kaltinamajai neturi, atleido, jie susitaikė. Civ. ieškinio nereiškia. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamosios atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, ji už smurto vartojimą teista. Kaltinamoji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, teismui pažada ateityje smurto nevartoti. Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kaltinamoji nepasimokė iš jau ne kartą padarytų analogiškų nusikaltimų, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nebuvo efektyvi net laisvės atėmimo, bausmė, todėl teismas mano, jog kaltinamajai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė bei yra pagrindo skirti bausmę - mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) eilę kartų teistai už analogiškas veikas yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo.

Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjęs elgiasi taip pat rizikingai, nustatyta, kad kaltinamoji prieš tai jau buvo ne kartą panaudojusi smurtą jo atžvilgiu, tačiau nukentėjęs ir toliau gyveno kartu, vartojo kartu alkoholį, ko pasėkoje kyla konfliktai ir vartojamas jo atžvilgiu smurtas.

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

Taikyti kaltinamajai BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji teista 6 kartus, už smurtinius nusikaltimus, jos teistumas neišnykęs, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149), t. y. atkreiptina, jog nėra formuojami teigiami kaltinamosios socialiniai ryšiai, kaip nurodė ji pati, ji neturi pastovios gyvenamos vietos, su sugyventiniu vartoja alkoholį. T. y. teismas vertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamosios asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamosios asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jos elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Atsižvelgė į tai, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti tikslai – tai nesulaikė kaltinamosios nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jai galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė jos, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl taikant jai bausmės vykdymo atidėjimą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuketėjusio, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (1 t., b. l. 99,105).

Kaltinamoji buvo sulaikyta 2021-09-18, 10.20 val. (1 t., b. l 62), kaltinamoji paleista 2021-09-19 nutarimu, nurodyta data 2021-09-18, 12.30 val. (1 t., b. l. 64), pati kaltinamoji nurodė, kad ji paleista 2021-09-19, 12.30 val., teismas nustatė, kad padaryta klaida, laikytina, kad kaltinamoji paleista 2021-09-19, 12.30 val. todėl teismas vadovaudamasis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaito laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD laikmena, esanti byloje (2 t., b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str., 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti ją: laisvės atėmimu šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą keturis(4) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo dienos. Bausmę nuteistajai paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis BK 65 str. 66 straipsniu, į N. K. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-09-18, 10.20 val. iki 2021-09-19, 12.30 val. (2 paras).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu (2 t., b. l. 15) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.