Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) kreipėsi į antstolį A. S. prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2018-03-19 patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-03-22 patvarkymą realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininko R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – pinigines lėšas, lengvuosius automobilius FIAT DUCATO ir AUDI 100, paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI pagal 2017-05-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Antstolis pranešimą apie paveldėtiną turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą VMI pateikė 2016-11-11, t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo skolininko mirties. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikėjo R. P. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir baigiasi 2016-08-16. Tačiau antstolio pranešimas apie paveldėtiną turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą VMI gautas tik 2016-11-22, t. y. kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka.

Antstolis A. S. 2018-04-10 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad kai įpėdinis žino apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese, tai CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi. Apie tai, kad įpėdinis žino apie vykdymo veiksmus patvirtina ir tai, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą bei, prisilaikydamas CK 5.62 straipsnio reikalavimų, 2016-11-11 prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. Sla-77491, pateikė informaciją VMI apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė. Antstolio teigimu, esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje (toliau AIS)) bei antstolio VMI pateiktą raštą apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino yra negalima. Pažymėjo, kad VMI atsakys prieš kreditorius vykdomosiose bylose tik valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Teigia, kad tokia pareiškėjos pozicija prieštarauja teisės tikrumo principui ir teismo sprendimo privalomumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-06-18 Telšių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 86-1-00342-08 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuketėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo naudai. Skolininkas R. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2016-11-11 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ informavo VMI, kad skolininkas R. P. mirė 2016-05-16, testamentų registre nėra registruotų po palikėjo mirties sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl prašo perimti valstybės nuosavybėn transporto priemones: Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI, pagal 2017-05-24 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Antstolis 2017-12-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo transporto priemones Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-19 ir 2018-03-22 antstolis priėmė skundžiamus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos teigimu, antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl neteisėta priėmė skundžiamus patvarkymus.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-18/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Byloje nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis tik 2016-11-11 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ informavo VMI apie skolininko mirtį ir palikimo priėmimo faktą. Pastebėtina ir tai, kad antstolis tik 2017-12-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausiusį turtą, tokiu būdu buvo išviešintas viešame registre palikėjo turto areštas. Vadinasi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tiek siunčiant pranešimą VMI, tiek išviešinat turto arešto aktą, antstolis praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Pažymėtina, kaip jau buvo minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Antstolis nurodė, kad skola buvo išviešinta AIS, todėl įpėdinis žinojo apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad AIS, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas). Kasacinis teismas nurodė, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-2019/2018).

Suprantama antstolio pozicija dėl teisės tikrumo ir teismo sprendimo privalomumo principų netaikymo nagrinėjamu atveju, tačiau teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymas 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnio). Nagrinėjant skundą teismas remiasi teismine praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-03-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018, kurioje suformuluotos CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklės.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamus 2018-03-19 ir 2018-03-22 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiami patvarkymai naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio A. S. 2018-03-19 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.

Panaikinti antstolio A. S. 2018-03-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“.

Panaikinti antstolio A. S. 2018-03-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Realizavus turtą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą“.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.