- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2-673-797/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08584-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Arkada“
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, I. U., Nacionalinei
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Arkada“ atstovams advokatui J. G. ir Artūrui Masėnui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Nerijui Jokšui, suinteresuotam asmeniui I. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Arkada“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, I. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai pareiškimą palaiko ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Arkada" nuo 1992 m. sausio 23 d. iki 1996 m. vasario 13 d. iš Šiaulių rajono savivaldybės nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių rajono savivaldybe; nuo 1996 m. vasario 13 d. iki 2007 m. sausio 22 d. iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių miesto savivaldybe; nuo 2007 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojasi 1,6652 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir yra faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių miesto savivaldybe.
Atstovai paaiškino, kad 1992-01-23 priimtas potvarkis, jame buvo išdėstytos aplinkybės ir sąlygos, kuo remiantis perduodama žemė AB „Arkada“. Akcinė bendrovė „Arkada“ įvykdė visus įsipareigojimus ir žemės sklypas buvo jai perduotas. Visose instancijose dėl šio potvarkio kilo abejonė, nes neaišku kas per perdavimas, ar nuoma, ar panauda. Atstovai nurodo, kad 1992-02-07 Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 89, kuriame buvo nustatytos sąlygos dėl žemės perdavimo ir nuomos ne konkurso tvarka. Pareiškėjui buvo duotas leidimas vykdyti projektavimo darbus iki potvarkio priėmimo dienos. Vyriausybė 1992-03-09 priimė nutarimą Nr. 150, kuriuo papildė nutarimą Nr. 89 51.5 ir 51.6 punktais. 5.1.6 p. buvo konstatuota, valstybinės žemės sklypai nuomojami ne konkurso tvarka įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurioms nuo 1990 m. sausio 1 d. iki šio nutarimo priėmimo dienos nustatyta tvarka buvo duotas leidimas atlikti žemės sklypų tyrinėjimo bei projektavimo darbus jų komerciniams ūkiniams ir nekomerciniams objektams statyti, išskyrus individualiųjų gyvenamųjų namų statybą, žemės sklypai, kuriuose tyrinėjimo bei projektavimo darbai faktiškai yra pradėti iki šio nutarimo priėmimo dienos, jeigu jie bus užbaigti ne vėliau nei iki 1992-07-01. Taisyklių 17 p. nurodyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys nustatyta tvarka jiems suteiktą valstybinės žemės sklypą laikomi naudojamo sklypo nuomininkais, todėl pareiškėjas nuo šio nutarimo priėmimo dienos, t. y. 1992-02-07, tapo šio sklypo nuomininkais. Atskiros sutarties nereikėjo, nes buvo pateisinantys dokumentai, tai yra žemės sklypo suteikimo ir perdavimo dokumentai - 1992-01-23 Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr. 28V. Šie dokumentai buvo prilyginti sandoriui. Vadinasi visoms kitoms institucijos, kurios vėliau perėmė žemės valdymą, perėjo teisė ir pareiga pripažinti ir vykdyti 1992 m. sandorį su pareiškėju. Sutartis buvo sudaryta, buvo neterminuota ir iki šios dienos nei viena iš šalių nepareiškė reikalavimo nutraukti sutartį, laiko, kad sutartis yra galiojanti. 1993 m. buvo priimtas kitas nutarimas, bet ten yra nurodyta „naujiems asmenims, kurie naudoja“, o ne tiems, kurie turi nuomos sutartį. Nutarimas taikomas asmenis, kurie neturi sutarties, o kurie jau turi nuomos sutartį nei viename Vyriausybės nutarime nėra įvardinti. Juridinis faktas reikalingas tam, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, jog nuomos sutarčių dydžiai yra skirtingi. Tiems asmenims, kurie turi nuomos sutartį yra vienas procentas, kurie yra naudotojai ir neturi sutarčių – kitas. Pareiškėjas kreipėsi ir mėgino išspręsti klausimą kompromiso keliu, kad būtų naujai sudaryta sutartis, jeigu netenkina ankstesnė situacija. Pareiškėjas yra permokėjęs apie 160 000 litų mokesčių, todėl jiems reikia nustatyti juridinį faktą ir spręsti klausimą dėl mokesčių susigrąžinimo. Žemės sklypas suformuotas, bet neįregistruotas. Atstovų nuomone, atskiros nuomos sutarties nereikėjo, o rašytinę nuomos sandorio formą atstojo 1992 m. sausio 23 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr.28V „Dėl leidimo vykdyti projektavimo darbus" ir 1992 m. birželio 26 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr.283V „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada", kuriame nurodoma, kad žemė perduodama AB „Arkada" nuolatiniam naudojimui.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 1992-01-23 potvarkis, kurį pareiškėjas laiko nuomos pradžia, nelaikytinas nei sandorio pagrindu, nei panašiu dokumentu, kadangi potvarkyje nurodyta vykdyti gamybinės bazės projektavimo darbus. Leidimas vykdyti darbus nėra kokių nors santykių pradžia. 1992 m. visiems asmenims, tiek fiziniams, tiek juridiniams buvo suteikiamas valstybinės žemės sklypas, tuo metu nuomos sutartys nebuvo sudaromos. Buvo suteiktas sklypas skirtas gamybinės bazės statybai, bet pasikeitus tvarkai, įsigaliojus žemės nuomos įstatymui, nuo 2004-07-01 turėjo būti sudaroma žemės nuomos sutartis ir ji įregistruojama žemėtvarkos skyriuje. Buvo visiems asmenims suteikti sklypai, o kurie nepirko ar neišsinuomojo tų sklypų neteko. Nuo 2004-07-01 rašytinė nuomos sutartis turėjo būti, ji turėjo būti įregistruojama nustatyta tvarka. Pareiškėjas to nepadarė, o reikalavimas sudaryti raštu sutartį galiojo visiems asmenims. LR žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, ar kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą moka žemės nuomos mokestį. Iki šios dienos nuomos sutartis nesudaryta, tai UAB „Arkada“ ne žemės sklypo nuomininkas, o žemės sklypo naudotojas. Žemės sklypo naudotojui skiriasi mokestis už naudojimosi žeme, kuris vadinamas žemės nuomos mokesčiu. Tą reglamentuoja LRV 2003-11-10 nutarimas Nr. 1387 dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą. Tai suponuoja išvadą, kad nesudarę žemės nuomos sutarties sklypų naudotojai moka tokį mokestį, kuris vadinamas žemės nuomos mokesčiu. Tarifus nustato savivaldybės. Tas mokestis patenka į savivaldybių biudžetą. Pareiškimo reikalavimai taip, kaip jie pareikšti, negali būti tenkinami, nes pateiktoje 2010-11-22 pažymoje dėl UAB „Arkada“ teisinio statuso keitimo nurodyta, kad tuo laiku pareiškėjas buvo valstybės įmonė, o su valstybinėmis įmonėmis tokie sandoriai kaip nuoma nebuvo sudaromi. Įsigaliojus civiliniam kodeksui, 6.546 str. numatyta, kas yra žemės nuomos sutarties dalykas ir kaip turi būti suformuotas žemės sklypas, kuris turi būti registruotas viešame registre. Nesant tokio įregistravimo, buvo nuosavybės teisės atkurta į dalį sklypo asmeniui, kuris pretendvo į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo bylą ir toje byloje teismas pasisakė, kad nebuvo nuomos santykių. Dėl nuomos sutarties sudarymo pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi 2008-12-03, bet buvo pateiktas neigiamas atsakymas dėl to, kad nebuvo parengti ir pateikti visi dokumentai, kurie reikalaujami Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260. Kadangi UAB „Arkada“ yra tik valstybinės žemės sklypo naudotojas, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs žemės nuomos sutarties ir jos neįregistravęs, dėl to nuomos mokestis nustatytas didesnis, taikomas didesnis tarifas. Vyriausybės nutarime Nr. 550 numatyta rašytinė nuomos sutartis visiems, nebuvo išskirta, kad tik naujai sudarantiems. Yra pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, bet sprendimas dar nepriimtas. Nuomos mokestį mokėjo visi, kuriems buvo nustatyta tvarka suteikti žemės sklypai. Visi žemės sklypai registruoti viešame registre, vykdoma jų apskaita. Šios sutarties nėra. Naudotojams nereikėjo sudaryti jokių nuomos sutarčių iki 1994-07-01, bet tai nereiškia, kad nereikėjo sutarties visą vėlesnį laikotarpį, atsižvelgiant į Civilinį kodeksą, kitus įstatymus, kurių nebuvo tuo laiku, kai susiformavo pradiniai teisiniai santykiai. Esant bet kokiems pasikeitimams reikia sudaryti sutartį. Iš AB statusui pasikeitus į UAB sutartyje atliekamas patikslinimas, pasikeitus vyriausybės nutarimo nuostatoms taip pat nuomos sutartyje atliekamas patikslinimas. Šiuo atveju jokie patikslinimai nebuvo atliekami, nes nuomos sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Nacionalinė žemės tarnyba yra visų sutarčių, kurios buvo įregistruotos viešame registre perėmėja.
Šalies argumentai
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jų prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui ir atsiliepimas, kuriame nurodo, jg nesutinka su pareiškimu, prašo jį atmesti. Nesutinka dėl to, kad savivaldybės administracija nuomos mokestį administruoja tik nuo 2003 m., o pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog būtų laikomas nuomininku, nes ir nuomos mokestį mokėjo kaip žemės sklypo naudotojas. Pareiškėjas kaip nuomininkas nuomoja du žemės sklypus Gegužių ir Ragainės g., už kuriuos mokami žemės nuomos mokesčiai, nes yra sudarytos nuomos sutartys, o dėl sklypo Architektų g. pareiškėjas piktybiškai nesudaro nuomos sutarties. Dar 1999-03-09 Vyriausybė nutarimu Nr. 260 patvirtino nuomos taisykles ir buvo nurodyta, jog asmuo, norintis išsinuomoti žemę, turi pateikti prašymą, sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklypo planą ar detalųjį planą, tačiau iš pateiktos bylos dokumentų nematyti, kad minėti dokumentai būtų pateikti.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė į teismo posėdį neatvyko. Dalyvavusi ankstesniame teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes pareiškėjas buvo žemės naudotojas, o ne nuomotojas. Vyriausybės nutarimas Nr. 89 numatė suteikimą naudotis juridiniams asmenims žemės sklypus. Pareiškėjas tuo laikotarpiu atitiko teisės aktų nuostatas ir niekas neginčija, kad pagal galiojančius teisės aktus teisėtai buvo suteiktas žemės sklypas naudotis. Vėliau buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 550, kuriame įstatymo leidėjo valia 17 p. buvo nurodyta, kad visi piliečiai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatyta tvarka jiems suteiktus žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais, išskyrus savivaldybės, valstybės biudžetines įstaigas. 18 p. nurodoma, kas turi būti nurodoma sudaromoje nuomos sutartyje. Vėlesnis LRV nutarimas imperatyviai nurodo, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, išskyrus valstybines ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, naudojantis jiems nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, turintys pastatų, statinių ar įrenginių, jei šiems objektams nėra priskirtų žemės sklypų, laikomi valstybininkės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto, rajono žemėtvarkos valdyboje. 18 p. nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamą žemės sklypus turi pateikti miesto, rajono žemėtvarkos valdymai prašymą išnuomoti sklypą, sklypo suteikimo ar naudojimosi teisę patvirtinančius dokumentus, sklypo inventorizavimo planus ir kt. Dėl pareiškimo pirmos dalies paaiškino, kad iki 1995 metų valstybinės žemės sklypus nuomojo rajonų savivaldybės ar jų valdybos pagal įgaliojimus, bet nuo 1995 m. šią funkciją perėmė apskričių valdytojai. Bet kuriuo atveju nuo 1995 m. Šiaulių rajono savivaldybė kaip nuomotojas jau nebegalėjo būti. Atsižvelgiant į tai, negalima nustatyti tokio juridinio fakto, kad pareiškėjas buvo nuomotojas to žemės sklypo nuo pat jo suteikimo naudotis dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. LRV 1994-06-21 nutarimas Nr. 500 pakeitė reglamentavimą ir nustatyta, kad žemės nuomininkais laikomi tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį žemėtvarkos tarnyboje. Įstatymo leidėjas turėjo tokią valią ir ją išreiškė, kad iki 1994 metų tokie naudotojai buvo prilyginami nuomininkams. 1992 m. buvo taip, kad naudotojas buvo prilyginamas nuomininkui iki šio nutarimo redakcijos išėjimo, bet pakeitimas buvo priimtas LRV nutarimu Nr. 500. Nuo 1992-01-23 iki 1994-07-01 jie buvo naudotojai, kuriems nereikėjo sudarinėti nuomos sutarčių, kadangi tas dokumentas, suteikiantis teisę naudotis atstoja sutartį. Pripažįsta, kad tam tikru laikotarpiu nuomos santykiai buvo, toliau tęstinumo nebuvo, turėjo būti sudaromos nuomos sutartys. Nors pareiškėjas nurodo, kad nuomos sutartis nenutraukta, bet negalima nutraukti sandorio, kuris nebuvo sudarytas. Pareiškėjas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, turėjo pateikti potvarkį, kuriuo suteikta teisė naudotis žemės sklypu, kreiptis ir sudaryti žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. U. su pareiškimu nesutinka ir paaiškino, kad pretenduoja į ginčo žemės sklypo susigrąžinimą natūra, nors sprendimo dar nėra priimto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio 1992-01-23 Šiaulių rajono valdybos potvarkio Nr. 28V matyti, kad Šiaulių miesto pirmaeilės statybos teritorijoje Šiaulių apylinkės Dainų kaime AB „Arkada" leista vykdyti gamybinės bazės projektavimo darbus 1,8 ha plote (b.l. 7). Pateiktas 1992 m. birželio mėn. 26 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr. 283V, pagal kurį suteikė akcinei bendrovei „Arkada" (gamybinei bazei statyti) nuolatiniam naudojimui „Naujojo gyvenimo" žemės ūkio "įmonės 1,8 ha sklypą, iš jų: ariamos žemės 1,7 ha ir kitos žemės 0,1 ha (b.l. 12). Skiriamam žemės sklypui buvo sudaryta sklypo schema, buvo nustatytos sklypo ribos (b.l. 13-14). Minėtas žeės sklypas buvo perduotas pareiškėjui 1992 m. liepos 15 d. iš Šiaulių r. „Naujojo gyvenimo" žemės ūkio įmonės (b. l., 15). Žemės klype, esančiame Architektų g. buvo pastatyti pastatai, kurie registuoti pareiškėjo vardu (b. l. 21-27). Pateikti duomenys, kaip keitėsi pareiškėjo teisinis statusas, iš kurių matyti, jog pareiškėjas buvo valstybinė įmonė ,,Arkada“ nuo 1990-11-15 iki 1992-02-18, nuo 1992-02-18 iki 2003-11-19 buvo akcinė bendrovė ,,Arkada“, o nuo 2003-11-19 iki 2005-05-27 teisinis statusas nurodomas uždaroji akcinė bendrovė ,,Arkada“ (b. l. 29-33). Pateikti įrodymai, kad pareiškėjas pervedamos lėšos į Šiaulių rajono VMI ir Šiaulių AVMI, pervedimo paskirtis nurodoma žemės nuomos mokestis (b. l.35-40). Nuo 2005 m. pateikti mokėjimo nurodymai, kad pervedamas žemės nuomos mokestis iš pareiškėjo Šialių miesto savivaldybės administracijai (b.l. 41-48). Pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimai apie valstybinės žemės nuomos mokestį, priminimai jį susimokėti ir deklaracijos (b. l. 50-54). Iš byloje esančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus 2008-11-11 rašto Nr. SF-282 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo. Pareiškėjui išaiškinta, kad už žemės sklypą, esantį Architektų g. taikomas 4 proc. tarifas pagal Šiaulių miesto tarybos sprendimą, priimtą 2008-05-22 Nr. T-183, kurio 1.2.1 p. numato, kad asmenims toks tarifas taikomas, nes nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties (b. l. 102). Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka negali gauti faktą patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 1992-01-23 iki 1996-02-13 nuomojo iš Šiaulių rajono savivaldybės 1,8 ha žemės sklypą Architektų g., Šiauliuose ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių rajono savivaldybe. 1992-01-23 nuomos pradžia laiko todėl, kad tą dieną Šiaulių rajono valdybos potvarkiu Nr. 28V AB „Arkada" buvo leista vykdyti gamybinės bazės projektavimo darbus 1,8 ha plote. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas, nes tuo metu dar nebuvo suteiktas žemės sklypas, tik leista vykdyti projektavimo darbus, be to, pagal jo teisinį statusą tuo metu pareiškėjas buvo valstybinė įmonė (nuo 1990-11-15 iki 1992-02-18), kuriai pagal teisės normas negalėjo būti nuomojama žemė (b. l. 29, LRV nutarimas Nr. 89).
Žemės sklypo suteikimą patvirtina pateiktas 1992 m. birželio mėn. 26 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkis Nr. 283V, pagal kurį suteikė akcinei bendrovei „Arkada" (gamybinei bazei statyti) nuolatiniam naudojimui „Naujojo gyvenimo" žemės ūkio "įmonės 1,8 ha sklypą.
Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 17 p. numatė, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais, išskyrus valstybinius valdžios ir valdymo organus, valstybines tarnybas bei kitas valstybines įstaigas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto (vietos savivaldybių biudžetų) lėšomis. Minėto nutarimo 18 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Kaip jau minėta, pareiškėjui žemės sklypo suteikimo data teismas laiko 1992-06-26 potvarkį, kadangi jame išreikšta valia suteikti žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu pareiškėjo teisinis statusas nuo 1992-02-18 buvo AB ,,Arkada“, todėl ir juridinis faktas gali būti nustatytas tik AB ,,Arkada“ (b. l. 30).
Tai, kad nuomos teisiniai santykiai pagal minėtą nutarimą buvo reglamentuojami taip, kad žemės sklypo nuomos sutartį atstojo dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti, sutiko ir suinteresuotų asmenų atstovės, tik nurodė, kad nuo 1994-07-01, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, jau buvo privaloma rašytinė nuomos sutartis, kurios pareiškėjas nėra sudaręs. Nuomos sutartis sudaroma su rajono valdyba, kuriai gali atstovauti rajono žemėtvarkos tarnyba (LRV nutarimo Nr. 89 20 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo nuomos sutartį atstojo dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti, pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas juridinis faktas, jog pareiškėjas nuo 1992-06-26 iki 1994-07-01 iš Šiaulių rajono valdybos nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių rajono savivaldybe (CPK 178, 185 str.).
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad nuo 1996 m. vasario 13 d. iki 2007 m. sausio 22 d. iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių miesto savivaldybe; nuo 2007 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomojasi 1,6652 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir yra faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių miesto savivaldybe.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" buvo pripažintas netekusiu galios LRV nutarimas Nr. 89 ir nuo 1994 m. liepos 1 d. turėjo būti sudaroma žemės nuomos sutartis, įregistruojama žemėtvarkos skyriuje. 1993-12-23 buvo priimtas žemės nuomos įstatymas, kuris pakeitė teisinį reglamentavimą dėl žemės nuomos ir jo 3 str. buvo numatyta, jog žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ir registruojama valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje ir jeigu šių taisyklių nesilaikoma, sutartis negalioja. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Vyriausybės nutarimas taikomas tik naujiems subjektams, nes 1994-06-21 Vyriausybės nutarimo Nr. 500 18 p. numatė, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, turi pateikti prašymą išnuomoti žemės sklypą. Minėto nutarimo 17 p. numatė, kad nuo 1994-07-01 juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus laikomi nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškėjas nuomos sutarties raštu nesudarė, naudojamas 1,8 ha ploto valstybinės žemės sklypas nebuvo įregistruotas žemėtvarkos tarnyboje, dėl ko buvo atkurta į dalį žemės sklypo ir nuosavybės teisė pretendentui (b. l. 89-90).
Pareiškėjas nurodo, kad nuomos sutartis galioja, nes ji nebuvo nutraukta, niekas neprieštaravo, jog pareiškėjas nuomoja tą žemės sklypą, o kad pareiškėjas nuomoja žemę, atstovai nurodo, kad tai patvirtina pavedimai, kuriuose nurodyta, kad mokamas žemės nuomos mokestis, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad su Šiaulių miesto savivaldybe siejo nuomos teisiniai santykiai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. numatė, jog valstybinę žemę išnuomojanti institucija nuo 1995 m. birželio 26 d. buvo apskričių valdytojai, nuo 1997 m. liepos 10 d. apskričių viršininkai, o nuo 2010 m. liepos 1 d.- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybėms ši funkcija nebuvo priskirta pagal įstatymą, nes jie tik nuo 2003 m. administruoja žemės nuomos mokestį, todėl negali būti nustatytas juridinis faktas.
Pareiškimas iš dalies atmestinas ir dėl to, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir kad valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. Ir ta aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos santykių šalis neginčija, šiuo atveju pareiškėjo veiksmų, t.y. naudojimosi žeme, savaime negali reikšti nei sutartinių nuomos santykių atsiradimo ar pripažinimo, nei siekio šiuos santykius palaikyti (CK 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.547 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teigia, kad jis mokėjo nuomos mokesčius. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ 1.1 papunktį valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas už nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims suteiktą arba išnuomotą valstybinę žemę. Remiantis tokia nustatyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, konstatuotina, kad nuomos mokesčio mokėjimas, kaip toks, nepatvirtina egzistuojant būtent nuomos teisiniams santykiams, nes vadinamasis nuomos mokestis turėjo būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę (LAT nutartis 2009-06-26 Nr. 3K-3-231/2009). Šiaulių miesto tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 16 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių 1 ir 20 p. išskiriama, kokia tvarka žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas asmenims nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, ir asmenims, sudariusiems tokias sutartis (b. l. 129-135).
Nuo 1999 metų valstybinės žemės sklypai išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, žemės nuomos santykiai teisinius santykius reglamentuoja kodekso šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatos. CK 6.546 str., žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Pažymėtina, kad UAB „Arkada" naudojamas žemės sklypas nėra nustatyta tvarka įregistruotas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus teisiniam žemės nuomos santykių reglamentavimui, pareiškėjas nesikreipė dėl nuomos sutarties sudarymo. Byloje pateiktas 2008 m. rašytas prašymas dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, kas patvirtina, kad pareiškėjas pats laiko, jog nėra galiojančios nuomos sutarties. Pareiškėjas taip pat patvirtina, kad tik 2008 m. buvo pirmasis kreipimasis dėl nuomos sutarties sudarymo, kai tuo tarpu teisės aktai numatė pareigą nuo 1994 07-01 kreiptis į nuomotoją, kad sudarytų žemės sklypo nuomos sutartį ir ją įregistruoti, tačiau to padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nuo 1994-07-01 buvo 1,8 ha, o vėliau mažesnio - 1,6652 ha žemės sklypo nuomininkas.
Teismas, tenkindamas pareiškimą iš dalies, pasisakė, kad tam tikru laikotarpiu nuomos santykiai buvo, bet nuo 1994-07-01rašytinės nuomos sutarties nebuvimas nuomos sutartį daro negaliojančia (tuo metu galiojęs Žemės nuomos įstatymo 3 str.), todėl laiko, kad byloje esantys įrodymai ir teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika šiuo klausimu, nepatvirtina buvus nuomos teisinių santykių nuo 1994-07-01, dėl to pareiškėjas laikytinas valstybinės žemės sklypo naudotoju, teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusiu valstybinės žemės nuomos sutarties.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog valstybinės žemės sklypas, kurį naudoja pareiškėjas, yra suformuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Nesant žemės sklypo, kaip nuomos santykių objekto, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo ir egzistuoja faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai.
Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178, 185 str., 444 str.). Juridinis faktas nustatomas susigrąžinti permokas už žemės sklypo nuomą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 444 str. teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB ,,Arkada“ nuo 1992-06-26 iki 1994-07-01 iš Šiaulių rajono valdybos nuomojo 1,8 ha ploto žemės sklypą Nr. 429000000005658, esantį Architektų g., Šiauliuose, ir buvo faktiniuose bei juridiniuose nuomos sutarties santykiuose su Šiaulių rajono savivaldybe.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Juridinis faktas nustatomas susigrąžinti permokas už žemės sklypo nuomą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismą.