Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl pareiškėjų M. R. ir A. R. finansinio reikalavimo įtraukimo į bankrutuojančios UAB „Fresh Market“ kreditorių sąrašą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Fresh Market“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta D. R., kreditoriams nustatytas 40 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 15 d.

Bankroto administratorė pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė pripažinti pareiškėjų finansinį reikalavimą dalyje dėl 3.475,44 Eur nepagrįstu; įtraukti pareiškėjus į BUAB „Fresh Market“ kreditorių sąrašą su 1.605,03 Eur reikalavimu. Paaiškino, kad 2013 m. liepos 9 d. UAB „Fresh Market“ ir A. R. ir M. R. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas nuomojosi patalpas, esančias Ulonų g. 2-9, Alytuje. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditoriai išsiuntė pranešimą atsakovui, kuriuo pareikalavo vienašališkai nutraukti sutartį, grąžinti patalpas, padengti įsiskolinimą už patalpų nuomą bei sumokėti baudą. Kreditorių reikalavimas dalyje dėl baudos yra nepagrįstas, nes neatsirado sąlygos nuomos sutarties nuostatoms dėl baudos taikyti, taip pat baudos suma, atsižvelgiant į prievolės pažeidimo aplinkybes ir tokio pažeidimo padarinius kreditoriams bei bendrovei yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga.

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė savo procesiniame dokumente nurodytus reikalavimus, kuriais prašoma netvirtinti pareiškėjo reikalavimo dalyje dėl baudos.

Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Nustatyta, jog 2013 m. liepos 9 d. UAB „Fresh Market“ ir A. R. ir M. R. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas nuomojosi patalpas, esančias Ulonų g. 2-9, Alytuje. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditoriai išsiuntė pranešimą atsakovui, kuriuo pareikalavo vienašališkai nutraukti sutartį, grąžinti patalpas, padengti 1.894,65 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą bei sumokėti 3.475,44 Eur baudą. Ginčo, jog atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio, byloje nėra.

Netesybos (bauda, delspinigiai) yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad yra neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2012).

Pažymėtina, kad kreditorius (pareiškėjas) neturi būti pasyvus proceso dalyvis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi pareigą įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimo dalyką - prašomos patvirtinti sumos pagrįstumą (CPK 12 str.,135 str. 1 d. 3 p. 2 d.,177, 178 str.). Įrodinėjimo procese teismas, įgyvendindamas bendradarbiavimo su byloje dalyvaujančiais asmenimis principą (CPK 8 str.), turi pasiūlyti šaliai pateikti papildomus įrodymus, jeigu įrodymų šalis nepateikia, tokiu atveju jau pačiai ginčo šaliai tenka įrodymų nepateikimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2139-464/2015). Teismas skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, įpareigojo pareiškėjus pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl finansinio reikalavimo, tačiau nepateikus šių duomenų, teismas vadovaujasi turimais duomenimis. Reikalavimas dėl baudos pareikštas vienašališkai nutraukiant sutartį dėl vėlavimo padengti įsiskolinimą už patalpų nuomą po to, kai bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla, todėl pažeidžia kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14, 16, 17 straipsnių nuostatomis po bankroto bylos iškėlimo įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Sutartis vienašališkai buvo nutraukta kreditoriaus iniciatyva atsakovui nutraukus veiklą nuomotojo patalpose, bei nemokant patalpų nuomos mokesčio. Tokia kreditoriaus pasirinkta savigynos priemonė laikytina neproporcinga arba negalinčia sukelti itin neigiamų padarinių atsakovui. Kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį bei reikalavo baudos už akivaizdžiai formalų sutarties pažeidimą, suvokdamas, kad dėl nemokumo bendrovė jau galimai negalės ištaisyti tokio formalaus prievolės pažeidimo tuo pačiu nepažeisdama ir kitų bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Todėl pareiškėjai į atsakovo kreditorių sąrašą turėtų būti įtraukti tik dalyje dėl skolos už nuomą. Byloje turimais duomenimis nustatyta, kad UAB „Fresh market“ dalį įsiskolinimo už nuomą, t.y. 289,62 Eur yra apmokėjusi. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų reikalavimas tenkintinas iš dalies, tvirtintinas 1.605,03 Eur finansinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti kreditorių M. R. ir A. R. 1.605,03 Eur finansinį reikalavimą ir šio dydžio reikalavimą įtraukti į bankrutuojančios UAB „Fresh Market“ trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.