Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiai A. P., nukentėjusios A. P. atstovui advokatui Juozui Gabraičiui, specialistui Algirdui Jokšui, kaltinamajam M. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1975-01-14 Šakių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 1 kartą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. G. 2013 m. gegužės 22 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje, – prie J. ir A. P. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia smogė ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas A. P., padarydamas jai odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnaryje, kairėje juosmens pusėje, dešiniame antakyje – akies vokų išoriniame kampe, viršugalvio-kairio smilkinio sumušimą, poodinę kraujosruvą dešiniajame klube, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. gegužės 22 d. apie 13.35 val. viešoje vietoje, – prie Jonui ir A. P. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia smogė ne mažiau kaip du kartus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku daiktu J. P., padarydamas jam odos nubrozdinimus juosmens-kryžmens srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarinius lūžimus, tuo dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, bei šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, – tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tiriant įrodymus nurodė prisipažįstas kaltu iš dalies, bet, teismo vertinimu, iš esmės neprisipažino kaltu, nepripažino ir A. P. civilinio ieškinio. Tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusios parodymais, protokolais-pareiškimais, specialisto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

K. M. G. parodė, kad 2013-05-22 apie pirmą valandą važiavęs motoroleriu (duomenys neskelbtini) gatve ir jį sustabdžiusios A. ir R. A. paprašiusi, kad jis parvežtų ją namo. Atėję abu P. ir aplieję kaltinamąjį su kibiru – P. apliejusi jo motorolerį pamazgomis iš kibiro. M. G. spėjęs atšokti – ant priekinio sparno mačiusiosios pamazgos. Tada kaltinamasis paėmęs ir pastūmęs P., kuris parvirtęs, po to pastūmęs P., kuri irgi parvirtusi. A. ir R. tai mačiusios. P. P. vieną kartą. Nepamenąs, į kurią vietą buvęs jam įsirėmęs – jis nuvirtęs ant keliuko ant šono. Prieš stumiant P. pasakęs ,,varykit iš čia, aš jus užmušiu”. P. irgi sakiusi tą patį. P. irgi pastūmęs ir ji parvirtusi ant šono – abu P. buvę išgėrę. Tada, kai parvirto, pradėję šaukti, kad iškvies policiją ir M. G. nuvažiavęs. P. nebuvę praradę sąmonės. P. sakęs, kad išsilaužė kojas, neatsikėlęs, P. atsikėlusi. Nežinąs, iš kur pas P. atsirado tie sužalojimai. P. likęs gulėti ant keliuko į kiemą. Grįžęs namo, pastatęs mopedą ir po kokios valandos atvažiavusi policija. Mopedo neplovęs, jo policija nežiūrėjusi, jam surašę protokolą. Kaltinamasis galvojąs, kad jie pirmiau turintys su juo atsiskaityti, tada jau M. G. su jais. Nesutinka su P. ieškiniu. Nesutarimai tarp kaltinamjo ir P. yra seniai. Pripažįsta ieškinį dėl 500 Lt. Nežinąs, ar P. lūžo koja – nematęs. Nuo tokio virtimo tikrai negalėjusi lūžti. Iki įvykio atėjęs pats. A. B. ir R. K. stovėjusios visai šalia, už kokių 2-3 metrų. Kaltinamasis buvęs blaivas – alaus butelį buvęs išgėręs iki įvykio. Litrą alaus 8 laipsnių stiprumo išgėrę trise pas pažįstamą Donatą. Įtakos įvykiui girtumas neturėjęs. S. P., nes jį aplieję pamazgomis. Jie mojavę prieš M. G. rankomis, sakę, kad užmuš. Jis buvęs prie jų kiemo vartų. Neįgalumą turi dėl epilepsijos, psichinių ligų neturiu. Prisipažįsta kaltu iš dalies. Žinojęs, kad J. P. serga vėžiu. Pripažįsta konfliktą, kad jį apipylė ir jis už tai pastūmė. Nepripažįsta, kad smūgiavo kietu buku daiktu.

Liudytoja D. M. parodė, kad M. G. nepažįsta, A. ir J. P. pažįsta. Vaikščiojusi po savo namų kiemą ir laukusi autobusiuko su prekėmis – vis pasižūrėdavusi ar neatvažiavęs. Mačiusi, kad kažkas guli ant žemės ir kad jam spyrė, kad ant jo užsimojo. Dar mačiusi, kaip kažkoks žmogus nuvažiavęs mopedu. Mačiusi gulinčią moterį ir kad jai spyrė. Ten yra keliukas šalia jų ūkio pastato. Atpažinusi, kad ant žemės guli J. P. Kaip jie pargriuvo, – nemačiusi. Negirdėjusi triukšmo, nemačiusi ar ten buvo išgėrę. J. P. po parkritimo nesikėlęs, dejavęs, sakęs, kad skauda koją. Ant suoliuko sėdėjusi A. P. sesuo, koks vardas – nežinanti. Mačiusi, kai atvažiavo policija. A. P. atsisėdo ant suoliuko, buvo visa žemėta. O J. P. gulėjęs iki atvažiavo policija. Nemačiusi nieko papilto ant žemės. Mopedas stovėjęs netoli – tik pamačiusi, kaip juo nuvažiavęs. Rankose jokio įrankio nemačiusi, negirdėjusi, ar kas šaukęssi pagalbos. Nekreipusi dėmesio į kibirą – ar jis buvo. Mačiusi spyrį A. P., ir kaip buvo pakelta ranka virš J. P..

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Šakių RPK, M. G. žinomas tik dėl tarnybos, A. ir J. P. taip pat. Gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta muštynės ar sumušti žmonės. Nuvykę į įvykio vietą aikštelėje tarp gyvenamųjų namų radę susijaudinusią moteriškę ir gulintį vyrą. Iškvietę medikus, apklausę moterį, vėliau – vyrą. Sakę, kad atvykęs M. G. juos sumušęs. Pareigūnai atvažiavę iš Šakių – per kiek laiko, neatsimenąs. Nekreipęs dėmesio ar buvo autoparduotuvė. Vyriškis gulėjęs ant žemės pasirėmęs, sakęs, kad sulaužyta koja, negalįs atsistoti, atsikelti. Moteris buvusi susijaudinus, šaukusi, drebėjusi. Nematęs ar buvusi sumušta. Ar abu blaivūs – nepamenąs, sunku pasakyti. Apklausinėję liudytojus iš gretimų kiemų. Kaip supratęs, įvykis buvęs prie jų namų kiemo vartų, o vyras gulėjęs prie kito namo aikštelės. Moteris sakiusi, kad buvęs atvažiavęs su motoroleriu kažkur prie vartelių. Vėžių nesimatę, nes aplink žolė. Nepatebėjęs išpiltų pamazgų – būtų pastebėję, jei jos būtų buvę. Jei gerai atsimena, apie jas niekas neminėjo. A. ir J. P. gyvena name, kur gyvena daugiau žmonių. Kieme buvę daugiau žmonių. Bandę ieškoti ir radę M. G. namuose. Tuo metu gavę pranešimą apie sunkesnį įvykį ir turėję išvykti. Davę pranešimą atvykti į policiją kitą dieną. Motorolerį matę, jis buvęs švarus. Į priekį nekreipęs dėmesio, nes moteris sakiusi, kad iš jo galo pasiėmęs su kažkuo ir trenkęs jos vyrui. Pats M. G. nesiskundė. Kas pranešė apie įvykį – negali pasakyti.

Liudytoja A. B. parodė, kad A. P. yra liudytojos mamos sesuo. Neatvykusi į praeitą posėdį, nes sirgo jos mergaitė, tačia ligą pagrindžiančių dokumentų nepateikia, nes jų neturi. Santykiai su teta geri, normalūs. Su M. G. santykiai normalūs – neutralūs. Praėjusiais metais gegužės 22 d. nuvažiavusi pasveikinti A. P. su vardadieniu. Buvęs rytas, po aštuonių. Ten gyvenusi ir liudytojos sesuo R. K.. Liudytoja nusinešusi 1,5 l talpos sidro butelį 4,7 proc. stiprumo ir išgėrę keturiese – liudytoja, R. K., A. P. ir J. P.. Iki pietų išgėrę. Su seseria tada išėjsi prie tvarto parūkyti. Grįžusios pamatę M. G., kuris atrodęs blaivas. Jis privažiavo su motoroleriu. Sesuo buvusi jam skolinga 10 litų, o liudytoja paprašiusi, kad liudytoją parvežtų namo, tačiau nevežęs, truputį pakalbėję ir liudytoja grįžusi į A. ir J. P. namus. B. P., turbūt, išėję pas gyvulius, nieko rankose nesinešę. Kur nuėję – nemačiusi. Ar M. G. buvęs nuvažiavęs, nemačiusi. Liudytoja viduje sėdėjusi ir nieko nedariusi, sidro negėriusi. Sidrą gėrę paskui, kai atėjusi sesuo. Paskui atėjusi A. P. už kokių 15-20 min., buvusi išvoliota smėlyje, žvyre, bet jos sužalojimų nepastebėjusi. Sakiusi, kad skauda ranką, verkusi, dejavusi, kad ją stumdęs ir parvertęs M. G.. Sakiusi, kad J. P. guli patvory sumuštas. Pirmiau nuėjusi R. K. pažiūrėti, paskui – liudytoja. J. P. gulėjęs patvory, namo teritorijoje. Sakė, kad skaudanti koją. Sakė, kad jį sumušęs M. G.. Ant J. P. sužalojimų taip pat nepastebėjusi. Sesuo iškvietusi greitąją ir policiją. M. G. jau nebuvę tuo metu. Anksčiau M. G. su P. gerai sutikdavo. Kol A. ir J. P. neišėjo į kiemą, abu buvo sveiki, J. P. vaikščiojo. Kieme nemačiusi jokio kibiro. Dar buvo tokia moteriškė pagyvenusi, bet liudytoja jos nepažįstanti. Prieš įvykį jokių žmonių kieme nemačiusi. Po įvykio su M. G. buvusi susitikusi G., bet apie tą įvykį nekalbėjusi. Kai apklausė pareigūnai, sakiusi tiesą. Niekam nenorinti padėti. Ne viską dabar atsimena, metai praėjo.

Teismas, liudytojos parodymams esant nekonkretiems ir neišsamiems, pagarsina liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 60).

L. R. K. parodė, kad A. P. yra jos teta, M. G. – pažįstamas, A. B. – sesuo. Turėjusi šaukimą į praeitą teismo posėdį, bet galvojusi, kad nieko nemačiusi, todėl nevykusi. Praeitų metų gegužės 22 d. gyvenusi pas A. ir J. P. Atvažiavusi A. B. pasveikinti tetos su vardadieniu. Seserys nusipirkusios tris butelius sidro po 1,5 litro talpos 4,7 proc. stiprumo. Apie devintą pradėję baliavoti. Nebuvę išgėrusios viso butelio – gėriusi liudytoja ir sesuo. Nemačiusi, kad A. P. gertų. Vis išeidavusios parūkyti. Išėjusios į lauką susitikusios M. G., kuris paprašęs atiduoti jam dešimt litų, bet liudytoja atsakiusi, jog neturinti. Tada nuėjusi į vidų, o sesuo likusi kalbėtis. Eidama į vidų, sutikusi A. ir J. P., einančius gal pas gyvulius. Netrukus ir atėjusi ir A. B. Dėdė „nuverstas“ gulėjęs prie kaimynų tvoros. M. G. jau nemačiusi. J. P. paprašęs atnešti telefoną. Liudytoja paskambinusi į policiją, o ši iškvietusi greitąją. Kol atvažiavo, J. P. sakė, kad sudaužė jį M. G.. Teta atėjusi ir sakiusi, kad ją kažkuo kietu mušė, smaugė ir kad ne viską atsimenanti. Liudytoja mačiusi, kad tetos kaklas ir nugara mėlyni, pastebėjusi kraujosruvas. Teta sakiusi, kad momentais nieko neatsimena – tai turbūt buvusi be sąmonės. Buvusi išvoliota, išsigandusi. J. P. tik telefono paprašė, sakydamas, kad jį sudaužė M. su metaliniu daiktu, kad spyrė. Kurioje vietoje sužalojo A. P., nemačiusi. Išeinat A. ir J. P. turėję matyti M. G. ir jis juos turėjęs matyti. Liudytoja po įvykio prižiūrėjusi A. ir J. P. gyvulius, o paskui turėjusi juos išparduoti.

Nukentėjusi A. P. parodė, kad su M. G. ji ir jos vyras buvę negeruose santykiuose. Tądien ji su vyru buvusi kieme – norėję važiuoti pas karvę. Priešais A. P. atbėgę M. G. ir jai kelis kartus smogęs į galvą. M. G. savo motorolerį buvo pasistatęs prie kelio. Jis nieko jai nesakęs ir ji jam nieko nesakiusi. M. G. sudavęs jai kažkuo per koją, stūmęs į vartus ir ji praradusi sąmonę. Kai atsimerkusi, girdėjusi vyrą šaukiantį, kad jį sudaužė. Nukentėjusioji padavusi mergaitei telefoną ir ši nunešusi J. P. jam paskambinti, jis išsikvietęs greitąją ir policiją. A. P. parodė, kad apklausiama policijoje sakiusi tiesą. Anksčiau atsimindavusi viską, o kai M. G. sutrenkęs galvą – taip gerai nebeprisimenanti. Nesinešusi jokio kibiro – su vyru rengėsi važiuot pas karvę, o kiaulių jie nelaikė. Tuo metu pas A. P. buvusi atvažiavusi sesuo. Alkoholio nebuvo gėrę – ji niekada negerianti. Sąmonę buvusi praradusi, praradusi ir sveikatą – sumušta koja, galva, šonkauliai, gydyta Šakiuose, buvusi gerklė sutinusi, vyrą operavę tris valandas, todėl ir reiškia ieškinį 30 000 Lt už visa tai, už patirtus išgyvenimus. Neatlygino M. G. žalos nei kiek, iki šiol grąsina. Ir šiuo metu mieganti tik po dvi-tris valandas, skaudanti galva. Vyras buvęs baisiausiai sudaužytas – jis būtų gyvenęs, jei ne sumušimas. Nevaikščiojęs iki mirties. Buvusi sąmonę praradusi trumpai. Akistatos metu bijojusi kaltinamojo. Kai apklausinėjo policijoje, jo nebuvo. Kai atsipeikėjusi, negalėjusi atsikelti. Kai ją pradėjęs mušti ir stumdyti – prisimenanti, o kaip mušė vyrą nemačiusi.

Teismas, nukentėjusiosios parodymams esant nepakankamai konkretiems ir išsamiems, pagarsina A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 50, 56).

S. A. Jokšas parodė, kad šio įvykio dalyviai buvo jo apžiūrėti, A. P. – 2013 m. gegužės 24 d., rasti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, kairėje juosmens pusėje, dešiniame antakyje – akies vokų išoriniame kampe, viršugalvio – kairio smilkinio sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame klube. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, aplinkos daiktais ir panašiai. Vertinant izoliuotai – sužalojimai – 5 smūgių ar trauminių poveikių pasekmė. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutriko mažiau nei 10 dienų. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje juosmens pusėje galėjo gautis ir dėl griuvimo. Kiti sužalojimai – viršugalvio – kairio smilkinio sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame klube – gali gautis tiek nuo tiesioginio smūgio, tiek griūnant. Negali atsakyti, ar galėjo prarasti sąmonę, nes nėra objektyvių duomenų. Tai nurodo tik nukentėjusioji. Neurologiniai tyrimai nebuvo padaryti. Ligonė, nelaukdama išrašo, išvyko iš priėmimo skyriaus. Matyt, buvo ne tokia bloga jos būklė. Dešinė alkūnė, dešinys klubas, dešinieji kūno paviršiai galėjo būti sužaloti dėl judėjimo ir vieno kritimo metu. Galėjo būti pastumta ir paskui suduoti smūgiai. Jei būtų vartoję alkoholį, būtų medikų įrašas. J. P. buvo apžiūrėtas automobilyje 2013 m. birželio 14 d. ir nustatyta, kad jam padaryta odos nubrozdinimas juosmens- kryžmens srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. koja, aplinkos daiktais ir pan. Mažiausiai nuo dviejų smūgių ar trauminių poveikių. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Buvo gana kvalifikuotai aprašyti sužalojimai priėmimo metu. Šis sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Lūžimai skirstomi į A, B, C lūžimus. B tipas – kylio formos, C tipas – kada yra sąnarinis lūžimas, skeveldros ir būdingas tiesioginio smūgio sudavimas. Apžiūros metu nebuvo kitų sužalojimų ir medicinos dokumentuose neužfiksuota. Sakė pats, kad į galvą suduota nebuvo. Kraujosruva, sumušimas nurodo tiesioginį smūgį. Galėjo būti koja ar strypas. Ranka – ne. Kvalifikuojamas sužalojimas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po tokios traumos asmuo nebevaikšto. Tai yra tipinė futbolininkų trauma, kada pažeidžiamas kelio sąnaris. Negali atsakyti ar sužalotas gulint ar stovint. Operacija buvo atlikta, surinkti lūžgaliai ir sutvirtinta keturiais sraigtais padaryta plastika. Negali atsakyti ar tai turėjo įtakos mirties pagreitėjimui. J. P. negalėjo pats susižeisti. Tai tiesioginis smūgis.

2013-05-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5-8).

2013-05-22 alkotesterio kvite nurodyta, kad M. G. 2013-05-22 15.24 val. nustatytas 0,31 promilės girtumas (t. 1, b. l. 68).

Specialisto išvadoje Nr. G251/13(10) nurodyta, kad J. P. padaryta odos nubrozdinimas juosmens-kryžmens srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 11).

Specialisto išvadoje Nr. G 204/13(10) nurodyta, kad A. P. padaryta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, kairėje juosmens pusėje, dešiniame antakyje – akies vokų išoriniame kampe, viršugalvio-kairio smilkinio sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame klube. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 19-20).

Akistatų tarp nukentėjusiųjų J. P., A. P. ir kaltinamojo M. G. metu prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko, nukentėjusieji ir toliau tvirtino, jog juos sužalojo M. G., o M. G. neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad nukentėjusiesiems jokių smūgių nesudavė, juos tik pastūmė, po ko jie parkrito ant žemės (t. 1, b. l. 45-47, 54-55).

Iš Mirties liudijimo ( t. 1, b. l. 151) matyti, kad J. P. mirė 2013-12-04, mirties priežastis C 61.

Iš Santuokos sudarymo įrašo (t. 1, b. l. 149), matyti, kad J. P. ir A. M. (P.) susituokė 1968-04-19, įrašas Nr. 67.

Iš Šakių rajono 1-ojo notarų biuro Liudijimo (t. 1, b. l. 150), matyti, kad mirusiojo J. P. palikimą priėmė sutuoktinė A. P..

Iš J. P. parodymų (t. 1, b. l. 40, 45-47, 48), matyti, kad šiuo metu miręs J. P. ikiteisminio tyrimo metu buvęs du kartus apklaustas ir vieną kartą dalyvavęs akistatoje parodė, jog 2013-05-22 apie 13.30 val. paskui savo sutuoktinę A. P. išėjo į namų kiemą. A. P. iš namų išėjo pirma, o jis išėjęs paskui sutuoktinę pamatė, kaip už namų kiemo vartų susikibę stovi ir stumdosi jo sutuoktinė su pažįstamu M. G. Nespėjus jam prieiti prie judviejų ir paklausti kas vyksta, M. G. kažkuo stovėdamas jam iš dešinio šono sudavė smūgį per dešinę koją, po ko jis iš skausmo parkrito ant žemės. Su kuo buvo suduotas smūgis, J. P. teigia nepamatęs. Vėliau jam A. P. sakiusi, jog M. G. jam per koją trenkė metaliniu strypu. Tvirtina, jog paties įvykio jo sutuoktinės dukterėčios R. ir A. nematė. Skirtingu laiku duotų savo parodymų kai kuriuos neatitikimus aiškina tuo, kad streso, skausmo aplinkoje buvusi atlikta pirminė jo apklausa.

Teismo vertinimu, iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, jog kaltinamasis prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, eksperto išvadai, byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad net ir tikint M. G. versija apie nukentėjusių pastūmimą, o ne smūgių jiems sudavimą, jo veikos kvalifikacija nesikeistų, nes jis atliko tyčinius veiksmus dėl kūno sužalojimo. Iš įvykio aplinkybių analizės matyti ir nekyla ginčo, kad A. ir J. P. namų kieme buvo trys asmenys – J. P., A. P. ir M. G.. Po konflikto A. P. rūbai buvo supurvinti, J. P. dėl sužalojimų liko gulėti ant žemės. Konflikto metu kitų asmenų nebuvo. Galimybės, kad A. P. susižalojo vėliau nėra, nes greitoji medicininė pagalba buvo iškviesta iš karto. Nėra jokių įrodymų nukentėjusiesiems buvus neblaiviems. Liudytoja D. M. niekaip nesusijusi nei su A. ir J. P., nei su M. G.. Ji matė, kad M. G. užsimojo ir tyčia smūgiavo tiek A. P., tiek J. P.. Konfliktas įvyko lygioje vietoje, ant pievutės, atėjus M. G. į jų kiemą. Policijos pareigūnų M. G. nesulaukė, nesiskundė dėl paplavomis A. P. apipilto jo motorolerio, nenustatyta, jog ant motorolerio būtų buvę paplavų pėdsakų – nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo gynybinę versiją. Motyvas kaltinamajam nusikalstamai pasielgti nukentėjusiųjų atžvilgiu – kerštas dėl ankstesnių įvykių, kada M. G. laikė save nukentėjusiu nuo J. P. A. B. ir R. K. įvykio nematė, bet apibūdino, kad kieme tuo metu nieko daugiau nebuvo, matė A. P. būklę iš karto po konflikto ir rado gulintį sužalotą J. P.. Visa tai įvyko per labai trumpą laiką, kai kieme nebuvo daugiau jokių pašalinių asmenų. Kaltinamasis kaltę neigia arba pripažįsta dalinai, tačiau nesiėmė jokių priemonių atlyginti žalą, neatsiprašė iki posėdžio nukentėjusiųjų – tai rodo, kad jis iš esmės nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo pateikiama versija apie priverstinę gynybą aktyviais fiziniais veiksmais nuo nusenusių asmenų, teismo vertinimu, yra tik siekis sušvelninti savo veiksmų pasekmes bei išvengti gresiančios griežtos bausmės.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodomu laiku viešoje vietoje – prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausančio J. ir A. P., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia smogė ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas A. P., padarydamas jai odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnaryje, kairėje juosmens pusėje, dešiniame antakyje – akies vokų išoriniame kampe, viršugalvio-kairio smilkinio sumušimą, poodinę kraujosruvą dešiniajame klube, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia smogė ne mažiau kaip du kartus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku daiktu J. P., padarydamas jam odos nubrozdinimus juosmens-kryžmens srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarinius lūžimus, tuo, dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, bei šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką – padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nors byloje yra duomenys, jog M. G. 2013-05-22 15.24 val. nustatytas 0,31 promilės girtumas, tačiau teismui tokio laipsnio neblaivumo nėra pagrindo vertint kaip turėjus įtakos kaltinamajam jo nusikalstamų veikų padarymui.

Byloje kaltinamajam reiškiami civiliniai ieškiniai: A. P. dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už jos ir šiuo metu jau mirusio jos vyro J. P. sužalojimą, patirtas kančias, priartinusias J. P. mirtį, pasekoje M. G. nusikalstamų veikų, ir Kauno teritorinės ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai dėl 8342,60 Lt už nukentėjusio J. P. gydymą.

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiems padaryta neturtinė žala – jie akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, įvairius nepatogumus dėl patirtų sužalojimų ir dvasinius išgyvenimus.

Teismas, priteisdamas asmenims kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusių asmenų turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu A. ir J. P. buvo pripažinti nukentėjusiais. Mirus J. P. 2013-12-04, A. P. buvo išduotas notarės R. V. liudijimas, jog ji priėmė savo sutuoktinio palikimą ir jai perėjo palikėjo teisės ir pareigos nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priskiriama prie turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl civiliniam ieškovui J. P. dėl mirties pasitraukus iš bylos, yra galimas teisių perėmimas jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 2 d., CPK 48 str.). Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusi bei civilinė ieškovė A. P. turi teisę ir pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir dėl J. P. nusikalstamos veikos pasekmėje patirto sužalojimo.

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios A. P. ir nesunkiai – nukentėjusio J. P. sveikata, padaryta tyčia, kaltininkas iš esmės nepripažįsta savo kaltės; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą ir sveikatos būklę; į nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į tai, kad nėra įrodyta, jog patirti sužalojimai pagreitino J. P. mirtį; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, – sprendžia, kad protingas ir teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 10 000 Lt. Už J. P. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina prašoma 8342,60 Lt suma.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamajam 2013-05-23 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 77, 78).

M. G. administracine tvarka per paskutinius metus nebaustas (t. 1, b. l. 87-90), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (t. 1, b . l. 93), charakterizuojamas iš esmės teigiamai (t. 1, b. l. 95).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkus (BK 284 str. 1 d.) ir apysunkis (BK 138 str. 2 d. 8 p.); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, sveikatos būklę – kaltinamasis yra pilnametis, teistas, teistumas išnykęs, nedirba, turi neįgalumą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismo vertinimu, kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios subendrintinos jų apėmimo būdu, jų vykdymą, atsižvelgus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.–2 d.) su LR BK 75 str. 2 d. numatytais įpareigojimais. Tokios bausmės kaltinamajam suteiktų galimybę atitinkamai dirbti, užsidirbti ir užtikrintų civilinių ieškinių ir nusikaltimais padarytų žalų atlyginimą.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. ir 8 p., ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš M. G. 8342,60 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du litus 60 ct) civilinio ieškinio dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, pervedant pinigus į surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

A. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti civilinei ieškovei A. P. iš M. G. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.