- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- II-137-367/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00159-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovui K. L.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą), išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. B. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2021 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2021 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) S. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 170 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu – 3 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. gegužės 30 d., 8:29 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį nereguliuojamojoje sankryžoje, pažymėta kelio ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Šalutinis kelias iš kairės“.
Šalies argumentai
2021 m. rugpjūčio 9 d. S. B. (toliau – pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimu paskirtą baudą, specialiosios teisės atėmimą ir administracinę nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į S. B. paaiškinimus, pateiktus duomenis. Skunde nurodė, kad 2021 m. gegužės 30 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu už tariamai padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apie pradėtą administracinę teiseną negavo jokių registruotų laiškų, sms žinučių ar pranešimų į el. paštą. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 30 d., jam priklausantį automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nes šis asmuo internetinėje erdvėje rado pareiškėjui priklausančio automobilio skelbimą.
Atsiliepimas
2021 m. rugpjūčio 26 d. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktu atsiliepimu nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas. Prašo, pareiškėjo S. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog automobilis, kuris buvo užfiksuotas foto nuotraukoje, nuosavybės teise priklauso jam. Nurodytu laiku, tą dieną t.y. 2021 m. gegužės 30 d. automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, t.y. A. B. Tačiau įrodymų, patvirtinančių šį faktą, pareiškėjas pripažino, jog neturi.
Teismo posėdžio metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovas prašė skundą atmesti ir palikti galioti surašytą nutarimą, nes pareiškėjas neturi įrodymų, kurie patvirtintų jo paties skunde išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Dėl administracinio nusižengimo
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. B. 2021 m. gegužės 30 d., 8:29 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį nereguliuojamojoje sankryžoje, pažymėta kelio ženklu Nr. (duomenys neskelbtini),,Šalutinis kelias iš kairės“. Šiais savo veiksmais, pažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalį bei Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punktą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2021 m. liepos 14 d. nutarimu S. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Dėl to jam nuspręsta skirti minimalią 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui. Tačiau, 2021 m. rugpjūčio 9 d. skunde pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 30 d., jam priklausantį automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Tačiau jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių šį faktą, tiek prie skundo, tiek posėdžio metu nepateikė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Šiuo atveju, vadovaujantis tuo, kas yra byloje, nustatytina, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarė būtent S. B., o ne kitos pilietybės asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas paaiškino, jog informaciją apie kitą asmenį, vairavusį pareiškėjui priklausantį automobilį, buvo sužinota tik iš pačio skundo, kuris teismui buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d., o institucijai išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Papildomų įrodymų Kelių policijos skyrius neturi, nes patikrinti, kad toks pilietis egzistuoja nėra galimybių. Be kita ko, teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. ne kartą paminėjo, jog neturi įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam priklausantį automobilį vairavo kitas asmuo. Tik pažymėjo, kad skunde paminėtas asmuo t.y. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs apsižiūrėti automobilio, nes pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo reklamuojamas pardavimo tikslais, tačiau automobilis nebuvo parduotas. Dėl to, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkui kilo pagrįstų abejonių dėl nurodomo piliečio gyvenamosios vietos atvykimo į (duomenys neskelbtini) ir tai tik įrodo, kad S. B. siekia išvengti atsakomybės pagal ANK.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, konstatuoja, kad S. B. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jų keisti nėra. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos. S. B. paskirta minimali bauda – 170 Eur ir minimalus specialios teisės atėmimo terminas – 3 mėnesiai. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą atsižvelgė į tai, jog nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tiek 2021 m. rugpjūčio 9 d. skunde, tiek posėdžio metu, pareiškėjas S. B. nepripažino savo kaltės, bandė pateikti tokias versijas, kuriomis galėtų išvengti administracinės atsakomybės, tačiau patvirtino, kad neturi ir negali pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo nurodytas (duomenys neskelbtini) pilietis vairavo jam priklausantį automobilį, kuriuo padarė administracinį nusižengimą. Nors pareiškėjas teigė, kad apie parduodamą automobilį buvo paskelbęs internetinėje erdvėje, tačiau kada ir kuriame skelbimų portale buvo patalpintas skelbimas įvardinti negalėjo ir teigė, jog jokios informacijos apie tai negali pateikti. Be to jis patvirtino, kad niekas nematė kaip jis perdavė automobilį bandomajame važiavimui būsimajam pirkėjui ir kad pastarasis juo važiavo. Tokia pareiškėjo pozicija kelia pagrįstų abejonių ir laikytina kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, savaime yra traktuojamas kaip pavojingas vairavimas ir jokios kitos pasekmės nėra reikalingos.
Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo S. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
S. B. skundo netenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2021 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.