Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.

8. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

9. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jis nėra minėto daikto savininkas. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. P., dirbantis (duomenys neskelbtini), pasikeitė garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) į garažą, esanti (duomenys neskelbtini) su S. S. (el. b. l. 9). 1987 m. lapkričio 26 d. autogaražų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) priėmė S. S. į kooperatyvo narius ir patvirtino garažų susikeitimą (el. b. l. 10). S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Lietuvos Respublikos Ukmergės notarų biuro Nuosavybės teisės liudijimas ir Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas paveldėjo po savo sutuoktinės S. S. mirties mirusiajai priklausantį turtą (el. b. l. 12-13). Iš pateiktų į bylą liudijimų matyti, kad į paveldimą turtą – garažą su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėjas į bylą pateikė 2022 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, adresas: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15-23), iš kurios matyti, kad tik 2022 m. sausio 21 d. buvo sudaryta Kadastrinių matavimų byla. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į minėtą pastatą – garažą ir nėra jo savininkas.

10. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas pastatas – garažas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjo, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas pastatas – garažas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas pastatas – garažas atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

11. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 9 punkte, į bylą nėra pateiktą dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjo nuosavybės teisės į autogaražą (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas autogaražas pareiškėjo įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjas sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį garažą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad minėtą garažą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

12. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjas visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtą pastatą – autogaražą, taip pat – tai, kad garažas iki (duomenys neskelbtini) priklausė pareiškėjo sutuoktinei, o po šios mirties, pareiškėjas priėmė visą palikėjos paliktą turtą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į šį garažą, nes nebuvo padaryta inventorinė byla, paveldėjimo būdu negalėjo ir negali pereiti pareiškėjui.

13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą valdo nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, nuo sutuoktinės S. S. mirties, (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

14. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą.

15. Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 13 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.