- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-419-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00070-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- J. S., V. J.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Solidariai iš V. J. ir J. S. priteistos proceso išlaidos – 566, 36 Lt, išmokėtos iš teismo lėšų liudytojo M. Ž. atvykimui į 2012-09-21 d. ir 2012-10-26 d. teisiamuosius posėdžius, - 255,50 Lt, išmokėtos iš teismo lėšų liudytojos O. V. atvykimui į 2012-12-14 d. ir 2013-05-14 d. teisiamuosius posėdžius valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. ir V. J. nuteisti už tai, kad suklastojo dokumentą, be to, J. S. juo ir disponavo, o būtent:
jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovą ir valdymo organų sudėtį, nebūdami (duomenys neskelbtini) dalyviais, 2009 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės posėdžių salėje, adresu (duomenys neskelbtini), surašydami ir pasirašydami (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., kad susirinkime dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų, t. y. (duomenys neskelbtini), R. S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija, (duomenys neskelbtini), o taip pat nurodė, jog visos šios organizacijos vieningai priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, t. y. atšaukė iš (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pareigų M. Ž., atšaukė (duomenys neskelbtini) valdybos įgaliojimus, atšaukė iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų V. S., patvirtino laikinai atstovauti J. S. ir V. J. (duomenys neskelbtini), patvirtino laikinai eiti J. S. (duomenys neskelbtini) pirmininko ir direktoriaus pareigas bei suteikė įgaliojimus J. S. ir V. J. veikti (duomenys neskelbtini) vardu, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) patikslintame susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos organizacijos (duomenys neskelbtini), R. S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija nėra registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, o (duomenys neskelbtini) sąjunga, (duomenys neskelbtini) nurodytame susirinkime nedalyvavo, o (duomenys neskelbtini) dėl priimamų susirinkime sprendimų nebalsavo. Tokiu būdu J. S., veikdamas kartu su V. J., įrašydami tikrovės neatitinkančią informaciją ir ją patvirtindami savo parašais, pagamino netikrą dokumentą.
Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 27 d. J. S. žinomai netikrą dokumentą, t. y. (duomenys neskelbtini) patikslintą susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui kaip (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolą, pagal kurį 2009 m. gruodžio 15 d. buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas ir valdymo organų sudėtis, t. y. J. S. buvo užregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, o juridinio asmens (duomenys neskelbtini) valdybos nariais - V. J. ir G. T.. Tokiu būdu J. S., veikdamas kartu su V. J., suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta be nuteistąjį atstovaujančio gynėjo ir nedalyvaujant apeliantui. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas, vadovavosi subjektyviomis prielaidomis ir neatskleidė objektyvių aplinkybių, jog apeliantas padarė nusikalstamą veiką. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) vadovai neteisėtai ir nepagrįstai atstovavo beveik visas (duomenys neskelbtini) miesto nevyriausybines organizacijas, slėpė veiklos aplinkybes, įstatytus, nebuvo sušaukę nei vieno susirinkimo. Realiai (duomenys neskelbtini) nusprendė renovuoti šios organizacijos veiklą, surengti susirinkimą. Susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas J. S. laikinai vadovauti (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai, susiję su susirinkimo metu priimtu sprendimu, yra (duomenys neskelbtini) būstinėje. Šie dokumentai teismui nebuvo pateikti, nes apeliantas nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. buvo areštinėje. Šiuo metu dokumentai neteisėtai išimti ir laikomi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Teismas nesivadovavo tiesioginiais dokumentais ir negalėjo atskleisti objektyvių faktinių aplinkybių. Neigia, jog veikė kartu su V. J.. Teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kad pateikdamas kolegialius sprendimus, apeliantas tęsė nusikalstamą veiką, kadangi jis tik vykdė kolegialaus susirinkimo dalyvių priimtą sprendimą. Teismas klaidingai konstatuoja, jog apeliantas teisme atsisakė duoti parodymus. Apeliantui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, jo sveikatos būklė buvo sunki, negalėjo disponuoti įrodomąja medžiaga, buvo pašalintas iš teisminio proceso. Todėl negalėjo duoti parodymų ir juos pagrįsti, negirdėjo liudytojų parodymų, neturėjo galimybių užduoti jiems klausimus. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatskleidė liudytojų B. O. K., B. U., J. S., M. Ž., D. K. K., Z. D., G. T., G. S., V. Ž., H. L., R. S. parodymų esmės. Nebuvo supažindintas su V. S., kurio nepažinojo, parodymais. Teigia, kad teismas nesirėmė jokiais dokumentais, kurie turėjo atskleisti faktines aplinkybes. Mano, kad tapo apgavikų auka, nes tik dabar paaiškėjo, jog M. Ž. ir V. S. apgaudinėjo nevyriausybines organizacijas, slėpė įstatus, norėjo likviduoti organizaciją. Todėl būtina objektyviai atskleisti aplinkybes, remtis įrodomąja medžiaga, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, būtina prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagas, kurios buvo inicijuotos V. S. ir apelianto bei (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo dėl organizacijos veiklos medžiagą. Teigia, kad nei apelianto, nei V. J., nei kitų nevyriausybinių organizacijų bei jų atstovų veiksmuose nebuvo jokios apgaulės ar neteisėtų veiksmų, nebuvo padaryta žala. Apeliantas teigia, kad serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, yra praradęs 60 procentų darbingumą, kiekvieną dieną turi vartoti vaistus, laikytis griežtos mitybos. Areštinėje sveikatos priežiūra ir gydymas neužtikrinamas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta reali antrinė teisinė pagalba, neturėjo gynėjo, nebuvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba. Skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, neatskleisti ir neįvertinti liudytojų parodymai. Apeliantas neturėjo galimybių pasisakyti teisme, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, užduoti klausimus bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Tokiu būdu buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės.
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendį ir pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti. Susirinkimas, kurio tikslas buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovą ir valdymo organų sudėtį, įvyko. Į susirinkimą buvo kviečiamas V. S. ir M. Ž., bet jie neatvyko. Visi veiksmai buvo atliekami viešai, susirinkime, kuris vyko (duomenys neskelbtini) savivaldybės salėje, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys E. J., (duomenys neskelbtini) miesto tarybos narys N. P., todėl susirinkimo protokolas iš esmės objektyviai atspindėjo susirinkimo eigą, tyčinių klastojimo veiksmų nebuvo padaryta. M. Ž. pateikė (duomenys neskelbtini) narių sąrašą, kuriame nurodyta, kad tik įsikūrus nevyriausybinės organizacijos informacijos centrui buvo 15 narių, kurie 2000 m. gruodžio 15 d., o vėliausiai 2000 m. gruodžio 21 d. išstojo iš šios organizacijos. Įrašyti nauji asmenys, vienas iš jų E. P., kuris teigė, jog į narius įrašytas jam nežinant. (duomenys neskelbtini) pateiktas narių sąrašas patvirtina visuotinį narių išstojimą, o vėliau įstojimą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) praktika susirinkimas teisėtas. (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir jų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) tvarka. Tuo vadovaujantis registras nutraukė senosios valdybos įgaliojimus ir įregistravo susirinkimo įgaliotus narius tvarkyti visiškai sužlugdytą organizaciją. Apeliantė teigia, kad tyčinės veiklos nebuvo, jokios žalos nepadarė, lėšų nepasisavino.
Nuteistieji ir nuteistosios gynėja advokatė prašo jų apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
V. J. apeliacinis skundas netenkintinas, J. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis J. S. buvo pašalintas iš 2012 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio ir nedalyvavo apklausiant liudytojus: O. K., B. U., J. S., M. Ž., K. K., B. S., M. P., Z. D., G. T., d. U., E. P., D. P.. 2013 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi kaltinamajam J. S. už posėdžio tvarkos pažeidimą, teismo negerbimą – kliudė tinkamai vesti teismo procesą, elgėsi nekultūringai ir įžūliai, užgauliojo proceso dalyvius – buvo pritaikyta BPK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta priemonė pašalinant jį iš teismo posėdžių salės visam laikui (3 t. b. l. 76). Kaltinamajam J. S. nedalyvaujant teismas tęsė įrodymų tyrimą – apklausė liudytojus O. V., R. S., E. J., kaltinamąją V. J., perskaitė rašytinius bylos įrodymus, išklausė baigiamąsias kalbas, J. S. paskutinis žodis neišklausytas, nes jis teisiamajame posėdyje nedalyvavo (buvo pašalintas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, nagrinėdamas jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, buvo šališkas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuostatos, tačiau BPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2012 šiuo klausimu pasisakyta ir, be kita ko, nurodyta, kad BPK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta kaltinamojo teisė būti sugrąžintam į teismo posėdžių salę neturėtų būti ignoruojama, o posėdžio pirmininko pareiga – pranešti apie kaltinamojo nedalyvavimo metu tirtus įrodymus, suteikti teisę duoti paaiškinimus; teismas turi įsitikinti, ar neišnyko poveikio priemonės taikymo pagrindai, ar nereikia pašalintam kaltinamajam suteikti galimybės vėl dalyvauti nagrinėjant bylą. Asmuo, pašalintas iš teismo salės, gali būti laikomas neabejotinai atsisakęs atitinkamų procesinių teisių tik tuo atveju, kai jis gali pagrįstai numatyti tokius savo netinkamo elgesio procesinius padarinius, taigi teismas privalo išaiškinti jam šiuos padarinius taip, kad jis juos suprastų ir turėtų galimybę atitinkamai pasirinkti tolesnio elgesio variantą. Kadangi J. S. buvo pašalintas iš 2012 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio, bet, kaip matyti iš 2013 m. gegužės 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo (3 t. b. l. 75), dalyvaudamas teismo posėdyje J. S. vėl elgėsi netinkamai, todėl galima daryti išvadą, kad jis suprato tokio elgesio procesinius padarinius, pats pasirinko tokį elgesio variantą ir pats atsisakė savo procesinių teisių. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. S. nebuvo pranešta apie kaltinamojo nedalyvavimo metu tirtus įrodymus, nesuteikta teisė duoti paaiškinimus, bet apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J. ir J. S. apeliacinius skundus buvo paskelbti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių, kuriuose nedalyvavo J. S., protokolai, apklausti liudytojai M. Ž., R. S., V. V., kuriuos apklausti pageidavo nuteistasis J. S., buvo suteikta jam teisė užduoti klausimus V. J., nuteistajam J. S. suteikta teisė duoti parodymus, ištirti dokumentai.
Liudytoja J. N. apygardos teisme parodė, kad dirba VĮ „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) specialiste. Darbe atlieka šias funkcijas: teikia dokumentų kopijas pagal prašymus, registruoja vienintelius akcininkus, raštus, licencijas. Nežino situacijos, nes neregistravo ir nepriėmė dokumentų. Padarė dokumentų kopijas ir pateikė teismui. Susirinkimo protokolas galėjo būti netinkamas, arba buvo neregistruojamas dokumentas, jį grąžino ir po to pateikė naują dokumentą. Registruojant galėjo būti neatitikimai arba protokolas buvo nereikalingas duomenų bazėje, tuo atveju tokių duomenų byloje nelaiko. Jei pastebimos klaidos, skambina arba rašo raštą. Kaip buvo šiuo atveju negali pasakyti, nes pradėjo dirbti tik 2009 m. Netinkamas dokumentas yra grąžinamas. Dokumento grąžinimo nefiksuoja, perteklinių dokumentų neima ir jų niekur neregistruoja. Pertekliniai dokumentai grąžinami be jokių atžymų. Rašo raštus dėl dokumentų grąžinimo, trūkumų pašalinimo. Priima tik tuos dokumentus, kurie yra reikalingi. Šiuo atveju jokio grąžinamojo rašto nėra. Duomenų bazėje matosi kas registruoja dokumentus, kas vykdo, tvirtina. Dokumentuose pažymėta, kad vykdė D. P.. Dokumentai, kurie nėra susiję su juridinių asmenų registru, nėra vedami į duomenų bazę, jų nesaugo. Susirašinėjimo dokumentai yra saugomi, nustatyti saugojimo terminai. Raštai dėl trūkumų pašalinimo segami į bylą. Byloje nėra rašto, kad dokumentas yra netinkamas. Dokumentų byloje buvo protokolas (duomenys neskelbtini), kurį pateikė teismui. Dirba vadovaudamiesi Juridinių asmenų registro nuostatais, Juridinių asmenų registro vykdymo taisyklėmis. Dokumentų priėmėja nenagrinėja dokumentų, ji tik patikrina ir priima dokumentus tokius, kokie jie yra, ji negali atsisakyti priimti dokumentų. Dokumentų nagrinėjimas vyksta vėliau, dokumentų priėmėja jų nenagrinėja. Vedėja skirsto darbus pagal darbuotojų kompetencijas. Pagal pateiktus dokumentus, jei yra netinkamas asmuo, asmuo apie tai yra informuojamas. Jei dokumentai neprieštarauja teisės aktams, yra teisingi, jie registruojami. Neturi kompetencijos tikrinti ar tas tikras asmuo, ar jo parašas tikras.
Liudytojas M. Ž. apygardos teisme parodė, kad J. S. mato pirmą kartą, nepamena jo, nėra su juo bendravęs. Patalpos priklausė (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir 2009 m. buvo atiduotos, kai pasibaigė panaudos sutartis. Iš VĮ „Registrų centras“ apie 2009-2010 m. gavo informaciją, kad vadovas V. S. nėra direktorius, nes atsirado nauja grupė žmonių, kurie teigė, jog yra tos organizacijos nariai. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo atsiųstas raštas iš tos asmenų grupės, su kaltinimais, kad kažkas nevyksta. Organizacijoje visi raštai yra registruojami. Kiek pamena, prokuroras A. V. rodė tą raštą prokuratūroje. Raštą matė 2010-2011 m., teismui nieko nepateikė. Raštą elektroniniu paštu gavo tuometinis direktorius V. S. ir informavo jį. VĮ „Registrų centras“ nekaupia duomenų apie asociacijų, viešųjų įstaigų, labdaros ar paramos fondų dalininkų bei narių skaičių, jie tų duomenų neturi. Jie kaupia duomenis ir registruoja kolegialius valdymo organus ir vienasmenius valdymo organus, o narių sąrašai ir dalininkų sąrašai yra organizacijos vidaus reikalas. Mano, kad šiuo atveju buvo sąmoningas veikimas asmenų, kurie žinodami, kad nėra organizacijos nariai, VĮ „Registrų centras“ užregistravo kitus asmenis į valdymo organus. Kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, sakydami, kad įvyko klaida, kad šie asmenys nėra organizacijos nariai ir prašydami atstatyti. VĮ „Registrų centras“ to nepadarė. Pas prokurorą matė sąrašą vadinamųjų naujųjų narių, t. y. juridinių asmenų, o tai prieštarauja tos organizacijos įstatams. Sąrašas buvo iš 10-15 fizinių asmenų, tarp kurių buvo du Seimo nariai. Su vienu Seimo nariu kalbėjo ir klausė, ar jis tikrai yra tos organizacijos narys, jis atsakė, kad ne. Be to sąraše buvo ir juridinių vienetų ir organizacijos nariai, bet pagal įstatus šios asociacijos nariai gali būti tik fiziniai asmenys. Kaip suprato, tą sąrašą asmenys pateikė Registrų centrui ir užregistravo kolegialų valdymo organą. Dėl (duomenys neskelbtini) pasakyti nieko negali, nes organizacija buvo įkurta 1997 metais, jis atėjo į tą organizaciją 2001 metais. Jis dirba organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Šios organizacijos įstatai buvo viešai pateikti internetiniame puslapyje, PDF formatu, jie viešai prieinami Registrų centre, kiekvienas galėjo atsispausdinti. Dabar tų įstatų internetiniame tinklapyje nėra, kadangi nėra organizacijos. Asociacija yra viešas, juridinis asmuo, bet koks fizinis asmuo turi teisę paprašyti dokumentų ir jiems turi pateikti, todėl tą dokumentą publikavo viešai. Jis buvo valdybos narys. Iš patikslinto susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo sudarytas kolegialus ir vienasmenis valdymo organas bei pateiktas Registrų centrui. (duomenys neskelbtini) direktorius V. V. paskyrė jį direktoriumi ir pats pasitraukė iš veiklos. Jis perėmė dokumentus, spaudą, tačiau perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Nuo 2005 metų D. S. buvo paskirtas direktoriumi, nuo 2008-2009 metų - V. S.. Organizacijos narių sąrašą, kuriame nurodyti nariai ir steigėjai, kurie 1997 metais įkūrė organizaciją, surašė pats, todėl šio sąrašo negalėjo perimti.
Liudytoja R. S. apygardos teisme parodė, kad su J. S. susipažino 2011 m. 2009 m. susirinkime nedalyvavo, apie tai žino tik iš kalbų. 2011 m. sužinojo apie (duomenys neskelbtini). Norėjo sukurti miesto bendrovei organizaciją bendradarbiavimui. Už pusmečio ar daugiau prie jų prisidėjo J. S., kuris pareiškė, kad nieko kurti nereikia, yra (duomenys neskelbtini), kurį reikia atgaivinti. Rinko naują organizaciją, norėjo daug nuveikti viešųjų interesų, miesto labui, niekam nepriklausydami. Vyko susirinkimai, kurie buvo stichiški, vieną kartą ateidavo vieni, kitą kartą ateidavo kiti asmenys. Po to ji nedalyvaudavo susirinkimuose. J. S. paėmė visus reikalus į savo rankas. Ji patikėjo, kad (duomenys neskelbtini) galima ir įmanoma atkurti, pradėti veiklą. Pradėjo tvarkyti dokumentus, kaip reikalauja įstatymas, notarui reikalingų dokumentų paketą, tai yra įstatus, išrašus iš Registrų centro, organizacijų pažymėjimus su visais steigimo dokumentais. Iš J. S. negalėjo gauti nei vieno dokumento, du mėnesius negavo žadėtų senojo (duomenys neskelbtini) įstatų, kuriuos ji gavo iš Registrų centro, sumokėjusi 39 Lt. (duomenys neskelbtini) įstatai yra internetiniame puslapyje. Jei būtų sušauktas (duomenys neskelbtini) susirinkimas, būtų reikėję pakeisti įstatuose vieną punktą, kur sakoma, kad organizacijos nariai turi būti fiziniai asmenys. Dokumentus, steigiant ar gaivinant organizaciją, reikia pateikti Registrų centrui prieš tai sutvarkius dokumentus pas notarus, dabar taip reikalauja įstatymas. Dėl (duomenys neskelbtini) gaivinimo, vyko susirinkimai, J. S. sakė, kad yra laikinas (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Į visuotinį susirinkimą universitete buvo susirinkę 17 organizacijų, yra protokolai, pas ją liko protokolų kopijos. Jokių dokumentų dėl (duomenys neskelbtini), negavo. Visus dokumentus, kurie buvo surinkti, t. y. steigimo sutartis, įstatai, senieji įstatai, naujieji įstatai, išrašai Registrų centrui, organizacijų patvirtinimai, nešė į (duomenys neskelbtini) g., esantį notarų biurą, ten padėjo juos perredaguoti, vėliau kai reikėjo registruoti organizaciją, nunešė į notarų biurą (duomenys neskelbtini) g. Kai buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) nebegaivinti, visus dokumentus, kuriuos buvo surinkusi, atidavė J. S.. Kaip suprato, J. S. buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas, o V. J. - narė. Susirinkime kai jie buvo išrinkti nedalyvavo. J. S. ir V. J. apie įstatus buvo žinoma. Kai vyko visuotinis susirinkimas, dalyvavo 17 organizacijų, dalyvavo informatikas, kurį J. S. buvo atsivedęs. Informatikas parodė kur rasti puslapyje senuosius įstatus ir keli žmonės aptarinėjo punktus, vyko darbas dėl įstatų. Neteko matyti protokolų su organizacijos narių parašais. J. S. nesugebėjo atgaivinti (duomenys neskelbtini). J. S. su G. T., V. J., nesušaukė savo senojo (duomenys neskelbtini) ir nepakeitė įstatų ir valdyba nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su J. S., ir sukūrė visiškai naują organizaciją – tai yra „(duomenys neskelbtini)“. Toks valdybos sprendimas yra užfiksuotas protokole. Ji buvo išrinkta naujos organizacijos pirmininke.
Liudytojas V. V. apygardos teisme parodė, kad 1997 m. buvo įsteigtas (duomenys neskelbtini). Jis buvo įsteigtas pagal pilietinės plėtros programą ir buvo finansuojamas iš Europos fondo. Rašė paraiškas, buvo direktoriumi, samdė buhalterę, darbuotojus. Buvo sudaryta valdymo taryba, tuo laiku galiojo visuomeninių organizacijų įstatymas, pagal kurį steigėjai turi būti 15 žmonių. Dėl paties valdymo, buvo taryba, V. J. ilgą laiką, apie 3 metus, kiekvienais metais buvo perrenkama, valdymas buvo iš tų pačių nevyriausybinių organizacijų. Vėliau nusprendė parengti naują direktorių, atėjo M. Ž.. 2001-2002 metais pastebėjo, kad yra užregistruoti nauji įstatai. Pagal galiojančius įstatymus, įstatai niekiniai. 2008-2009 m. suprato, kad (duomenys neskelbtini) baigė savo veiklą. 2011-2012 m. kreipėsi tarybos narė iš švietimo ir klausė ar jis gali padėti atkurti (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad gali tik konsultuoti. Vyko keli susirinkimai, tada pradėjo kalbėti, kad reikia užregistruoti organizaciją, J. S. ėmėsi padėti. Su J. S. kalbėjo apie įstatus, apie valdymą, struktūrą, požiūriai nesutapo. Dėl tų visų protokolų nuo 2012-2014 m. buvo tik konsultantas. J. S. pažįsta pakankamai senai, jis dalyvaudavo nevyriausybinėje veikloje kaip žmogaus teisių gynėjas. J. S. stengėsi padėti žmonėms, kuriems, jo nuomone, reikia pagalbos. Mano, kad J. S. yra konsultantas. V. J. yra iš (duomenys neskelbtini) bendrijos, jai sakė, kad įstatai neatitinka. Jo darbas buvo įstatų registravimas.
Nuteistasis J. S. apygardos teisme parodė, kad nuo 2000 m. aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini), buvo sužinota, kad ji organizuoja tam tikrą veiklą nevyriausybinių organizacijų. (duomenys neskelbtini) sąjungą tai sudomino, nes jie norėjo bendrauti, dalyvauti, turėti ryšius su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Susitiko su M. Ž., paklausė apie veiklą. Buvo paaiškinta, kad jie vykdo projektus, apie tai informuoja organizacijas, jei nori dalyvauti organizacijoje reikia pateikti įstatus, prašymą, apie priėmimą kopiją. Dokumentai buvo pateikti su oficialiuoju raštu, tačiau jokio atsakymo negavo. Atvykus į organizaciją, atsiprašė, pasakė, kad informuos. Tačiau jokios informacijos, skambučių, ar raštų nebuvo. Buvo skundų, kad (duomenys neskelbtini) turi patalpas, tačiau neduoda patalpų susirinkimams. Tais pagrindais ir turėdamas pakankamai skundų, vėl apsilankė (duomenys neskelbtini), ten sutiko V. S.. Jo paklausė kodėl neleidžia pasinaudoti patalpomis, paaiškino, kad yra negeri atgarsiai, paklausė dėl bendradarbiavimo. V. S. atsakė, kad taip nėra, patarė pateikti prašymą dėl įregistravimo į organizaciją iš naujo. V. S. paprašė pateikti įstatų kopijas. V. S. pažadėjo vėliau juos pateikti. 2009 m. perėmė patalpas, nes jų būstinės patalpa buvo maža. Žinojo, kad kiti organizacijos nariai kreipėsi į V. S., prašė parodyti įstatus, daugelis manė, kad jie yra kaip nariai. Bet konkrečiai niekas nieko nežinojo. Vėliau, negali pasakyti kieno iniciatyva, buvo nutarta neoficialiai susirinkti savivaldybėje, pakalbėti apie tai, kad (duomenys neskelbtini) organizacijai yra reikalingas toks centras, kur galima būtų pasidėti dokumentus, išrinktas atstovas gali vesti buhalterinę apskaitą, reikalingas atstovas, kuris galėtų parašyti dokumentus. Įvyko susirinkimas, buvo protokoluojama kiek susirinko žmonių, dalyviai lape savo ranka parašė vardą, pavardę, telefono numerį. Iš pradžių nebuvo nei pirmininkaujančio, nei sekretoriaujančio. Visi protokolai buvo perduoti jam, juos įdėjo į pilką dėklą, kuris buvo saugomas būstinėje. Susirinkimų buvo ne vienas, į juos kvietė Seimo narius. Į kiekvieną susirinkimą buvo kviečiamas V. S. ir M. Ž.. V. S. neatvykdavo, neduodavo įstatų, sakė, jog neatstovaus tos organizacijos, ją atstovauja M. Ž.. M. Ž. sakė, kad jis neatstovauja, nutraukė visus ryšius, neturi nieko bendro. Įstatų negavo. Buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) įstatai yra internete, peržiūrėjo, nerado. Internete rado informacijos apie M. Ž. veiklą, kad jis baustas (duomenys neskelbtini). Susirinkime, kuris įvyko universitete, sutarė, kad reikia steigti organizaciją, parengti įstatus, jis galėtų dalyvauti tų įstatų projekte. Jam padėjo paruošti projektą dėl visiškai naujų įstatų patvirtinimo. V. V. dalyvavo susirinkime, davė patarimų, įstatai buvo priimti. Susirinkimo metu buvo rašomas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Susirinkime dalyvavo apie 34 dalyviai, protokolą pasirašė 18 ar 19 asmenų. Protokolų Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimai atitinka. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvardintos tos pačios organizacijos, bet kiekvienos organizacijos atstovas pasirašė. Susirinkime jo paprašė laikiną valdybą užregistruoti Registrų centre, kadangi turėjo patirties. Valdybą išrinko laikiną, nes tikėjosi, kad atvyks (duomenys neskelbtini) atstovai ir iš jų gaus įstatus. Suprato, kad toks perėmimas negali būti, kad bus laikinas. Oficialaus perėmimo nebuvo. Susirinkimo metu kreipėsi į dalyvius, prašė pateikti registravimo pažymėjimą ir įgaliojimą asmens, kuris gali tą įmonę atstovauti, kad galima būtų toliau vykdyti veiksmus. Buvo pateikti iki 5 kopijų, kuriuos įdėjo į aplankalą. Turima medžiaga rodo M. Ž. neskaidrią veiklą. Kadangi buvo pakankamai įtarimų, požymių, kreipėsi į savivaldybę, į VMI, kad patikrintų buhalterinę apskaitą. Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad M. Ž. netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, buvo pasisavinti pinigai. Buvo nustatyta neskaidri veikla. Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir pateikė tam tikrus duomenis, nes M. Ž. veikla apima (duomenys neskelbtini). Jis įstatų negavo, negavo dokumentų, antspaudo, registracijos pažymėjimo. V. S. buvo rašomi raštai. Informacija nebuvo duodama, viešinama. Tada kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, prašė apklausti R. S., kuri pradėjo reikšti pretenzijas, kad niekas nepadaryta, nėra perimti dokumentai. R. S. paprašė grąžinti jai dokumentus, dokumentų kopijas davė. Gavo informaciją, kad R. S. rengia universitete susirinkimą naujos institucijos ir spręs tam tikrus klausimus. Jis nuvyko į susirinkimą, salėje buvo pakankamai žmonių, suprato, kad neatliko savo pareigų, pasakė, kad tokia veikla yra negera, jose nedalyvaus. Jis viską darė kaip buvo pažadėjęs, kaip to reikalauja įstatymai. Jokių reikalų nebuvo perėmęs. Nei V. J., nei jis, jokių tikslų neturėjo ir neatliko. Ar (duomenys neskelbtini) valdyba buvo perrinkta teisėtai ar neteisėtai turėtų būti sprendžiama civiline tvarka. Jie dirbo atvirai, atidarė sąskaitą, sudarė sutartį, kad jaunimas galėtų vykdyti veiklą, sukūrė skyrių, patvirtino nuostatus. Toje veikloje dalyvavo savivaldybės direktorė J. S.. Dokumentų klastojimo nebuvo, tai tik faktų pakeitimas. Užfiksavo kiek organizacijų dalyvavo, viskas buvo padaryta pagal kolegialius sprendimus, nieko neklastojo. Kaltinimas taikytas yra formaliai, tam, kad panaikinti nevyriausybines organizacijas, neleisti joms susivienyti. Savivaldybė buvo nepatenkinta organizacijos veikla. Teigia, kad protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą turi melsvame aplankale, kuris laikomas būstinėje. Tame melsvame aplankale yra visi susirašinėjimo dokumentai. Buvo gavęs raštą apie tai, kad protokolas neatitinka reikalavimų. Mano, kad protokolas surašytas pagal įstatymus, išrinkti nauji nariai, tuo protokolu reikia vadovautis. Registrų centrui buvo pateiktas protokolo originalas, jis buvo priimtas. Prašymą su parašais priėmė Registrų centre. Po to buvo gautas raštas, kažką reikėjo pataisyti. Jie susirinko ir pataisė. Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be organizacijų parašų, bet niekuo nesiskyrė nuo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Neatsimena ką reikėjo pataisyti, tikrai neesminį dalyką. Registrų centras protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino. Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas, gavus Registrų centro raštą, tai patikslintas protokolas. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvardintos organizacijos, vardas ir pavardė, dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų. Reikalavimo iš Registrų centro, kad protokole Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavusių žmonių parašai, nebuvo. Originalas buvo pasirašytas keliais egzemplioriais. Neprisimena kada dokumentas buvo pasirašytas, pasirašė tokį, koks buvo paruoštas. Veikla buvo neoficiali, veiklos nepradėjo, bandė kurti naują. Tai nėra nusikalstama veika.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teisme paskelbti: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolas (2 t., b. l. 182-184; 187-194), 2012 m. gruodžio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 10-12), 2013 m. kovo 8 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 48-54), 2013 m. gegužės 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 72-75; 77-81), 2013 m. gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 95-96), baigiamoji kalba (3 t., b. l. 97-100), 2013 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 107), 2013 m. rugsėjo 3 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 130), 2013 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 154; 156), 2013 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 171), 2014 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t., b. l. 187-189). Paskelbtos: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis, kuria teisėja V. Balčiūnienė nenusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-1011-659/2012, kurioje J. S. ir V. J. kaltinami pagal BK 300 str. 1 d., nagrinėjimo (2 t., b. l. 186), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria kaltinamasis J. S. pašalintas visam laikui, t. y. iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d., iš teismo posėdžių salės (3 t., b. l. 76), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendis (4 t., b. l. 8-20).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-37/2012). Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.
(duomenys neskelbtini) patikslintame susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų: (duomenys neskelbtini), R. S. atstovaujama nevyriausybinė organizacija, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38-40). Nuteistasis J. S. apygardos teisme parodė, kad buvo surašytas įvykusio susirinkimo protokolas. Susirinkę žmonės pasirašė lape, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį. Protokolą patvirtino kiekvienos organizacijos atstovas. Protokole užfiksavo kiek organizacijų dalyvavo, nieko neklastojo. Nuteistoji V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. buvo susirinkimas, protokolą pildė sekretorius J. S.. Patvirtino, kad susirinkime dalyvavo visi nevyriausybininkai, kuriuos pažinojo, tik vieni dalyvavę asmenys prisimena, kad dalyvavo susirinkime, kiti ne (3 t., b. l. 79-80). Liudytoja B. O. K., ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė parodė, kad dalyvavo susirinkime, manydama, kad kviečia V. S.. Susirinkimą vedė J. S., buvo kalbama apie savivaldybės skirtas patalpas, tačiau susirinkime nesprendė jokių klausimų, nes buvo nedaug žmonių (2 t. b.l. 187). Liudytoja B. U., organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, parodė, kad dalyvavo susirinkime, kuriame J. S. buvo išrinktas direktoriumi, V. J. buvo išrinkta sekretore, jie buvo išrinkti į tarybą. Jie turėjo gauti įstatus. V. S. susirinkime nedalyvavo (2 t. b.l. 188). Liudytoja D. K. K., organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ tarybos pirmininkė ir (duomenys neskelbtini) asociacijos narė, parodė, kad susirinkime V. S. nedalyvavo. Ji buvo susirinkime, pasirašė, kad dalyvavo, bet čia nebuvo sprendžiami jokie klausimai, buvo tik pasišnekėjimas, nebuvo jokio balsavimo (2 t. b.l. 191). Liudytoja M. P., (duomenys neskelbtini) pirmininkė, parodė, kad susirinkime buvo neilgai, pasirašė lape, kad dalyvavo, kuo baigėsi susirinkimas nežino (2 t. b.l. 192). Liudytojas G. T., (duomenys neskelbtini) pirmininkas, vadovauja (duomenys neskelbtini) nevyriausybinėm organizacijom, parodė, kad susirinkime dalyvavo, kalbėjo apie (duomenys neskelbtini). Vyko rinkimai į tarybą, jis buvo išrinktas, norėjo išsiaiškinti dėl finansų. Susirinkime pirmininkas nebuvo renkamas, tik paprašė J. S., kaip patyrusio, padėti tvarkant teisinius klausimus (2 t. b.l. 193). Liudytojas H. L., (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovas, parodė, kad dalyvavo susirinkime, kuriame kūrė kitą (duomenys neskelbtini). Steigėjai buvo G. T., V. J., J. S.. Pirmininku buvo išrinktas J. S.. Naujas (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas Registrų centre. Pažinojo (duomenys neskelbtini) vadovą V. S., bet dėl jo veiklos nieko pasakyti negali (3 t. b. l. 52). Liudytojas E. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vadovavo M. Ž., kai šis išvyko į (duomenys neskelbtini), centrui vadovavo V. S.. 2009 m. lapkričio 19 d. dalyvavo susitikime su rinkėjais, bet nebuvo jokio balsavimo (4 t. b. l. 78). Liudytojai B. S., (duomenys neskelbtini) pirmininkė, Z. D., (duomenys neskelbtini) pirmininkė, E. P., G. S., (duomenys neskelbtini) pirmininkė, V. Ž., (duomenys neskelbtini) skyrius narys, J. D. Ž., (duomenys neskelbtini) pirmininkė, O. V., (duomenys neskelbtini) pirmininke, neigia dalyvavę susirinkime, nors susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra įrašyti. Be to, laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcija, Registrų centro duomenimis, tokios įmonės nėra. Protokole nurodytos (duomenys neskelbtini) ir klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats juridinis asmuo.
Nuteistieji J. S. ir V. J. teigė, kad 2009 m. lapkričio 19 d. susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas atšaukti iš (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pareigų M. Ž., direktoriaus pareigų V. S. ir valdybos įgaliojimus. Susirinkimo metu laikinai atstovauti (duomenys neskelbtini) pavesta J. S. ir V. J..
(duomenys neskelbtini) patikslintame susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta darbotvarkė: centro veiklos padėties įvertinimas, valdybos, valdybos pirmininko bei direktoriaus įgaliojimų nutraukimas, laikino valdymo organų išrinkimas ir patvirtinimas, 2 procentų nuo sumokėtų pajamų mokesčio finansavimas ir kiti klausimai. Susirinkimo protokolą pasirašė susirinkimo pirmininkė V. J., sekretorius J. S.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad dalis protokole įrašytų organizacijų nedalyvavo susirinkime, o dalyvavę asmenys nepatvirtino, jog susirinkimo metu buvo sprendžiami darbotvarkėje nurodyti klausimai.
(duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta, jog apie visuotinį narių susirinkimą pranešama visiems nariams asmeniškai pagal jų pateiktus kontaktus. (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas buvo M. Ž., direktorius V. S.. Liudytojas M. Ž. teigė, kad buvo gavęs raštą su kaltinimais, kad organizacija nieko nedaro. (duomenys neskelbtini) nariai yra tik fiziniai asmenys. Registrų centrui pateiktame sąraše dėl duomenų pakeitimo yra surašyti juridiniai asmenys, todėl tai prieštarauja įstatams ir yra neteisėta (2 t., b. l. 189). Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. ir V. J. reikšdavo pretenzijas dėl patalpų. J. S. ir V. J. organizuodavo susirinkimus. Apie 2009 m. lapkričio 19 d. susirinkimą nieko nežinojo. (duomenys neskelbtini) valdybą galėjo rinkti tik jos nariai. J. S. bei juridiniai asmenys nebuvo (duomenys neskelbtini) nariais (1 t., b. l. 73-74). Kaip matyti (duomenys neskelbtini) pirmininkas M. Ž. ir direktorius V. S. nedalyvavo 2009 m. lapkričio 19 d. susirinkime ir nieko apie jį nežinojo. (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta, jog valdybos nariai gali būti pašalinti tik visuotiniame susirinkime. Nors nuteistoji V. J. ir J. S. teigė, kad tiek M. Ž., tiek V. S. kvietė į susirinkimus, bet jie neatvykdavo. Tačiau įvertinus tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d. susirinkimo metu nei J. S., nei V. J. nebuvo (duomenys neskelbtini) nariais, jie neturėjo teisės organizuoti visuotinių susirinkimų ir spręsti klausimų susijusių su minėtos organizacijos valdybos narių pakeitimais.
Nuteistasis J. S. teigė, kad nors prašė V. S. pateikti įstatus, tačiau jų negavo. Nutarė parengti naujus įstatus. Valdybą išrinko laikiną, nes tikėjosi gauti (duomenys neskelbtini) įstatus. V. V. dalyvavo susirinkime ir davė patarimus dėl įstatų rengimo. Liudytojas V. V. patvirtino, jog su J. S. kalbėjo apie įstatus, apie valdybą, struktūrą. Nuteistoji V. J. teigė, kad neturėjo įstatų, norėjo, kad V. S. juos atneštų. Liudytojai M. Ž. ir R. S. teigė, kad įstatai buvo internetinėje svetainėje. Liudytoja B. U. parodė, kad laikinai išrinko atstovus paimti įstatus, kurių negavo nei iš V. S., nei iš M. Ž.. (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta, kad organizacijos įstatai gali būti keičiami tik visuotiniam susirinkimui pritarus, įstatų keitimą gali inicijuoti bet kuris organizacijos narys. Nei J. S., nei V. J., nei kiti susirinkime dalyvavę asmenys nebuvo (duomenys neskelbtini) nariais, todėl negalėjo inicijuoti įstatų keitimo.
Nuteistieji J. S. ir V. J. suvokė, kad kiekvienas juridinis asmuo turi įstatus, kuriuose numatyta juridinio asmens keitimo tvarka ir kas tai gali daryti. Liudytojos B. O. K., D. K. K. parodė, kad susirinkime svarbūs klausimai nebuvo sprendžiami, išėjo iš susirinkimo, nes suprato, kad klausimų, kurie buvo keliami susirinkime, jie negali svarstyti. Taigi juridinių asmenų atstovai suprato, kad negali priimti sprendimų dėl kito juridinio asmens veiklos. Nuteistoji V. J. vadovavo juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) bendrijai. Nuteistasis J. S. teigia, kad yra juridinio asmens vadovas, bei gali teikti teisinę informaciją. Todėl nuteistieji taip pat turėjo suvokti, jog negali spręsti kito juridinio asmens, kurio nariais jie nėra, valdybos keitimo klausimų. Be to J. S. negalėjo atstovauti (duomenys neskelbtini) sąjungai. Nustatyta, kad J. S. nebuvo (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininku ir net jos valdymo organų nariu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583/2014).
(duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos, gautos iš Valstybės įmonės Registrų centro, kuriose išdėstyti (duomenys neskelbtini) įstatai, patvirtinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Susirinkimo 1997 m. rugpjūčio 4 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad 15 steigėjų nusprendė įkurti (duomenys neskelbtini), susirinkimo pirmininkas E. S., sekretorius E. T.. Steigėjai įgaliojo V. V. pateikti registracijos dokumentus (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Iš susirinkimo dalyvių sąrašo nustatyta, kad J. S. ir V. J. steigiamajame susirinkime nedalyvavo. 2005 m. birželio 7 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) įstatai (1 t. b. l. 16-19). Nors liudytojo V. V. manymu, šie įstatai įregistruoti neteisėtai, bet nei ankstesniuose, nei vėliau patvirtintuose (duomenys neskelbtini) įstatuose nebuvo numatyta galimybė ne šios organizacijos nariams pakeisti jos vadovą, valdybą ar įstatus.
Iš VĮ „Registrų centro“ pateiktos informacijos matyti, kad J. S. 2009 m. lapkričio 27 d. Registrų centrui pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre ir pateikė 2009 m. lapkričio 19 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis J. S. apygardos teisme parodė, kad Registrų centrui pateikė dokumentus, norėdamas užregistruoti laikiną valdybą, taip pat ir susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to iš Registrų centro gavo raštą, jog reikia kažką pataisyti. Registrų centras protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino. Jie susirinko, pataisė kažką ir Registrų centrui pateikė patikslintą protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris niekuo nesiskyrė nuo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja D. P., dirbanti Registrų centre, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad priima pateiktus dokumentus, tikrina dokumentų atitikimą įstatymo reikalavimams tiek, kiek tai reglamentuoja nuostatai (2 t., b. l. 193-194). VĮ „Registrų centras“ informavo, kad Juridinių asmenų registrui 2009 m. lapkričio 27 d. su prašymu buvo pateiktas tik 2009 m. lapkričio 19 d. patikslintas susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kito dokumento Juridinių asmenų registro byloje nėra. Liudytoja J. N., dirbanti Registrų centre, apygardos teisme parodė, kad pateikus netinkamą susirinkimų protokolą, jis grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, pataisymui. Nereikalingų dokumentų nelaiko, jie grąžinami. Dokumentų grąžinimo nefiksuoja. Registrų centre dokumentų byloje buvo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis J. S. nurodė, jog grąžintas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra asmenų dalyvavusių susirinkime parašai, yra jo namuose. Teismas įpareigojo prokurorą organizuoti J. S. vykimą su apsauga į namus, kur galimai yra laikomi jo dokumentai. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio vyriausiasis postinis J. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. S. buvo pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), bet visų reikiamų dokumentų nerado (t., b. l. 136). Nuteistasis J. S. nurodė, kad dokumentai gali būti Savivaldybei priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija informavo, kad patalpomis neteisėtai (savavališkai) naudojosi J. S. ir sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2011 m. lapkričio 8 d. iškeldinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. iš minėtų patalpų buvo iškeldintas, jo daiktų patalpose nėra. Iškeldinimą vykdė A. R. Ž. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pagal sudarytą turto aprašą buvo perduotas saugoti iškeldinamo asmens, t. y. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Nei J. S., nei (duomenys neskelbtini) sąjungos daiktų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nėra (t., b. l. 135). Kaip matyti nuteistajam J. S. buvo suteikta galimybė pateikti, pasak jo, svarbius jo nekaltumą įrodančius dokumentus, protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo rastas. Pažymėtina, kad nuteistasis J. S. negalėjo nurodyti kas buvo pataisyta protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, kad tai buvo neesminis dalykas. Kadangi J. S. ir V. J. neturėjo jokios teisės keisti (duomenys neskelbtini) įstatų, vadovo ar valdybos, todėl ar J. S. pateikė Registrų centrui protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybei esminės reikšmės neturi.
Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. S. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pakeisti (duomenys neskelbtini) vadovą ir valdymo organų sudėtį, nebūdami šios organizacijos dalyviais, surašė ir pasirašė patikslintą susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad nuteistoji V. J. kartu su J. S. organizavo susirinkimą, norėjo pasak jų, atgaivinti (duomenys neskelbtini) veiklą. V. J. protokole pasirašė kaip susirinkimo pirmininkė, taigi ji turėjo žinoti kas dalyvavo susirinkime ir kokie klausimai buvo sprendžiami. Tai, kad susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistieji įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, patvirtino ją savo parašais, rodo nuteistųjų bendrą tikslą. Kadangi protokole buvo nurodyta, jog buvo atšaukti (duomenys neskelbtini) valdybos įgaliojimai, atšauktas iš pirmininko pareigų M. Ž., iš direktoriaus pareigų V. S. ir taip siekta pakeisti (duomenys neskelbtini) vadovą ir valdymo organų sudėtį
Įvertinus visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog J. S. ir V. J., veikdami bendrai, įrašė į (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. dėl susirinkime dalyvavusių juridinių asmenų ir priimtų sprendimų, ir jį patvirtino savo parašais, taip pagamino netikrą dokumentą.
Nustatyta, kad nuteistasis J. S. (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Registrų centrui. Pagal pateiktą susirinkimo protokolą Registrų centre buvo pakeisti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas ir valdymo organų sudėtis. J. S. buvo užregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, valdybos nariais buvo užregistruoti V. J. ir G. T.. Nuteistieji žinodami, kad susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, J. S. pateikus Registrų centrui registruoti (duomenys neskelbtini) naują direktorių ir valdybos narius, suprato, jog panaudojo suklastotą dokumentą.
Netikro dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleido netikrą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro dokumento panaudojimas laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Nuteistasis J. S. žinomai netikrą dokumentą pateikė Registrų centrui, siekdamas pakeisti (duomenys neskelbtini) direktorių ir valdybos narius. Nuteistasis J. S. netikrą dokumentą pateikė Registrų centrui norėdamas Juridinių asmenų registre pakeisti duomenis apie (duomenys neskelbtini) valdybos narius ir direktorių. Kadangi (duomenys neskelbtini) valdybos nariai ir direktorius buvo neteisėtai pakeisti, todėl buvo sutrikdyta juridinio asmens veikla, reikėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, siekiant apginti juridinio asmens teises.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. S. ir V. J. suklastojo dokumentą ir J. S. juo neteisėtai disponavo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir J. S. bei V. J. pagal BK 300 str. 1 d.išteisinti.
Pirmosios instancijos teismas, J. S. paskyrė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės keistinas (BPK 328 str. 2 p.). J. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu J. S. pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d., nubaustas 70 MGL (8750 Lt) bauda. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pakeistas, J. S. pagal BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d., nubaustas 86 MGL (10 750 Lt) bauda. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu J. S. pagal BK 154 str. 1 d., nubaustas 95 MGL (12 350 Lt) bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu J. S. pagal BK 284 str. 1 d., nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu J. S. pagal BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 2 m. ir 86 MGL (10 750 Lt) bauda. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu J. S. pagal BK 232 str., nubaustas 70 MGL (9100 Lt) bauda. J. S. teistas kelis kartus, paskirtų baudų nesumokėjo. Nuteistojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai J. S. parinko BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas J. S. bausmės dydį, neturėjo atsižvelgti į neįsiteisėjusius nuosprendžius ar teisme nagrinėjamas bylas, kuriose kaltinamasis yra J. S.. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., kadangi šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendis panaikintas ir J. S. išteisintas. Todėl šios aplinkybės iš bausmės skyrimo motyvų šalinamos ir atitinkamai mažinama J. S. paskirta bausmė. Taip pat atsižvelgiama į J. S. sveikatos būklę, jam nustatytus susirgimus: PAH, KSH, Hipertenzinė kardiomiopatija, CD II tipo, Diabetinė polineuropatija, būklė po koronarinio šuntavimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į BK 54 str. ir BK 61 str. nuostatas ir nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui bylos aplinkybių visumą, įvertinusi kiekvienos aplinkybės reikšmę sprendžia, jog J. S. skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, J. S. pagal BK 300 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 10 mėn. 12 d. laisvės atėmimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu J. S. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, J. S. suėmė teismo posėdžių salėje. Apylinkės teismas pakeisdamas kardomąją priemonę J. S., siekė BPK 119 str. numatytų tikslų ir tinkamai vadovavosi BPK 307 str. 1 d. 6 p. nuostatomis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam J. S. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti.
J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo. Įskaityti į bausmės laiką suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. Konstatuoti, kad J. S. paskirtą bausmę atliko ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.