Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mano, kad Sprendimu pritaikytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvą terminas yra netinkamas, neatitinkantis bylos aplinkybių, padaryto nusižengimo sunkumo, aktualios teismų praktikos, pritaikytas automatiškai po uždraudimo atvykti į Lietuvą, iš esmės pažeidžia pareiškėjo asmens teises. Nurodo laikęsis teisės aktų nuostatų, jokių migracinių pažeidimų anksčiau nepadaręs, o pastarąjį pažeidimą lėmė finansinė padėtis. Atsižvelgdamas į pareiškėjo ryšį su Lietuva ir Šengeno erdve, daro išvadą, kad Tarnyba pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teises į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, ignoravo kitus esminius pareiškėjo asmenį apibūdinančius duomenis ir aplinkybes, todėl Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę 2 m. yra neteisėtas, neteisingas, neproporcingas, nes pareiškėjas praras galimybes tęsti studijas Vilniaus universitete, pažeidžia pareiškėjo asmens teises, nes jis praras teisę ne tik toliau mokytis Lietuvoje, bet ir dirbti bei studijuoti visoje Šengeno erdvėje.

Akcentuoja, kad, nutraukus studijas, pareiškėją Lietuvos Respublika siejo trumpalaikiai ekonominiai ryšiai – jis dirbo pagal darbo sutartį UAB „Evolution Lithuania“, vykdė individualią veiklą, tačiau nesiekė investuoti į studijas, nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl leidimo laikinai gyventi pagrindo pakeitimo, neįvykdė Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S238236, kuriuo buvo įpareigotas iki 2024-11-23 savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, Šengeno erdvėje gyveno neteisėtai. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte 2024-11-24 buvo sulaikytas pareigūnų jam išvykstant į Baltarusijos Respubliką.

Vadovaujasi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 2 ir 8 dalimis, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 35 punktu ir paaiškina, kad Migracijos departamentui 2024-10-03 sprendimu Nr. 24S223409 panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, 2024-10-24 sprendimu Nr. 24S238236 nusprendus grąžinti pareiškėją į Rusiją, t. y. iki 2024-11-23 įpareigojus savanoriškai išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę, proporcinga vertinti, kad pareiškėjo neteisėto buvimo laikas skaičiuojamas nuo grąžinimo į kilmės valstybę sprendimo įsiteisėjimo, šiuo atveju jo buvimas laikomas neteisėtu 90 dienų, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 35.1 papunktį jam taikomas 2 m. draudimas. Mano, kad aptartų pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių kontekste 2 m. draudimo terminas yra pagrįstas bei proporcingas.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12, 15 punktais ir teigia, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis. Jam 2023-03-06 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760229077, galiojęs iki 2025-03-06, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjas ketino studijuoti Vilniaus universitete. Migracijos departamentas 2024-10-03 sprendimu Nr. 24S223409 vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės bei dėl to, kad pareiškėjas nutraukė studijas. Migracijos departamentas 2024-10-24 sprendimu Nr. 24S238236 vadovaudamas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis nusprendė grąžinti pareiškėją į Rusiją, t. y. įpareigojo per 30 d. nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2024-11-23) savanoriškai išvykti į Rusiją, nes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Šis sprendimas pareiškėjui įteiktas 2024-10-24.

Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardos medininkų PKP 2024 m. lapkričio 24 d. 20.00 val. priėmė sprendimą dėl sulaikymo Nr. 24S269334, kuriame nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2024-10-24 sprendimo Nr. 24S238236, ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė sulaikyti pareiškėją (duomenys neskelbtini) ne ilgiau kaip 48 val. Tą pačią dieną, t. y. 2024-11-24, Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų PKP pasirašė pareiškėjo perdavimo ir priėmimo aktą.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-11-26 sprendimu byloje Nr. A20.-507-1156/2024 tenkino Tarnybos prašymą ir paskyrė pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – pareiškėjo apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatė pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo; taip pat nustatė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą 3 mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šis sprendimas įsiteisėjo 2024-12-28.

Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per sprendime dėl grąžinimo į užsienio valstybę nustatytą terminą savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, 2024-11-29 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusiją (1 punktas), uždraudė 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką (2 punktas) ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas).

Pareiškėjas neginčija Sprendimo 1 punkto, tačiau nesutinka su Sprendimo 2 ir 3 punktais, dėl kurių ir kilo ginčas šioje byloje.

Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai, be kita ko, valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal to paties straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai, be kita ko, trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Pagal Taisyklių 12 punktą, Gavęs duomenis, nurodytus taisyklių 6 punkte, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją apie tai, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Migracijos departamentas šių duomenų, dokumentų ir (arba) motyvuotų išvadų ar informacijos pagrindu ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu kreipiamasi dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu kreipiamasi kitais pagrindais, priima sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima atsižvelgdamas į savo priimtą sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti į užsienio valstybę, toks sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo vieno iš minėtų sprendimų priėmimo dienos arba kartu su vienu iš minėtų sprendimų. Jeigu Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jeigu nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Jeigu yra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įforminamas atskiru sprendimu. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 35.1.1 papunktį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nurodytą užsienietį, nustatomas dviejų metų draudimo atvykti laikotarpis, jei jis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Taigi aptartame reglamentavime imperatyviai įtvirtinta, kad, priėmus sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, privalo būti priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamuoju atveju skundžiamu Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, todėl atsakovė privalėjo priimti sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas neginčija Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Migracijos departamentui 2024-10-03 sprendimu Nr. 24S223409 panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, 2024-10-24 sprendimu Nr. 24S238236 nusprendus grąžinti pareiškėją į Rusiją, t. y. iki 2024-11-23 įpareigojus savanoriškai išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę, pareiškėjas minėtame sprendime nustatytu terminu savanoriškai iš Lietuvos Respublikos neišvyko, Lietuvos Respublikoje neteisėtai buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, todėl Tarnyba pagrįstai Sprendimu nustatė dviejų metų draudimo atvykti laikotarpį bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius.

Sprendime įvertintas pareiškėjo būvimo Lietuvoje laikas – leidimo laikinai gyventi, studijų Vilniaus universitete, darbo bei individualios veiklos laikotarpiai – pareiškėjas Tarnybos vertinimo neginčija. Pareiškėjo nurodytas argumentas, susijęs su finansine padėtimi ir negalėjimu dėl jos tęsti studijų Vilniaus universitete, neturi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes Tarnyba, priimdama Sprendimą, neturėjo pareigos atsižvelgti į priežastis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo tęsti studijų. Pareiškėjo argumentas, kad dėl priimto Sprendimo jis praras galimybę tęsti studijas Vilniaus universitete, neatitinka tikrovės, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas studijavo Vilniaus universitete. Aplinkybė, kad Lietuva yra pareiškėjo ekonominių, studijų ir socialinių interesų centras, kad jis neteks galimybės dirbti bei studijuoti visoje Šengeno erdvėje, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, nes Tarnyba, priimdama Sprendimą, neprivalėjo atsižvelgti į šiuos pareiškėjo planus bei pageidavimus.

Apibendrinant konstatuotina, kad Tarnyba Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.