Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam, pradinio išsilavinimo, administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2020 m. sausio 1 d. apie 04.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemonių. Jis, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius. Eismo įvykio metu apgadino J. P. priklausantį automobilį ir tuo jam padarė 1 000 eurų turtinę žalą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio, su kuriuo R. J. susijęs, vietos jis pasišalino. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 219.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 426 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 219.1 papunktį, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

R. J. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys: 2020 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), R. J. duoti parodymai teisme, 2020 m. sausio 29 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad J. P. savo turtą buvo laikinai patikėjęs M. D. ir pastarasis J. P. automobilį leido vairuoti R. J. ir kartu važinėjo, iki R. J. pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį, t. y. apgadino J. P. priklausantį automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasitraukė (b. l. 5-6), 2020 m. sausio 1 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 8), liudytojo M. D. 2020 m. sausio 6 d. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės, kad 2019 m. gruodžio 24 d. susipykus su žmona, jį priėmė laikinai pagyventi J. P.; 2019 m. gruodžio 30 d. J. P. pablogėjo sveikata ir jis išvyko į ligoninę Vilniuje, o išvykdamas paprašė prižiūrėti jo sodybą, 2019 m. gruodžio 31 d. apie 01.00 val. nakties, į J. P. namus atėjo akivaizdžiai neblaivūs R. J. ir V. K.; M. D. atrakino J. P. garažą, kur buvo automobilis „VOLKSWAGEN PASSAT“, ir visi trys, R. J. vairuojant, važinėjo iš vieno draugo pas kitą iki R. J. vairuojant automobilį miško keliuke automobilis atsitrenkė į pakelės medį, ir palikę automobilį, visi išsiskirstė (b. l. 9-10).

Pirmiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. J., nepasirinkęs saugaus eismo, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius bei apgadino automobilį. R. J. su kartu važiavusiais draugais pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai, taip pat nepažymėdamas įvykio vietos, kaip to reikalauja KET. Pats R. J. nurodė, kad jis ir su juo kartu važiavę asmenys pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. Šios aplinkybės suteikia teismui pagrindą spręsti, kad R. J., pasišalindamas iš įvykio vietos, veikė tiesiogine tyčia. Automobilio savininkas pretenzijų R. J. dėl sugadinto automobilio, bylos duomenimis nepareiškė, žala už automobilio sugadinimo jam atlyginta (b. l. 5). Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad R. J. veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jo veiksmai protokole kvalifikuoti tinkamai.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas R. J. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad jo veiksmai, vairuojant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, ankstyvą rytą, neturint teisių, būnant neblaiviam, su tikslu išgerti pas draugus alkoholio, vertintini kaip itin pavojingi, galėję sukelti kur kas skaudesnių padarinių, nei kilo šiuo atveju. R. J. veikė tiesiogine tyčia, iš įvykio vietos pasišalino. Tačiau vėliau visas įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai, į teismą atvyko, žalą atlygino, taigi atsakomybės iš esmės nevengė. Todėl jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismas pripažįsta esant ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – kad jis savo noru atlygino nuostolius. Tai R. J. nurodė teismo posėdyje, o šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. sausio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad J. P. patvirtino, kad jam žala už sugadintą automobilį atlyginta ir tuo pagrindu prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. R. J. teisme pripažino, kad administracinį nusižengimą padarė, būdamas neblaivus, šią aplinkybę patvirtina ir M. D., V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 5, 9-10), todėl teismas pripažįsta esant R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: teistas, turintis teistumą (b. l. 22-27), iki paskutinio pažeidimo administracine tvarka baustas eilę kartų: už tyčinį turto sunaikinimą, daug kartu už važiavimą autobusu be bilieto, už tai, kad nesumokėjo už taksi paslaugą, taip pat baustas dar būdamas nepilnametis už vagystę, už tai, kad viešoje vietoje vartojo alkoholį, už tai, kad turėjo cigaretę, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 13-21). Teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali sukelti itin skaudžių padarinių, t. y. dėl to, gali kilti grėsmė kitiems eismo dalyviams. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, į jauną pažeidėjo amžių ir atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų, jam pagal 426 straipsnio 2 dalį skirtina administracinė nuobauda – bauda, vos didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas jos minimumas (ANK 34 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. įvykio metu vairavo ne jam priklausantį automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi R. J. administracinį nusižengimą padarė su ne jam priklausančia transporto priemone, automobilis nėra konfiskuojamas ir grąžinamas jo savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi,

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 050 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, ji bus išieškota priverstine tvarka. Taip pat galima pateikti motyvuotą prašymą teismui pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais.

Automobilį VOLKSWAGEN PASSAT“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jo savininkui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.