Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-493/2015

Teisėjas Arturas Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00221-2013-3

2015 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam M. G., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajai A. P., specialistams Sigitui Simanauskui, Algirdui Jokšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl 2014 m. birželio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 ir 8 punktus, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškiny tenkintas visiškai. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš M. G. priteista 2416 Eur (8342,60 Lt) civilinio ieškinio dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Civilinei ieškovei A. P. iš M. G. priteista 2896 Eur (10 000 Lt) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 22 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje – prie J. ir A. P. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rajone, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia smogė ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas A. P., padarydamas jai odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnaryje, kairėje juosmens pusėje, dešiniame antakyje - akies vokų išoriniame kampe, viršugalvio - kairio smilkinio sumušimą, poodinę kraujosruvą dešiniajame klube, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. gegužės 22 d. apie 13.35 val. viešoje vietoje – prie Jonui ir A. P. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rajone, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia smogė ne mažiau kaip du kartus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku daiktu J. P., padarydamas jam odos nubrozdinimus juosmens-kryžmens srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarinius lūžimus, tuo dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, bei šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką – tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas M. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės dėl padarytų nusikaltimų. Apelianto teigimu, konfliktą išprovokavo nukentėjusioji, apipildama jo motorolerį pamazgomis, ir A. P. bei J. P. jis pastūmė gindamasis. Tačiau, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei pati atlikusi įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kadangi byloje yra pakankamai duomenų M. G. kaltei pagrįsti. Aplinkybes, jog M. G. rankomis ir kojomis sudavė smūgius A. P., o J. P. smogė nenustatytu kietu buku daiktu, nukentėjusieji nuosekliai parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Konfliktą mačiusi liudytoja D. M. patvirtino, kad jai nepažįstamas asmuo sudavė smūgius ant žemės gulintiems P., o byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog J. P. padaryta kelio trauma nebūdinga griuvimui. Tai, jog būtent M. G. sužalojo nukentėjusiuosius patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojų A. B. ir R. K., mačiusių M. G. prie nukentėjusiųjų namų prieš pat įvykį, parodymai, taip pat ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. M. parodymai, jog nukentėjusieji teigė, kad juos sumušė M. G.. Nors nuteistasis laikėsi versijos, kad konfliktą išprovokavo A. P., išpildama pamazgas ant jo motorolerio, nėra pagrindo tikėti šiais parodymais, kadangi liudytojas policijos pareigūnas A. M. teigė matęs M. G. motorolerį po įvykusio konflikto ir jis buvo švarus.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas viešoje vietoje, kurio padariniai – realus visuomenės rimties sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, arba d) vandališkais veiksmais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, asmeniui suvokiant, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. G. viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pažymėtina, jog fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.). Šiuo atveju, nors, kaip nustatyta byloje, konfliktas kilo dėl ilgą laiką besitęsiančių nesutarimų tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji yra daug vyresni nei M. G., turintys sveikatos problemų, buvo sužaloti viešoje vietoje – gatvėje prie pat nukentėjusiųjų gyvenamojo namo, konfliktą matė liudytoja D. M., nuteistojo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų, bet ne asmeninių, paskatų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog patenkinto nukentėjusiosios civilinio ieškinio dydis mažintinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, su šiuo apeliacinio skundo motyvu sutinka. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais ir pagrįstai tenkintas visa apimtimi, tačiau nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Lt (434,43 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji A. P. – dėl 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimo. 2013 m. gruodžio 4 d. J. P. mirė, todėl Šakių rajono apylinkės teismui patikslintą ieškinį pateikė tik nukentėjusioji A. P., reikalaudama atlyginti jai ir jos sutuoktiniui J. P. padarytą neturtinę žalą, įvertindama ją 30000 Lt (8688,60 Eur). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė A. P. 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, jog teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priskiriama prie turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl civiliniam ieškovui J. P. dėl mirties pasitraukus iš bylos, yra galimas teisių perėmimas jo įpėdinei A. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnis).

Vadovaujantis CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (CK 1.115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, nepriklauso paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Šiuo atveju patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik nukentėjusioji A. P., o J. P. konkrečia pinigų suma įvertino tik patirtą turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl M. G. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė kokią nors turtinę žalą, patikslintu ieškiniu nukentėjusioji neprašė šios žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog A. P. nepagrįstai priteista ir jos sutuoktinio J. P. patirtos neturtinės žalos dalis, todėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 868 Eur (3000 Lt).

Nors apeliantas skunde teigia, kad jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę M. G. įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nenustatęs nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, nusikaltimai baigti, jie padaryti esant tiesioginei tyčiai dėl nesusivaldymo bei visuomenės negerbimo. M. G. anksčiau neteistas, nedirba, turi neįgalumą, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas už padarytus nusikaltimus pagrįstai paskyrė M. G. laisvės atėmimo bausmes, jas teisingai subendrino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkte numatytus įpareigojimus.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. G., išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. d. sudaro 55,03 Eur (190 Lt). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendį.

Iš M. G. civilinei ieškovei A. P. priteisti 868 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.