Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas Sprendime taikė netinkamas teisės normas ir nepagrįstai sprendė dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Pabrėžia, kad DGK patenkinus pareiškėjo prašymą ir nusprendus jį grąžinti į darbą pas buvusį darbdavį arba DGK ginčo šalims sudarius taikos sutartį dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą pas buvusį darbdavį, gali nebelikti pagrindo Migracijos departamento Sprendimui naikinti pareiškėjo dabartinį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo buvęs darbdavys, visiškai nepagrįstai, neįspėjęs jo iš anksto, el. laišku pranešė, kad nutraukia su pareiškėju darbo sutartį nuo kitos dienos. Pareiškėjui nebuvo pateikti nutraukimo dokumentai, nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu jo darbo sutartis nutraukta, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų procedūrų.

Pareiškėjas turi kito potencialaus darbdavio (kito padelio klubo) pasiūlymą dirbti padelio treneriu kitame padelio klube Lietuvoje, jis yra dirbęs padelio treneriu įvairiose pasaulio šalyse, todėl Sprendimas naikinti leidimą laikinai gyventi yra nepagrįstas, nes pareiškėjas artimiausiu metu planavo įsidarbinti pas kitą darbdavį. Migracijos departamento Sprendimu buvo pažeista pareiškėjo teisė pasisakyti, duoti paaiškinimą, pažeista teisė jam susirasti kitą darbdavį ir pan. Nurodo, kad atsakovas priėmė Sprendimą neanalizavęs pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, nesuteikęs galimybės pasisakyti, pateikti paaiškinimo dėl susiklosčiusios situacijos.

Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir SODRA). Patikrinimo metu nustatyta, kad su pareiškėju darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (šiame sprendime netiksliai nurodyti motyvai, todėl priimtas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 23S213328). Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde neneigia, kad Bendrovė su juo sutartį nutraukė, taigi, dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Aplinkybė, kad pareiškėjas turi kito potencialaus darbdavio (kito padelio klubo) pasiūlymą dirbti nesudaro pagrindo spręsti, kad Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Papildomai informuoja, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 30 d. yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu VŠĮ „Fanų sporto projektai“, todėl atsižvelgiant į esamas aplinkybes mano, kad ginčas neturi tikslo. Nesutinka su pareiškėjo prašymu sustabdyti nagrinėjamą bylą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės DGK sprendimas. Mano, kad DGK sprendimas neturės teisinės reikšmės ir šis DGK sprendimas tiesiogiai nesąlygos sprendimo priėmimo šioje administracinėje byloje.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Atsakydama į teismo klausimą dėl DGK nagrinėjamo ginčo nurodė, kad ginčas išspręstas taikiai. Pareiškėjas negrįš dirbti į Bendrovę.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas 2023 m. liepos 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi (2023 m. rugsėjo 1 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278878). Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Bendrovė 2023 m. spalio 20 d. pateikė atsakovui pranešimą, kad nuo 2023 m. spalio 19 d. atleido iš darbo pareiškėją.

Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, SODROS informacinėje sistemoje patikrino duomenys apie pareiškėją ir nustatė, kad su pareiškėju darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. spalio 19 d.

Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes darbo sutartis su pareiškėju 2023 m. spalio 19 d. buvo nutraukta.

Departamentas, 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S213328, kuriuo ištaisė Sprendime nurodytus rašymo apsirikimus – klaidingai nurodė leidimo laikiniai išdavimo pagrindą – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei klaidingai nurodė Sprendimo priėmimo pagrindą – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Leidimas laikinai gyventi nepaskelbtas negaliojančiu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Įstatymo 50 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu: jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstantys į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Pareiškėjas skunde teismui neneigia, kad Bendrovė 2023 m. spalio 19 d. su juo nutraukė darbo sutartį ir atleido pareiškėją iš darbo. Pareiškėjo argumentai, kad Bendrovė nepagrįstai jį atleido iš darbo, kad pareiškėjas dėl atleidimo kreipėsi į DGK, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes, kaip minėta, darbo santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. spalio 19 d. buvo nutraukti.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. buvo atleistas iš darbo, turėjo spręsti dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas turėjo kreiptis į pareiškėją vertinami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas atsiliepime teismui nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 30 d. yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu VšĮ „Fanų sporto projektai“. Taigi, pareiškėjas siekia įsidarbinti pas naują darbdavį ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Įstatymo140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. L. (M. L.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.