Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1784-253/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2S-1784-253/2013
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01117-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
Ž. M.
Atsakovas
G. M.
Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1784-253/2013Teisėjas E. Jurgutis (Proceso Nr. 2-53-3-01117-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 103.4; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 300 000 Lt kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2013-09-17 Kretingos rajono apylinkės teisme ieškovas Ž. M. pateikė ieškinį atsakovei G. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 300 000 Lt kompensacijos priteisimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-09-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei G. M., dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 300 000 Lt kompensacijos priteisimo, nes šis ieškinys neteismingas Kretingos rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovui pareiškus turtinį reikalavimą dėl 300 000 Lt kompensacijos priteisimo, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme.

Atskiruoju skundu ieškovas Ž. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovo pareikštas ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip turtinis ginčas. Kasacinis teismas, spręsdamas ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pobūdį, yra konstatavęs, kad toks ginčas yra neturtinis, nes juo siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę ir neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, nors tam tikra prasme šalių ginčas yra susijęs su turtu. Nagrinėjamoje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl turto formos transformavimo – ieškovas prašo jam priklausančią ½ turto dalį atlyginti pinigine kompensacija, šiuo atveju nė viena iš šalių neįgis ir nepraras turto daugiau nei jo turi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo ieškinio teismingumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovui pareiškus reikalavimą dėl 300 000 Lt kompensacijos priteisimo, šis ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui.

Ieškovas su teismo nutartimi nesutinka. Mano, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra neturtiniai, nes nė viena iš šalių neįgis ir nepraras turto daugiau nei jo turi. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-09-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareiškė šiuos reikalavimus: atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią ½ dalį 0,1260 ha žemės sklypo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės G. M. 300 000 Lt kompensaciją; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra 0,1563 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal parengtą žemės sklypo planą, nustatant nuosavybės teisę ieškovui Ž. M. į žemės sklypo dalį, kurio plotas 78 kv. m, o atsakovei G. M. nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m, bei įpareigoti G. M. atlikti gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), inventorizaciją ir nekilnojamojo turto vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, pažymėjo, kad sprendžiant dėl mokėtino žyminio mokesčio, nesvarbus argumentas, jog, padalijus turtą, sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai) neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija nesirėmė ir šioje byloje ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, kuria buvo sprendžiami buvusių sutuoktinių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, pažymėjusi, kad ši nutartis nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę; antra, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikta teisė egzistuojančią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką pripažinti teisinga, ją patikslinti ar suformuoti iš naujo (CPK 4 str.). Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuotina, kad ginčas dėl 300 000 Lt kompensacijos priteisimo yra ginčas dėl turto. Taigi pateiktu ieškiniu ieškovas iškėlė turtinį reikalavimą – priteisti iš atsakovės 300 000 Lt kompensaciją už ½ dalį nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt (CPK 27 str. 1 p.). Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.). Vienas iš ieškovo reikalavimų yra priteisti iš atsakovės 300 000 Lt kompensaciją už ½ dalį nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo ieškinys neteismingas Kretingos rajono apylinkės teismui ir ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), nurodydamas, kad su tapačiu ieškiniu ieškovas turėtų kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Albina Pupeikienė