Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir vadovaujantis LR CPK 2, 5, 135 str., ieškovas teismo prašė:

1. pripažinti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „ARKADA“, kaip teisėtas akcinės bendrovės „ARKADA“ teisių ir pareigų perėmėjas, nuo 1992 m. birželio 26 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkio Nr. 283v priėmimo momento, yra 1,8 ha ploto, o nuo 2006 m. kovo 17 d. - 1,6652 ha, žemės sklypo, kuris žemės nuomos mokesčio deklaracijose identifikuojamas Nr. 4290000000005658/1, Šiauliai, faktiniuose ir juridiniuose nuomos santykiuose, valdantis žemės sklypą rašytinės nuomos sutartimi, kurią atstoja Šiaulių rajono savivaldybės 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“.

2. priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės 45 701 Lt žemės mokesčio permoką už 2012 metus.

3. lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad 1,8 ha žemės sklypas buvo suteiktas nuolatiniam naudojimui akcinei bendrovei „Arkada“ gamybinei bazei statyti, vadovaujantis Šiaulių rajono valdybos 1992 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“ ir perduotas naudotis Šiaulių rajono „Naujo gyvenimo“ žemės ūkio įmonės žemės perdavimo akcinei bendrovei „Arkada“ 1992 m. liepos 15 d. perdavimo aktu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatomis (taisyklių 17 ir 18 punktais), kuriose nurodoma, kad žemės nuomos sutartį atitinka dokumentas, kad žemės sklypas suteiktas naudotis, galima konstatuoti, kad žemės sklypas buvo suteiktas AB „Arkada“ pagal tuo metu galiojusią tvarką ir AB „Arkada“ galėjo naudotis žemės sklypu nesudariusi nuomos sutarties nuo jo perdavimo momento (nuo 1992 m. liepos 15 d.) iki 1994 m. liepos 1 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo (įsigaliojusio nuo 1994-01-12), 3 straipsnyje buvo imperatyviai nurodyta, kad žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ir registruojama valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, minėto įstatymo 4 straipsnyje buvo įsakmiai reglamentuotas žemės nuomos sutarties turinys, o 8 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos objektas yra žemės sklypas, įregistruotas valstybiniame žemės registre, arba tokio žemės sklypo dalis, suformuota pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorinio planavimo dokumentą. Nuo 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 2 straipsnyje buvo pateikta žemės sklypo sąvoka ir nurodyta, kad „žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį“. Nuo 1994 m. liepos 1 d. pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemę išnuomoti turėjo teisę miestų (rajonų) valdybos. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, rašytinė sutarties forma tapo privaloma, taip pat numatytas privalomas sutarties registravimas. Todėl Ieškovo teiginiai, kad galima rašytine žemės nuomos sutartimi laikyti Šiaulių rajono valdybos 1992 m. birželio 26 d. potvarkį Nr. 283v yra visiškai nepagrįsti. Akivaizdu, kad Ieškovas nuo 1994 m. liepos 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, taip pat pažymėtina, kad Ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo, nes turėjo žemės sklype registruotų statinių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (redakcija galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d.) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte buvo numatyta, kad miestų (rajonų) valdybos įvertina juridinius žemės sklypų suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklypuose esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, jo ploto atitikimą įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projektą skirtą statiniams, bet tam nepanaudotą sklypo plotą, ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Parduodamų ar išnuomojamų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų brėžiniai parengiami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Parduodamų ar išnuomojamų ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui komercinei - ūkinei ir nekomercinei veiklai valstybinės žemės sklypų (išskyrus esamų namų valdų ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypų) brėžiniai rengiami žemę perkančių ar išsinuomojančių asmenų lėšomis, tai yra atliekami tikslūs geodeziniai matavimai ir nustatomos sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje. Tvarkos 12 punkte buvo numatyta sąlyga, kad miestams nustatytąja tvarka perduotose teritorijose, neįtrauktose į šių miestų administracines ribas, nuomoja miestų valdybos. Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 17 punkte buvo nurodyta, kad Juridiniai ir fiziniai asmenys (išskyrus valstybines ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatytąja tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra priskirta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje“, o šių taisyklių 18 punkte nurodyta kokius dokumentus juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, turi pateikti miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybai (prašymą išnuomoti sklypą; sklypo suteikimo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; sklypo inventorizavimo planus; nekilnojamojo turto, esančio sklype, teisinio registravimo dokumentus; įmonės registravimo pažymėjimą). Taisyklių 19 punkte buvo numatyta, kad išnuomojamos valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir žemės sklypo brėžinys parengiamas, kaip numatyta šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte. Paminėto Vyriausybės nutarimo nuostatos paneigia Ieškovo teiginius, kad vėliau priimti Vyriausybės nutarimai buvo taikomi tik naujiems naudotojams, norintiems išsinuomoti žemę ir nėra taikomi asmenims, kurie jau buvo nuomos santykiuose su savivaldybėmis, ir kad Šiaulių rajono valdybos 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v atstojo rašytinę žemės nuomos sutartį. Ieškovas, būdamas rūpestingas asmuo, nuo 1994 metų liepos 1 d. turėjo kreiptis su prašymu į rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos skyrių, kad sudarytų žemės sklypo nuomos sutartį ir ją įregistruoti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o Nacionalinė žemės tarnyba taip pat neturi duomenų, kad akcinė bendrovė „Arkada“ būtų teikusi tuo laikotarpiu prašymą dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir nustatyta tvarka užregistruota, todėl nėra pagrindo sutikti, kad Ieškovas iki 2006 m. kovo 17 d. buvo jo naudojimo 1,8 ha ploto žemės sklypo nuomininkas. Ieškovas buvo laikomas nuomininku (prilyginamas nuomininkui) iki 1994-07-01, tačiau vėliau įgijo pareigą sudaryti rašytinę sutartį ir ją nustatyta tvarka užregistruoti.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatė ne tik privalomą rašytinę valstybinės žemės nuomos sutarčių formą, bet ir apsprendė turinį, numatė privalomą nuomos sutarčių registraciją, kėlė reikalavimą parengti išnuomojamų žemės sklypų planus parengtus pagal tikslius kadastrinius matavimus, taip pat suteikė teisę institucijoms, išnuomojančioms valstybinės žemės sklypus įvertinti faktinį žemės sklypo naudojimą, įvertinti projektą skirtą statiniams, bet tam nepanaudotą sklypo plotą, ir priimti sprendimą dėl sklypo dydžio.

Akivaizdu, kad Ieškovas nebuvo parengęs naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų nurodytos žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje ir šiuo metu tokio plano neturi. Ieškovo nurodomo dydžio (1,8 ha ploto, ar 1,6652 ha ploto) žemės sklypo niekada nebuvo įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, taip pat nebuvo susitarta dėl žemės nuomos sąlygų, jokia valstybinės žemės nuomos sutartis dėl šio sklypo nebuvo nustatyta tvarka užregistruota (žemėtvarkos tarnyboje, vėliau - Nekilnojamojo turto registre).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsniu, valstybinę žemę išnuomojanti institucija nuo 1995 m. birželio 26 d. buvo apskričių valdytojai, nuo 1997 m. liepos 10 d. apskričių viršininkai, nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (pagrindas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 punktas), tačiau nė su viena institucija Ieškovas žemės sklypo Architektų gatvėje, Šiaulių mieste, nuomos sutarties nebuvo sudaręs.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau - CK), žemės nuomos teisinius santykius reglamentuoja kodekso šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CK 6.546 straipsnio nuostatomis, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Pasisakydamas dėl CK 6.546 straipsnio, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai yra imperatyvioji įstatymo norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006). Pažymėtina, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis. Vadovaujantis formuojama teismų praktika ir teisės aktais, paminėtomis Civilinio kodekso nuostatomis bei nesant žemės sklypo, kaip nuomos sutarties objekto (įstatymų nustatyta tvarka suformuoto ir įregistruoto viešame registre), Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo ir (arba) egzistuoja faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai su Ieškovu.

CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui turi būti registruota nekilnojamojo turto registre. Ši teisės norma sisteminiu - loginiu požiūriu yra susijusi su CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas ir šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, 30 straipsnyje numatyta, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Pažymėtina, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Vadovaujantis minėtomis Žemės įstatymo nuostatomis, nesant parengto UAB „Arkada“ naudojamo žemės sklypo plano, nesant nustatyta tvarka įregistruoto daikto, kuris galėtų būti valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, negalima sutikti su Ieškovo teiginiais, kad Šiaulių rajono valdybos 1992-06-26 potvarkiu Nr. 283v šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, nes potvarkis yra žemės sklypo suteikimą patvirtinantis dokumentas (leidimas naudotis valstybine žeme), bet negali būti prilyginamas valstybinės žemės nuomos sutarčiai.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai“ (ši nuostata Žemės reformos įstatyme įsigaliojo nuo 2003- 04-23, įstatymo Nr. 1?-1415 redakcija). Ta pati nuostata pakartojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad asmenys, nesudarę nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu moka mokestį, kuris vadinamas „nuomos mokesčiu“, žemės nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės taryba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Aplinkybė, kad Ieškovas moka žemės nuomos mokestį, nepatvirtina fakto, kad asmenys, nesudarę sutarties ir jos neįregistravę viešame registre, gali būti pripažinti nuomininkais.

Valstybinės žemės nuomos atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punktu, nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas, o mokesčio dydis ir terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (nutarimo 1.7 punktas). Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 nuo 1994 m. liepos 1 d. turėjo būti sudaroma rašytinė žemės nuomos sutartis ir įregistruota žemėtvarkos skyriuje. Nesant jokių duomenų, kad valstybinės žemės nuomotojas (Šiaulių rajono valdyba, Šiaulių miesto valdyba, Šiaulių apskrities valdytojo administracija, Šiaulių apskrities viršininko administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba) su Ieškovu būtų susitarę dėl žemės sklypo Architektų gatvėje nuomos mokesčio, žemės sklypo vertės nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis ir kitų sąlygų, manytina, kad UAB „Arkada“ pagrįstai buvo apmokestinta kaip valstybinės žemės naudotoja.

Pažymėtina, kad Ieškovas į Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2008 m. gruodžio 3 d. raštu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, tačiau nepateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 nurodytų dokumentų (pagal nutarimu patvirtintų taisyklių 31 punktą), todėl 2008 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. S-1146 (5.10.) buvo atsisakyta išnuomoti žemės sklypą ir nurodyta, kokie reikalingi dokumentai norint sudaryti nuomos sutartį. Analogišku prašymu UAB „Arkada“ kreipėsi 2010 m. spalio 18 d. raštu į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrių, tačiau kartu su prašymu nepateikė Vyriausybės nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano. UAB „Arkada“ nepateikus reikalingų dokumentų, nebuvo pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties.

Pagal UAB „Arkada“ užsakymą UAB „Proporcija“ buvo parengusi 14 066 kv. metrų ploto žemės sklypo Architektų gatvėje prie Ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų detaliojo plano projektą, kurį pateikė kartu su 2011 m. sausio 21 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriui, tačiau šis projektas nebuvo suderintas, nes neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nr. 260 nutarimu (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 07 31 iki 2011 05 05) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 ir 30.11 punktų nuostatų, taip pat detaliajame plane nebuvo įvertintas buvusio Dainų kaimo sklypuose Nr. 22 ir Nr. 29 buvusių savininkų (pretendentė I. U.) pageidavimas dėl žemės grąžinimo natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (neišnagrinėta galimybė suprojektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra į laisvą, neužimtą UAB „Arkada“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kitais statiniais žemę).

UAB „Arkada“ naudojamas 1,800 ha ploto žemės sklypas Architektų gatvėje sumažėjo iki 1,6652 ha, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-17 įsakymu Nr. 305 buvo suformuotas 0,1348 ha ploto sklypas, kuriam suteiktas adresas Nuklono g. 37, Šiauliai, ir Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 7-5055 pil. A. K. į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Dėl šio 0,1348 ha žemės sklypo formavimo pagal UAB „Arkada“ skundą buvo priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-398-355/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-861/2007. Pažymėtina, kad šiose bylose teismai pasisakė dėl UAB „Arkada“ teisių į 1,8 ha ploto žemės sklypą esantį Architektų gatvėje, Šiauliuose. Teismai nenustatė aplinkybių, kad naujai suformuotas 0,1348 ha ploto žemės sklypas, esantis Nuklono g. 37, Šiaulių mieste Šiaulių rajono valdybos 1992-06-26 potvarkiu Nr. 283v suteikto AB „Arkada“ 1,8 ha ploto žemės sklypo vietoje, būtų buvęs parduotas ar nuomotas UAB „Arkada“, ar kaip nors kitaip įregistruotas kaip UAB „Arkada“ nuosavybė. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad UAB „Arkada“ buvo ir šiuo metu yra žemės sklypo faktinis naudotojas, o ne nuomininkas.

Atsakovas I savo atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimus grindė prie procesinio dokumento pridėtais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas II irgi pateikė teismui į bylą atsikirtimus dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, nurodydamas šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad žemės mokesčio dydis buvo skaičiuojamas tinkamai, vadovaujantis apskaičiavimo laikotarpiu galiojančiais teisės aktais bei tinkamai vertinant aplinkybę, kad UAB „Arkada“ yra valstybinės žemės sklypo naudotojas, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs žemės nuomos sutarties ir jos neįregistravęs, ko pasėkoje taikomas didesnis nuomos mokesčio tarifas.

Ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo Architektų g., Šiauliuose, skyrimu ieškovui, leidimu vykdyti projektavimo darbus skirtame žemės sklype bei teisinius argumentus kodėl, jo manymu, ieškovas įgijo teisę į žemės sklypo nuomą.

Ieškovo manymu, jis yra laikytinas teisėtu žemės sklypo nuomininku, esantis faktiniuose ir juridiniuose žemės sklypo adresu Architektų g., Šiauliuose, nuomos santykiuose, vadovaujantis Šiaulių rajono valdybos 1992-06-26 potvarkiu Nr. 283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus yra prilyginamas rašytinei nuomos sutarčiai. Ieškovas mano, kad žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudotis ir šis dokumentas yra pagrindas laikyti, kad žemės sklypas ieškovo yra nuomojamas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, jam neturėtų būti taikomas maksimalus 4 procentų nuo žemės vertės žemės nuomos mokesčio tarifas, kaip asmeniui, nesudariusiam valstybinės žemės nuomos sutarties ir turi būti įvertinama, kad Šiaulių rajono valdybos 1992 m. birželio 26 d. potvarkis Nr. 283v laikytinas rašytine nuomos sutartimi ir, kad atskiro dokumento ieškovui papildomai sudaryti nereikėjo. Šioje byloje pripažinus, jog ieškovas laikytinas asmeniu, sudariusiu žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovui būtų taikomas 1,7 procento tarifas žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, kas, pasak ieškovo, sudarytų 33 779 Lt žemės nuomos mokesčio, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-03-296 sprendimo Nr. T-71 1.1 punktu, tokiu būdu už 2012 metus būtų susidariusi 45 701 Lt žemės nuomos mokesčio permoka.

Pažymėtina, kad 2011 metais ieškovas pareiškimu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Arkada“ nuo 1992 m. sausio 23 d. iki 1996 m. vasario 13 d. iš Šiaulių rajono savivaldybės nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g. Šiauliuose, ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių rajono savivaldybe, nuo 1996 m. vasario 13 d. iki 2007 m. sausio 22 d., iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą ir buvo faktiniuose bei juridiniuose santykiuose su Šiaulių miesto savivaldybe, nuo 2007 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojasi 1,6652 ha ploto žemės sklypą ir yra faktiniuose, bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių miesto savivaldybe. Pareiškimo pagrindu buvo nurodomos tos pačios aplinkybės bei teisiniai dokumentai, kuriais remiantis buvo prašoma teismo nustatyti aukščiau paminėtus juridinius faktus, kaip ir šiame ieškinyje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnis numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams patikėtinis ir būtent ši tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir sudaro valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2003 m. lapkričio 10 d. priėmus nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuo 2003 metų pradėjo administruoti valstybinės žemės nuomos mokestį ir šiuo nutarimu savivaldybėms buvo suteikta teisė Savivaldybės teritorijoje, kurioje naudojami valstybinės žemės sklypai, nustatyti konkrečius žemės nuomos mokesčių tarifus ir apie juos informuoti valstybinės žemės sklypų naudotojus. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo bei pozicija valstybinės žemės nuomos santykiuose, o šiuo atveju teisinio dokumento prilyginimo rašytinei nuomos sutarčiai klausimu, yra svarbūs. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, apskaičiuodamas žemės nuomos mokestį, neatlieka jokių vertinimų ar konkrečiu atveju konkretus mokesčio mokėtojas pagal atitinkamus dokumentus gali būti prilyginamas žemės sklypo nuomininkui, o mokestį apskaičiuoja pagal gautus iš kitų institucijų ir turimus tikslius ir aiškius duomenis.

Dėl ginčo šalis siejančių teisinių santykių vertinimo.

Žemė yra svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius sausumos, vandens ir miško plotus, kuri apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis.

Žemės naudojimo ir apsaugos teisinį režimą nustato įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, reglamentuodami žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas, teisines žemės apsaugos priemones teritorijų planavimo dokumentuose, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką, bendruosius aplinkosaugos reikalavimus naudojant žemę bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Žemės naudojimo teisė reiškia teisę naudoti žemę (žemės sklypą) pagal paskirtį materialiems ar kitokiems poreikiams tenkinti bei siekiant gauti iš žemės sklypo naudos (išauginti produkciją, statyti pastatus ir įrenginius, eksploatuoti naudingąsias iškasenas ar vykdyti kitą veiklą) teisės aktų nustatytomis sąlygomis (Aleknavičius P. Žemės teisė (vadovėlis) Kaunas: Akademija, 2007, p.34). Žemės naudojimo teisė yra savarankiška subjektinė teisė, kuri reiškia, kad privačios arba valstybinės žemės naudotojas gali naudoti žemę ūkinei arba kitokiai veiklai, disponuoti žeme ir gauti iš jos pajamas.

Žemės nuosavybės ir naudojimo teisės sąvokos sutampa tada, kai naudojimo teisė įeina į nuosavybės teisės turinį, yra sudedamoji jos, t. y. daiktinės teisės, dalis. Tačiau žemės naudojimo teisė gali būti ir savarankiška subjektinė teisė, kuri neįeina į daiktinę teisę, o yra sudedamoji prievolių (sutarčių) teisės dalis. Kai žemės naudotojas nėra jos savininkas, o ją naudoja pagal nuomos arba panaudos sutartį, tarp jo ir žemės savininko atsiranda prievoliniai -sutartiniai teisiniai santykiai. Žemės naudotojas negali kaip savininkas keisti žemės teisinės padėties be savininko sutikimo, ją parduoti, dovanoti, nuomoti ir pan. Tuo žemės naudojimo teisė skiriasi nuo žemės nuosavybės teisės.

Žemės naudojimo teisės subjektu gali būti žemės savininkas arba asmuo, naudojantis ją sutarties pagrindu. Sutarties pagrindu žemę naudoti gali Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, organizacijos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tačiau žemės naudotojo, kuris nėra jos savininkas teisės yra ribotos, jis be savininko sutikimo negali sudaryti žemės perleidimo ir įkeitimo sandorių, kitaip keisti teisinę žemės padėtį, o tik naudoti žemę ir gauti iš jos pajamas sutartyje numatytomis sąlygomis. Kai žemės savininkų ir kitų naudotojų teisės ir pareigos, susijusios su žemės naudojimu, sutampa, jie apibūdinami bendru terminu „žemės naudotojai“, o jų teisė naudotis žeme - „žemės naudojimo teisė“.

Žemės naudojimo teisės įgijimo pagrindai yra:

1) žemės nuosavybės teisė (atkūrus nuosavybės teisę į žemę ar ją įgijus kitais pagrindais);

2) privačios ar valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandoriai;

3) valstybinės žemės suteikimas naudotis administraciniu aktu.

Žemės naudojimo teisė pasibaigia, kai:

1) žemė paimama visuomenės poreikiams arba į laisvos valstybinės žemės fondą Žemės įstatyme numatytais atvejais ir tvarka;

2) pasibaigia suteikimo naudotis žemę, jos nuomos arba panaudos terminas;

3) nutraukiama teisė naudotis žeme teismo sprendimu.

Žemės naudojimo teisės objektas yra Lietuvos Respublikos žemės fondas, kuris susideda iš privačios, valstybinės ir savivaldybių žemės.

Iš civilinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių rajono valdybos 1992-01-23 potvarkiu Nr. 28v, tuo metu buvusiai AB „Arkada“ (šiuo metu jos teisių perėmėja yra ieškovas UAB „Arkada“) buvo skirtas 1,8 ha žemės sklypas Šiaulių apylinkės Dainų k., Šiaulių raj., gamybinės bazės projektavimo darbams vykdyti (23 b.l.). Dėl minėto žemės sklypo skyrimo buvo atlikti suderinimai su kitomis atsakingomis valstybės institucijomis (20, 24, 28-29, 31 b.l.). Šiaulių raj. valdyba ne tik suteikė ieškovui nurodyto dydžio žemės sklypą ir nurodė jo vietą, bet ir pripažino ieškovui šiame sklype užstatymo teisę. Be to Šiaulių raj. valdyba 1992-06-26 potvarkiu Nr. 283v galutinai įformino ieškovui žemės sklypo suteikimą ir įpareigojo pastarąjį pervesti ankstesniems šio sklypo valdytojams (naudotojams) nurodytas pinigų sumas jų patirtų nuostolių atlyginimui (32 b.l.). Nurodytą tuometės vietos savivaldos institucijos reikalavimą ieškovas įvykdė. Dėl to 1992-07-15 buvo surašytas žemės sklypo perdavimo – priėmimo ieškovui aktas (33 b.l.). Ieškovas už suteiktą žemės sklypą nuo 1993-11-03 pradėjo mokėti valstybei nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį (35-48 b.l.). Jau 1993-11-23 ieškovas minėtame žemė sklype užbaigė pirmo statinio (arkinio sandėlio) ir kitų statinių statybą, kuri įteisinta priėmimo naudoti aktu (49-50 b.l.). Visi tuo metu ieškovo pastatyti žemės sklype statiniai 1996-06-18 buvo įregistruoti registrų įmonės duomenų bazėje, kaip bendrovės nuosavybė (51-52 b.l.). Nuo 1996-02-13 teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo valdomas žemės sklypas buvo priskirtas Šiaulių m. savivaldybės teritorijai (atsakovas II) (53 b.l.).

Visuma aukščiau nurodytų juridinių faktų, atsižvelgiant ir į paminėtus teisinius argumentus, leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas tiek anksčiau, tiek iki šiol laikytinas žemės naudotoju, kuriam valstybinė žemė yra suteikta pagal administracinį aktą (32 b.l.).

Šiaulių apskrities viršininko 2007-11-15 sprendimu Nr. 7-5055 iš ieškovo valdomo žemės sklypo buvo paimta 0,1348 ha ploto dalis, atitinkamai sumažinant jam skirtą plotą iki 1,6652 ha, kuri natūra buvo grąžinta suinteresuotam asmeniui. Iš paminėto, seka, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ieškovo valdomas žemės sklypas sumažėjo iki 1,6652 ha. Nors atsakovui I dėl tokio žemės sklypo dydžio kyla abejonių, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė teismui į bylą jokių teisinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas naudoja faktiškai mažesnį žemės sklypo plotą. Tai, kad UAB ,,Propocija“ parengė 14 066 kv. m. žemės sklypo ploto projektą, anksčiau ieškovui skirtame žemės, sklype tėra tik prielaidą, kadangi dėl to nėra priimtas joks teisinis aktas. Pastebėtina, kad ieškovui anksčiau suteikto žemės sklypo plotas sumažintas teisėtai, tai yra laikantis tokiai procedūrai nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant įstatymo keliamų reikalavimų. Kaip jau minėta, nors tiek ieškovas, tiek ir atsakovas I teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu naudotojo valdomo žemės sklypo dydis nėra aiškus, tačiau pripažintina, jog tokiu atveju jo dydis galėjo kisti tik remiantis administraciniu aktu, kaip ir suteikimo atveju arba šalims sudarius žemės numos sutartį. Tokia išvada seka, atsižvelgiant į šalių teisinius santykius, kuriems įtakos turi 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v, kuris yra irgi iki šiol galiojantis. Tai, jog ieškovas nėra jam suteikto naudojimui žemės sklypo įregistravęs Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, irgi nepaneigia, jog šalis sieja žemės naudojimo santykiai.

Ieškovas nuo 2007 m. lapkričio 15 d. žinojo, kad pakito jam suteikto naudojimui žemės sklypo dydis ir ribos, tačiau ir toliau galėjo juo naudotis. Be to ieškovas nenurodė priežasčių, kliudžiusių naudotis sklypu, o bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, kad atsakovas I būtų draudęs ar trukdęs ieškovui naudotis sklypu būtent tokio dydžio (1,6652 ha) žemės sklypu.

Valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi žeme iki nuomos sutarčių sudarymo yra numatyta Žemės reformos įstatymo (2003-04-03 įstatymas Nr. IX-1415) 22 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad iki šiol nėra užbaigta Detaliojo planavimo procedūra pradėta dar 2008 m. kovo 3 d., nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas žinodamas sklypo dydį ir ribas juo galėjo naudotis nuo 1992 m. birželio 26 d. Ieškovo kaip žemės sklypo naudojo deklaracijoje irgi nurodytas 1,6652 ha žemės sklypo plotas (67 b.l.). Atskirai pastebėtina, kad valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte.

Tai, kad atsakovas II nederino ieškovo parengto Detaliojo plano nelaikytina, jog yra sumažėjęs naudotojui skirto žemės sklypo plotas, kadangi tai tėra tik atskira žemės sklypo formavimo procedūra, kuri kaip jau teismas yra nurodęs negali formaliai (pvz., nesant administracinio akto) pakeisti ieškovo ir valstybės daiktinių teisių turinio ir apimties. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę ir toliau įgyvendinti daiktines teises ir naudotis 1,6652 ha žemės sklypu.

Aukščiau nurodytas šalių materialinis teisinis statusas dėl žemės naudojimo santykių ir ieškovo nuosavybės teisė į statinius, esančius ant žemės sklypo, kol kas nesudaro prielaidų išvadai, kuomet siekiama įgyvendinti įstatyminę teisę reikalauti žemės sklypo valdymo nuomos pagrindais, t. y. valstybės (atsakovas I) ir žemės naudotojo (ieškovo) santykių teismo sprendimo pagrindu transformuoti į žemės nuomos sutartinius santykius. Įvertinus CK 6.545, 6.547 str., reglamentuojančių žemės nuomos sutarties sampratą ir formą, nuostatas, darytina išvada, jog žemės nuomos sutartis pirmiausia, yra rašytinis dokumentas, kuriame užfiksuota dviejų šalių suderinta valia prisiimti abipusius įsipareigojimus, todėl vienašalis administracinis aktas ir jį lydintis dokumentai negali būti vertinamas kaip pats savaime ar teismo sprendimo pagrindu modifikuojantis juos iš žemės naudojimo į žemės nuomos teisinius santykius. Tik atsakovui I nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį, naudotojas įgyja teisę vienos šalies iniciatyva inicijuotame teisminiame procese priimtu teismo procesiniu sprendimu, siekti jų įteisinimo, remiantis pateiktu žemės nuomos sutarties projektu ir žemės sklypo planu. Todėl, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, jog remiantis 1992 m. birželio 26 d. Šiaulių raj. potvarkiu Nr. 283 v. ir jį lydinčiais dokumentais teismui nėra teisinio pagrindo teismo sprendimu modifikuoti šalis siejančių žemės naudojimo teisinių santykių į žemės nuomos teisinius santykius. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų teismo teisinių argumentų atsakovas I negali paneigti ieškovo naudojimo teisės į 1,6652 ha žemės sklypą, kuri laikytina neatskiriama su atsakovu I sudarytos žemės naudojimo teisinių santykių dalimi. Atsakovas I tik turėdamas faktinį ir teisinį pagrindą gali mažinti ieškovui perduoto naudojimui žemės sklypo plotą, o kitoks ieškovo teisių suvaržymas didesne apimtimi nei yra dabar būtų laikytinas neteisėtu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o savo argumentus galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Ginčo momentui aktualios nurodytų taisyklių redakcijos 30.11 punkte nustatyta, jog žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, o 31 punkte nustatyta, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, atitinkamos (pagal žemės sklypo buvimo vietą) savivaldybės administracijos direktoriui arba žemėtvarkos skyriui, be kita ko, pateikia: prašymą išnuomoti žemės sklypą, nurodydami pageidaujamą nuomos terminą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kai prašoma išnuomoti namų valdos žemės sklypą. Visais kitais atvejais pateikiamas pagal patvirtintą detalųjį planą ar žemėvaldų projektą (planą) (kai išnuomojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) pageidaujančių išsinuomoti sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

Sisteminė aukščiau nurodytų nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog valstybinės žemės nuomos sutarties objektu gali būti valstybinės žemės sklypas, kuris yra suformuotas pagal atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą ar žemėvaldų projektą (planą) (kai išnuomojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog nurodyti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aspektai turi būti ir yra žinomi ieškovui, ką patvirtina pastarojo atstovų bylos nagrinėjimo teisme duoti rašytiniai paaiškinimai ir juose išdėstyti argumentai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas dar 2008 m. kovo 3 d. ėmėsi veiksmų, kad būtų parengtas jam suteikto žemės sklypo detalusis planas. Tuometė Šiaulių apskrities viršininko administracija sutiko, kad ieškovas pradėtų žemės sklypo detaliojo plano parengimo procedūrą. Tačiau atsakovas I 2010-10-29 raštu informavo ieškovą, kad jo naudojamas žemės sklypas jam bus išnuomotas nedelsiant kai pastarasis pagal parengtą detalųjį planą parengs ir naudojamo žemės sklypo planą. Tačiau atsakovas I 2011-02-07 raštu Nr. 31SS-193 ieškovo parengtam detaliajam planui nepritarė. Savo nesutikimą su ieškovo parengtu detaliuoju planu atsakovas I grindė tuo, kad jis neatitinka LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 28.1. ir 30.11. punktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovus su prašymą dėl žemės sklypo (1,6652 ha), esančio adresu Architektų g., Šiaulių m., Šiaulių m. sav., ribų suformavimo. Tuo pačiu nurodytoje vietovėje, kuriai buvo pradėtas rengti detalusis planas, iškilo poreikis suformuoti ir ieškovo naudojamo žemės sklypo planą. Todėl tik parengus žemės sklypo planą gali būti baigtas rengti ir nurodytos teritorijos detalusis planas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo, o ne vietos savivaldos institucijos iniciatyva buvo pradėtas rengti nurodytos vietovės detalusis planas, kuris nebuvo parengtas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos.