Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kristima“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio pareiškimo ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui R. Š. buvo išsiųsti atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2016-05-20 įteikti (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui I. J.. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovui, remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285, 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis LR CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4092-553/2014 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą ieškovui BUAB „Kristima“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4092-553/2014 patvirtino BUAB „Kristima“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 69 759,23 Lt (20 203,67 EUR) sumai. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4092-553/2014 BUAB „Kristima“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, ieškovas BUAB „Kristima“ buvo įsteigtas 2007-05-31. Laikotarpiu nuo 2007-08-07 iki 2010-05-31 įmonės vadovės pareigas ėjo K. A.. Laikotarpiu nuo 2010-06-07 iki 2014-05-06 (t.y. iki bankroto administratoriui UAB „SBS Legale“ perimant vykdyti valdymo organų funkcijas po bankroto bylos iškėlimo įmonei) įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas R. Š.. 2010 metų BUAB „Kristima“ balanso duomenimis, 2010-12-31 įmonės turtas sudarė 9 688,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 98 156,00 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-08 nutartimi (kuri įsiteisėjo 2015-01-22) civilinėje byloje Nr. B2-1805-553/2015 pripažino BUAB „Kristima“ bankrotą tyčiniu, apribojo atsakovo R. Š. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismas nurodytoje 2015-01-08 nutartyje konstatavo, kad buvusios BUAB „Kristima“ vadovės K. A. vadovavimo laikotarpio pabaigoje (2010-05-13) buvo susidariusi 988,77 Lt įmokų VSDFV Vilniaus skyriui skola, o nuo 2010 m. gegužės, paskyrus vadovu R. Š., iki jo atleidimo 2014-05-09 (iškėlus bankroto bylą) įsiskolinimas VSFDV pradėjo didėti, ir 2014-07-01 jis sudarė 32 066,97 Lt <...> bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo per laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. spalio mėn., t.y. laikotarpiu, kai įmonės vadovo pareigas užėmė R. Š. <...> R. Š. iki šiol nėra įvykdęs Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visu dokumentus <...> teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti R. Š., kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmuose esant Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų tyčinio bankroto požymių, nes jis netinkamai vykdė įmonės vadovui įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės finansinės atskaitomybės tvarkymu. Bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teises ir interesus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti padarytą žalą iš buvusio bendrovės vadovo R. Š. dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/arba savininko prievolę, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 dalis). Nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 dalis).

Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).

Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).

Nagrinėjamu atveju iš BAUB „Kristima“ paskutinio VĮ Registrų centrui pateikto įmonės balanso (už 2010 metus) matyti, kad į jį įrašyto turto vertė siekė tik 9 688,00 Lt (2 805,84 EUR), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 98 156,00 Lt (28 427,94 EUR). Vilniaus apygardos teismas 2014-04-25 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo pažymėjo, jog BUAB „Krsitima“ turi skolų, kurių grąžinimo terminai yra tikėtinai pradelsti, ne mažesnei nei 33 500,39 Lt sumai, o turto neturi <...> BAUB „Kristima“ neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi yra nemoki bendrovė, rentabilios veiklos nevykdo. Iš bankroto administratoriaus sudarytos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo lentelės matyti, jog žymūs įsiskolinimai kreditoriams pradėjo atsirasti nuo 2011 metų, nors bankroto byla bendrovei buvo iškelta tik 2014-04-25. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, jog bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su didžiąja dalimi kreditorių jau 2011 metais. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas jau tada turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis tuo, jog atsakovas nuo 2010-06-07 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Kristima“ vadovo pareigas, laikytina, jog visi sandoriai, kurių pagrindu atsirado BUAB „Kristima“ nepadengti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, buvo sudaryti būtent atsakovo. Atsakovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, buvo atsakingas už tinkamą įmonės darbo organizavimą, atstovavimą įmonės veiklos tikslams bei interesams, turėjo kitas įstatymuose įtvirtintas vadovo teises ir pareigas. Nepaisant to, atsakovas nei 2011 m., nei vėliau, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tokiu savo neteisėtu neveikimu leisdamas toliau didėti nemokios įmonės finansiniams įsipareigojimams kreditoriams. Faktą, kad atsakovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, tikrai žinojo ir apie vėlesnį, t.y. besitęsiantį BUAB „Kristima“ nemokumą, pagrindžia 2010 metų BUAB „Kristima“ balansas. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes, matydamas, kad įmonės skolos kiekvienais metais tik auga ir viršija bendrovės turimo turto vertę, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi, kad įmonės vadovas laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir toliau jos vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą: sudarinėjo sandorius su kreditoriais, naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis ar prisiiminėjo naujus sutartinius įsipareigojimus, kurių akivaizdžiai negalėjo įvykdyti. Pažymėtina, kad būtent dėl tokios tolesnės nuostolingos veiklos vykdymo 2011 metais atsirado kreditorių su nepatenkintais finansiniais reikalavimais, kurių bendra suma sudaro 16 526,70 EUR. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2014-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4092-553/2014 buvo patvirtinta 20 203,67 EUR kreditorių finansinių reikalavimų suma, iš kurios 3 539,17 EUR VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo suma ieškovo atžvilgiu egzistavo jau 2011-01-01, o likusi 16 526,70 EUR kreditorių finansinių reikalavimų suma susidarė per 2011 metus, t.y. atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Todėl ieškovo nurodoma 2011 metais 16 526,70 EUR dydžiu padidėjusių kreditorinių reikalavimų suma ieškovo atžvilgiu laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, be kita ko, ir 16 526,70 EUR sumai, patvirtina, kad tarp ieškovui padarytos žalos dydžio dėl kreditorinių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys. Atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir toliau jos vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą: sudarinėjo sandorius su kreditoriais, naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis ar prisiiminėjo naujus sutartinius įsipareigojimus, kurių akivaizdžiai negalėjo įvykdyti. Pažymėtina, kad būtent dėl tokios tolesnės nuostolingos veiklos vykdymo 2011 metais atsirado kreditorių su nepatenkintais finansiniais reikalavimais, kurių bendra suma sudaro 16 526,70 EUR. Dėl to konstatuotina, kad yra atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta ((duomenys neskelbtini)). Nustačius visas atsakovo atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 16 526,70 EUR žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 dalis, (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 526,70 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 496,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 526,70 EUR (šešiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt šešis eurus, 70 ct) žalos atlyginimo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 526,70 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BUAB „Kristima“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 496,00 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.